Baudžiamoji byla Nr. e1-207-363/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09209-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.1;
2.12.1.4
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 23 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas
nustatė:
kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui.
Tai yra, kaltinamasis A. B., 2020-03-03, apie 17.50 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje ant laiptų, abejomis rankomis suėmė tėvui A. B., dešinės kojos čiurną ir ją stipriai spausdamas pradėjo tempti nukentėjusįjį žemyn nuo laiptų, tokiais veiksmais smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė nukentėjusiajam A. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. B. jam pateiktą įtarimą suprato, prisipažino kaltu. Parodė, kad jo santykiai su tėvu A. B. yra normalūs, jie kalbasi, bendrauja. Jis per savaitę negeria alkoholio tik sekmadienį, kitas dienas geria alų ar degtinę. Dėl jo gėrimo tėvai pyksta, prašo, kad nebegertų, bet jis jų neklauso, jam patinka gerti, niekas to nedraudžia. Konfliktai namuose su tėvu kyla tada, kada jis yra girtas, kai yra blaivus, nekonfliktuoja. Dėl ko jie kyla negali pasakyti, būna per daug girtas, kad atsimintų. Nurodė, kad 2020-03-03 jį iš darbo parvežė apie 14.30 valandą, tad jis kartu su bendradarbiu, kurio įvardinti nenori, išlipę iš autobusiuko, nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę. Jie nusipirko degtinės butelį ir išėję iš parduotuvės lauke jį išgėrė. Išgėrus degtinę, abu išėjo į savus namus. Pamena, kaip įėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), į gyvenamo namo laiptinę, atsisėdo ant laiptų. Jo tėtis A. B. ėjo laiptais žemyn į rūsį, pro jo šoną. Jis abejomis rankomis čiupo tėvui už dešinės kojos ties čiurna ir pradėjo traukti link savęs. Kodėl jis taip pasielgė, nežino ir negali pasakyti, jam tada atrodė, kad jis taip turi daryti, gal buvo padauginęs alkoholio. A. B. pradėjo prašyti, kad paleistų, bet jis nepaleido ir toliau tempė. Tėčiui pradėjus šaukti pagalbą, atbėgo jo sesuo R. B. ir mama V. B. Sesuo R. B. pasakė, kad paleistų koją, nes kviečia policiją. Tada jis tėčio koją paleido, nes labai išsigando policijos. Po to išėjo į savo kambarį antrame aukšte ir atvažiavusi policija jį išsivežė. Labai gailisi, kad savo tėvui A. B. sukėlė fizinį skausmą. Sutinka būti nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu, nevartoti alkoholio (b. l. 87-88, 90).
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena penkiese, tai yra jis, jo sutuoktinė V. B., sūnūs A. B., N. B. ir R. B. Gyvenamas namas priklauso jam ir jo sutuoktinei, trys sūnūs yra registruoti pas juos, kiti vaikai gyvena užsienyje. Konfliktai kyla tik su sūnumi A. B., kuris pastoviai girtauja. A. B. atsikelia ryte ir išeina į darbą apie 7.00 valandą, iš darbo grįžta apie 14.30 valandą ir nueina į parduotuvę, kur nusiperka alkoholio ir geria. Tokia A. B. yra kiekviena diena. Sūnus alkoholį pradėjo vartoti kas antrą dieną arba kiekvieną dieną maždaug prieš keturis metus. Pradžioje nekreipė dėmesio, nes sūnus netriukšmavo, nekėlė rankos prieš jį, žiūrėdavo televizorių ir girtas užmigdavo, jokių problemų nekeldavo. Paskutiniu metu apie metus sūnus yra labai agresyvus, stumdosi, išvadina jį necenzūriniais žodžiais, kurių įvardinti nenori, skaudžiai suimdavo jam už rankos, kumščiu suduodavo į nugarą, petį. Jis į policiją nesikreipė, sunkiai mato akimis, didieji vaikai pakalbėdavo, tai jis apsiramindavo ir užmigdavo. 2020-03-03 vakare apie 17.00 valandą sūnų N. ir R. nebuvo namuose, buvo iš užsienio grįžusi dukra R. B. Kalbantis su dukra į namus apie 17.30 valandą parėjo girtas A. B. ir besimaudamas batus užmigo namo laiptinėje. Kadangi namuose buvo šalta, jis išėjo parsinešti malkų. Laiptinėje miegojo neblaivus sūnus, jam lipant laiptais žemyn į rūsį, jis nieko nesakęs, abejomis rankomis stvėrė jam už dešinės kojos ties čiurna ir visa jėga stipriai pradėjo tempti jį žemyn. Tuo metu pajuto skausmą čiurnoje, jam kaito ir dilgčiojo koja, išsigando, kad nenukristų. Prašė savo sūnaus, kad paleistų koją, nes jam skaudėjo, tačiau sūnus nereagavo prašymą ir kojos nepaleido, tad jis pradėjo šauktis pagalbos. Jam padėti atėjo sutuoktinė V. B. ir dukra R. .. Dukra pasakė, kad skambins į policiją, tada A. B. paleido koją ir nieko nesakęs nuėjo į savo kambarį antrame aukšte. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir šiuo metu einant dar skauda dešinę koją ties čiurna, bet į medikus nesikreipė ir nesikreips. Nenori, kad sūnui skirtų kardomąją priemonę nesiartinti ar gyventi skyrium. Jis jo blaivaus nebijo, bijo tik girto, nes pats yra pagyvenęs ir apsiginti negali. Nori, kad sūnus A. B. būtų nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu ir kurį laiką nevartotų alkoholio. Nenori, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta susitaikius, nes savo sūnui jis yra atleidęs ne kartą, dėl to, kad jam yra sukėlęs skausmą. Nori, kad sūnus žinotų, jog negali kelti rankos prieš savo seną tėvą, nes jis bus nubaustas pagal įstatymus (b. l. 31-32, 34).
