Baudžiamoji byla Nr. 1-3168-246/2013

                                                                                         Teisminio proceso Nr.1-65-1-01303-2013-6

                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                   2.10.1.;1.2.4.8.3.;1.1.7.2.5.;2.1.16.1.8.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Mariaus Kazlausko 2013-11-28 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis,  Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, 2011-06-14 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d., padarymu,

n u s t a t ė :

T. Š. 2013 m. rugsėjo 3 d., apie 23 val. savo namuose, esančiuose Kauno r., (duomenys neskelbtini) tyčia ne mažiau kaip devynis kartus sudavė smūgius rankomis bei spyrė broliui D. Š. į įvairias kūno vietas, padarė jam  poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kaktoje, kairiame smilkinyje, kairės alkūnės sumušimą, muštines žaizdas smakre, apatinėje lūpoje, pjautinę žaizdelę dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, dalinį kairės pusės antro danties nuskėlimą viršutiniame žandikaulyje, dešinės pusės krūminio danties nuskėlimą, tuo sukeldamas D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino iš dalies, nepripažino kai kurių broliui padarytų sužalojimų. Nepripažįsta, kad broliui galėjo padaryti pjautines žaizdas, nes su savimi neturėjo jokio pjaunančio ar duriančio daikto. Nepripažįsta ir nuskėlęs broliui dantis, nes sudavė smūgius labiau į viršutinę galvos dalį, o ne į žandikaulį. Pripažįsta broliui sudavęs apie aštuonis smūgius į galvą, tačiau smūgiai nebuvo tokie stiprūs, kad galėtų nuskelti dantis. O ir pats brolis po muštynių dėl nuskeltų dantų nesiskundė (b. l. 80).

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną grįžo į namus išgėręs du ar tris butelius alaus. Nuėjęs į virtuvę nerado jo paties pirkto maisto, dėl to papriekaištavo broliui T., kuris kambaryje kartu su draugais gėrė alų. Netrukus į virtuvę atėjo brolis ir puolė jį mušti. Jiedu nugriuvo ant grindų. Kur ir kiek smūgių jam buvo suduota, nežino. Gindamasis jis broliui taip pat sudavė kažkiek smūgių. Kiek pasimušęs, brolis jį paleido. Jis pats nuėjo į savo kambarį miegoti, o brolis kažkur išėjo. T. išėjus, jis užsirakino buto duris. Grįžęs į savo kambarį, užmigo. Staiga, jam bemiegant, brolis ištempė jį iš lovos ant grindų ir ėmė spardyti į įvairias kūno vietas. Įspyrė gal kokius penkis kartus (b. l. 17).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną su R. N. buvo svečiuose pas T. Š., kur žiūrėjo filmą bei gėrė alų. Į namus sugrįžęs T. brolis D. Š. pradėjo priekaištauti broliui dėl suvalgyto maisto. Virtuvėje tarp brolių prasidėjo muštynės. Nuėjęs į virtuvę pamatė abu brolius nugriuvusius ant grindų. T. kojomis buvo prispaudęs D.. Abiejų veidai buvo kruvini. Kartu su R. N. atitraukė T. nuo D. ir nusivedė jį į kambarį. D. liko gulėti virtuvėje ant grindų. Netrukus jis išėjo į namus ir kas vyko toliau, nežino (b. l. 23).

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną su A. G. buvo svečiuose pas T. Š., kur žiūrėjo filmą bei gėrė alų. Į namus sugrįžęs T. brolis D. Š. pradėjo priekaištauti broliui dėl suvalgyto maisto. T. Š. nuėjus į virtuvę išgirdo grumtynių garsus. Tuomet kartu su A. G. nuėjo į virtuvę pažiūrėti, kas vyksta. Nuėjęs pamatė abu brolius nugriuvusius ant grindų. T. buvo prispaudęs D.. Abiejų veidai buvo kruvini. D. labiau. Jis su A. G. atitraukė T. nuo D.. T. kartu su jais nuėjo į kambarį, o D. liko gulėti virtuvėje ant grindų. Tada A. G. išėjo namo, o jis padėjo T. susitvarkyti kambarį. Sutvarkius kambarį abu su T. išėjo į kiemą išnešti šiukšles. Grįžus po kelių minučių namų durys buvo užrakintos iš vidaus. T. beldė, šaukė, kad D. atrakintų duris. D. neatrakinus durų, T. išlaužė durų spyną ir įėjo į butą. Po kurio laiko įėjęs į butą pamatė, kad T. su D. vėl mušasi. Tuo metu D. gulėjo ant žemės, o T. buvo į jį įsikibęs. Vėliau T. kelis kartus įspyrė gulinčiam D. (b. l. 24).

T. Š. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 2337/13(02) konstatuota, kad D. Š. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kaktoje, kairio smilkinio srityje, kairės alkūnės sumušimas, muštinės žaizdos smakro srityje, apatinėje lūpoje, pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dalinis kairės pusės antro danties nuskėlimas viršutiniame žandikaulyje, dešinės pusės krūminio danties nuskėlimas. Pjautinė žaizdelė dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, kiti aukščiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl devynių ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 21-22).

2013 m. rugsėjo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), bendras vaizdas (b. l. 9, 10, 11).

Taigi, remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad T. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Per laisvės apribojimo laiką T. Š. įpareigoti būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar  nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. Š. kaltas prisipažino iš dalies.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b.l.91).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu paskiriant T. Š. bausmę - laisvės apribojimą, kuri numatyta LR  BK 140 str. 2 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių tyčinių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). T. Š. anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l.49-51, 52-53), baustas administracine tvarka (b.l.34), priklausomybės ligų centre ir psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (b.l.57,59), todėl atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma bauda yra tinkama bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinių įrodymų ir civilinio ieškinio byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

n u s p r e n d ž i a :

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (LR BK 48 str.6 d. 1 p.) ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigos ar  nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Teisėjas                                                                                                                       Rimantas Sipavičius