Civilinė byla Nr. e2A-33-370/2024
|
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00195-2022-8
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2.; 2.6.8.11.1
|
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hota“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto 2-asis notarų biuras ir Palangos miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hoja electronics“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. birželio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Hota“ (toliau – ir atsakovė) 2022 m. gegužės 24 d. už 170 000 Eur sudarė nekilnojamojo turto – 1/3 dalies kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 170 000 Eur; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovei, atsakovei ir valstybei nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas, daiktas). Atsakovė 2022 m. kovo 24 d. pateikė ieškovei pareiškimą, kuriuo išreiškė ketinimą parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį turto už 170 000 Eur, ir pasiūlė per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamo daikto dalį, visą parduodamo daikto kainą iki pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo pervedant į atsakovės sąskaitą, esančią SEB banke, arba į notarės S. Ž. depozitinę sąskaitą, esančią Luminor banke. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu pranešė atsakovei, kad pasinaudos pirmenybės teise įsigyti parduodamo daikto dalį už nurodytą kainą. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė ieškovei Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir pranešė, jog 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. kviečia atvykti į Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą pas notarę J. D. sudaryti ir pasirašyti nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė 2022 m. gegužės 22 d. pervedė 170 000 Eur į notarės J. D. depozitinę sąskaitą, tačiau ieškovės atstovas negalėjo atvykti 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. pas notarę J. D. pasirašyti sandorio ir paprašė sandorio sudarymą perkelti kitai dienai. Sandorio sudarymo data buvo perkelta į 2022 m. gegužės 24 d. 17 val., tačiau atsakovės atstovas pareiškė, kad turto dalies neparduos, nes atsakovei buvo pasiūlyta didesnė kaina.
3. Ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į notarę J. D., prašydama informuoti pardavėją (atsakovę), kad laukia iki 2022 m. birželio 5 d. atsakovės atstovo sutarties pasirašymui, tačiau notarė J. D. 2022 m. gegužės 25 d. grąžino ieškovei 170 000 Eur. Nurodė, kad atsakovė per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą atsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pareiškimą, jog ketina parduoti jai priklausančią turto dalį už naują kainą – 182 000 Eur, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip vieną dieną prieš šalių pasirinktą turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir notaro tvirtinimo dieną, mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą, esančią SEB banke. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė 2022 m. gegužės 24 d. pasirašyti nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, todėl yra pagrindas pripažinti sudaryta 1/3 dalies turto pirkimo–pardavimo sutartį.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu ieškovei informavus atsakovę, jog ji siekia pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą už 2022 m. kovo 24 d. pranešime nurodytą kainą (170 000 Eur), atsakovė apie tokį ieškovės ketinimą atitinkamai informavo kitą preliminariosios sutarties šalį (pirkėją), nes siekė kainos padidinimo ir turto pardavimo už didžiausią pasiūlytą kainą, nepriklausomai nuo to, kas bus turto įgijėjas – bendraturtis (ieškovė) ar bet kuris turto įsigijimu suinteresuotas asmuo.
5. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. pranešimu per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą išsiuntė kvietimą ieškovei 2022 m. gegužės 23 d. 11.00 val. atvykti į Palangos miesto 2-ajį notarų biurą ir sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau į šį atsakovės kvietimą ieškovė nesureagavo iki pat numatytos pagrindinės sutarties sudarymo dienos ir su atsakovės vadovu nesusisiekė. Ieškovei ir jos atstovams neišreiškus valios sudaryti turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį iki numatyto sandorio patvirtinimo 2022 m. gegužės 23 d. 11.00 val., atsakovė už ketinamą parduoti turtą gavo didesnį kainos pasiūlymą iš pirkėjo, su kuriuo buvo sudariusi preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės vadovė, nebūdama pasirengusi sandorio sudarymui (neturėdama galiojančio asmens dokumento), 2022 m. gegužės 24 d. atvyko į Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą pasibaigus darbo laikui, todėl ji buvo informuota atsakovės atstovo, kad atsakovė yra gavusi didesnį kainos pasiūlymą, todėl turto už 170 000 Eur neparduos. Atsakovės vadovas taip pat informavo ieškovės atstovę, kad artimiausiu metu per notarę atsiųs naują pranešimą apie bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti turtą už didesnę – 182 000 Eur kainą, bei išsiuntė ieškovei naują 2022 m. birželio 6 d. pranešimą, kuriuo pasiūlė ieškovei įsigyti turtą už 182 000 Eur kainą, tačiau ieškovė nepranešė atsakovei, ar sutinka įsigyti turtą už naują kainą. Pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai, o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl pirkimo–pardavimo sutartis negali būti teismo pripažinta sudaryta priverstinai už ieškovės pageidaujamą kainą, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui.
6. Po atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pateikto pranešimo, atsakovė gavo savo surasto pirkėjo pasiūlymą pirkti turtą už didesnę, negu 2022 m. kovo 24 d. pasiūlyme nurodytą kainą, tai yra už 182 000 Eur. Atsakovė apie šį pasiūlymą informavo ieškovės vadovę žodžiu 2022 m. gegužės 24 d., taip pat išsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pranešimą per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą, tačiau ieškovė už didesnę kainą turto įsigyti nesutiko ir pareiškė ieškinį, siekdama turtą įsigyti už pradinę pasiūlytą kainą (170 000 Eur).
7. Aplinkybė, kad ieškovė 2022 m. gegužės 22 d. pervedė 170 000 Eur į notarės J. D. depozitinę sąskaitą, nereiškia, jog buvo atlikti visi būtini veiksmai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju visišku ar daliniu sutarties įvykdymu būtų laikoma, jeigu ieškovė būtų sumokėjusi dalį ar visą kainą už siekiamą įsigyti turtą, o atsakovė būtų mokėjimą priėmusi ir (arba) suteikusi ieškovei teisę valdyti ir naudotis šiuo turtu ir ieškovė būtų priėmusi šią teisę, ją įgyvendinusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 743,44 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu, nes ieškovė nebuvo pasirengusi pagrindinės sutarties sudarymui atsakovės kvietime nurodytu laiku, atsakovei gavus didesnį kainos pasiūlymą už parduodamą turtą, šalys vėliau nebesusitarė dėl parduodamo turto kainos, kuri, vadovaujantis CK 6.397 straipsniu, yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo atsakovės informuota ir suprato, jog susitarimas su atsakove nebuvo pasiektas. Aplinkybė, kad atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimą per notarę dėl turto įsigijimo, įvertinus atsakovės argumentus, jog siuntė pranešimą manydama, kad gali keisti pranešime nurodytą kainą iki notarinės sutarties pasirašymo momento, nėra leidžianti daryti išvadą, jog šalys susitarė dėl visų būtinų turto pirkimo–pardavimo sąlygų, nes šalys nesusitarė dėl galutinės turto kainos.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad po 2022 m. kovo 24 d. pateikto pranešimo atsakovė gavo savo surasto pirkėjo pasiūlymą pirkti turtą už didesnę, negu 2022 m. kovo 24 d. pasiūlyme nurodytą kainą (182 000 Eur), apie tai atsakovė informavo ieškovės vadovę 2022 m. gegužės 24 d. žodžiu, taip pat išsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pranešimą per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą, tačiau ieškovė už didesnę kainą turto įsigyti nesutiko ir vietoj to pareiškė ieškinį, siekdama turtą įsigyti už pradinę kainą, nurodytą atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pateiktame pranešime.
