Civilinė byla Nr. e2-275-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00070-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.1.3.3.1; 2.6.29.1; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, 

sekretoriaujant Mantui Cemnolonskiui,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams O. G., A. Č., J. P., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Kėdainių duona“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimų esmė

1.       Ieškovas A. G. (toliau – ieškovas, nuomotojas) ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių duona“ (toliau – atsakovė, UAB „Kėdainių duona“, bendrovė, nuomininkė) 2021 m. sausio 2 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1/2021, kuri pakeista 2021 m. gruodžio 15 d. sutartimi Nr. 1/2022, pagal kurias nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį 450,11 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos indeksais „Pastatas-kepykla unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuomininkas įsipareigojo mokėti kas mėnesį fiksuotą 1 000 Eur nuomos mokestį ir mokestį už sunaudotą elektros energiją Sutartyje nustatyta tvarka (toliau – Sutartys). Bendrovės nuomojamose patalpose 2022 m. sausio 16 d., 12 val.16 min. sprogo kepimo pečius, o 16 val. 18 min. pastato palėpėje kilo gaisras.

2.       Ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, kurį patikslinęs (DOK-8015/2023-03-27) prašė:

2.1.                       priteisti iš atsakovės UAB „Kėdainių duona“ 6 000 Eur skolą už patalpų nuomą, 360 Eur dydžio delspinigius ir 1 702,44 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją;

2.2.                       priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kėdainių duona“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 56 859,12 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais: 

3.1.                       Atsakovė UAB „Kėdainių duona“ už patalpų nuomą nuo 2020 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos liko skolinga ieškovui 6 000 Eur nuomos mokesčio ir 1 702,44 Eur už elektros energijos suvartojimą. Skolos dydį patvirtina ieškovo išrašytos ir atsakovės neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. gruodžio 31 d. GIN Nr. 0000231 ir 2022 m. sausio 20 d. GIN Nr. 0000232.

3.2.                       Dėl skolos grąžinimo ieškovas kreipėsi į bendrovę su pretenzija, tačiau atsakovė į ją neatsakė ir skolos nesumokėjo.

3.3.                       Pagal Sutarčių 5.1. punktus nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, paskaičiuotą nuo visos laiku nesumokėtos sumos. Sutartyje numatyti atsiskaitymo terminai yra pasibaigę, todėl nuo įsiskolinimo sumos yra paskaičiuoti 0,06 proc. dydžio delspinigiai, kas sudaro 648 Eur (6 000 Eur × 0,06 proc.= 3,6 × 180 d. = 648 Eur).

3.4.                       Atsakovė UAB „Kėdainių duona“ ne tik nemokėjo nuomos mokesčio, bet ir nevykdė Sutartyse numatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų (Sutarčių 3.2 punktai), nes bendrovės nuomojamose patalpose 2022 m. sausio 16 d., 12 val.16 min. įvyko sprogimas, kurio metu sprogo kepimo pečius. Be to, tą pačią dieną, 16 val. 18 min. atsakovės nuomojamose patalpose, pastato palėpėje kilo gaisras. Tikėtina gaisro priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis (įnešta kibirkštis ant medinių konstrukcijų).

3.5.                       Ieškovo nuomone, dėl kilusio gaisro yra ir antrojo atsakovo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kaltė, kadangi ši atsakovas tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų reikalavimų, t. y. neatliko veiksmų, kad po atsakovės UAB „Kėdainių duona“ nuomojamose patalpose įvykusio kepimo pečiaus sprogimo nekiltų antras gaisras pastato pastogėje (gaisro židinio zona buvo pastogėje virš vietos/zonos, kur kilo pirmas sprogimas).

3.6.                       Ieškovo prašymu paskirtos 2023 m. vasario 10 d. gaisro ekspertizės akto Nr. NGT-2022/08/30EA (toliau – ekspertizės aktas) išvadose yra nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo kaloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiauryminės skylės perdingime iš kepyklos patalpos į pastogės apšiltinimo sluoksnį, kur prasidėjo degios medžiagos rusenimo procesas, ko pasėkoje po kelių valandų kilo pakartotinas užsidegimas. Anot ieškovo, ekspertizės aktas patvirtina, jog dėl kilusių gaisrų yra atsakingi abu atsakovai. Dėl patalpose įvykusio gaisro ieškovui, kaip turto savininkui, buvo padaryta 56 859,12 Eur turtinė žala.

