(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui M. P. dėl teismo sprendimu priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė E. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m spalio 8 d. sprendimu iš atsakovo M. P. jo sūnui N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 275 Eur, nuo kreipimosi į teismą momento iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad praėjus vienuolikai metų nuo vaiko gimimo teismo priteistas 101,37 Eur išlaikymo dydis net minimaliai netenkina jo poreikių. Mano, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų, t. y. mokėti po 275 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui iki jo pilnametystės. Atsakovas oficialiai niekur nedirba ir jokio turto neturi, tačiau (duomenys neskelbtini) dauguma pažįstamų žino, kad pastarasis supirkinėja arklius, važinėja prabangiu visureigiu. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali alga yra 555 Eur, šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo. Ieškovė šiuo metu nedirbą, nes ką tik grįžo iš Jungtinės Karalystės, užimtumo tarnybos siuntimu mokosi, siekdama įsigyti specialybę, todėl prašo teismo priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą sūnui – po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.

2.       Atsakovas M. P. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė daugiau kaip 10 metų nesudarė jam galimybių bendrauti su vaiku. Grįždama iš užsienio ji net nepranešdavo, kada grįš, kad tik jis nesusitiktų su sūnumi. Supranta, kad vaikui išlaikyti reikia nemažai lėšų, tačiau mano, kad ieškovė nurodo nerealias išlaikymo sumas. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ieškovės ir jo turimas pajamas, vaikui per mėnesį abu gali skirti ne daugiau 300 Eur, nes kitaip patys nepragyvens. Sutiko, kad išlaikymas būtų padidintas iki 150 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-902-471/2009 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš M. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. sausio 9 d. – iki jam sukaks pilnametystė, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymą sūnui N. P. uzufrukto teise valdo vaiko motina E. N.. Priteisė iš M. P. valstybei 58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Teismas nurodė, kad

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atsakovas M. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą, ir padidinti sūnui priteistą sumą nuo 101,34 Eur iki 150 Eur, priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1.       Teismas rėmėsi ieškovės pasakojimu, tačiau nereikalavo tai pagrįsti objektyviais įrodymais. Teismas, pagrįsdamas išlaikymo dydį sūnui, netinkamai ir neobjektyviai įvertino faktinius bylos duomenis ir surinktus byloje įrodymus. Teismas be argumentų laikė, kad atsakovo turtinė padėtis yra labai gera, geresnė nei ieškovės.

5.2.       Minimalios mėnesio algos kriterijus yra tik orientacinis, tačiau ne privalomas išlaikymo dydis.

5.3.       Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-902-471/2009 priėmimo.

5.4.       Ieškovė nurodo nerealias išlaikymo sumas. Valstybė skiria išmokas vaikams. Vaikų gydymas yra nemokamas, todėl 90 Eur vaistams yra nepagrįsta suma. Nereali suma nurodyta ir kelionei į mokyklą, būrelių lankymui, ekskursijoms, laisvalaikiui, degalams – 180 Eur. Pažymi, kad neaišku, kur vaikas turi važiuoti, kad nuvažiuotų per mėnesį apie 1500 km. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra nutolęs per 3 km. Tokiems tikslams vaikui pilnai turi užtekti 30-50Eur.

5.5.       Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turimas pajamas, vaikui per mėnesį abu gali skirti ne daugiau 300 Eur, nes kitaip patys nepragyvens. Be to, vaikui Valstybė moka kas mėnesį po 70 Eur. Nuo praeitų metų ieškovė leidžia daugiau bendrauti su sūnumi. Vaikas prabūna pas atsakovą tiek, kiek jis pageidauja, yra visiškai atsakovo išlaikomas tuo metu. Sūnus dažnai atvyksta pas jį suplyšusiais rūbais ar batais, todėl tenka nedelsiant vykti į parduotuvę pirkti vaikui tinkančius rūbus. Sūnus nori neišsiskirti iš kitų bendraamžių, todėl jo prašo nupirkti tai kokį sporto inventorių, tai sportui reikalingus drabužius, tai mokymuisi reikalingas kanceliarines prekes, nes ieškovė jam neperka. Retai, bet pagal galimybes su sūnumi nuvyksta į didesnį miestą, kiną ar spektaklį pažiūrėti, pažaisti ir panašiai. Visa tai kainuoja pinigus, kurie išleidžiami taip pat vaiko interesais. Teismas to nevertino. Teismui yra pateikęs kvitus vaikui nupirktų prekių.

