Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-290-124/2012
Teisėja J. Sedalienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01117-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 130.3.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 7 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB DNB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti Europos vykdomąjį raštą, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjas AB DNB bankas prašymu (2–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą. Nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2005-05-24 nutartimi nutarė parduoti iš varžytynių D. M. priklausantį vieno kambario butą, įkeistą kreditoriui AB DNB bankas. Antstolis R. G., vykdydamas teismo nutartį, 2005-09-28 pardavė D. M. priklausantį turtą ir gautas lėšas 2563,39 Lt pervedė kreditoriui AB DNB bankas. Paaiškėjus aplinkybėms, jog atsakovė gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kreditorius prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą pagal 2004-04-21 Europos Parlemento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 805/2004 I priede pateiktą standartinį blanką.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 22 d. nutartimi (12–13 b. l.) pareiškėjo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2005-05-24 nutartis dėl priverstinio skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto yra pilnai įvykdyta. Nei LR Civilinio kodekso 4.192 str. – 4.196 str., nei LR Civilinio proceso kodekso 558 str. normos, reguliuojančios priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto, nei LR CPK normos, reguliuojančios vykdymo procesą, nenumato galimybės kreditoriui kreiptis į hipotekos teisėją ne ginčo tvarka dar kartą su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš to paties įkeisto turto, ar dėl įvykdyto vykdomojo dokumento išdavimo tolimesniam vykdymui. Atvirkščiai, LR CK 4.193 str. 1 d., t. y. imperatyvi įstatymo norma numato, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad pagal 2005-05-24 hipotekos teisėjo nutartį gali būti tęsiami priverstinio vykdymo veiksmai, nes rezoliucinė šios nutarties dalis yra pilnai įvykdyta – įkeistas turtas parduotas, o gautos lėšos pervestos į nurodytą sąskaitą. Be to, išduodamas Europos vykdomąjį raštą, teismas privalo įsitikinti, ar priimant sprendimą buvo laikomasi jurisdikcijos taisyklių, nustatytų Reglamento II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose, tačiau pareiškėjas tokių duomenų teismui nepateikė, o civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto D. M. turto hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo perduota nebuvo.
Pareiškėjas AB DNB bankas atskiruoju skundu (17–20 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Įkeistas turtas buvo parduotas už mažesnę sumą, nei priklauso kreditoriui, t. y. nutartis Nr. 199 buvo įvykdyta tik iš dalies, dėl to bankas turi pagrįstą teisę nutarties Nr. 199 pagrindu tęsti skolos išieškojimą iš kito skolininkės turto, nepriklausomai nuo to, ar skolinio įsipareigojimo dydį numatyta išieškoti nutarties motyvuojamojoje, ar rezoliucinėje dalyse.
2. Teismas nurodė, jog civilinė byla dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto D. M. turto hipotekos skyriui prie Šiaulių miesto apylinkės teismo nebuvo perduota. Aplinkybė, jog įgaliotos institucijos neatliko savo funkcijų, negali būti naudojama prieš banką, turintį pagrįstą teisę reikalauti gauti Europos Vykdomąjį raštą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2005-05-24 nutarties Nr. 199. Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2005-05-24 nutartis Nr. 199 atitinka keliamus reikalavimus dokumentą patvirtinti Europos vykdomuoju raštu.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pareiškėjas AB DNB bankas kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą, vadovaujantis 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 805/2004.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-02-22 nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjas turi teisę reikalauti išieškoti nesumokėtą įsiskolinimą iš kito turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2012-02-22 nutartyje padarytomis išvadomis.
LR CK 4.193 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra konstatavęs, kad, hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistą daiktą ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, kreditorius gali reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal hipotekos kreditoriaus AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-05-24 nutartį antstolis vykdė išieškojimą iš skolininkės D. M. bankui įkeisto turto, D. M. įsiskolinimas bankui sudarė 7447,48 Lt (4 b. l.). Priverstinio išieškojimo metu buvo gauta 2563,39 Lt suma, kuri pervesta pareiškėjui AB DNB bankas (5 b. l.). Iš nurodyto matyti, kad priverstinio išieškojimo metu, pardavus pareiškėjui įkeistą turtą, buvo gauta mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui. Todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis, pareiškėjas turi teisę išsiieškoti likusią įsiskolinimo sumą.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-23 nutartyje nurodė, kad CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams (LAT civilinė byla Nr. 3K-7-364/2010). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat konstatavo, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis parduoti už skolą įkeistą daiktą iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto. Vadovaujantis teismų praktika, konstatuotina, kad pareiškėjas gali kreiptis dėl likusios įsiskolinimo sumos išieškojimo, pateikdamas 2005-05-24 Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį ir ji turi būti vykdoma. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti Europos vykdomąjį raštą, nurodydamas, kad skolininkė D. M. gyvena užsienyje.
Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 805/2004 6 straipsnis nustato reikalavimus Europos vykdomojo rašto išdavimo patvirtinimui. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui, valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; ir b) teismo sprendimas neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose ir c) kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; ir d) teismo sprendimas buvo priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje, tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija; skolininkas yra vartotojas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog vykdomasis dokumentas yra pilnai įvykdytas ir nėra pagrindo tęsti priverstinio išieškojimo veiksmus, tuo pagrindu atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, nesiaiškino ar Hipotekos skyriaus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2005-05-24 nutartis Nr. 199 gali būti pripažinta Europos vykdomuoju raštu pagal minėto Reglamento 6 straipsnį. Norint nustatyti ar teismo sprendimas pripažintinas Europos vykdomuoju raštu, pirmosios instancijos teismas turėtų išsireikalauti civilinę bylą iš Tauragės rajono apylinkės teismo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamai duomenų šią bylą išnagrinėti iš esmės, todėl konstatuotina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Laisvė Aleknavičienė