Civilinė byla Nr. e2-1288-842/2016
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00932-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.6.4.6.;2.6.5.2.1.;2.6.9.2.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 1 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,
sekretoriaujant Rasai Misiukevičienei,
dalyvaujant ieškovams A. G., E. G., jų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
išvadą teikiančios institucijos Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Priščepai,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir E. G. ieškinį atsakovei S. V. (tretieji asmenys – D. J., Vilniaus miesto savivaldybė, institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, vaiko globėjų paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami neterminuotai apriboti atsakovei S. V. motinos valdžią dukters V. M. atžvilgiu, nustatyti mergaitei nuolatinę globą, nuolatiniais globėjais paskiriant A. G. ir E. G., V. M. gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėjais, priteisti iš S. V. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. 175, 00 EUR periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės ir 1 925,00 EUR išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. birželio 2 d. iki ieškinio padavimo dienos, taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovų naudai. Nurodė, kad mergaitė buvo palikta ,,gyvybės langelyje“, o nuo 2015 m. birželio 2 d. gyvena ieškovų šeimoje. 2015-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ ieškovai paskirti mergaitės laikinaisiais globėjais, su jais nustatyta vaiko gyvenamojo vieta. Atsakovė, palikusi mergaitę, vėliau pakeitė nuomonę ir ėmėsi veiksmų, siekdama ją susigrąžinti, tačiau pačios dukters nei karto neaplankė, nebandė užmegzti ryšio. Pagal įstatymus ir teismų praktiką neterminuotas tėvų valdžios ribojimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaikus, todėl iš S. V. turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai ir išlaikymo įsiskolinimas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai palaikė ieškinį. A. G. nurodė, kad norėjo įsivaikinti kūdikį, praėjo mokymus, laukė, kol bus pakviesti įsivaikinti. Buvo pranešta, kad Vilniaus ,,gyvybės langelyje“ palikta mergaitė, kuri tuo metu buvo Santariškių klinikose. Ieškovai nuvyko į ligoninę ir pamatę mergaitę iškart suprato, jog nori, kad ji augtų jų šeimoje. Mergaitei buvo 11 dienų, kai ją parsivežė į savo namus. Ieškovė pirmus metus buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, dabar jau grįžo į darbą, vaiką padeda prižiūrėti jos mama, pensininkė. Mergaitė jų šeimoje yra sava, ieškovės sūnus iš pirmos santuokos, šiuo metu bebaigiantis mokyklą, palankiai įvertino ieškovų sprendimą. Ieškovų mamos taip pat nuolat domėjosi mergaite, atvykdavo ir atvyksta aplankyti, net atrodė, kad myli labiau nei savo tikrus anūkus. Nuo to laiko, kai atsirado vaiko mama, gyveno nežinioje, labai bijojo mergaitę prarasti. Ieškovės teigimu, pati mergaitės mama asmeniškai vaiku nesidomėjo, atliekant DNR tyrimą net nekalbino mergaitės, atvirkščiai – skubino ir mergaitės močiutę kuo greičiau vykti namo. Buvo bendrauta tik su ieškovės mama D. J., kuri mergaitę šnekino, vėliau ir skambino. Buvo žadėjusi atvažiuoti, tačiau susitikimas neįvyko. Paskutinį kartą skambino prieš 1-1,5 savaites iki teismo posėdžio, lyg kalbėta, kad po Joninių galėtų atvažiuoti aplankyti anūkės. E. G. nurodė, kad sužinoję, jog Santariškių klinikose yra tėvų palikta mergaitė, kurią jie gali aplankyti bei apsispręsti dėl įsivaikinimo, metę darbus važiavo į Vilnių. Pamatęs mergaitę iškart pagalvojo, kad tai jo vaikas, pamilo. Per tuos metus dar labiau prisirišo. Buvo sunku, kai sužinojo, kad gali netekti, kadangi mergaitę labai myli. Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo ieškovai nurodė, kad jų planuose yra įvaikinimas, tikrai ne dėl pinigų šita byla, tačiau advokatė paaiškino, kad tokie įstatymų reikalavimai, todėl šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovų advokatė Inga Maskoliūnaitė ieškinį prašė tenkinti. Palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Kadangi pagal įstatymus net ir apribojus tėvams valdžią jie privalo išlaikyti savo vaikus, toks reikalavimas turėjo būti pareikštas, atsakovė yra sveika, darbinga, todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Advokatė nurodė, kad motinos valdžia S. V. turi būti apribota, juo labiau, kad ir ji pati atsiliepime nurodė tam neprieštaraujanti. Negalima priversti atsakovės būti motina, jei ji pati to nenorinti. Ieškovai tinkamai rūpinasi mergaite, mergaitė prie jų prisirišusi, tuo galėjo įsitikinti ir advokatė, kai ieškovai lankėsi pas ją.