Liudytoja R. B. nurodė, kad dirba ir gyvena Norvegijoje, parvažiuoja retai, kartą ar du per metus aplankyti tėvų ir giminaičių. Kiek žino, tėvo A. B. ir brolio A. B. santykiai yra normalūs, kartais apsibara, dėl to, kad brolis A. B. mėgsta išgėrinėti. Parodė, jog 2020-03-03 buvo atvažiavusi pas tėvus V. B. ir A. B., jie kalbėjosi namuose, adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo virtuvėje. Jiems kalbantis, tėtis A. B. pasakė, kad eina užkurti ugnies, ji su mama liko virtuvėje. Tėtis iš virtuvės išėjo ir ėjo į laiptinę. Jai kalbantis su mama ji išgirdo šaukimą ar kažką panašaus, negali pasakyti kokie žodžiai buvo. Ji su mama atsikėlė ir išėjo į gyvenamo namo laiptinę, kurioje buvo tėtis ir brolis A. B. A. buvo atsisėdęs ant laiptų ir abejomis rankomis laikė tėčiui už dešinės kojos čiurnos. Tėtis buvo atsistojęs ir šaukė, kad paleistų, skauda. Ji savo broliui sakė, kad paleistų ar nemato, kad skauda, brolis kažką po nosies kalbėjo, bet nėjo suprasti, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis nelabai orientavosi aplinkoje. Tada ji A. B. pasakė, kad paleistų tėčiui koją, jam skauda ir skambina policijai. Brolis, kiek suprato, išsigando, kad ji skambins į policiją, koją paleido ir išėjo į gyvenamo namo antrą aukštą, kur yra jo kambarys. Po konflikto tėvas buvo nusiminęs, nekalbus, užsiskleidė savyje. Tėtis nesakė, kad skauda koją, sakė, kad dėl visko yra kaltas alkoholis. Jei A. nebūtų buvęs girtas, taip nebūtų pasielgęs. Daugiau su tėčiu ir mama apie tą įvykį nesikalbėjo, nenorėjo prisiminti pati ir priminti tėvams (b. l. 45, 47-51).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2020-03-03 protokolo matyti, kad A. B. pranešė apie tai, jog 2020-03-03 17.50 valandą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ėjo į lauką parsinešti malkų. Įėjus į name esančią laiptinę, ten miegojo jo neblaivus sūnus A. B. Jam lipant laiptais žemyn į rūsį, jo sūnus nieko nesakęs abejomis rankomis stvėrė jam už kojos, stipriai suspaudė ir pradėjo tempti žemyn. Tuo metu pajuto skausmą apatinėje kojos dalyje. Jis įsikibo į turėklus, o sūnus kažką neaiškaus pradėjo burbėti, dėl ko jis taip pasielgė nežino, galimai jam sutriko psichika. Išgirdusios šurmulį atėjo jo sutuoktinė V. B. ir dukra R. B., kurios A. B. nuo jo atitraukė pasakiusios, kad iškvies policijos pareigūnus. Tada A. B. nuėjo į kitą kambarį ir nusiramino. Sūnus prieš jį ankščiau yra smurtavęs, tačiau policijos nekviesdavo. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreipė, nes nepatyrė žymių sužalojimų ir medikų apžiūros nepageidauja. Prašo dėl jo sūnaus A. B. tokių veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti jį nevartoti alkoholio (b. l. 1-3, 5, 6).
Iš 2020-03-03 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kur įėjus per įėjimo metalines duris patenkama į koridorių, kairiau laiptai į rūsį ir dešiniau laiptai į viršų, minėtų laiptų kairėje pusėje įrengti mediniai turėklai, laiptai gelžbetoniniai. Laiptais palipus dešinėje pusėje medinės durys, per kurias patenkama į koridorių, kur kairėje pusėje mediniai laiptai į namo antrą aukštą. Antrame aukšte dešinėje medinės durys, kurių centrinėje dalyje - tuščia ertmė. Pro duris patenkama į kambarį, kurio aplinka netvarkinga, grindys purvinos, visur išmėtyti rūbai, šiukšlės. Minėtame kambaryje yra fotelis ant kurio sukrauti rūbai, ant fotelio sėdimosios dalies padėtas stiklinis degtinės butelis su užrašu ant etiketės „Kvietinė“. Butelis tuščias, užsuktu dangteliu (b. l. 18-20-24).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, kad 2020-03-03 18.21 valandą A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo blaivus (0,00 promilių); 2020-03-03 20.18 valandą A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytas - 2,92 promilių girtumas (b. l. 26-28, 52-54).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. B. smurtavo prieš savo artimą giminaitį – tėvą, su kuriuo kartu gyvena, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės, dirbantis (b. l. 72), neteistas (b. l. 67), per paskutinius penkerius metus administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 74).
Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos ryto būti namuose, (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) bei prokurorės prašymu skirtinas BK 48 straipsnio 7 dalyje numatytas įpareigojimas - visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kadangi A. B. nusikalstamą veiką padarė artimam giminaičiui, jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 722 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2020-03-03 iki 2020-03-04, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 62-63, 93) (BK 66 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos ryto būti namuose, jeigu tai netrukdo darbui, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos ryto būti namuose, jeigu tai netrukdo darbui, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas A. B. laikinojo sulaikymo laiką 2020-03-03 iki 2020-03-04, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 721 straipsniu, įpareigoti nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti A. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokias kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Irena Šeškauskienė