Civilinė byla Nr. e2A-1187-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14312-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.4; 2.4.2.5; 2.6.11.18; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-542-615/2020 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą, trečiasis asmuo – A. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti 0,0233 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, šiame sklype stovinčios boilerinės savininkui S. M. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad jis 2017 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo pastatą-boilerinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kurios bendras plotas 91,44 kv. m. Tuo tarpu žemės sklypas, esantis po boilerine ir aplink ją, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teisė perleista Nacionalinei žemės tarnybai). Ieškovas, kaip boilerinės savininkas, siekia įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti 0,0233 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, reikalingą boilerinės priežiūrai, tačiau atsakovė atsisako tai padaryti. Ieškovas tvirtina, kad jo nuosavybės teise valdoma boilerinė yra pastatas, veikiantis pagal paskirtį, be to, ieškovas moka žemės mokestį už 0,0233 ha ploto žemės sklypą, todėl yra tenkinamos visos sąlygos parduoti jam žemės sklypą lengvatine tvarka.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė akcentavo, kad ieškovas, pasirašydamas statinio pirkimo pardavimo sutartį, turėjo būti susipažinęs, be kita ko, su joje įtvirtinta sąlyga, jog, įsigydamas statinį-boilerinę, jis neturės galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Taigi, ieškovas, įsigydamas statinį-boilerinę, veikė savo rizika ir turėjo bei galėjo numatyti, kad ateityje gali kilti ginčas dėl prie pastato esančios valstybinės žemės tiek nuomos, tiek pardavimo. Be to, nors pastatas-boilerinė lHlp, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno m., Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras inžinerinis statinys, tačiau pastato registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Todėl įpareigojimas sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, nesant byloje rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas naudoja pastatą pagal tiesioginę paskirtį, pažeistų imperatyvias teisės normas, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka. Juolab, kad ieškovo tikslas yra lengvatine tvarka įgyti sklypą naujo statinio statybai; atsakovės teigimu, ieškovas ketina keisti pastato paskirtį – statyti gyvenamąjį namą arba naudoti gamybai.

4.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Bylą prašė nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiame sklype stovinčios boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui ieškovui S. M.. Teismas taip pat priteisė ieškovui S. M. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 675 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6.       Teismas nurodė, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.

7.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad nors Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatas-boilerinė įregistruotas kaip atskiras inžinerinis statinys, tačiau pastato registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys, todėl dėl tokio turto negali būti sudaroma valstybės žemės pardavimo sutartis. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba civilinėje byloje Nr. e2-678-713/2020 sudarė taikos sutartį su kitos boilerinės savininku dėl valstybinės žemės sklypo. Todėl, teismo įsitikinimu, atsakovė negali vienu atveju boilerinę laikyti tinkamu statiniu, kitu atveju nurodyti, kad toks statinys nėra tinkamas. Be to, atsakovė 2020-09-10 ieškovo atstovui adresuotu oficialiu raštu pasiūlė ginčą išspręsti taikiai sudarant taikos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigotų parduoti ieškovui ir jo sutuoktinei (trečiajam asmeniui) ginčo žemės sklypą. Taigi, 2020-09-10 oficialiu raštu atsakovė, kaip už valstybei priklausančių žemės sklypų pardavimo teisėtumą atsakinga valstybinė institucija, pripažino, kad ginčo žemės sklypo pardavimas ieškovui ir jo sutuoktinei nagrinėjamu atveju neprieštarautų teisės aktų reikalavimams ir aukštesniųjų instancijų teismų praktikai dėl šių teisės aktų taikymo, tačiau vėliau (2020-10-13) atsakovė savo poziciją pakeitė.