3.7.                       Ieškovas neprivalo įrodinėti gaisro kilimo priežasties, ši priežastis nurodyta ekspertizės akte, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtus nuostolius.

3.8.                       Kadangi gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti, jog atsakovė UAB „Kėdainių duona“ nevykdė Sutarčių 3.2 punktų reikalavimų, elgėsi nerūpestingai, nesiėmė priemonių gaisrui išvengti, nors tokio elgesio privalėjo laikytis kaip turto valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009).

3.9.                      Kitas atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, gesindamas gaisrą, savo pareigas atliko netinkamai ir neužtikrino, kad nekiltų pakartotinis gaisras.

II.        Atsakovų ir trečiojo asmens atsikirtimų į ieškinį esmė

4.       Atsakovė UAB „Kėdainių duona“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Bankrotų procesas“, su patikslintu ieškiniu sutiko, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. 

5.       Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Departamentas) prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Atsikirtimai į ieškinį grindžiami tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                       Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, atstovaujamos trečiojo asmens (Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba), atvyko į įvykio vietą 12 val. 22 min. Paskutiniojo automobilio atvykimo laikas: 12 val. 26 min., baigiamųjų darbų pabaiga: 12 val. 59 min. Atvykus pirmosioms priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms (Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pramonės ugniagesių komandai (toliau – Pramonės UK)) buvo atlikta įvykio vietos apžiūra (žvalgyba) ir per radijo ryšio priemones pranešta, kad „atviros liepsnos nėra, iki mūsų atvykimo darbuotojai (bendrovės) užgesino“. Nuo pirmojo automobilio atvykimo laiko 12 val. 22 min. iki maždaug 14.30 val. (atėmus kelionės laiką iš įvykio vietos iki tarnybos vietos) įvykio vietoje visą laiką buvo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Todėl atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovas tinkamai neatliko savo pareigų. Pažymi, kad  priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai (atsakovas ir trečiasis asmuo) pirmojo gaisro negesino, nes jo nebuvo, pats įvykis yra kvalifikuojamas kaip sprogimas; be to, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai 2 valandas (nuo pirmųjų priešgaisrinės gelbėjimo pajėgų atvykimo 12 val. 22 min. iki maždaug 14 val. 30 min.) stebėjo įvykio vietą.

2.2.                       Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių apskaitos taisyklėse, patvirtintose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1-406 „Dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykčių apskaitos taisyklių ir priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykties apskaitos kortelės formos patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad „į sąvoką „gaisras“ neįeina tokie degimo atvejai: <...> sprogimo ir gaisro nesukėlę liepsnos pliūpsniai“ (6.3. papunktis). Todėl šis įvykis nėra ir negali būti traktuojamas kaip gaisras. Tai patvirtina 2022 m. sausio 18 d. Tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo Nr. 9.4-2-113, 2022 m. sausio 16 d. Aktas dėl kilusio gaisro. Išvykimo apskaitos kortelės 21 punkte „Incidento kilimo aplinkybės (priežastys)“ įrašytas kodas 14. Taisyklių 11.16. papunktyje nustatyta, kad kortelės 21 kodo langelyje pagal 6 lentelės duomenis įrašomas atitinkamas įvykio aplinkybės (priežasties) kodas. Pagal 6 lentelės „Įvykio aplinkybių (priežasčių) kodų klasifikatorių“ 14 kodo reikšmė yra sprogimai. Nagrinėjamu atveju sprogimo priežastis – dujų nutekėjimas kepimo pečiuje.

2.3.                       Anot atsakovo, teisės aktai nenumato nei privalomo įvykio vietos stebėjimo po įvykio likvidavimo, nei tokį stebėjimą apibrėžia tam tikru laiku. Sprendimą dėl įvykio vietos stebėjimo, esant būtinybei, priima gelbėjimo darbų vadovas, įvertinęs visas įvykio aplinkybes ir vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.1-280 (toliau – Nuostatai) (Nuostatų 74.6; 74.6.2; 74.6.3; 74.7 punktai). Šiuo atveju, vadovaudamasis Nuostatų 109 punktu, atsakovas savo funkcijas perdavė žemesnio operacinio vadovavimo lygmens darbuotojui, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinei tarnybai, kurios darbuotojai liko budėti ir turėjo priimti sprendimą dėl baigiamųjų darbų nutraukimo.

