Baudžiamoji byla Nr. 1A-807-238/2017

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00098-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Dianai Vorvul,

dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,

nuteistajam D. S., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

nukentėjusiajai R. J., jos atstovei advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant D. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atsiprašyti nukentėjusiosios R. J..

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš D. S. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos ir 28,99 Eur turtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. D. S. pagal BK 137 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 1 d. apie 5.00 val. Kaune, Pramonės pr. 73-ojo namo bendro naudojimo laiptinėje, elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, tyčia abiem rankomis pastūmė R. J., dėl ko ji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į buto duris, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. sunkų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžį dešinėje, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo R. J..
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį panaikinti, atlikti įrodymų tyrimo teisme atnaujinimą ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat prašoma R. J. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.
1. Skunde nurodo, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 23.00 val. jam ir jo sugyventinei D. B. bemiegant, išgirdo, kad yra daužomos jų buto durys. Atsikėlęs pažiūrėti, kas daužo duris, ir jas atidaręs pamatė kaimynę R. J., kuri nedelsdama įėjo į buto vidų. Paprašė jos eiti namo, tačiau šiai nesutikus, iš už nugaros apkabino per pilvą ir išnešė iš buto į koridorių, uždarė duris ir nuėjo miegoti. Neilgai trukus, jam vėl išgirdus, kad yra trankomos buto durys, vėl nuėjus pažiūrėti ir vėl pamačius kaimynę, ši veržėsi į butą bei į tarpdurį įkišo koją tam, kad jis negalėtų uždaryti durų. Paprašė jos eiti namo ir atstūmęs iš karto uždarė duris. Nematė ir negirdėjo, kad moteris būtų nukritusi, susižeidusi ar kvietusi pagalbą. 2017 m. gegužės 31 d. įtariamojo apklausos metu nurodė tapačias aplinkybes, papildomai akcentuodamas, kad R. J. sužeisti tikrai nenorėjo ir atstūmimas įvyko vien dėl to, kad moteris savavališkai bei piktybiškai brovėsi į butą. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu, patikslindamas, kad kaimynei R. J. antrąjį kartą besiveržiant į butą, ši buvo pastumta, naudojant atstūmimo formą ir siekiant apsiginti nuo kaimynės agresijos ir savavališko įsibrovimo į jo būstą. Taigi, nesuprantama, kodėl teismas šiuos iš esmės nesiskiriančius ir vienas kitą papildančius parodymus vertino kaip prieštaringus ir prilygino gynybinei taktikai, visiškai paneigiančiai jo pirminę poziciją, išdėstytą pirmosios apklausos metu. Pakartotinai nurodo, jog niekada neneigė savo kaltės dėl moters atstūmimo ir niekada neteigė, jog dėl jo veiksmų R. J. galėjo patirti arba patyrė tam tikrus sužalojimus, nes tai prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai. Be kita ko, sutiko ir iki šiol sutinka atlyginti R. J. dėl jo veiksmų padarytą žalą, tačiau niekada nepripažino ir nepripažįsta, kad moteriai padaryta poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje bei pakauškaulio lūžis dešinėje, pripažintini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, įvyko dėl jo atstūmimo. Pažymi, kad yra suinteresuotas atlyginti nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą, jeigu tokia buvo padaryta konkrečiai dėl jo nežymaus atstūmimo, panaudoto įgyvendinant būtinąją gintį ir siekiant apsaugoti save, savo šeimą bei savo nuosavybę. Be kita ko, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad būtent nukentėjusioji inicijavo atstūmimą, nes tokiais veiksmais jis siekė apginti savo nuosavybę.