8.       Teismas pabrėžė, kad sprendžiant ginčą dėl teisės ne aukciono būdu nuomotis ar įsigyti valstybinę žemę, esminę reikšmę turi tai, ar ant valstybinės žemės sklypo esantis savininko, pretenduojančio išsinuomoti ar įsigyti valstybinę žemę, statinys, turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį bei tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su to statinio naudojimu. Todėl, nustatęs, kad ieškovui su sutuoktine nuosavybės teise priklausantis ir ginčo žemės sklype esantis statinys tiek pastato įsigijimo metu turėjo, tiek šiuo metu turi apibrėžtą naudojimosi paskirtį – jo paskirtis buvo ir yra boilerinė, ir statinys buvo ir šiuo metu yra naudojamas akcinės bendrovės „Kauno energija“ tiekiamo termofikacinio vandens tiekimo į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus užtikrinimui, t. y. iš esmės buvo ir šiuo metu yra naudojamas pagal jo paskirtį, sprendė, kad atsakovė be pagrindo atsisakė parduoti atsakovui 0,0233 ha, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra po boilerine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir aplink ją, reikalingą jos priežiūrai ir eksploatacijai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-542-615/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą ir įpareigodamas atsakovę sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą lengvatine tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės), 2.1, 2.2, 2.4 papunkčius, 3 punktą, 28 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 9.4 papunktį. Nors pastatas – boilerinė lHlp, esantis (duomenys neskelbtini) pastato registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, jis buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą ar pardavimą lengvatine tvarka įgyti;

9.2.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo atsakovės pateiktais įrodymais byloje bei paaiškinimais, kurie pagrindžia faktą, jog ieškovas niekada nenaudojo, nenaudoja ir ateityje net neketina naudoti pastato boilerinės pagal jo tiesioginę paskirtį. Pavyzdžiui, iš atsakovės 2020 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. 1SS-2103-(5.59E) matyti, kad pats ieškovas atsakovei nurodė, jog „mes norime daryti projektą gyvenamam namui arba gamybai <...>“;

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas išimtinai vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, kurie neįrodo, kad ieškovas pastatą naudoja pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis vykdo tame pastate kokią nors veiklą. Priešingai, AB „Kauno energijos“ raštas pabrėžta, kad pastate esantys vamzdžiai, kurie priklauso AB „Kauno energijai“, o ne pats pastatas, yra naudojami termofikacinio vandens tiekimui.

10.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas S. M. apeliacinės instancijos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2- 542-615/2020, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjama situacija atitinka Taisyklių reikalavimus bei kriterijus, todėl apeliantės pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje pastatas – boilerinė, traktuojamas kaip šilumos punktas, kuris neva yra inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys, yra nepagrįsta. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 28 d. išrašo matyti, kad ieškovo nuosavybės teise valdoma boilerinė yra pastatas, o ne inžinerinių šilumos sistemos įrenginių sudedamoji dalis. Šis pastatas nenurodytas nei kaip gyvenamųjų namų, nei kaip dar kokio pastato priklausinys. Boilerinė nėra nei laikinas statinys, nei inžineriniai tinklai, nei neaiškios ūkinės veiklos statinys ar pan. Taip pat vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, ši boilerinė netarnauja jokiam pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba priklausiniui. Taigi, ieškovo siekiamas įsigyti žemės sklypas po boilerine ir aplink ją atitinka tiek Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus, tiek ir Nutarimo 2.2 papunktyje, ir juo patvirtintų Taisyklių 2.4 papunktyje numatytus reikalavimus;

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė negali vienu atveju boilerinę laikyti tinkamu statiniu, kitu atveju nurodyti, jog toks statinys nėra tinkamas, kadangi iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba civilinėje byloje Nr. e2-678-713/2020 sudarė taikos sutartį su kitos boilerinės savininku dėl valstybės žemės sklypo pardavimo;

10.3.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovas niekada nenaudojo, nenaudoja ir neketina naudoti pastato – boilerinės pagal tiesioginę paskirtį. Priešingai, byloje esantys įrodymai bei jų visetas įrodo, kad pastatas naudojamas tam, kad būtų paruoštas, paskirstytas (patiektas) karštas vanduo ir tokiu būdu būtų užtikrintas karšto vandens tiekimas vartotojams. Statinys buvo ir šiuo metu yra naudojamas AB „Kauno energija“ tiekiamo termofikacinio vandens tiekimo į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus užtikrinimui, t. y. iš esmės buvo ir šiuo metu yra naudojamas pagal jo paskirtį. Taigi, egzistuoja visos sąlygos ieškovui įsigyti valstybinės žemės sklypą (0,0233 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune), t. y. ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra atskiras, tinkamai įrengtas statinys, turintis apibrėžtą panaudojimo paskirtį bei naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo paskirtį.