11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ikisutartiniai, o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, pirkimo–pardavimo sutartis negali būti teismo pripažinta sudaryta priverstinai už ieškovės pageidaujamą kainą, nes tai prieštarautų CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui. Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Nagrinėjamu atveju turto pirkimo–pardavimo sutartis šalių nebuvo pasirašyta ar patvirtinta notaro, todėl ji negali būti laikoma sudaryta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės derybos dėl pagrindinės sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu, nes ieškovė nebuvo pasirengusi pagrindinės sutarties sudarymui atsakovės kvietime nurodytu laiku, atsakovei gavus didesnį kainos pasiūlymą už parduodamą turtą, šalys vėliau nebesusitarė dėl parduodamo turto kainos, kuri, vadovaujantis CK 6.397 straipsniu, yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Priešingai, šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo, kad šalys buvo susitarę dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (kainos ir turto perėjimo ieškovės nuosavybėn).
12.2. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad derybos dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir turto kainos nevyko, t. y. ieškovė priėmė visas atsakovės nurodytas turto pardavimo sąlygas.
12.3. Esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto perdavimo. Ieškovė ir atsakovė buvo susitariusios dėl turto perdavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nutylėjo aplinkybę, kad Plungės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-995/2024 pagal ieškovės UAB „Hoja electronics“ patikslintą ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Hota“, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, labdaros ir paramos fondui „A. Mončio paramos fondas“, Antano Mončio namams – muziejui, A. V. (A. V.), A. L., A. L., biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl inžinierinių statinių – kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės UAB „Hota“ patikslintą priešieškinį atsakovėms UAB „Hoja electronics“ (ieškovei pagal ieškinį), Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Mončio paramos fondas, Antano Mončio namai – muziejus, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. V., A. L., A. L., dėl naudojimosi inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais tvarkos nustatymo, ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos nėra nustatyta, kur yra UAB „Hota“ priklausančios turto dalies vieta, todėl perduoti idealiąją šio turto dalį natūra yra neįmanoma.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
13.1. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės ir atsakovės santykiai yra konfliktiški, šalių atstovai tarpusavyje nebendrauja, o ikisutartiniai santykiai tarp ginčo šalių nagrinėjamu atveju susiklostė tik dėl CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo. Turėdama savo surastą turto pirkėją, su kuriuo nuo 2022 m. kovo 21 d. buvo sudariusi preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį už pradinę 170 000 Eur kainą, atsakovė per Palangos miesto 3-ąjį notarų biurą ieškovei ir Palangos miesto savivaldybės administracijai išsiuntė 2022 m. kovo 24 d. pranešimus, kuriais bendraturčiams formaliai pasiūlė įsigyti turtą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir savo surastam pirkėjui. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovės 2022 m. kovo 24 d. išsiųstas pranešimas buvo oferta, nes pagal aktualią kasacinio teismo praktiką aiškinant CK 4.79 straipsnį, pranešimas apie ketinimą parduoti turtą bendraturčiui yra tik įstatymų numatyta prievolė, kurios vykdymas pats savaime nėra oferta, o tik siūlymas bendraturčiui pasinaudoti jam suteikti teise pirkti ir derėtis.
13.2. Aplinkybė, kad ieškovė buvo sumokėjusi 170 000 Eur į notarės J. D. depozitinę sąskaitą, nereiškia, jog ieškovė įvykdė visas sąlygas, leidžiančias sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovės nurodyti veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti tik kaip paruošiamieji darbai, leidžiantys sudaryti sutartį, bet ne sutarties visiškas ar dalinis įvykdymas. Priešingai nei aiškina ieškovė, visišku ar daliniu sutarties įvykdymu būtų laikoma, jeigu, ieškovei sumokėjus visą kainą už turtą, atsakovė būtų priėmusi šį mokėjimą ir (arba) suteikusi ieškovei teisę valdyti ir naudotis šiuo turtu ir ieškovė būtų priėmusi šitą teisę, ją įgyvendinusi. Tokios nurodytos sąlygos, būtinos visiško ar dalinio pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo konstatavimui, neegzistavo.
