Administracinė byla Nr. eAS-1019-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00600-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas (kalba netaisyta): „panaikinti atsakovo 2025-02-18 raštą Nr. R8-560 ir įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu bū-du. Priteisti iš atsakovo, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį.“.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui 2025 m. liepos 15 d. nutartimi buvo nustatytas terminas per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytiems trūkumams, t. y. patikslinti skundo reikalavimus atsižvelgiant į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 17–22 straipsnių ir 88 straipsnio nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl, pareiškėjo nuomone, būtent skundžiamas administracinis sprendimas – Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025 m. vasario 18 d. raštas Nr. R8-560 „Dėl atsakymo pateikimo“ (toliau – ir Raštas), o ne kiti atsakovo veiksmai ar neveikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas ir, esant galimybei, nurodyti ir pateikti šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus, sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti mokėjimą patvirtinantį dokumentą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui teisę procesinius dokumentus paruošti kartu su profesionaliu atstovu – advokatu arba advokato padėjėju.

Pareiškėjas 2025 m. liepos 21 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas (kalba netaisyta): „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025-02-18 raštą Nr. R8-560. Įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Priteisti iš atsakovo, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį.“.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą laikė nepaduotu, taip pat pareiškėjui išaiškino, kad nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad teismo nutarties, kuria pareiškėjui nustatyti įpareigojimai pašalinti trūkumus, kopija 2025 m. liepos 15 d. buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą ir laikoma įteikta pareiškėjui 2025 m. liepos 16 d.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo skundo trūkumus pašalinti iki 2025 m. liepos 23 d., tačiau teismo įpareigojimų per nustatytą terminą tinkamai neįvykdė: nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė mokėjimą patvirtinančio dokumento, nepatikslino skundo reikalavimų, nepateikė argumentų, kodėl, jo nuomone, būtent skundžiamas administracinis sprendimas – Raštas, o ne kiti atsakovo veiksmai ar neveikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas, remdamasis ABTĮ 34 straipsniu, akcentavo, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

Teismas, nustatęs, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas visų skundo trūkumų tinkamai nepašalino, pratęsti termino neprašė, žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė prašymo ir įrodymų pagrįsti prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, skundą (patikslintą skundas) laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėjas byloje nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio, teismas nesprendė jo grąžinimo klausimo.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): ,,Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale –neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025-07-28 nutartį ir grąžinti pareiš-kėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025), 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025) ir 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) ir 2025-06-11 nutarties (eAS-599-1188/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną – 07-xx yra paskirti devyni kolegijų posėdžiai – gi, vis vien, visa tai jums yra DZIN – ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

Pareiškėjas teigia, kad teismas / teisėjas taikė netinkamas įstatymo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nuostatas, mano, jog teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko (ABTĮ 7 str. 1 d.) nutartyje nurodytą įstatymo normą (ABTĮ 33 str. 3 d.), taip pat ją taiko neproporcingai, tokiu būdu akivaizdžiai tenkina savo asmenines ambicijas (ABTĮ 6 str.).

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas, tačiau dėl teismo / teisėjo ,,antiįstatymiškų“ veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas galėjo, turėjo bei privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, tačiau to nepadarė ir nedaro.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 6 d. (prašymas teisme užregistruotas 2025 m. rugsėjo 8 d.) pateikė prašymą, kuriame iš esmės pakartojo prašymus teismui, nurodytus atskirajame skunde, papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo patikslintas skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą (skundą) laikė nepaduotu, konstatavęs, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjas visų skundo trūkumų tinkamai nepašalino, pratęsti termino neprašė, žyminio mokesčio nesumokėjo ir nepateikė prašymo ir įrodymų pagrįsti prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-624/2025).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, šalindamas Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. nutartimi nustatytus skundo (pareiškimo) trūkumus, pateikė patikslintą skundą (pareiškimą), prašydamas: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.). Panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero 2025-02-18 raštą Nr. R8-560. Įpareigoti Mažeikių rajono merą (ABTĮ 88 str. 4 p.) atitinkamai įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7-8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6-10, 13 p.), 2024-12-17 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2-5, 12, 17, 29-30 p. bei 2022-11-15 patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2-4, 6.5, 6.6-6.8, 6.10, 7-9, 10.1, 13.6-13.8, 14.1, 15.3-15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 p., nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo_2. Arba (ABTĮ 88 str. 4 p.) išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Priteisti iš atsakovo, sumokėtą žyminį (22.50 Eur.) mokestį.“.

Akcentuotina, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nustatyta, jog skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, bei pareiškėjo reikalavimas. Suinteresuoto asmens, kuris paduota skundą teismui, suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu, pagal kurį būtent suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir (ar) įstatymų saugomi interesai pažeisti, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi savo teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų gynybos būdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-6-520/2023; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023). Todėl iš skunde išdėstytų aplinkybių ir jame suformuluoto (-ų) reikalavimo (-ų) turi būti aišku, kodėl kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato siekiama arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kokį sprendimą apskritai gali priimti teismas (ABTĮ 88 str.). Teismas neturi teisinio pagrindo pats suformuluoti skundo dalyką. Taip pat iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, kuria pareiškėjo skundas (pareiškimas) laikytas nepaduotu, nurodė, kad pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė mokėjimą patvirtinančio dokumento, nepatikslino skundo reikalavimų, nepateikė argumentų, kodėl, jo nuomone, būtent skundžiamas administracinis sprendimas – Raštas, o ne kiti atsakovo veiksmai ar neveikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas turi ne tik teisę kreiptis į teismą, bet ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo proceso teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2023 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-82-575/2023).

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuotus reikalavimus, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra nepagrįsti. Iš pareiškėjo skunde (pareiškime) suformuluotų reikalavimų iš esmės nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas siekia, paduodamas jį teismui. Pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikintas Mažeikių rajono savivaldybės mero Raštas, kartu kelia ir alternatyvų reikalavimą, iš esmės palikdamas teismui pačiam pasirinkti, kaip išspręsti ginčą. Tokia skundo reikalavimo formuluotė sudaro kliūtis teismui nustatyti pareiškėjo valią dėl jo pageidaujamo pažeistų teisių ir / ar teisėtų interesų gynybos būdo, apibrėžti inicijuojamos bylos nagrinėjimo ribas.

Pareiškėjo patikslintame skunde (pareiškime) nėra teisinių argumentų, kodėl minėtas administracinis aktas turi būti panaikintas. Subjektas, padavęs skundą, formuluodamas teisinius argumentus, turi aiškiai išreikšti ir pagrįsti savo poziciją, kadangi priešingu atveju nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės išdėstyti savo argumentus. Pareiškėjas nuosekliai ir aiškiai neišdėsto aplinkybių, iš kurių būtų galima suprasti ginčo esmę ir nustatyti būdus, kuriais teismas galėtų apginti galbūt pažeistas pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo skundas ir jame pareikšti reikalavimai pasižymi tokiais esminiais skundo trūkumais, kurie užkirstų kelią priimti skundą bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti asmens galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, nurodo, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1411-624/2025). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime ir 2025 m. rugsėjo 8 d. prašyme prašo pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo prašymo dalis pripažinti, kad išaiškinimai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą, neatitinka tikrovės, taip pat prašymas pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių pažeidžiami Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytą prašymą priimti atskirąją nutartį, akcentuoja, jog ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, jog pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią proceso normą. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nesuteikiantys pagrindo atskirajai nutarčiai priimti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos        Iveta Pelienė

        Milda Vainienė

        Skirgailė Žalimienė