2.4.                       Patalpų gaisras, įvykęs 16 val. 18 min., negali būti siejamas su prieš tai 12 val. 16 min. patalpose įvykusiu sprogimu, nes nuo pečiaus sprogimo praėjo daugiau kaip keturios valandos. Tokiu metų laiku ir esant žemai oro temperatūrai kibirkštis negalėjo taip ilgai rusenti ir sukelti gaisrą. Be to, trečiojo asmens ugniagesių komanda liko stebėti įvykio vietą iki  maždaug 14 val. 30 min. ir jokio pavojaus gaisrui kilti nepastebėjo. Antro įvykio (gaisro) priežastis – įneštas pašalinis ugnies šaltinis. Kadangi pašalinis ugnies šaltinis, kuriuo gali būti ir degtukas, žiebtuvėlis, žvakė, yra įneštas iš šalies, todėl gaisro priežastis negali būti sietina su sprogimu.

2.5.                       Pagal kasacinio teismo praktiką, turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. 2021m. balandžio 27 d. (maždaug prieš metus iki šioje byloje nagrinėjamų įvykių) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu UAB „Kėdainių duona“ gamybinėse patalpose degė atvira liepsna bendrovės sugedęs elektrinis pečius. Be to, minėtose patalpose 2020 m. lapkričio 2 d. atlikus UAB „Kėdainių duona“ priešgaisrinės būklės patikrinimą, buvo nustatyti tokie neatitikimai: 1) administracinėse patalpose neatlikta gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra, o bandymai neįforminti raštu; 2) nepravesti darbuotojų gaisrinės saugos mokymai ir atestavimas (žinių patikrinimas). 2010 m. birželio 22 d., 2012 m. sausio 30 d. ir 2014 m. sausio 29 d. atlikus UAB „Kėdainių duona“ priešgaisrinės būklės patikrą, buvo surašyti nurodymai dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Šios aplinkybės patvirtina UAB „Kėdainių duona“ neatsakingą požiūrį į priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą objekte.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė UAB „Kėdainių duona“ 2021 m. sausio 2d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sudariusios negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1/2021 ir Nr. 1/2022 (toliau – Sutartys) (t. 1, b. l. 8-11, 19-21), pagal kurias nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise laikinai naudotis ir valdyti už užmokestį 450,11 kv. m bendro ploto patalpas (pastatą-kepyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo mokėti kas mėnesį fiksuotą 1 000 Eur nuomos mokestį ir mokestį už sunaudotą elektros energiją Sutartyse nustatyta tvarka (Sutarčių 3.7, 4.1, 4.2, 4.3 punktai). Atsakovei pažeidus mokėjimų tvarką, ji įsipareigojo mokėti ieškovui 0,06 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimų dieną (Sutarčių 5.1 punktas). Be to, atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo patalpas laikyti geros būklės, griežtai laikytis patalpoms keliamų priežiūros, priešgaisrinės saugos, darbo saugos, kitų reikalavimų ir prisiėmė už tai visą atsakomybę (Sutarčių 3.2, 5.7 punktai).

8.       UAB „Kėdainių duona“ nuomojamose patalpose 2022 m. sausio 16 d., 12 val.16 min. sprogo kepimo pečius, kurio padarinius (ugnies židinį) likvidavo bendrovės darbuotojai, o tos pačios dienos 16 val. 18 min. pastato palėpėje kilo gaisras, dėl ko sudegė didžioji dalis pastato stogo bei jo konstrukcijų ir buvo apgadintos kepyklos patalpos (t. 1, b. l. 23, 25, 27-31; t. 2, b. l. 2-5, 16-17, 18-19).

9.       Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Kėdainių duona“ “ 6 000 Eur skolą už patalpų nuomą, 684 Eur dydžio delspinigius (ieškinyje klaidingai nurodyta 360 Eur suma) ir 1 702,44 Eur skolą už sunaudotą elektros energiją; o už gaisru padarytą žalą prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Kėdainių duona“ ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 56 859,12 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

10.       Atsakovai UAB „Kėdainių duona“ su ieškiniu sutiko (t. 2, b. l. 71), Departamentas prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 