13.3. Atsakovė įrodė, kad po 2022 m. kovo 24 d. pateikto notarinio pranešimo ieškovei ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, atsakovė gavo savo surasto pirkėjo pasiūlymą pirkti turtą už didesnę kainą (182 000 Eur). Atsakovė apie savo surasto pirkėjo pateiktą didesnį turto kainos pasiūlymą informavo ieškovės vadovę 2022 m. gegužės 24 d. žodžiu Palangos miesto 2-ajame notarų biure, taip pat išsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pranešimą per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą, tačiau ieškovė už didesnę kainą turto įsigyti nesutiko ir pareiškė ieškinį, siekdama turtą įsigyti už pradinę kainą, nurodytą atsakovės 2022 m. kovo 24 d. pateiktame pirminiame pranešime. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė atsakovės ir notarės J. D. buvo informuota ir suprato, jog susitarimas su atsakove dėl turto įsigijimo už pradinę 170 000 Eur kainą nebuvo pasiektas ir, atsakovei gavus didesnį kainos pasiūlymą, atsakovė nebeketina parduoti turto už 170 000 Eur, t. y. neketina vykdyti pirkimo–pardavimo sandorio notarės J. D. pateikto pirkimo–pardavimo sutarties projekto sąlygomis.
13.4. Apeliacinio skundo argumentai, kad, nesant nustatytos naudojimosi turtu tvarkos, realus turto perdavimas natūra buvo neįmanomas, nereiškia, jog CK 6.309 straipsnio 1 dalies, 6.393 ir 6.398 straipsnių nuostatos neturėtų būti taikomos. Notarės J. D. parengto pirkimo–pardavimo sutarties projekto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė į turtą ieškovei pereis nuo turto jai perdavimo, t. y. nuo pagrindinės sutarties, kuri kartu laikytina ir turto perdavimo–priėmimo aktu, pasirašymo momento.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė duomenis iš viešosios erdvės apie nekilnojamojo turto sandorį. Ieškovė šių naujų įrodymų priimti į bylą neprašo (tokio prašymo nėra suformulavusi), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių įrodymų nepriima ir nagrinėja bylą pagal tuos pačius įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovei, atsakovei ir valstybei nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovė, atstovaujama direktoriaus G. K., ir pirkėjas (duomenys nuasmeninti) 2022 m. kovo 21 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo parduoti pirkėjui už 170 000 Eur 1/3 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių (kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
19. Atsakovė 2022 m. kovo 24 d. per Palangos miesto 3-ąjį notaro biurą pateikė ieškovei pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė, kaip bendraturtis, išreiškė ketinimą (ruošiasi) parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 170 000 Eur dydžio kainą, ir pasiūlė per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamo daikto dalį.
20. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu pranešė atsakovei, kad pasinaudos pirmenybės teise įsigyti parduodamo daikto dalį už nurodytą kainą.
21. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė ieškovei Nekilnojamojo daikto dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą (toliau – sutarties projektas) ir pranešė, kad 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. kviečia atvykti į Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą pas notarę J. D. sudaryti ir pasirašyti Nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį.
22. Sutarties projekto preambolėje buvo nurodyta, kad ieškovei (pirkėjai) atstovaus jos atstovas (konkretus asmuo, jį identifikuojantys duomenys ir įgalinimai nenurodyti), o atsakovei (pardavėjai) atstovaus jos direktorius G. K., veikiantis pagal bendrovės įstatus. Sutarties 2.3 papunktyje nurodyta, kad dalis daikto patenka į pirkėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei yra 2022 m. kovo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sutikimas Nr. 16SD-467-(14.16.136E.) dėl daikto perleidimo, kuriuo informuojama, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo sutarties sudarymo klausimas su naujuoju savininku bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties projekto 3.1 papunktyje nurodyta, kad parduodamo daikto kaina – 170 000 Eur, kuri pagal sutarties projekto 4.1 papunktį turėjo būti sumokėta į atsakovės banko sąskaitą, esančią AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), arba į Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės J. D. depozitinę banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 5.1 papunktyje nurodyta, kad nuosavybės teisė į daiktą (turtą) pirkėjui (ieškovei) pereina nuo daikto jam perdavimo, kuris turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu. Sutarties projekto 5.2 papunktyje nurodyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis kartu yra ir perkamo daikto (turto) priėmimo – perdavimo aktas.