5.6.       Tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nereiškia, kad yra absoliučiai sveikas. Jis nuo paauglystės turi bronchinę astmą, todėl negali dirbti bet kokį darbą, yra alergiškas, kasdieną turi gerti ne vieną vaistą alerginėms reakcijoms numalšinti. Jam labai sunku surasti darbą, tinkantį jo sveikatai. Jis privalo vengti bet kokių stresinių situacijų, nervingos aplinkos, nes suaktyvėja alerginės reakcijos ir gali prasidėti alerginis šokas. Pragyvena iš atsitiktinių uždarbių. Per mėnesį uždirba labai įvairiai, nuo l00 Eur iki 400 Eur. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl tikisi gauti darbo pagal jo sveikatos būklę. Registruotino turto neturi. Antstoliui kas mėnesį perveda 150 Eur materialinio išlaikymo sūnui ir dalį įsiskolinimo. Sūnui labai reikėjo kompiuterio, todėl lizingo būdu moka kas mėnesį po 23 Eur iki 2021 01 28. Ieškovė taip pat yra jauno ir darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos problemų, neturi kitų išlaikytinių.

6.       Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

8.       Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimas, kuriuo teismas pakeitė Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-902-471/2009 dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir priteisė iš M. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. P., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2020 m. sausio 9 d. – iki jam sukaks pilnametystė, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo

9.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė E. N. ir atsakovas M. P. turi nepilnametį sūnų N. P., gim. (duomenys neskelbtini). Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 902-471/2009 iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas kas mėnesį po 101,37 Eur (350 Lt). Ieškovė daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Nei ieškovė nei atsakovas neturi jų vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamo turto. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, tačiau nuo kovo 1 d. pradės dirbti pagal įgytą specialybę. Iš 2019 m. lapkričio 12 d. pažymos dėl bedarbio registravimo laikotarpių matyti, kad ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. yra registruota darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. sausio 31 d. lankė mokymosi kursus. Iki šiol jos šeimos pajamos sudarė apie 700 Eur.

10.       Atsakovas M. P. periodiškai, su mažais laiko tarpais, nuo 2009 m. birželio 3 d. buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu įregistruotas darbo biržoje nuo 2019 m. gruodžio 10 d. Pagal 2020 m. sausio 16 d. Pažymą apie vykdomus išieškojimus ir alimentų įsiskolinimo paskaičiavimo lentelę atsakovo įsiskolinimas už išlaikymą yra 8 350,72 Eur. Pastovų išlaikymą atsakovas pradėjo teikti tik nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., iki tol išlaikymą teikė tik pavieniais atvejais. Atsakovas 2016 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl plaučių tuberkuliozės, taip pat jam nuo 1993 m. diagnozuota bronchinė astma. Remiantis 2020 m. sausio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu, vaikas nurodė, kad su mama jam gyventi yra gerai, ji pilnai jį aprūpina; norėtų dažniau susitikti ir praleisti daugiau laiko su tėvu, tačiau šis to nenori. Iš Kelmės rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pažymos matyti, kad šalių sūnui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymo poreikiai. Iš 2020 m. vasario 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad šalių sūnui diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

13.       Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

15.       Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2020 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis yra 607 Eur.

16.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydį, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas. Byloje teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog ieškovei, su kuria gyvena nepilnametis šalių sūnus ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, vaikui reikia kasdien valgyti, reikalingos papildomos lėšos drabužiams ir avalynei, taip pat išlaidos sūnaus ugdymui bei laisvalaikiui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esant nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti didžiąją dalį nepilnamečio sūnaus išlaikymo naštos vienai motinai, suteikiant galimybę tėvui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

17.       Ieškovė byloje pateikė išlaikymo sąmatą, pagal kurią vaiko išlaikymą per mėnesį sudaro šios išlaidos: maistas, higienos priemonės, skalbimo priemonės – 120 Eur, apranga – 50 Eur, kelionė į mokyklą, būrelių lankymas, ekskursijos, laisvalaikiui degalai – 180 Eur,  sveikatos priežiūra - 90 Eur, nenumatytos išlaidos – 40 Eur, dienpinigiai mokykloje – 30 Eur, kaupiamasis draudimas – 25 Eur. Taigi, ieškovės skaičiavimais nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 575 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagal byloje surinktus įrodymus, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 13 metų, taip pat kuris turi sveikatos sutrikimų, realiems (būtiniems, ugdymo, laisvalaikio, sveikatos priežiūros) poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur. Ieškovė teismo sprendimo neskundė, vadinasi su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutiko.

18.       Apeliantas mano, kad tiek ieškovės nurodyta išlaikymo suma, tiek teismo nustatyta 500 Eur suma reikalinga vaikui per mėnesį yra nepagrįsta. Apeliantas nurodo, kad vaikų gydymas yra nemokamas, todėl 90 Eur vaistams yra nepagrįsta suma, kad nereali suma nurodyta ir kelionei į mokyklą, būrelių lankymui, ekskursijoms, laisvalaikiui, degalams – 180 Eur.