Atsakovė S. V. atsiliepimu nurodė, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia dukters V. M. atžvilgiu, o mergaitės globėjais skirti ieškovai, kadangi jie jau metus rūpinasi mergaite ir mergaitė yra prie jų prisirišusi. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo atsakovė nurodė, kad įsiskolinimo ji būtų nepajėgi mokėti, o išlaikymui galėtų mokėti iki 100, 00 EUR per mėnesį. Taip pat prašė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios materialinės padėties.
Trečiasis asmuo D. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vaiko motina nuo mergaitės gimimo nevykdė savo kaip motinos pareigų ir vien to fakto pakanka tėvų valdžios ribojimui. Ieškovai tinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas, juos ir mergaitę sieja artimas ryšys.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvada, institucijos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad laikinieji vaiko globėjai tinkamai rūpinasi mergaite, užtikrina jos fizinį bei psichologinį saugumą, mergaitei augti yra sudarytos geros sąlygos, name švaru, tvarkinga. Lankantis šeimoje mergaitė buvo linksma, guvi, šypsojosi.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu nustatyta, kad S. V. yra V. M. mama. Atsakovė nuo dukters gimimo yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo šio vaiko atžvilgiu, dukters neaugino. Šiuo metu atsakovė taip pat nurodo neturinti galimybių auginti dukrą, taip pat nežinanti, ar ateityje galėtų auginti dukrą. Institucijos nuomone, nepilnamečio vaiko interesus labiausiai atitiktų galimybė augti šeimoje. Atsakovės mamai D. J. atsisakius ketinimų tapti nepilnametės dukters globėja, į instituciją kiti asmenys, norintys globoti mergaitę, nesikreipė. Dėl ieškovų tinkamumo tapti globėjais, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, turėtų pasisakyti ieškovų gyvenamosios vietos atitinkama institucija, jie neturi duomenų, kad šiuo metu globėjai netinkamai atliktų savo pareigas globojamos mergaitės atžvilgiu. Išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, institucijos nuomone, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir motinos galimybes, iš atsakovės taip pat turėtų būti priteistas.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –ir LR CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Pagal bylos duomenis V. M. mama yra S. V. (Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016), tėvas – nežinomas (V. M. gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose įrengtame „Gyvybės langelyje“ apie 17.19 val. buvo palikta moteriškos lyties naujagimė. Su mergyte buvo paliktas raštelis, kuriame buvo parašyta: „(duomenys neskelbtini).“, taip pat buvo palikta maisto dėžutė su kraiteliu. Naujagimė išvežta į Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių filialo naujagimių skyrių. Kūdikių namuose užpildytas vaiko radimo „Gyvybės langelyje“ aktas, mergytė pavadinta V. M.. 2015-05-26 Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų raštu Nr. (1.14)SD-411 informacija apie „Gyvybės langelyje" rastą naujagimę perduota Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Ieškovai nurodė, kad mergaitę į namus parsivežė 2016-06-02. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-11 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ V. M. laikinaisiais globėjais paskirti ieškovai A. G. ir E. G..
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pirmiausia į skyrių kreipėsi atsakovės mama, kuri nurodė, kad jos dukra S. V. 2015-05-21 pagimdytą moteriškos lyties kūdikį paliko Vilniaus miesto ,,gyvybės langelyje“. D. J. nurodė norinti vaiką globoti/įsivaikinti (D. J. 2015-08-03 prašymas dėl paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju)), tačiau galimai vaiko močiutei buvo paaiškinta, kad pirma turi būti nustatyta vaiko kilmė iš motinos. 2015-08-10 į skyrių kreipėsi S. V., kuri nurodė tas pačias aplinkybes dėl vaiko palikimo ,,gyvybės langelyje“, išreiškė sutikimą, kad dukrą globotų jos mama D. J., kadangi ji pati neturinti sąlygų ir galimybių auginti antrąją dukrą, tačiau nori, kad dukra augtų šalia (S. V. 2015-08-10 paaiškinimas).