23. Ieškovė iki sandorio sudarymui kvietimo pas notarą dienos, t. y. 2022 m. gegužės 22 d. (mokėjimo nurodymai Nr. 690586, 690587 ir 690588) iš akcinės bendrovės „Swedbank“ banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į notarės J. D. depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 170 000 Eur. Mokėjimo nurodymuose nurodyta mokėjimo paskirtis „Apmokama 2022-05-03 NEKILNOJAMOJO TURTO DALIES PIRKIMO PARDAVIMO SUTARTIS Su UAB „Hota“ dėl 1/3 kiemo statinių pirkimo“.
24. Ieškovės atstovė (direktorė R. M.) negalėjo atvykti 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. pas notarę J. D. pasirašyti sandorio ir 2022 m. gegužės 23 d. el. laišku apie tai informavo notarę J. D. bei paprašė sandorio sudarymą perkelti ne anksčiau 2022 m. gegužės 27 d.
25. Notarė J. D. 2022 m. gegužės 23 d. el. laišku pranešė ieškovės ir atsakovės atstovams, kad sandorio sudarymo data buvo perkelta 2022 m. gegužės 24 d. 17 val. nuotoliniu būdu. Notarė taip pat informavo, kad šalims nurodytą dieną nesudarius sandorio, ji bus priversta vykdyti UAB „Hota“ valią parduoti turtą trečiajam asmeniui.
26. Ieškovės atstovė (direktorė R. M.) ir atsakovės atstovas (direktorius G. K.) 2022 m. gegužės 24 d. 17 val. susitiko Palangos miesto 2-jame notarų biure pas notarę J. D. sandorio sudarymui ir pasirašymui, tačiau notarė išsiaiškino, jog pirkėjo atstovės turimų asmens dokumentų galiojimas yra pasibaigęs, o atsakovės atstovas žodžiu pranešė, kad turto dalies neparduos, nes buvo pasiūlyta didesnė kaina.
27. 2022 m. gegužės 24 d. 18.39 val. pirkėjas (duomenys nuasmeninti) el. laišku pasiūlė atsakovės atstovui (direktoriui G. K.) už turtą naują kainą – 182 000 Eur.
28. Atsakovė, atstovaujama direktoriaus G. K., ir pirkėja (duomenys nuasmeninti) 2022 m. gegužės 25 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie 2022 m. kovo 21 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, kurio pagrindu šalys susitarė, kad nauja parduodamo turto kaina yra 182 000 Eur.
29. Ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į notarę J. D., nurodydama, kad 2022 m. gegužės 24 d. sandoris neįvyko, sandorio pradinėmis sąlygomis sudarymo neatsisako, prašė notarės pinigus laikyti depozitinėje sąskaitoje ir informuoti pardavėją (atsakovę), kad laukia šioje notarinėje kontoroje iki 2022 m. birželio 5 d. pardavėjo atstovo sutarties pasirašymui.
30. Notarė J. D. 2022 m. gegužės 25 d. grąžino ieškovės įmokėtus į depozitinę sąskaitą 170 000 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „pinigų grąžinimas neatlikus sandorio su UAB „Hota“ pg 20220503 nekil. daikto 1/3 kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) perleidimo projektą“.