Dėl sutartinės atsakomybės  

11.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

12.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nesumokėtų mokesčių už patalpų nuomą ir elektros energiją ieškovas patyrė 7 702,44 Eur nuostolius, iš kurių 6000 Eur skola už patalpų nuomą ir 1702,44 Eur skola už elektros energiją (t. 1, b. l. 22, 16, 24). Byloje nėra ginčo dėl atsakovės skolos už patalpų nuomą ir elektros energiją fakto ir dydžio, tiek pirminė ieškovė (UAB „Kėdainių duona“ ir jos atstovas), tiek BUAB „Kėdainių duona“ bankroto administratorius su šia ieškinio reikalavimų dalimi sutiko, todėl pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl 7 702,44 Eur skolos ir 648 Eur delspinigių (6000x0,06x180) priteisimo yra pagrįstas (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys, Sutarčių 3.7, 4.1, 4.2, 4.3; 5.1 punktai) (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl deliktinės atsakomybės

14.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

15.       Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisro metu, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

16.       CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

17.       Viena pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019 21 punktas ir kame nurodyta praktika).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Kėdainių duona“ vykdant ūkinę veiklą ieškovui priklausančiose patalpose, 2022 m. sausio 16 d., 12 val. 16 min. sprogo kepimo pečius, kurio padarinius (ugnies židinį/liepsną) likvidavo bendrovės darbuotojai. Tos pačios dienos 16 val. 18 min. pastato palėpėje kilo gaisras, dėl ko sudegė didžioji dalis pastato stogo bei jo konstrukcijų, buvo apgadintos kepyklos patalpos. Iš 2023 m. vasario 10 d. teismo ekspertizės akto turinio ir jo išvadų matyti, kad gaisro, kilusio 2022 m. sausio 16 d. 16 val. 18 min., židinio zona buvo pastogėje vietos, kur kilo pirmas sprogimas ir užsidegimas kepyklos patalpose 2022 m. sausio 16 d. 12 val. 16 min. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – mažo koloringumo ugnies šaltinio patekimas su oro srautu per kiauryminė skylės perdingime iš kepyklos į pastogės apšiltinimo sluoksnį, kur prasidėjo degios medžiagos rusenimo procesas, ko pasėkoje po kelių valandų kilo pakartotinis užsidegimas (t. 2, b. l. 36-44). Aptarimam kontekste pastebėtina, kad dėl netvarkingo atsakovės pečiaus tose pačiose patalpose 2021 m. balandžio 27 d. buvo kilęs dar vienas gaisras (t. 2, b. l. 86).

19.       Aptarti šalių paaiškinimai, bylos rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, kad gaisras (2022 m. sausio 16 d. 16 val. 18 min. įvykis) kilo atsakovės valdomose patalpose, dėl netinkamos atsakovės įrangos (pečiaus) ir nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė ir neįrodė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga. Todėl yra pagrindas konstatuoti esant abi civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę (CK 6.246, 6.248 straipsniais).    

Dėl žalos ir jos dydžio

20.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

21.       Sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

22.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad dėl neteisėtų UAB „Kėdainių duona“ veiksmų ieškovas patyrė žalos. Taigi, žalos faktas yra nustatytas. Žalos dydį ieškovas grindė dvejomis lokalinėmis sąmatomis (t. 1, b. l. 12-15), teigdamas, kad dėl stogo remonto jis patyrė 39 052,45 Eur nuostolius, o dėl patalpų remonto – 17 806,67 nuostolius (t. 1, b. l. 22). Minėtų nuostolių faktiniam pagrindimui ieškovas pateikė į bylą 2022 m. vasario 3 d. Darbų atlikimo sutartį, kurią jis sudarė UAB „AGD GROUP“ stogo remonto darbams (t. 1, b. l. 159), lokalinę sąmatą 39 052,45 Eur sumai (t. 1, b. l. 115) ir keturis mokėjimų dokumentas, iš kurių matyti, kad už atliktus darbus ieškovas sumokėjo rangovui iš viso 33 138,38 Eur (t. 1, b. l. 111-114). Įrodymų apie realias išlaidas patalpų remontui ieškovas nepateikė ir, kaip minėta, šis reikalavimas buvo grindžiamas lokaline sąmata Nr. S002 (t. 1, b. l. 14-15).    

23.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.).

24.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad pastato – kepyklos, kuriame kilo gaisras, nusidėvėjimas siekia 32 procentus (t. 1, b. l. 119), iš prašomos priteisti 39 052,45 Eur sumos už stogo darbus ieškovas realiai patyrė 33 138,38 Eur nuostolius, likusiam 5 914,07 Eur (39052,45 Eur – 33 138,38 Eur) patirtų nuostolių skirtumui ieškovas įrodymų nepateikė ir šios aplinkybės leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė (CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas teigti, kad dėl stogo remonto, įvertinus pastato nusidėvėjimą, ieškovas patyrė 22 534,10 Eur žalos (33 138,38 Eur – 32 proc.) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). 