11.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinis skundas atmestinas.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

14.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo parduoti žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

15.       Nustatyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurią 2017 m. kovo 24 d. pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 19KU-1413 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo ieškovas ir trečiasis asmuo. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teisė perleista Nacionalinei žemės tarnybai. Kauno miesto skyrius 2017 m. kovo 22 d. išdavė sutikimą Nr. 8ST-117-(14.8.5.) dėl statinio perleidimo, kuriame buvo nurodyta pastaba, kad valstybinės žemės nuomos sutartis prie kitos paskirties pastato-boilerinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su naujuoju savininku nebus sudaroma. Tokia pati nuostata įrašyta ir 2017 m. kovo 24 d. pastato-boilerinės pirkimo–pardavimo sutartyje. Sutarties sudarymo metu pastato paskirtis buvo „Kita“. Vėliau pastato paskirtis pakeista į „Gamybos, pramonės“. Ieškovas kelis kartus prašymais kreipėsi į apeliantę (atsakovę) parduoti boilerinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkui S. M. žemės sklypą, esantį po minėta boilerine ir aplink ją, reikalingą jos priežiūrai ir eksploatacijai, o nesant galimybės aukščiau paminėto žemės sklypo parduoti, išnuomoti jį. Apeliantė ieškovo prašymų netenkindavo. Ieškovas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

16.       Ginčo esmė, - ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę parduoti žemės sklypą, 0,0233 ha, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ginčo sklypas), šiame sklype stovinčios boilerinės savininkui ieškovui S. M..  

17.       Apeliantė savo nesutikimą su teismo sprendimu motyvuoja tuo, kad: 1) žemės sklypas negali būti parduotas ieškovui, nes pastato-boilerinės registravimo metu, pagal savo atliekamą funkciją, ji buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys; 2) teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo apeliantės paaiškinimais ir įrodymais, kurie pagrindžia, kad ieškovas niekada nenaudojo, nenaudoja ir ateityje net neketina naudoti pastato-boilerinės pagal jo tiesioginę paskirtį.

18.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose formuojamos teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

19.       Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau - Taisyklės), kurių 2.2 papunktyje nurodyta, kad pagal šiuo nutarimu patvirtintas Taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Vadovaujantis Taisyklių 2.1 papunkčiu, asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus, o vadovaujantis 2.4 papunkčiu, žemės sklypus, kurių reikia kitiems, šių taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui). Taisyklių 3 punkto trečioje pastraipoje nurodyta, kad Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo tvarka.

20.       Kasacinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio byloje (dėl žemės nuomos ne aukciono būdu) yra pasisakęs, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad: valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais; ši teisė grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti; pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018).