31. Atsakovė per Palangos miesto 2-jo notarų biurą ieškovei atsiuntė 2022 m. birželio 6 d. pareiškimą, kad ketina parduoti jai priklausančią 1/3 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), už 182 000 Eur kainą, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip vieną dieną prieš šalių pasirinktą turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir notaro tvirtinimo dieną, mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą, esančią SEB banke. Taip pat nurodė, kad ieškovei nepasinaudojus pirmenybės teise pirkti turtą per vieną mėnesį, atsakovė parduos turtą bet kuriems kitiems asmenims.
32. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2-995/2024 pagal ieškovės UAB „Hoja electronics“ patikslintą ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Hota“, tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, labdaros ir paramos fondui „A. Mončio paramos fondas“, Antano Mončio namams – muziejui, A. V. (A. V.), A. L., A. L., biudžetinei įstaigai Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl inžinierinių statinių – kiemo statinių naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės UAB „Hota“ patikslintą priešieškinį atsakovėms UAB „Hoja electronics“ (ieškovei pagal ieškinį), Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Mončio paramos fondas, Antano Mončio namai – muziejus, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, A. V., A. L., A. L., dėl naudojimosi inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais tvarkos nustatymo.
Dėl ieškovės (bendraturtės) pirmenybės teisės pirkti nekilnojamojo turto dalį įgyvendinimo
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto sandorio sudarymo patvirtinimo teismine tvarka, kai viena šalis įvykdė visas pasiūlymo sąlygas, tačiau jis nebuvo patvirtintas ir įformintas notarine tvarka. Šiuo atveju, ar ieškovės, kaip bendraturtės, turinčios pirmenybės teisę pirkti parduodamą atsakovei priklausančio bendro turto dalį, ši teisė galėjo būti privalomai įgyvendinta jos įvardytu būdu – nuperkant turtą už atsakovės pasiūlytą pradinę turto kainą (170 000 Eur), kai atsakovė, iš turimo kito pirkėjo gavusi pasiūlymą parduoti turto dalį už didesnę kainą (182 000 Eur), nesutiko sudaryti su ieškove nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, ieškovei nesutikus sumokėti už turtą naujos pasiūlytos kainos.
34. Ieškovė savo poziciją iš esmės grindžia CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 4.79 straipsnio ir 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nurodydama, kad ji akceptavo atsakovės pasiūlymą dėl sandorio sudarymo sąlygų, jas įvykdė, todėl atsakovė negalėjo atsisakyti sudaryti tokio sandorio patvirtinimo ir įforminimo notarine tvarka.
35. CK 6.309 straipsnio 3 dalies teisės norma yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti asmeniui teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo, tačiau ieškinys pareikštas dėl nekilnojamojo turto sandorio patvirtinimo, t. y. dėl atskiros rūšies daikto pirkimo–pardavimo sandorio, todėl atsižvelgtina į tai, kad tokio turto perleidimo sandorių sudarymo ypatumus reglamentuoja atitinkamos teisės normos (CK 6.305 straipsnio 3 dalis).
36. Pažymėtina, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai sudaromi notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.393 straipsnis), o jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas, įvykdžiusios sandorio šalies reikalavimu turi teisę sandorį pripažinti galiojančiu (CK 1.93 straipsnio 4 dalis).
37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovės derybos dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nepasibaigė sutarties pasirašymu, nes ieškovė nebuvo pasirengusi pagrindinės sutarties sudarymui atsakovės kvietime nurodytu laiku, atsakovei gavus didesnį kainos pasiūlymą už parduodamą turtą, šalys vėliau nebesusitarė dėl parduodamo turto kainos, kuri yra esminė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo–pardavimo sutartis negali būti teismo pripažinta sudaryta priverstinai už ieškovės pageidaujamą kainą, nes tai prieštarautų CK 6.156 straipsnyje įtvirtintam sutarties laisvės principui (nagrinėjamu atveju turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta ar patvirtinta notaro, todėl ji negali būti laikoma sudaryta).
38. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad derybos dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir turto kainos nevyko, nes ieškovė priėmė visas atsakovės nurodytas turto pardavimo sąlygas, t. y. ieškovė ir atsakovė buvo susitariusios dėl esminių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (kainos ir turto perėjimo ieškovės nuosavybėn). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
39. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės atveju yra keli nuosavybės objekto savininkai, kurių nuosavybės teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 ir 2 dalys).
40. CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti.
41. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).
42. CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta bendraturčio pirmenybės teisė įsigyti parduodamą daikto dalį kasacinio teismo praktikoje pripažįstama daiktine turtine teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-165/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-475-611/2016, 29 punktas), o atsižvelgiant į šios teisės teisinę prigimtį (daiktinė teisė), yra išaiškinta, kad ji seka paskui daiktą, t. y., pasikeitus daikto nuosavybės teisių subjektui, naujajam nuosavybės teisės subjektui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 30 punktas).
43. Aiškindamas CK 4.79 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios bendraturčio, ketinančio parduoti savo dalį, pareigą pranešti raštu apie tai kitiems bendraturčiams, paskirtį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ji skirta apsaugoti kitų bendrosios nuosavybės teisės dalyvių interesams, tačiau pabrėžia, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos taip, kad be pagrindo apsunkintų ar varžytų bendrosios nuosavybės dalį parduodančio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-273/2007).
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį instituto tikslus, nurodė, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007). Bendraturčio pirmenybės teisės tinkamu įgyvendinimu sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį. Dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir patogesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2005; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2008). Tokiu būdu CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama sumažinti bendraturčių skaičių arba netgi bendrąją dalinę nuosavybę pakeisti į asmeninę, nes nuosavybės teisių įgyvendinimas esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui tampa efektyvesnis ir racionalesnis, t. y. šiomis normomis siekiama sumažinti arba netgi eliminuoti tarp bendraturčių bendrojoje dalinėje nuosavybėje kylančius ginčus dėl nuosavybės teisės į bendrąja nuosavybe esantį daiktą įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020).
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė išreiškė bendraturčiui ketinimą parduoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį turto (inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)), už 170 000 Eur dydžio kainą, jau turėdama galimą pirkėją. Notarė J. D. raštu išsiuntė pasiūlymą ieškovei per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamo daikto dalį. Ieškovė 2022 m. balandžio 29 d. pareiškimu pranešė atsakovei, kad pasinaudos pirmumo teise įsigyti parduodamo daikto dalį už nurodytą kainą. Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. pateikė ieškovei nekilnojamojo daikto dalies pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kurios 2.3 papunktyje buvo nurodyta, kad yra 2022 m. kovo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus sutikimas Nr. 16SD-467-(14.16.136E.) dėl daikto perleidimo, ir pranešė, jog 2022 m. gegužės 23 d. 11 val. kviečia atvykti į Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą pas notarę J. D. sudaryti ir pasirašyti nekilnojamojo turto dalies pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ieškovės atstovei negalėjus atvykti, sandorio laikas buvo perkeltas į 2022 m. gegužės 24 d. Ieškovės ir atsakovės atstovams 2022 m. gegužės 24 d. 17 val. atvykus į Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą, notarė nustatė, kad pirkėjo atstovė neturi galiojančių asmens dokumentų, o atsakovės atstovas informavo ieškovės vadovę, kad atsakovė yra gavusi didesnį kainos pasiūlymą, todėl turto už pradinę 170 000 Eur kainą neparduos, kitas pirkėjas pasiūlė didesnę kainą (182 000 Eur), todėl bus išsiųstas naujas kainos pasiūlymas. Ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į notarę J. D., prašydama informuoti pardavėją (atsakovę), kad laukia iki 2022 m. birželio 5 d. atstovės, sutarties pasirašymui, tačiau notarė 2022 m. gegužės 25 d. grąžino ieškovės įmokėtus į depozitinę sąskaitą 170 000 Eur, nurodydama, kad sandoris nesudarytas. Vėliau, atsakovė per Palangos miesto 2-ąjį notarų biurą atsiuntė ieškovei 2022 m. birželio 6 d. pareiškimą, kad ketina parduoti jai priklausančią turto dalį už naują kainą (182 000 Eur), kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip vieną dieną prieš šalių pasirinktą turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ir notaro tvirtinimo dieną, mokėjimo pavedimu į atsakovės sąskaitą, esančią SEB banke. Įvertinus minėtas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė, jau turėdama galimą pirkėją, laikėsi pirmenybės teisės įgyvendinimo procedūros ir nevengė sandorio sudarymo notarine tvarka, realinis sandoris nebuvo sudarytas dėl nesusitarimo dėl sandorio kainos, turto valdymo perdavimo. Taip pat nėra pagrindo netikėti atsakovės sąžiningu valios pakeitimu dėl kainos padidinimo, nes ketinimą (ruošimąsi) parduoti turtą patvirtina ne tik atsakovės pateikti įrodymai apie preliminariosios sutarties sudarymą ir pakeitimą, bet ir notarinės sutarties projekte nurodytas faktas, kad iki pranešimo ieškovei siuntimo atsakovė ėmėsi veiksmų ir buvo gavusi žemėtvarkos institucijos sutikimą, būtiną tokiam sandoriui sudaryti.
46. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2021 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl jau sudarytos ir įstatymo nustatyta tvarka įformintos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo po daikto perdavimo pirkėjui. Šiuo konkrečiu atveju ginčas yra kilęs kitomis aplinkybėmis – ieškovei ir atsakovei nesusitarus dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, taip pat dėl bendraturčio pirmenybės teisės nusipirkti daiktą įgyvendinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 ir joje nurodyta teismine praktika.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.79 straipsnio normomis yra siekiama tikslo, jog tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turėtų teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams). Toks pranešimas galėtų būti vertinamas kaip oferta, jei jis būtų aiškiai apibrėžtas – pranešime adresatas (bendraturtis) būtų nurodytas kaip pirkėjas, o ne išreikštas ketinimas parduoti dalį kitam asmeniui; iš pranešimo turinio būtų galima daryti išvadą, kad tai – oferta bendraturčiui. Pranešimas CK 4.79 straipsnio 2 dalies prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui. Taigi CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą raštu pranešti apie ketinimą parduoti negalima sutapatinti su oferta, kuri yra konkretus pasiūlymas sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis, todėl sandorio sąlygos keitimas – kainos padidinimas gali būti ikisutartinių derybų objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-133/2007).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė nesusitarė dėl esminės turto pirkimo–pardavimo sąlygos – turto kainos, kurią derybų būdu atsakovė turėjo teisę keisti. Atsakovės pranešime nurodytas pasiūlymas ieškovei pareikšti savo norą arba atsisakymą pirkti turto dalį nebuvo oferta (CK 4.79 straipsnio 2 dalis), kuri pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalies nuostatas saistytų atsakovę ieškovės sutikimu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį ir CK 6.309 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyta, jog atsakovė vengė sudaryti sandorį ir egzistavo akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Ieškovė ir atsakovė nebuvo susitariusios dėl visų esminių sutarties sąlygų (turto pirkimo–pardavimo kainos), taip pat nenustatyta, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalys nesusitarė dėl esminės sutarties sąlygos – kainos ir atsakovei neatsirado pareigos parduoti turtą už 2022 m. kovo 24 d. pranešime pasiūlytą kainą (170 000 Eur) ir tokio sandorio patvirtinti teisminė tvarka nėra pagrindo.
49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti turtą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
51. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
52. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 2 495,63 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.
53. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovės priteisti 2 495,63 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hota“, juridinio asmens kodas 141180567, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoja electronics“, juridinio asmens kodas 163693070, 2 495,63 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Jadvyga Mardosevič
Danguolė Martinavičienė
Alma Urbanavičienė