25.       Vertinant ieškovo pateiktą lokalinę sąmatą Nr. S002 kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (2022-02-01 ieškovo aktas), matyti, kad dėl gaisro buvo apgadinti keturi langai ( t. 1, b. l. 25), tuo tarpu į lokalinę sąmatą įtraukta devynių langų atkūrimo kaštai. Todėl jų atkūrimo vertė būtų ne 1379,86 Eur, bet 613,28 Eur (50,32 + 103 x 4), skirtumas – 766,58 Eur (1379,86 Eur–613,28 Eur). Minėta aplinkybė sudaro pagrindą lokalinėje sąmatoje Nr. S002 nurodytą patalpų remonto atstatomąją vertę sumažinti 766,58 Eur suma ir įvertinus pastato nusidėvėjimą (32 proc.), priteisti ieškovui 11 587,26 Eur žalą (17 806,67 – 766,58 Eur – 32 proc.).  

26.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, laikytina, kad paminėtą žalą ieškovas patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad nustatytos ir kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Tokiu būdu ieškovas patyrė iš viso 34 121,36 Eur dydžio nuostolius, kuriuos yra pagrindas priteisti iš atsakingo už žalos padarymą asmens (6.245 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl civilinės atsakomybės solidarumo

27.       Ieškovas nurodė, kad dėl kilusio gaisro yra ne tik atsakovės UAB „Kėdainių duona“, bet ir antrojo atsakovo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kaltė. Anot ieškovas, šis atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, neužtikrino, kad po pirmojo įvykio nekiltų antrasis tą pačią dieną įvykęs įvykis (gaisras). Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

28.       Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-205/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme ir toks bendrininkavimas gali būti skirstomas į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims, tačiau būtent atsakovas turi pareigą paneigti CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei bet kuris iš atsakovų įrodytų, kad jo veiksmai lemia tik dalį žalos arba nėra susiję su žalos atsiradimu, atsakomybė būtų dalinė arba visai netaikoma. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. Priešingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2015).

30.       Aukščiau aptarti atsakovo argumentai nebuvo paneigti, priešingai, nurodytas aplinkybes byloje patvirtino liudytojas E. D., rašytiniai įrodymai, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 1-3, 16-17, 22). Tuo tarpu atsakovas poziciją dėl atsakovo neteisėtų veiksmų grindė subjektyvia savo nuomone, nenurodydamas nei teisės, aktų, kuriuos atsakovas pažeidė, nei veiksmų, kuriuos atsakovas turėjo atlikti, tačiau dėl aplaidaus neveikimo jų neatliko.   

31.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovas šiuo atveju leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigė CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir įrodė, jog žala nėra bendra. Teismo vertinimu, šio atsakovo veiksmai priežastiniu ryšių nėra arba labai nutolę nuo antrojo įvykio, kurio metu įvyko pastato gaisras. Todėl spręsti dėl atsakovo civilinės atsakomybės solidarumo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Priešingai, teismo vertinimu, pasirūpinti tolimesne turto apsauga po pirmojo įvykio turėjo ne Departamentas, bet patalpų savininkas (ieškovas) ir/ar naudotojas (atsakovė). 

32.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies. Jam iš atsakovės UAB „Kėdainių duona“ (šiuo metu bankrutavusi UAB „Kėdainių duona“) priteistina 7 702,44 Eur skola už patalpų nuomą ir elektros energiją, 648 Eur delspinigiai, 34 121,36 Eur žalos atlyginimas, iš viso 41 841,80 Eur, ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Atsakovo  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atžvilgiu ieškovo ieškinys atmestinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

35.       Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinio padavimą sumokėjo 1248 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 18), už ekspertizę – 2000 Eur (t. 1, b. l. 165-166) ir turėjo 1500 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 62-63), Taigi, iš viso ieškovas patyrė 4 748 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, 64,16 proc. apimtyje, ieškovas turi teisę į 3 046,32 Eur šių išlaidų atlyginimą. Atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, o kitos išlaidos pagrįstos jas patvirtinančiais įrodymais. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 3 046,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų neteikė ir priteisti jų neprašė, todėl šis klausimas nespręstinas.   

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kėdainių duona“ (įmonės kodas 161649883) 41 841,80 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 80 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (41 841,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 046,32 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidas,

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                          Gintautas Koriaginas