21.       Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad pastatas-boilerinė yra inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys, dėl ko jam eksploatuoti valstybinė žemė be aukciono negali būti parduota. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. Dl-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio 4.2.1 papunktyje yra pateikiamas energijos gavybos ir gamybos pastatų apibrėžimas: energijos gavybos ir gamybos pastatai – įvairių tipų elektrinių, katilinių, naftos perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui. IV skyriuje statiniai klasifikuojami pagal jų naudojimo paskirtį. Statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius (5 p.). Pastatai pagal paskirtį skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius (5.1 p.). Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius (7 p.). Gamybos, pramonės paskirties pastatams priskiriami taip pat ir energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ir skirstymui naudojami pastatai) (7.8 p.). Pagal šias STR 1.01.03:2017 nuostatas ieškovo pastatas-boilerinė yra priskirtinas 7.8 punkte nurodytiems negyvenamosios paskirties energetikos gamybos paskirties pastatams. Būtent taip – kaip gamybos, pramonės pastatas jis yra registruotas viešame registre. Antra, byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) VĮ Registrų centre pastatas-boilerinė įregistruotas kaip savarankiškas turtinis vienetas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – gamybos, pramonės; 2) byloje nėra ginčo, jog pastate-boilerinėje vyksta energijos gamyba ir perdavimas, tą patvirtina ir AB „Kauno energija“ raštai (tiek 2017 m. gegužės 29 d., tiek 2020 m. balandžio 9 d., tiek 2020 m. spalio 29 d.), kuriuose nurodoma, jog šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami, jais termofikacinis vanduo tiekiamas į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus bei statomą visuomeninės paskirties pastatą; 3) 2002 m. gruodžio 17 d. ginčo sklypas buvo išnuomotas AB „Kauno energija“; 4) 2020 m. rugsėjo 11 d. teisme gautame apeliantės rašte, adresuotame ieškovo atstovui, apeliantė sutiko sudaryti taikos sutartį ir parduoti ginčo sklypą ieškovui, tačiau vėliau atsisakė sudaryti taikos sutartį; 5) analogiško pobūdžio ginče (civ. byla Nr. e2-678-713/2020) Kauno apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kurioje apeliantė įsipareigojo parduoti žemės sklypą jame esančios pastato-boilerinės savininkui, - leidžia daryti išvadą, kad pati apeliantė yra nenuosekli ir iš esmės pripažįsta, jog pastatas-boilerinė gali funkcionuoti kaip savarankiškas statinys. Trečia, pati apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pastatas-boilerinė yra inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis ir gyvenamųjų namų priklausinys. Ketvirta, kasacinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio byloje (dėl žemės nuomos ne aukciono būdu) yra pasisakęs, kad boilerinės gali būti laikomos savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, o vien aplinkybė, kad ginčo statiniai (boilerinės) pagal savo savybes buvo skirti tarnauti (tiekti šilumos energiją) greta esantiems gyvenamiesiems namams, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad jiems eksploatuoti valstybinė žemė be aukciono negali būti išnuomota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018).

22.       Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas. Nurodydama šį pažeidimą, apeliantė nurodo, kad ieškovas niekada nenaudojo, nenaudoja ir ateityje net neketina naudoti pastato-boilerinės pagal jo tiesioginę paskirtį, o tą patvirtinantys įrodymai nebuvo įvertinti.

23.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

24.       Byloje nustatyta, kad pastate-boilerinėje vyksta energijos gamyba ir perdavimas, tą patvirtina AB „Kauno energija“ raštai (tiek 2017 m. gegužės 29 d., tiek 2020 m. balandžio 9 d., tiek 2020 m. spalio 29 d.), kuriuose nurodoma, jog šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami, jais termofikacinis vanduo tiekiamas į aplinkinius daugiabučius gyvenamuosius namus bei statomą visuomeninės paskirties pastatą, t. y. pastatas-boilerinė yra naudojama pagal tiesioginę tikslinę, nekilnojamojo turto registre nurodytą, paskirtį – gamybos, pramonės. Tą teigia ir ieškovas, kuris pateikė į bylą tai patvirtinančius AB „Kauno energija“ raštus. Kad pastatas naudojamas ir prižiūrimas patvirtina ir NŽT prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (pateiktas teismui 2020 m. spalio 20 d.), kuriame konstatuota, kad „neužstatyta sklypo dalis yra sutvarkyta, neapleista; pastatas vietomis uždengtas skardos lakštais; įėjimas į pastato vidų yra rakinamas; pastato viduje esantis šilumos tinklų vamzdynas, priklausantis AB „Kauno energija“ yra eksploatuojamas, patalpa neapleista“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai yra pakankami spręsti, kad pastatas-boilerinė yra naudojama pagal savo tiesioginę paskirtį. Tuo tarpu apeliantės nurodoma aplinkybė, kad pats ieškovas apeliantei nurodė, jog „mes norime daryti projektą gyvenamam namui arba gamybai <...>“, nėra pakankama ir paneigianti, byloje pateiktais įrodymais patvirtinamą, pastato-boilerinės naudojimo pagal paskirtį faktą. Pažymėtina, kad pastato savininko galimas siekis ateityje rekonstruoti pastatą, ar keisti jo paskirtį, nėra pagrindas nesuteikti jam žemės sklypo būtino pastato eksploatacijai.

25.       Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pastatas-boilerinė yra savarankiškai funkcionuojantis statinys ir atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas, jog ginčo sklypas, skirtas jam eksploatuoti, būtų parduodamas be aukciono.

26.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

       Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.