Civilinė byla Nr. e2S-2074-413/2018

 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15202-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.14.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25328-615/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ ieškinį atsakovui V. J. dėl papildomų darbo sutarties sąlygų galiojimo.

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kamida“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovą V. J. sudarius 2013 m. balandžio 8 d. konfidencialumo sutartį prie 2013 m. balandžio 8 d. darbo sutarties Nr. 262 ir 2013 m. balandžio 8 d. nekonkuravimo sutartį pagal elektronines sutarčių formas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas nurodė, kad ieškinys negali būti reiškiamas teisme pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį, kadangi ieškovė teismui jau buvo padavusi visiškai analogiško turinio ieškinį tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu, esant visiškai tapačioms aplinkybėms (civilinė byla Nr. e2-23451-615/2018). Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškinį buvo atsisakyta priimti nustačius, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą dėl ieškinyje nurodyto reikalavimo išsprendimo ieškovas, visų pirma, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją prie atitinkamo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 412 straipsnio 1 dalis). Ta pačia nutartimi ieškovui buvo išaiškinta šios nutarties apskundimo tvarka ir terminai. Atskiruoju skundu teismo nutartis per CPK nustatytą terminą apskųsta nebuvo, todėl įsiteisėjo ir nuo jos įsiteisėjimo yra privalomai vykdytinas dokumentas (CPK 18 straipsnis). Kadangi ieškovė nepašalino Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodytų aplinkybių, teismas sprendė, kad, remiantis CPK 137 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ieškovė negali pakartotinai reikšti teisme tą patį ieškinį, dėl ko yra egzistuoja savarankiškas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

4.       Teismas pažymėjo, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga sudaro dar vieną savarankišką pagrindą atsisakyti priimti ieškinį. Teismas iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai, kurių metu darbdavys (ieškovė) ir darbuotojas (atsakovas) sudarė, ieškovės teigimu, Darbo kodekso 38 straipsnyje numatytus susitarimus dėl nekonkuravimo, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas. Teismas nurodė, kad bet kokie nesutarimai tarp darbdavio iš vienos pusės, ir darbuotojo, iš kitos pusės, kylantys sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose, yra individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurių šalimi yra laikomas ir buvęs darbdavys (DK 213 straipsnio 3 dalis). Darbo sutarties šalių susitarimai dėl nekonkuravimo yra laikomi papildomomis darbo sutarties sąlygomis (Darbo kodekso II skyriaus antrasis skirsnis). Visi ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, jų vykdymo ar netinkamo jų vykdymo, yra nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka (DK 33 straipsnio 6 dalis).

5.       Teismas sprendė, kad pakartotinai paduotame ieškinyje ieškovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo reikalavimai nepatenka į darbo ginčų komisijos kompetencijos ribas, nes ieškovas nereiškia atsakovui reikalavimo dėl nekonkuravimo susitarimo vykdymo. Darbo kodekso II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos Darbo kodekso 38 straipsnyje numatytus darbo sutarties šalių susitarimus dėl nekonkuravimo priskiria prie papildomų darbo sutarties sąlygų. Todėl nekonkuravimo susitarimai yra laikomi sudėtine darbo sutarties dalimi. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp darbdavio ir darbuotojo yra kilęs ginčas (kitu atveju reikalavimai nebūtų priskirtini teismams pagal CPK 22 straipsnį) dėl to, kokios buvo sutartos darbo sutarties sąlygos. Tai yra, tarp šalių šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar darbdavys ir darbuotojas darbo sutartimi (įskaitant papildomas darbo sutarties sąlygas) susitarė dėl nekonkuravimo, o jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis susitarė.

6.       Teismas pažymėjo, kad reiškiamu ieškiniu nėra prašoma nustatyti buvus kokį nors juridinę reikšmę turintį faktą CPK 442 straipsnio 1 punkto pagrindu. Ieškinio tenkinimo atveju teismas išspręstų tarp šalių kilusį ginčą nustatydamas ir apibrėždamas, kokių konkrečių darbo sutarties sąlygų, dėl kurių buvimo/galiojimo ar nebuvimo/negaliojimo yra kilęs ginčas, šiuo atveju privalo laikytis darbuotojas ir darbdavys. Tačiau visi ginčai, kylantys dėl darbo sutarties sąlygų galiojimo, yra nagrinėjami darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Darbo kodekso nustatyta tvarka (DK 33 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, ieškovas kartu su ieškiniu nėra pateikęs ir darbo ginčų komisijos sprendimo dėl atsisakymo priimti nagrinėti aukščiau nurodytus ieškovo reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Kamida“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

