Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-158-380/2011

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00243-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 63.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. rugpjūčio 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria jo skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. policijos komisariato 2011 m. kovo 23 d. nutarimo netenkintas,

                                                        n u s t a t ė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio įgaliotas pareigūnas 2011 m. kovo 5 d. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. kovo 5 d., 16.23 val., Klaipėdos r. sav., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, 208 km., vairuodamas transporto priemonę ir artėdamas prie geležinkelio pervažos, nesustojo ir neįvykdė kelio ženklo Nr. 204 „STOP“ reikalavimo, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str.

Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos viršininkas 2011 m. kovo 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. P. pagal ATPK 125 str., nubaudė 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šį nutarimą A. P. apskundė Šilutės rajono apylinkės teismui, nurodydamas, jog jis nubaustas nepagrįstai, nes jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad A. P. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą . Nustatė, jog iš pateiktų įvykio nuotraukų, policijos pareigūnai iš savo stovėjimo vietos neabejotinai turėjo galimybę matyti ar automobilis sustoja prie „STOP“ ženklo ar ne.

A. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. kovo 23 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti. Į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus: E. P. ir L. P.. Nurodo, jog nesutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo priimta nutartimi. Mano, jog teismas vadovavosi vien tik policijos pareigūnų parodymais. Apeliantas teigia, jog teismas pilnai neišnagrinėjo ir neatsakė į jo pateiktus nurodytus klausimus. A. P. neaišku, kodėl jis buvo sustabdytas tik už 800 m., kai pravažiuodamas pro policijos pareigūnų automobilį, atstumas tarp jo automobilio ir policijos pareigūnų automobilio buvo apie 14 m. Kodėl turint policijos automobilyje vaizdo kameras jos neveikė. Taip pat pažymi, kad pagal darytas policijos pareigūnų nuotraukas, sustojus prie „STOP“ ženklo yra neįmanoma nepastebėti balto automobilio, nes jis stovi apie 60o kampu nuo važiuojamosios krypties. Apelianto manymu, šitokiu kampu žmogus gali žiūrėti nepasukdamas galvos. Pabrėžia, jog teismas nepagrįstai nesirėmė jo šeimos narių duotais parodymais.

Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, A. P. pažeidimas visiškai įrodytas administracinėje byloje surinka medžiaga, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Šilutės rajono apylinkės teismo išvada, jog A. P. kaltė dėl ATPK 125 str., numatyto pažeidimo padarymo įrodyta. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos ir motyvuotos. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino nešališkai, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga patvirtina, administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė įgalioti policijos pareigūnai, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta laikantis nustatytos tvarkos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už įvykdytą teisės pažeidimą nubaustas teisėtai.

ATPK 125 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimus, tame tarpe kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodoma, jog ties geležinkelio pervaža vairuojamą transporto priemonę jis sustabdė, tokia aplinkybė nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais.

Tai, kad A. P. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), pareigūnų J. Dičiaus (b. 1. 7.), A. Freitakio (b. l. 8), tarnybiniais pranešimais, paties pažeidėjo paaiškinimu (t. 1. 9), liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 19, 20), įvykio vietos planu (t. 1. 27).

Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2011 m. kovo 5 d., 16.23 val., kelyje Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda, 208 km., ties Šilininkų k., geležinkelio pervaža pastebėjo, kad automobilis ŠKODA OKTAVIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo geležinkelio pervažą nesustodamas prie „STOP“ ženklo, todėl minėtą automobilį sustabdė su specialiais švyturėliais už pervažos, važiuojant Šilutės kryptimi. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnai J. Dičius ir A. Freitikas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje, nurodydami, jog A. P. prieš geležinkelio pervažą nesustojo, tik sulėtino greitį. Taip pat pažymėjo, jog pažeidėjo automobilį pasivijo maždaug už 800 m., nes reikėjo užvesti automobilį ir išvažiuoti iš šoninio kelio. Prieštaravimų liudytojų parodymuose nėra, apeliantas ir liudytojai - policijos pareigūnai nepažįstami. Šie liudytojų parodymai sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti pažeidėją. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti jį apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų J. Dičiaus ir A. Freitiko nuosekliais ir logiškais parodymais nėra.

Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog sustojo prieš „STOP“ ženklą ir visiškai neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio A. P. 2011 m. kovo 5 d. paaiškinimo, iš pradžių jis nurodė, kad važiuodamas automobiliu prieš geležinkelio pervažą buvo sustojęs vienai sekundei. Kas paneigia, apelianto nurodytą versiją, kad jis visiškai buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo. KET 175 p. nustato, kad „prieš važiuojant per geležinkelio pervažą vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m. atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“. Taigi apeliacinės instancijos teismo manymu, nors pažeidėjas ir būtų automobilį pristabdęs vienai sekundei, tai nėra pakankamas laiko tarpas, kad spėti įsitikinti ar saugu važiuoti per geležinkelio pervažą. Šiuo atveju laikytina, jog pažeidėjas tik formaliai prilėtino greitį ir pažeidė KET 175 p. reikalavimus. Tai, kad apeliantas pristabdė automobilį vienai sekundei, nelaikytina, jog jis sustojo prieš „STOP“ ženklą, kadangi minėtas KET punktas numato, kad vairuotojas privalo sustoti, o ne pristabdyti prie „STOP“ ženklo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus laiko asmens pasirinka gynybine pozicija ir jais nesiremia. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai nesirėmė liudytojų E. P. ir L. P. parodymais, nes jie yra pažeidėjo šeimos nariai, todėl gali turėti teisinį suinteresuotumą administracinės bylos baigtimi.

Apelianto argumentai, jog jo automobilis buvo sustabdytas tik už 800 m., nuo pervažos ir todėl egzistuoja pagrįsta abejonė, kad policijos pareigūnai negalėjo objektyviai įvertinti ir pastebėti to momento, ar jis sustojo prieš kelio ženklą „STOP“ ar ne, yra paremti subjektyviais apelianto vertinimais, todėl vertintini kritiškai ir atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog iš policijos pareigūnų pateiktų fotonuotraukų, galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai iš savo stovėjimo vietos neabejotinai matė daromą pažeidimą, apygardos teismas sutinka su tokia apylinkės teismo pozicija.

Apeliaciniame skunde A. P. teigia, jog jam neaišku, kodėl buvo sustabdytas tik už 800 m. nuo pažeidimo vietos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojai policijos pareigūnai paaiškino, kad pavyti pažeidėją, reikėjo užvesti automobilį ir išvažiuoti iš šoninio kelio, kuriame jie stovėjo, fiksuodami pažeidimus.

Apeliantas skunde prašė į teismo posėdį iškviesti liudytojus E. P. ir L. P.. ATPK 30210 str. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas įvertinęs bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju apeliacinio skundo teisingam išsprendimui pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. A. P. nepateikė jokių argumentų, tokių nenustatė ir teismas, dėl ko būtų pagrindas rašytinio proceso tvarką pakeisti į žodinį procesą.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duoti parodymai bei paties apelianto paaiškinimas neabejotinai patvirtina, kad A. P. nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, pastatyto priešais geležinkelio pervažą, taip pažeisdamas KET 175 p. reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 125 str. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės, todėl Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK 2011 m. kovo 23 d. nutarimas ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis teisėti ir pagrįsti, naikinti ar keisti juos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

A. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                      Aurelija Sadauskaitė