Buvo pradėta civilinė byla dėl vaiko kilmės iš motinos nustatymo ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-45-814/2016 nustatyta, kad S. V. yra V. M. mama. Nagrinėjant civilinę bylą dėl kilmės iš motinos nustatymo atsakovė S. V. paaiškino, kad nėštumo laikotarpiu galvojo, kad kūdikį augins pati, tačiau prieš gimdymą apsisprendė neauginti. Mama įkalbinėjo vaiką auginti. Su mama lankėsi krizinio nėštumo centre, kalbėjosi su centro psichologe. Po to į centrą vyko antrą kartą. Po antro apsilankymo krizių centre ją išvežė gimdyti. Vaikas gimė išnešiotas pilnai. Psichologė patarė auginti ir antrą vaiką, o ji nenorėjo. Kodėl nenorėjo auginti, nežino ir negali paaiškinti tokio apsisprendimo. Kartu su krizinio nėštumo centro darbuotoja vyko kūdikį palikti vaiko ,,gyvybės langelyje“. Apie kūdikio atsisakymą informavo savo mamą. Mama jos tokį elgesį vertino blogai. Bylos nagrinėjimo teisme metu tvirtino, kad nori, jog kūdikis augtų savoje šeimoje, nustačius motinystę dukrą augins pati, teigė, kad taip nusprendė pasikalbėjusi su mama.
Teikdama atsiliepimą atsakovė S. V. nurodo, kad sutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota valdžia dukters V. M. atžvilgiu, o mergaitės globėjais skirti ieškovai.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su išvada pateikė S. V. 2016-04-27 paaiškinimą, kuriame pati atsakovė nurodo, kad neturėdama galimybių auginti antrą vaiką ir nenorėdama jo ,,užkrauti“ mamai mano, jog jos dukrai geriau augti šeimoje, kurioje dabar auga, bei 2016-05-10 D. J. prašymą nenagrinėti jos 2015-08-03 prašymo dėl anūkės V. V. globos, kadangi sutinka, jog mergaitė būtų globojama dabartinių globėjų šeimoje, o ji tik norėtų bendrauti su anūke ir, kad globėjai į šį prašymą atsižvelgtų.
Teismo vertinimu, visa atsakovės veiksmų seka liudija, kad nuo pat pradžių ji buvo apsisprendusi neauginti vaiko, laikinai nuomonę buvo pakeitusi labiau dėl savo mamos įtakos, o ne dėl vidinio noro, natūraliai susiformavusių nuostatų rūpintis ir auginti savo antrąją dukrą. Nuo pat mergaitės palikimo ,,gyvybės langelyje“ atsakovė vaiku nesirūpino, nesidomėjo, neteikė jokio išlaikymo. Šiuo metu byloje duomenų, kad situacija būtų pasikeitusi ar galėtų pasikeisti taip pat nėra, todėl S. V. motinos valdžia jos dukters V. M. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaiku, kai tai neprieštarauja vaikų interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovei išaiškintina, kad, vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d., tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovė pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimas neprieštarauja vaiko interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą ir prašyti panaikinti neterminuotą tėvų valdžios ribojimą vaikų atžvilgiu.
Vadovaujantis LR CK 3.183 str. 4 d., teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jų gyvenamąją vietą
Pagal CK 3.256 str. nuostatas nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Atsižvelgus į ši principą, įvertinus be globos likusios V. V. interesus, byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad V. M. skirtina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.).
Bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2015-06-02 mergaitė auga ieškovų šeimoje, nuo 2015-06-11 ieškovai paskirti laikinaisiais mergaitės globėjais, o dabar patys prašo teismą paskirti juos nuolatiniais globėjais.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad be ieškovų yra kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti mergaitę. Pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją mergaitės močiutė D. J. pateikė prašymą nesvarstyti jos prašymo dėl anūkės globos. Į nagrinėjamą civilinę bylą D. J. įtraukta trečiuoju asmeniu, jai išsiųsti ir tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, tačiau jokių prašymų ji nepareiškė.
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovai globodami mergaitę savo pareigas atlieka tinkamai. Globos ir ieškovų paskyrimas globėjais atitiktų mergaitės interesą augti šeimoje. Kartu su ieškovais gyvenantis pilnametis ieškovės sūnus sutinka, kad šeimoje gyventų V. M..
