Civilinė byla Nr. e2S-898-513/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03169-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:        3.1.18.1.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontrakta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kontrakta“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta & Co“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Kreditorė UAB „Kontrakta“ prašė priimti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės UAB „Inkomsta & Co“ 58 956,78 Eur be PVM skolą, 129,69 Eur baudą pagal sutartį, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kreditorė reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –   areštuoti skolininkei priklausantį turtą ir (ar) pinigines lėšas, neviršijant reikalavimo sumos, t. y. 59 086, 47 Eur. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreditorė grindė aplinkybe, kad po 2020 m. balandžio 29 d. pretenzijos įteikimo nesikreipė į kreditorę dėl skolos grąžinimo išdėstymo ir (ar) skolos atidėjimo, piniginės prievolės modifikavimo, taip pat jokiais kitais veiksmais neparodė siekio bent iš dalies atsiskaityti su kreditore, kurios atliktus statybos darbus skolininkė yra priėmusi be pastabų. Teigė, kad tai liudija skolininkės galimą nesąžiningumą, galimus jos neteisėtus veiksmus ar ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Taip pat pažymėjo, kad reikalavimo suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti.

4.       Teismas nurodė, jog vien preliminaraus ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Antra būtinoji sąlyga taikyti šias priemones – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kuri Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį pasunkinti. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. 

5.       Teismas pažymėjo, jog proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (skolininko) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau pažymėjo, jog ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas taip pat pažymėjo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio (pareiškimo) suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

6.       Teismas konstatavo, jog vien pareikštas pareiškimas ir jame nurodytas finansinis reikalavimas dėl 59 086, 47 Eur sumos priteisimo savaime nereiškia, kad kyla grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, o pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų apie skolininko turtinę padėtį, galbūt nesąžiningus skolininko veiksmus, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad egzistuoja grėsmė teismo įsakymo įvykdymui. Remdamasis viešai skelbiamais duomenimis teismas nustatė, kad skolininkė 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 27 d. įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neturėjo, ir konstatavo, jog šie duomenys leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Inkomsta & Co“ vykdo įsipareigojimus valstybės biudžetui ir šie duomenys neįrodo UAB „Inkomsta & Co“ nesąžiningumo, vengimo vykdyti finansines prievoles (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje e2S-421-730/2020).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Kreditorė UAB „Kontrakta“ (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkei UAB „Inkomsta & Co“ priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o, jo nesant, areštuoti pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas ją ar pas kitus asmenis, neviršijant 59 086, 47 Eur sumos.

8.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie skolininkės siekį išvengti kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymo ir jos nesąžiningumą. Nurodo, jog skolą ir reiškiamo reikalavimo pagrįstumą patvirtina prie pareiškimo dėl teismo įsakymo pridėti įrodymai, o aplinkybė, kad skolininkė po 2020 m. balandžio 29 d. pretenzijos įteikimo nesikreipė į kreditorę dėl skolos grąžinimo išdėstymo ir (ar) skolos atidėjimo, neparodė siekio bent iš dalies atsiskaityti, liudija skolininkės galimą nesąžiningumą. Pažymi, jog reikalaujama suma yra didelė, o tai padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Mano, kad egzistuoja jai palankaus sprendimo neįvykdymo rizika dėl skolininkės galimo nesąžiningumo, taip pat dėl skolininkės sunkios turtinės padėties, o tai patvirtina realią grėsmę, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Argumentuoja, kad su pareiškimu pateiktų ir kartu su šiuo atskiruoju skundu papildomai teikiamų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą apie skolininkės nesąžiningumą ir jos siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti kreditorei galbūt palankaus sprendimo įvykdymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali iššvaistyti, paslėpti ir pan. už kreditorės atliktus statybos darbus gautas pinigines lėšas, nes skolininkė yra generalinė rangovė, dėl to sprendimo įvykdymas galbūt taps negalimas arba iš esmės pasunkės.

