Byla Nr. 1S-606-397/2015
Proceso Nr. 1-52-1-01274-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-02-24 nutarimą taikyti nuteistajam A. Č. lygtinį paleidimą.
Teisėjas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-05-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), 63 str. 1, 4 d.- 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal Kauno apygardos teismo 2013-09-19 nuosprendį pakeistas 2013-05-28 nuosprendis ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (3 epizodai.), 63 str. 1 d., 4 d.- 4 metams laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2012-11-11, pabaiga: 2016-11-11. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 8 mėnesiai ir 18 dienų.
Komisijos priimtu 2015-02-24 nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. Č., nutarta jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-03-12 nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad surinkti duomenys šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals
Nuteistasis A. Č., nesutikdamas su teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė apylinkės teismo nutartį pakeisti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Skunde nuteistasis nurodė, jog jis Komisijoje svarstomas jau antrą kartą ir Komisijos nariams nekilo abejonių, jog, taikius lygtinį paleidimą, jis nepažeis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nuomone, jį charakterizuojanti medžiaga yra nepriekaištinga, o tai, kad jis praeityje teistas, šios aplinkybės nepasikeis visą gyvenimą. Todėl teismo teiginys dėl teistumų skaičiaus, anksčiau taikytų lygtinių paleidimų, atleidimo nuo bausmės ar amnestijos, yra nepagrįstas, jog šiuo metu negalima taikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau artimesnė žemesnei ribai, nei aukštesnei. Nuteistasis taip pat prašė atsižvelgti, jog jis yra neįgalus, gauna pensiją, tačiau ieškosis darbo, socialiniai ryšiai su artimaisiais tamprūs, domisi vaikų auklėjimu ir vystymusi, o taip pat palaiko ryšius su nukentėjusiuoju ir sutarę, jei išeis lygtinai, padės atstatyti sudegusį namą.
Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, jog jis gailisi nusikaltęs, bausmės atlikimo metu nei karto nepažeidė nustatytos tvarkos, aktyviai dalyvauja pataisos procese, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl jo atžvilgiu lygtinis paleidimas turėtų būti taikytas.
Nuteistojo A. Č. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdamas klausimą dėl A. Č. lygtinio paleidimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau, aukštesniojo teismo manymu, jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. Č. lygtinio paleidimo, pagrįstai įvertino aplinkybių visetą ir atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už ne vieną nusikalstamą veiką ir jau pagal dešimtąjį jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. Nuteistais bausmės atlikimo metu 2 kartus skatintas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (60 balų pagal OASys), anksčiau teistas 9 kartus, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – daugiau nei 1 metai.
Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose išskiriami kriminogeniniai bei pakartotinių nusikaltimų riziką didinantys veiksniai – nuteistojo kriminalinė biografija, alkoholio vartojimo problemos, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, dėl to pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog nuteistojo elgesio korekcija įžvelgiama, tačiau įvertinus tai, kad nuteistajam anksčiau buvo penkis kartus taikytas lygtinis paleidimas bei du kartus amnestijos įstatymas, pagrįstai visumoje leidžia teismui abejoti lygtinio paleidimo instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu.
Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis A. Č. pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Aukštesnysis teismas sutinka, kad visos apylinkės teismo nutartyje aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu sėkmingai integruosis į visuomenę bei, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-02-24 nutarimą, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais skundžiamą teismo nutartį įstatyminio pagrindo nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r ė :
nuteistojo A. Č. skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Gytis Večerskas