Pagal į bylą pateiktus medicininius pažymėjimus ieškovai globėjais būti gali. V. M. medicininiame pažymėjime jokių apribojimų dėl globos taip pat nenurodyta. Ieškovai yra dalyvavę Utenos vaikų globos namų organizuotuose mokymuose pagal bendrą globėjų ir įtėvių rengimo programą (Utenos vaikų globos namų 2014-12-30 Pažymėjimas Nr. 61, išduotas E. G., bei Pažymėjimas Nr. 62, išduotas A. G.).
LR CK 3.269 str. įvardintų pagrindų, dėl kurių ieškovai negalėtų globoti vaiko, nenustatyta.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad V. M. nuolatiniais globėjais skirtini ieškovai A. G. ir E. G., mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėjais (LR CK 3.256 str., 3.259 str., 3.265 1 p.).
Sutinkamai su LR CK 3.194 str. 1 d., jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.). LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Pagal LR CK 3.198 straipsnio 1 dalį teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Ieškovai ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš S. V. išlaikymą nepilnametei dukrai V. M. 175, 00 EUR periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitės pilnametystės ir 1925, 00 EUR išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. birželio 2 d. iki ieškinio padavimo dienos. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai nurodė, kad reikalavimus dėl išlaikymo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Byloje duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus nėra, atsakovė yra jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu nesimoko, tačiau ir nedirba, nurodė, kad jokio turto neturi, gyvena iš pašalpų. Iš institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados galima spręsti, kad šiuo metu atsakovę bei jos vyresniąją dukrą iš esmės išlaiko atsakovės mama D. J.. Tačiau šios nustatytos aplinkybės jokiu būdu neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovė privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdama įgyti išsilavinimą, susirasti darbą, ir tokiu būdu materialiai išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str.).
Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą prievolę tėvams išlaikyti savo vaikus, įvertinus tai, kad atsakovė yra itin jauno amžiaus, dukrą pagimdė būdama nepilnametė, be V. M. dar turi antrą dukrą, kuriai taip pat reikalingas išlaikymas, teismas nusprendžia iš atsakovės V. M. priteisti išlaikymą po 80,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. balandžio 27 d., iki mergaitės pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 300, 00 EUR išlaikymo įsiskolinimą.
Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Vadovaujantis LR CPK 504 str. 4 d., paskirtam globėjui ar rūpintojui išaiškinamos teisės ir pareigos.
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (LR CK 3.271 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.272 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (LR CK3.273 str.). Vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CK 3.276 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovės valstybei turėtų būti priteista 22, 00 EUR žyminio mokesčio priteisimo (80,00 EURx12x3 proc.x75 proc.) į valstybės biudžetą (80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 7 d., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), Taip pat iš atsakovės valstybės naudai turėtų būti priteista 4,11 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str.). Valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, įrodymus apie išlaidų sumokėjimą pateikiant teismui.
LR CPK 96 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas.
Ieškovė prašo ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios materialinės padėties, pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Iš bylos medžiagos, taip pat iš teismo posėdžio metu teiktų ieškovų paaiškinimų, galima daryti išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis nėra gera, jos pajamos yra nedidelės, auginti dar vieną mažametį vaiką padeda jos motina. Taigi įvertinus įstatymu nustatytą teisę asmenį iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai, valstybei iš atsakovės priteisiama 10,00 EUR bylinėjimosi išlaidų
Valstybės naudai priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, įrodymus apie išlaidų sumokėjimą pateikiant teismui.
Kadangi reikalavimai dėl motinos valdžios ribojimo, globėjų paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinami, iš atsakovės ieškovo E. G. naudai (pagal byloje esančius dokumentus būtent jis mokėjo advokatui bei žyminį mokestį) priteisiama 31,00 EUR žyminio mokesčio bei 350,00 EUR advokato pagalbai apmokėti (80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 93 str. 1 d.). Nors atsakovė prašo ją atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios materialinės padėties, šiuo atveju teismas pagal LR CPK nuostatas gali ją iš dalies atleisti tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei – pagal LR CPK 93 str. 1 d. nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Mažinti šių išlaidų teismas taip pat neturi pagrindo, kadangi bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą, net ir lyginant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais dydžiais, atsižvelgiant į teiktos pagalbos apimtį ir pobūdį, nėra didelė.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 259-270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos dukters V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir jos globėjais skirti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vaiko V. M. gyvenamąją vietą kartu su globėjais (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 80,00 EUR (aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. balandžio 27 d., iki dukros pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 300, 00 EUR (trijų šimtų eurų ir 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 381, 00 EUR (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 (dešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.
Teisėja Vilma Stukaitė