9.       Apeliantė nurodo, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2S-421-730/2020 buvo priimta ne dėl ginčo tarp tų pačių šalių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja remtis. Taip pat teigia, jog nurodytoje teismo nutartyje buvo analizuojami UAB „Inkomsta & Co“ įsiskolinimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai toje byloje aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 27 d., kurie šioje byloje neturi teisinės reikšmės, be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nurodyta byla įrodo tai, kad skolininkė turi ir kitų kreditorių.

10.       Skolininkė UAB „Inkomsta & Co“ atsiliepimu kreditorės atskirojo skundo prašo netenkinti ir ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teikia įrodymus, patvirtinančius, kad skolos suma jai nėra didelė ir negali sąlygoti būsimo galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo. Nurodo, jog, 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, UAB „Inkomsta & Co“ veikia pelningai ir turi 1 138 764 Eur vertės į balansą įtraukto turto, o 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, jog UAB „Inkomsta & Co“ grynasis pelnas sudarė 290 212 Eur sumą. Teigia, jog kreditorė ginčo byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie teismui leistų patvirtinti, kad skolininkė vengia vykdyti savo įsipareigojimus, o vien ieškinio sumos dydis pats savaime nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinėms vertybėms sukurti arba joms sukaupti, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkirsti kelią nesąžiningiems asmens veiksmams.

11.       Skolininkės teigimu, vien ieškinio pareiškimas negali suteikti kreditorei pranašumo ar besąlyginio ribojimo antrajai ginčo šaliai disponuoti turtu bei piniginėmis lėšomis nustatymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl ieškinio pareiškimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus bei skolininkės vengimo atsiskaityti pagal jai siunčiamus raginimus neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

13.       Šalys su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į jį pateikia naujus įrodymus ir prašo juos priimti. Pagal bendrąją taisyklę vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų, turi aiškintis, ar galėjo įrodymai būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.

14.       Šalys galėjo susipažinti su viena kitos pateiktais naujais įrodymais, pareikšti savo nuomonę dėl jų, todėl teismas konstatuoja, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą, pateikti rašytiniai įrodymai gali būti priimti.

Dėl ginčo esmės

15.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. 

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

17.       Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad kreditorė reikštų aiškiai nepagrįstą reikalavimą ar savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje byloje nėra.

18.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.).

19.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019;  2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-217-943/2020 ir kt.).

20.       Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019  ir kt.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju kreditorė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie skolininkės siekį išvengti kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent kreditorei, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie skolininko nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Nesant duomenų apie pačios skolininkės atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jos elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir kreditorės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes bei pridėtus įrodymus, pažymi, kad skolininkės galbūt netinkamas prievolių vykdymas yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos, ir atitinkamai negali jomis vadovaudamasi spręsti dėl skolininkės nesąžiningumo.

21.       Kreditorė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones visiškai nepagrįstai nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimas preziumuojamas, kai ieškinio suma yra didelė, t. y. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik ieškinio suma, kuri, kreditorės teigimu, yra didelė. Pažymėtina, jog iš skolininkės pateiktų 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenų matyti, jog UAB „Inkomsta & Co“ veikia pelningai ir turi 1 138 764 Eur vertės į balansą įtraukto turto, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 736 686 Eur ir sumažėjo lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2019 m. jos grynasis pelnas sudarė 290 212 Eur ir, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo beveik keturis kartus. Taigi, reikalavimo suma 59 086, 47 Eur skolininkei nėra didelė. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018; 2019 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Aplinkybė, kad skolininkė turi kitų kreditorių, savaime nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.

22.       Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju kreditorė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditorės prašymo.

23.       Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl kreditorė (ieškovė) turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ypač vertinant tai, jog nagrinėjamu atveju teisena yra pasikeitusi, iš supaprastintos teisenos pereita į ginčo teiseną, nes 2020 m. gegužės 6 d. priimtas teismo įsakymas yra panaikintas skolininkei pareiškus prieštaravimus ir priėmus ieškovės ieškinį.  

24.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis netenkinti kreditorės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).      

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       Kreditorė UAB „Kontrakta“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 38 Eur žyminį mokestį ir 300 Eur dydžio atlygį advokatui už atskirojo skundo parengimą, iš viso 338 Eur. Šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo paskirstyti šalių patirtas išlaidas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas, nes šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Irma Čuchraj