Administracinė byla Nr. eAS-98-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04245-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas O. S. 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05149 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas, grįsdamas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodė, jog Sprendimas buvo gautas 2020 m. spalio 22 d. Analogiškus sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo gavo ir kiti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Norlida“ darbuotojai. Dėl Sprendimo buvo paduotas grupės skundas, bet Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išaiškinus, jog pasirinkta pažeistų teisių gynybos priemonė netinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-844-629/2020), pareiškėjas nedelsdamas padavė teismui individualų skundą. Grupės skundas yra sąlyginai naujas teisinis instrumentas, dėl jo taikymo yra mažai teismų praktikos ir teisės doktrinos. Teikti grupės skundą buvo nuspręsta siekiant taupyti asmenų grupės narių ir teismo pinigines lėšas bei laiko sąnaudas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ir kiti grupės nariai nebuvo Lietuvoje, todėl kiekvienam iš jų buvo sudėtinga susirasti atstovą. Pareiškėjas akcentavo ir vykstančią COVID-19 pandemiją bei Lietuvoje paskelbtą karantiną.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo O. S. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo skundą, nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti UAB „Norlida“ už pareiškėją sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo išsiųstas 2020 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu, todėl laikytina, kad Sprendimo įteikimo pareiškėjui diena yra 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs 14 dienų skundo padavimo terminą.

Teismas, spręsdamas dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą, pažymėjo, jog Departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė individualų administracinį aktą. Tai, kad pareiškėjas pasirinko ginti savo teises paduodamas grupės skundą, yra nuo jo valios priklausanti aplinkybė. Kaip matyti iš skundo priedų, paduodant grupės skundą pareiškėjus teisme atstovavo profesionalus teisininkas (advokatas). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 
1262 straipsnyje pakankamai aiškiai išdėstytos grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos, be kita ko, nurodyta, kad grupės skunde turi būti keliamas bendras grupės narių reikalavimas. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti grupės skundą, priimta 2020 m. lapkričio 18 d. Šioje nutartyje pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą su individualiu skundu. Pareiškėjas su individualiu skundu į teismą nedelsiant nesikreipė, o, nesutikdamas su nurodyta teismo pozicija, kreipėsi su atskiruoju skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Toks pareiškėjo elgesys yra subjektyvaus pobūdžio ir leidžia daryti išvadą, kad jis nesiekė operatyvaus ginčo išsprendimo. Kitų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismą, nenustatyta, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintinas.

III.

Pareiškėjas O. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėja

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1401 straipsnio 1 dalį, užsienietis, gavęs šio Įstatymo
4 straipsnio 5, 6 arba 7 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per
14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Departamento 2020 m. spalio 22 d. sprendimą
Nr. (15/5-3) 50U-05149. Šis sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kartu su
2020 m. spalio 26 d. pranešimu. Pareiškėjas atskirajame skunde neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis turėjo galimybę skųsti Sprendimą nuo 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. praleidęs minėtą 14 kalendorinių dienų terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą iš esmės grindžia aplinkybe, jog jis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo pirmiausiai kreipėsi su grupės skundu, tačiau šį grupės skundą atsisakyta priimti.

Pagal pareiškėjo pateiktus ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad fizinių asmenų grupė (UAB „Norlida“ darbuotojai, tarp jų – pareiškėjas) 2020 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė grupės skundą, kuriuo prašė panaikinti grupės narių atžvilgiu priimtus Departamento sprendimus, įskaitant nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad paduotas skundas negali būti vertinamas kaip grupės asmenų skundas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eAS-844-629/2020).

Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo panaikinimo per 14 dienų nuo šio sprendimo gavimo, tačiau tai padarė netinkamu būdu. Pareiškėjas, sužinojęs šią aplinkybę, t. y. susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi, nedelsiant (po 6 dienų) padavė teismui individualų skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad pareiškėjas susidariusioje situacijoje elgėsi nerūpestingai. Aplinkybė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi, pasinaudojo savo teise šią nutartį apskųsti atskiruoju skundu, negali būti savaime laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitose analogiškose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-110-602/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-114-624/2021).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. S. (O. S.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dainius Raižys