2. Skunde taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad R. J. parodymai nėra nuoseklūs ir daugumos aplinkybių moteris negali įvardinti tiksliai, nes jų tiesiog neprisimena. Be to, byloje pateikti duomenys, kad moteris į medicinos įstaigą atvyko vartojusi alkoholį, tai patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, tad akivaizdu, kad R. J. negali atkurti visų įvykių sekos. Nesuprantama, kodėl teismas, išsamiai neapklausęs nukentėjusiosios apie incidentą, rėmėsi vien pirmosios apklausos metu pateiktais parodymais. Nuosprendyje nurodoma, kad R. J. parodymus iš dalies patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Pažymi, kad šis dokumentas yra vienintelis duomuo, patvirtinantis R. J. patirtą sužalojimą, tačiau nepatvirtinantis, kad sužalojimas buvo patirtas konkrečiai dėl jo veiksmų, t. y., atstūmimo. Pažymi, kad jo padarytas atstūmimas negalėjo sukelti smūgio į priešais esančias duris, kaip teigiama specialisto išvadoje, dėl ko būtų sukeltas tokio masto sužalojimas R. J., kadangi jis neturėjo jokių realių galimybių panaudoti abi rankas fiziniams veiksmams atlikti ar juolab visą savo fizinę jėgą. Dėl šių aplinkybių pro susidariusį durų tarpą viena ranka atstūmė R. J. tik tiek, kad ši ištrauktų koją iš tarpdurio ir jis galėtų uždaryti savo buto duris. Jo atstūmimas negalėjo būti toks reikšmingas, kad dėl jo R. J. atsitrenktų į kitą objektą. Mano, kad moteris traumą patyrė ne dėl jo veiksmų, o galimai dėl savo girtumo, aplaidumo, dėl kurio savarankiškai susižalojo galimai neišlaikiusi pusiausvyros ir nukritusi nuo laiptų ar kitais būdais, kurių galimai neprisimena.
3. Skunde taip pat teigia, kad nors, teismo vertinimu, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, tačiau priteistos neturtinės žalos dydis laikytinas koreliuojančiu su tyčia įvykdytos nusikalstamos veikos padarymu ir tokiems atvejams būdingu neturtinės žalos priteisimo dydžiu, t. y. priteista suma yra žymiai per didelė. Pažymi, kad šioje byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas jo traukimas baudžiamojon atsakomybėn, nėra pakankami BK 137 straipsnio 1 dalies sudėčiai konstatuoti. Liudytojų, o ypač nukentėjusiosios parodymuose esančios abejonės vertintos išskirtinai R. J. naudai, nors nerasta prieštaravimų nei jo, nei jo sugyventinės, nei nukentėjusiosios sugyventinio duotuose parodymuose. Be to, teismas nevertino teismo posėdžio metu jo gynėjo pateiktos ir eksperto patvirtintos aplinkybės, kad ekspertė S. Bielevičienė ekspertizę dėl aptariamo sunkaus sveikatos sutrikdymo atliko neapžiūrėjusi nukentėjusiosios, o tiesiog telefoninio pokalbio metu pabendravusi su vienu iš klinikos gydytojų, nieko bendra neturinčiu su pačia nukentėjusiąja. Nuosprendyje nurodyta ekspertės S. Bielevičienės išvada, kad aplinkybė dėl griuvimo su pagreičiu reiškia, jog R. J. griuvo nuo pašalinės jėgos poveikio, nereiškia, kad pašalinė jėga buvo konkrečiai jo inicijuotas atstūmimas tarpduryje. Tai galėjo būti tiek pagreitis, suformuotas pačios nukentėjusiosios, jai bandant išsilaikyti ant laiptų ir svirduliuojant dėl neblaivumo būsenos, tiek pagreitis, suformuotas kito asmens ar kitų aplinkybių. Visgi konkrečių įrodymų, kad šis pagreitis susiformavo būtent dėl jo veiksmų, byloje pateikta nėra, išskyrus pavienį nukentėjusiosios liudijimą, nors ši tiksliai atkurti įvykio nesugeba apskritai, ir medicinos išrašą apie moters patirtą sveikatos sutrikdymą. Taigi akivaizdu, kad nesant konkrečių faktinių aplinkybių, nukentėjusiajai priteista neturtinė žala yra perteklinė ir turi būti sumažinta.
4. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme reikia atlikti įrodymų tyrimą – siekiant pašalinti nukentėjusiosios ir kitų apklaustųjų, t. y. jo, sugyventinės bei nukentėjusiosios sugyventinio parodymų prieštaras, tikslinga pakartotinai apklausti nukentėjusiąją, suteikiant galimybę klausimus užduoti jam, bei apklausti daugiabučio aukšte, kuriame įvyko incidentas, gyvenančius kaimynus, taip pat atlikti eksperimentą atkuriant incidento aplinkybes bei atlikti ekspertizę nustatant tikslų atstumą nuo jo buto durų iki priešais gyvenančio kaimyno buto durų, jo buto durų plotį ir įvertinant, ar pagal jo nurodytas aplinkybes jo inicijuotas nukentėjusiosios atstūmimas galėjo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Taip pat mano, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kurios metu ekspertas, kontaktuodamas su nukentėjusiąja, ištirtų jai padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir atsakytų, ar šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusioji galėjo patirti savarankiškai, be pašalinės – kito žmogaus jėgos. Taip pat tikslinga gauti išvadą, koks yra poodinės kraujosruvos ir pakauškaulio lūžio nukentėjusiosios kaukolėje amžius, bei gauti eksperto nuomonę apie tai, ar nukentėjusiajai skubiai kreipusis į medicinos įstaigą dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, galėjo sumažėti šio sutrikdymo sukeltos pasekmės.
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. J. prašė nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
8. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D. S. kaltu padarius BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.