7.1.                      Teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes tarp ieškovės ir atsakovo ieškinio pateikimo metu apskritai nebuvo kilusio ginčo dėl teisės. Ieškovė ieškiniu nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų atsakovui dėl konfidencialumo sutarties ir nekonkuravimo susitarimo turinio ar įsipareigojimų vykdymo, kaip tokių. Ieškiniu nėra siekiama išspręsti tarp ieškovo ir atsakovo kilusio individualaus darbo ginčo dėl nesutarimų tarp darbdavio iš vienos pusės, ir darbuotojo iš kitos pusės, kilusių sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose. Ieškovė tiesiog siekia dėl neaiškių aplinkybių dingusius dokumentus civiline tvarka pripažinti sudarytais ir būtent tai yra ginčo bylos objektas. Ieškinio reikalavimai nepatenka į darbo ginčų komisijos kompetencijos ribas.

7.2.                      Ieškovė, sudarydama darbo sutartis, su visais be išimties darbuotojais visada sudaro paketą komercines paslaptis saugančių dokumentų, tame tarpe ir identiškas konfidencialumo sutartis bei nekonkuravimo susitarimus, kurie visais atvejais laikomi neatskiriama priėmimo į darbą ieškovės įmonėje sutarties dalimi (sąlyga). Atsakovas, dirbęs pagal darbo sutartį bendrovėje nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2018 m. birželio 6 d. (daugiau nei 5 metus), fiziškai galėjo dirbti ieškovės įmonėje tik pasirašęs pilną darbo sutarties paketą, tame tarpe ir konfidencialumo sutartį bei nekonkuravimo susitarimą. Atsakovo atleidimo iš darbo procedūrų metu šie dokumentai neaiškiomis aplinkybėmis iš su atsakovu susijusios personalo bylos segtuvo dingo. Ieškovės archyvuose išliko tik konfidencialumo sutarties ir nekonkuravimo susitarimo elektroninės kopijos be šalių parašų. Ieškovė, įtardama nesąžiningus atsakovo veiksmus, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

7.3.                      Be to, pasibaigus ieškovės ir atsakovo darbo santykiams, atsakovas įsidarbino UAB „Baltic translinc“. Disponuodamas ieškovės komercine paslaptimi bei siekdamas asmeninės naudos, atsakovas galimai ją atskleidžia tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Ieškovė, siekdama išvengti tolimesnio komercinių paslapčių atskleidimo ir platinimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir tiesioginių neigiamų pasekmių pirmiausiai yra priversta kreiptis ieškiniu į teismą bei konkrečiu, aiškiai suformuluotu reikalavimu prašyti civilinio proceso tvarka pripažinti atsakovą jo darbo pas ieškovę metu sudarius su ieškove konfidencialumo sutartį ir nekonkuravimo susitarimą.

7.4.                      Tik teismo tvarka pripažinus juridinį faktą (CPK 444 str.) kaip tokį (CPK 444 str.), t. y. esant sudarytas konfidencialumo sutartį bei nekonkuravimo susitarimą, ieškovė galės įstatymo nustatyta tvarka darbo ginčų komisijoje arba, priklausomai nuo būsimo ieškinio, – teisme ginti savo interesus, įrodinėdama tokių sutarčių pažeidimą, netinkamą vykdymą ar kt. Teismo nurodoma darbo ginčų komisija neturi CPK 444 straipsnyje nustatytos galios spręsti dėl juridinio fakto sudarymo, tokie klausimai apskritai nepriskirtini darbų ginčų komisijos kompetencijai, todėl akivaizdu, jog ieškovė šiai dienai neturi netgi teorinės galimybės ginti savo interesų nutartyje nurodyta tvarka ir apimtimi darbo ginčų komisijoje. Nurodytų aplinkybių visuma aiškiai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 444 str. 1 d., 445 str.), todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas V. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Ieškovė jau buvo pareiškusi ieškinį dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tam pačiam atsakovui, tačiau teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2- 23451-615/2018, atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad nebuvo laikytasi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovui yra suprantama, kad antrą kartą iš eilės pateikdama tą patį ieškinį, ieškovė gudrauja, tikėdamasi, kad kitas teisėjas priėmimo klausimą išspręs kitaip, tačiau CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu tik tuo atveju, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

8.2.                      Šiuo atveju šalys nesutaria, ar kartu su darbo sutartimi buvo pasirašyti nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos susitarimai. Tai reiškia, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kokios apimties darbo sutartis buvo sudaryta, kas atitinka DK 213 straipsnyje nustatytą individualaus darbo ginčo dėl teisės apibrėžimą. Atitinkamai, šalių ginčas turi būti nagrinėjamas DK nustatyta tvarka.

