Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-853-874/2015 m.
Proceso Nr. 4-18-3-00726-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1.; 2.14.3.
ROIK: 15053475321
(S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. gruodžio 22 d.
Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, susituokusio, turinčio spec. vidurinį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
G. K. 2015 m. spalio 26 d. 16 val. 21 min. Joniškio r. sav., Stungių kaime, kelyje Joniškis-Žagarė-N. Akmenė, esant leistinam 50 km/h greičiui, vairavo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 126 +/- 2 km/h greičiu, viršydama leistiną greitį 74 km/h, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus.
G. K. posėdžio metu nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko.
G. K. kaltė, padarius pažeidimą, įrodoma jo paties prisipažinimu ir teismui duotais parodymais bei byloje surinktais dokumentais: Šiaulių AVPK Joniškio RPK pareigūnų Gedimino Narbuto ir Andriaus Juodpalio 2015-10-26 tarnybiniais pranešimais apie įvykį; G. K. 2015-11-26 rašytiniu paaiškinimu policijai; filmuota medžiaga iš vaizdo įrašo registratoriaus, kita bylos medžiaga.
G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 124 str. 6 d., nes jis, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą.
G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad G. K. 2011-05-04 ir 2013-12-16 jau buvo baustas už leistino greičio viršijimą ir jam skirtos piniginės baudos. Darytina išvada, kad šiomis nuobaudomis ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti, nes G. K. vėl padarė analogišką pažeidimą, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad G. K. prisipažino padaręs pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, yra tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų. To, kad G. K. darbinė veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu nepakanka, jog būtų galima taikyti LR ATPK 301 str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą. Vairuotojas turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę, skirtina ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta nuobauda, lygi sankcijos minimumui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 31 str., 124 str. str. 6 d., 287 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., ir nubausti 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 (vienam) mėnesiui.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vijoleta Kurtkienė