9. BK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apie kaltės turinį, jos formą ir rūšį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes – kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir t. t. bei remiantis ištirtų įrodymų viseto analize.
10. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. S. savo kaltę pripažino visiškai (t. 1, b. l. 89, 90), tuomet jo duoti parodymai iš esmės atitiko ir pačios nukentėjusios nurodomas aplinkybes. Tačiau teisme kaltinamasis D. S. pakeitė savo poziciją nurodydamas, kad kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažįsta. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme nepripažinimas kaltės dėl R. J. padaryto sužalojimo, tėra pasirinkta gynybinė taktika, kuri buvo paneigta teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Nukentėjusioji R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio metu būtent D. S., vos tik atidaręs savo buto duris, ją stipriai pastūmė abiem rankomis, dėl ko ji nukrito ant žemės, o krisdama galva trenkėsi į 53-ojo buto duris. Apeliantas nurodo, kad jis niekada neneigė savo kaltės dėl nukentėjusiosios atstūmimo ir niekada neteigė, kad dėl jo veiksmų R. J. galėjo patirti arba patyrė tam tikrus sužalojimus, nes tai prieštarauja ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir elementariai logikai. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. J. buvo sužalota būtent dėl neteisėtų D. S. veiksmų – pastūmimo, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į duris.
12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G45/2017 (02) nustatyta, kad R. J. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžis dešinėje. Sužalojimas dėl pakauškaulio lūžio dešinėje (kaukolės pamato lūžio) vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūvant ir pakaušio dešine puse kontaktuojant su plokščiu paviršiumi ar kitu buku daiktu, pvz. durimis. Aukšta poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje lokalizacija rodo griuvimą su pagreičiu (t. 1, b. l. 56-57). Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo apelianto keliamai abejonei dėl to, ar jo veiksmai sąlygojo nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, kadangi tai neabejotinai patvirtina specialisto išvada. Apeliantas teigia, kad jis neturėjo jokių realių galimybių panaudoti abi rankas fiziniams veiksmams atlikti ar juolab visą savo fizinę jėgą, tačiau tai laikytina tik apelianto keliama versija, kuri yra objektyviai nepagrįsta. Taip pat apeliantas teigia, kad nukentėjusioji susižalojo galimai dėl savo girtumo, aplaidumo, dėl kurio savarankiškai susižalojo galimai neišlaikiusi pusiausvyros ir nukritusi nuo laiptų. Vis tik byloje esant neginčytiniems įrodymams apie tai, kad D. S. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu – ją pastūmė, aukštesniajam teismui nekyla abejonių dėl apelianto veiksmų ir nukentėjusiosios sužalojimo priežastinio ryšio buvimo, negana to, tokį nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmą patvirtina ir specialisto išvada. Objektyvaus pagrindo vadovautis apelianto prielaida dėl to, kad nukentėjusioji susižalojo pargriuvusi pati dėl savo girtumo, nėra.
13. Atmestini apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad D. S. siekė apginti savo nuosavybę, kadangi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių apie tai, kad R. J. būtų kaip nors pasikėsinusi į D. S. nuosavybę ar kėlusi jai grėsmę. Priešingai, byloje esantys įrodymai (Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas prokuroro nutarimas ir D. S. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, BK 38 straipsnio pagrindu D. S. susitaikius su nukentėjusiąja A. U. (t. 1., b. l. 102-104) patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes dėl D. S. galimo smurtinio elgesio savo sugyventinės atžvilgiu, dėl ko ji, išgirdusi moters pagalbos šauksmą, nutarė nueiti pasižiūrėti, kas vyksta bute, kuriame gyvena D. S.. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, jog R. J. būtų turėjusi tikslą kėsintis į D. S. turtą, kadangi į jo butą buvo atėjusi turėdama kitą konkretų tikslą – padėti moteriai, kuri šaukėsi pagalbos. Todėl D. S. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi, kadangi joks realus ir akivaizdus pasikėsinimas į jo sveikatą ar turtą nebuvo prasidėjęs.
14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad priteistos neturtinės žalos dydis laikytinas koreliuojančiu su tyčia įvykdytos nusikalstamos veikos padarymu ir tokiems atvejams būdingu neturtinės žalos priteisimo dydžiu, t. y. priteista 5 000 Eur neturtinės žalos suma yra žymiai per didelė.
15. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad R. J. patyrė tiek didelius dvasinius išgyvenimus, tiek fizinį skausmą ir nepatogumus. Be to, pagal gydytojų prognozes, R. J. yra nustatyti liekamieji reiškiniai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai ir įtikinamai motyvavo, šie motyvai, aukštesniojo teismo nuomone, atitinka bylos medžiagą. Teismas plačiai aptarė ir įvertino, kokių neigiamų padarinių patyrė nukentėjusioji R. J., įvertino ne tik jos patirtus nepatogumus, bet ir nuteistojo turtinę padėtį bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pasisakant dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos, ypatingas dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad nusikalstama veika jai buvo sužalota gyvybiškai svarbi vieta – galva, kad padariniai dėl tokio sužalojimo buvo jaučiami ilgą laiką, ateityje gali sukelti nepatogumų ir pareikalauti papildomų rūpesčių. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo amžių, šeiminę ir turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, taigi vertino visas bylos aplinkybes ir, nustatydamas 5 000 Eur neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Teismų nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-527/2008). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sumažinti teismo nustatytą nukentėjusiajai R. J. padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą.
16. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atlikti eksperimentą atkuriant incidento aplinkybes bei atlikti ekspertizę nustatant tikslų atstumą nuo jo buto durų iki priešais gyvenančio kaimyno buto durų, jo buto durų plotį ir įvertinant, ar pagal jo nurodytas aplinkybes jo inicijuotas nukentėjusiosios atstūmimas galėjo padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Taip pat mano, kad tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę, kurios metu ekspertas, kontaktuodamas su nukentėjusiąja, ištirtų jai padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą ir atsakytų, ar šį sveikatos sutrikdymą nukentėjusioji galėjo patirti savarankiškai, be pašalinės – kito žmogaus jėgos. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas ir tyrimas nėra begalinis procesas, o įrodymų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos fakto konstatavimo. Įvertinus aptartų byloje esančių įrodymų visumą, teismo nuomone, tenkinti nuteistojo prašymą ir atlikti jo nurodomus veiksmus jokios būtinybės šiame baudžiamajame procese nėra. Juo labiau, kad atkurti analogišką įvykio situaciją neįmanoma.
17. Byloje neginčytinai nustačius, jog D. S. 2017 m. sausio 1 d. apie 5.00 val. Kaune, Pramonės pr. 73-ojo namo bendro naudojimo laiptinėje, elgdamasis nusikalstamai nerūpestingai, tyčia abiem rankomis pastūmė R. J., dėl ko ji nukrito ir krisdama trenkėsi galva į buto duris, tuo padarė nukentėjusiajai R. J. sunkų sveikatos sutrikdymą – poodinę kraujosruvą pakaušio dešinėje, pakauškaulio lūžį dešinėje, taip dėl neatsargumo sunkiai sužalojo R. J., jo veika pagal BK 137 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
18. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai D. S. skyrė laisvės atėmimą bausmės vykdymą atidedant, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą, tačiau mažesnį nei vidurkis. Apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.
19. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas D. S. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų. Todėl nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendis paliekamas galioti.
20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. pažyma Nr. NTP-7-11189 (t. 2, b. l. 55), kurioje nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai R. J., išlaidas sudaro 192,27 Eur dydžio advokato užmokestis. 
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris pripažintas nepagrįstu ir atmestinu. Kadangi nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos proceso išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme suteikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. J., valstybės naudai išieškotinos iš nuteistojo D. S..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. S. valstybės naudai 192,27 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 27 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajai R. J..

Teisėjai              Kęstutis Dargužis

              Danguolė Šiugždinytė

              Algerdas Urbšys