19.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokios konkrečiai dalys sudaro jo nustatytą 500 Eur išlaikymui būtiną sumą, jis tik konstatavo, kad atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas tokia suma yra realiai atitinkanti vaiko poreikius. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta 180 Eur suma kelionei į mokyklą, būrelių lankymui, ekskursijoms, laisvalaikio degalų išlaidoms. Akivaizdu, kad į nurodytą sumą ieškovė įtraukia ne tik kuro išlaidas, todėl apeliantas netinkamai vertina nurodytos sumos sudedamąsias dalis. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad bylos šalių sūnui reikalinga didesnė, nei įprastai tokio amžiaus vaikui, specialistų priežiūra. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad ji sūnų pakankamai dažnai veža pas specialistus į kitus miestus, kas reikalauja papildomų išlaidų, taip pat perka sūnui vitaminus, papildus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog iš 2020 m. vasario 13 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad specialistai dėl sūnaus sveikatos problemų rekomendavo: vaikų – paauglių psichiatro stebėjimą; 2) reguliarią psichologinę pagalbą pacientui ir šeimai; nuoseklų auklėjimų, aiškių ribų bei netinkamo elgesio pasekmių taikymų, struktūruota aplinkų, dienos užimtumo užtikrinimą, taikyti paskatinimais pagrįstą elgesio ugdymo sistemą, akcentuoti stipriąsias berniuko puses. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog bylos šalių sūnaus sveikatos priežiūrai, užimtumui, būreliams, ekskursijoms ir laisvalaikiui būtina skirti didesnę nei įprastai išlaikymo dalį, todėl ieškovės nurodytas mėnesines išlaidas sveikatai laikė pagrįstomis. Taip pat pastebėtina, kad išlaidos yra tik orientacinio pobūdžio, jos yra sudaromos įvertinant per metus galimas išlaidas vaikui ir jas dalint atskiroms dalims. Teismas neturi pareigos detalizuoti, kokios konkrečiai dalys sudaro išlaikymo sumą. Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 500 Eur suma išlaikymui būtų nepagrįsta.

20.       Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus, vaiko amžių, šalių pateiktus duomenis ir paaiškinimus todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 str. nuostatas, neteisingai nustatė vaikui būtino išlaikymo dydį.

21.       Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko auginimas reikalauja nuolatinių išlaidų, ne visada jas galima iš anksto suplanuoti, nes drabužiai, avalynė dėvisi, vaikas auga, ugdymo įstaigos lankymas taip pat reikalauja nenumatytų išlaidų. Vaikai serga, kas taip pat sukelia papildomą naštą tam iš tėvų, kas nuolat gyvena su vaiku. Todėl aplinkybė, kad kartais atsakovas pasiima vaiką ir jiems būnant kartu išleidžia jam pinigų, nėra pagrindas mažinti teismo priteisto išlaikymo dydžio.

22.       Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

23.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iš apelianto vaikui išlaikymui priteistinos sumos dydį, pagrįstai įvertino tiek apelianto, tiek ieškovės turtinę padėtį. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog: 1) vien tas faktas, jog atsakovas oficialiai nedirba jau daugiau nei 10 metų ir praeityje turėjo sveikatos problemų, savaime nesudaro pagrindo sumažinti prašomą priteistiną išlaikymo sumą; 2) nors atsakovas oficialiai nedirba, akivaizdu, kad jis tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, atsiliepime į ieškinį pripažino, kad perka sūnui drabužius, moka įmokas už sūnui nupirktą kompiuterį; pastaraisiais metais atsakovas sūnaus išlaikymui perveda didesnę, nei priteista (121 Eur) – 150 Eur sumą, tokiu būdu grąžina dalį susidariusio išlaikymo įsiskolinimo; 3) teismo posėdžio metu Skyriaus atstovas nurodė, kad bendraujant su atsakovu jis pats nurodė, kad pardavinėja arklius, į darbovietę ne kartą vežėsi ir sūnų dėl ko Skyriaus specialistai davė atsakovui pastabų. Šios aplinkybės nulėmė pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Nors apeliantas ir nurodo, kad turimos sveikatos problemos riboja jo galimybę susirasti darbą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovui nustatytas (ne)darbingumo lygis dėl sveikatos problemų. Sutiktina su teismo išvada, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, todėl atsakovas turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti darbą, gauti reguliarias pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir nepilnamečiam sūnui išlaikyti. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas už apeliacinio skundo surašymą sumokėjo advokatui 300 Eur.

24.       Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl valstybės skiriamos išmokos vaikui paskirties, rėmėsi teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pakartotinai šiuo aspektu nepasisako.   

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis ir bylos aplinkybės, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymą vaikui. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                      Rasa Bartašienė