8.3.                      Atskirajame skunde ieškinio teisiniu pagrindu ieškovė nurodo CPK 444 straipsnį, tačiau nurodomas straipsnis yra priskirtinas bylų dėl juridinių faktų nustatymo kategorijai ir tokios bylos nagrinėtinos ypatingosios teisenos tvarka. Tuo tarpu ieškovas reiškia ieškinį ginčo teisenos tvarka, todėl visiškai nepagrįstai vadovaujasi teisės normomis, reguliuojančiomis juridinių faktų nustatymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

10.       Byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dviem teisiniais pagrindais: kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas); ir kai nesilaikyta tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11.       CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio: sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.

12.       Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas kaip vieną iš tokio sprendimo teisinių pagrindų nurodė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovė nepašalino įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. e2-23451-615/2018, nurodytų aplinkybių, todėl, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 4 dalimi, ieškovė neturi teisės reikšti analogišką ieškinį iš naujo.

13.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti atsakovą sudarius 2013 m. balandžio 8 d. konfidencialumo sutartį prie 2013 m. balandžio 8 d. darbo sutarties Nr. 262 ir 2013 m. balandžio 8 d. nekonkuravimo sutartį pagal elektronines sutarčių formas. Ieškinys buvo grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir nagrinėjamojoje byloje, t. y. kad šalys 2013 m. balandžio 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. 262, prie kurios ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis ir nekonkuravimo susitarimas, tačiau atsakovo atleidimo iš darbo dieną šie dokumentai neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Nurodė, kad tokie susitarimai be jokių išimčių pasirašomi su visais ieškovės darbuotojais (civ. byla Nr. e2-23451-615/2018).

14.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškinį ir išaiškino ieškovei, kad dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, kaip papildomų darbo sutarties sąlygų – nekonkuravimo susitarimų – galiojimo, jis, visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie atitinkamo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Tuo atveju, jeigu ieškovas šia savo teise jau yra pasinaudojęs, ši teismo nutartis neužkerta ieškovui kelio bendra tvarka paduoti teismui naują ieškinį, ieškinyje nurodant aplinkybes, kad ieškovas jau yra kreipęsis į darbo ginčų komisiją dėl ieškinyje reiškiamų reikalavimų, kartu su ieškiniu pateikiant darbo ginčų komisijos sprendimą. Minėtos teismo nutarties ieškovė UAB „Kamida“ apeliacine tvarka neskundė.

15.       CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė padavė teismui procesinį dokumentą, kuris savo turiniu yra identiškas pirminiam ieškiniui, tačiau nepateikė įrodymų, jog pašalintos aplinkybės, kurios nurodytos šios nutarties 13 – 14 punktuose. 

17.       Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybės, dėl kurių ieškinį buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusia ir vykdyti privaloma Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-23451-615/2018, šiuo metu nėra pašalintos, todėl pagal CPK 137 straipsnio 4 dalį ieškovė negali kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai atsisakė ieškinį priimti.

18.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės ieškinys negali būti priimtas nagrinėti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos). 

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galiojančiai ir vykdytinai Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarčiai, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pakartotinai išaiškinti ieškovei, kad ji privalo pirmiausia kreiptis į darbo ginčų komisiją prie atitinkamo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, nebuvo pagrindo, todėl plačiau šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

20.       Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pateiktu ieškiniu ji nereiškia atsakovui jokių materialinių reikalavimų dėl konfidencialumo sutarties ir nekonkuravimo susitarimo turinio ar įsipareigojimų pagal juos vykdymo; kad ieškiniu nėra siekiama išspręsti tarp šalių kilusio individualaus darbo ginčo; kad ieškovė tiesiog siekia dėl neaiškių aplinkybių dingusius dokumentus (sutartis) civiline tvarka pripažinti sudarytais ir būtent tai yra ginčo bylos objektas. Dar daugiau, anot apeliantės, kad iš esmės siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog tokie susitarimai buvo sudaryti, tačiau dėl neaiškių priežasčių jie yra dingę. Kitaip tariant, jos teisiniu reikalavimo pagrindu reikėtų laikyti CPK 444 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

21.       Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-403/2018).

22.       Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

23.       Nagrinėjamu atveju pagal teismui pateiktą ieškinį ieškovo prašomas teisinis rezultatas (juridinio fakto nustatymas) negali būti pasiektas.

24.       Šios nutarties 20, 23 punktų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant atitinkamoms įstatyminėms prielaidoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009). 

25.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Atsakovas V. J. už atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo advokatui 250 Eur, todėl, teismui nusprendus skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Kamida“ (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ (j. a. k. 300519806) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas