Civilinė byla Nr. 2-569-514/2014
Procesinis Nr. 2-33-3-00997370-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
42.4; 116.4
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 11 d.
Plungė
Plungės raj. apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei avd. pad. S. G.,
atsakovui A. K.,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui A. K., tretieji asmenys A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi, nuosavybės teisės pripažinimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašo pripažinti pagrindine 2005 m. gegužės 2 d. tarp V. M. ir ieškovo sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 0,80 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei 3,04 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Plungės r.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir V. M. 2005 m. gegužės 2 d. sudarė notarine forma patvirtintą preliminarią sutartį, kuria V. M., atkūrus nuosavybės teises į žemę, įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti grąžintus žemės sklypus ir vandens telkinius už 8000 Lt. Ieškovas preliminarios sutarties sudarymo metu sumokėjo V. M. 7900 Lt, o likusius pinigus (100 Lt) ieškovas įsipareigojo sumokėti V. M. iki 2010 m. gegužės 2 d., pasirašant pagrindinę sutartį. 2005 m. gegužės 2 d. V. M. parašė įgaliojimą, suteikiantį teisę ieškovui tvarkyti visus reikiamus dokumentus, spręsti klausimus su jai priklausančio žemės sklypo nuosavybės atkūrimu pagal 2003 m. lapkričio 7 d. Telšių apskrities išvadą. V. M. nuosavybės teisės į buvusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2)-1067 ir 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.36VĮ(14.36.2)-228. VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti 0,80 ha ploto ir 3,04 žemės sklypai, tačiau daiktinės teisės į šiuos žemės sklypus neįregistruotos, kadangi V. M. 2009 m. rugpjūčio 7 d. mirė. Mirus V. M., nėra galimybių sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovas yra sumokėjęs beveik visą sutartą žemės sklypų kainą, t.y. 7900 Lt iš 8000 Lt, kitos šalies turto paveldėtojas bei teisių perėmėjas testamentinis įpėdinis A. K. nepriėmė palikimo po V. M. mirties, todėl vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Dėl šių priežasčių ieškovo nuomone, sudarytoji preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo pripažintina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovui pripažintina nuosavybės teisė į 0,80 ploto ir 3,04 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Plungės r.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad sudaryta preliminarioji sutartis būtų pripažinta pagrindine žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ir nuosavybės teisės pagal šią sutartį į 0,80 3,04 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Plungės r., pripažintos ieškovui. Nurodė, kad iš motinos V. M. žino apie buvusį susitarimą dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo ieškovui, todėl į šį turtą nepretenduoja.
Tretysis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paveldėjimo procedūra dėl atsiradusio palikimo po V. M. mirties nėra pradėta, inspekcija su prašymu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Ieškinio pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismui, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas ieškiniu prašo 2005 m. gegužės 2 d. tarp V. M. ir ieškovo sudarytą susitarimą pripažinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi.
Iš pateiktos 2005 m. gegužės 2 d. preliminarios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo matyti, kad šia sutartimi V. M., atkūrus nuosavybės teisę į žemę, įsipareigojo parduoti, o ieškovas sutiko nupirkti pagal šios sutarties sąlygas gražintus žemės sklypus ir vandens telkinius už 8000 Lt. Sutarties 3 p. numatyta, kad pasirašant preliminarią sutartį ieškovas sumoka V. M. 7900 Lt, o likusius 100 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. gegužės 2 d., pasirašant pagrindinę sutartį. Šia sutartimi šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2010 m. gegužės 2 d,, kai bus įregistruoti žemės sklypo nuosavybės dokumentai, be to, numatė, jog be pirkimo-pardavimo sutarties turto perdavimas bus įformintas perdavimo-priėmimo aktu, (sutarties 4 ir 5 p.).
Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t.y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimo forma. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas nepripažįstamas civilinių teisių objektu turtinių teisių aspektu.
Nustatant, ar šalių susitarimas kvalifikuotinas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika. Pagal formuojamą teismų praktiką kokia sutartis buvo sudaryta (preliminarioji ar pagrindinė), lemiamą reikšmę turi sutartį sudariusių šalių valios prasmė.
Pagal 2005 m. gegužės 2 d. susitarimo turinį šia sutartimi šalys siekė sutartyje aptartomis sąlygomis susitarti dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje, šalys numatė ir terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, t.y. iki 2010 m, gegužės 2 d., kai bus įregistruoti žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Ši sutarties sąlyga patvirtina, kad šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, laikėsi pozicijos, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta ateityje, t.y. atkūrusi nuosavybės teisę ir įregistravus žemės sklypus VĮ „Registrų centras“.
Šalys sutartyje nenurodė, kokiu pagrindu V. M. bus atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Pateikta 2008-11-07 Telšių apskrities viršininko administracijos išvada patvirtina V. M. teisę atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., turėtą nekilnojamąjį turtą, 14,99 ha žemės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. M. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2)-1067 pagal 2011-12-01 sprendimą Nr.36S-33 buvo perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiems žemės sklypams Plungės r. savivaldybėje, 0,80 ha ploto žemės sklypas, es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Plungės r., ir 3,04 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Plungės r. Taigi, 2005 m. gegužės 2 d., t.y. preliminarios sutarties sudarymo metu, žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto – žemės sklypų nebuvo, žemės sklypai nebuvo suformuoti kaip kadastriniai vienetai (Žemės įstatymo 14 str.). Tokiu būdu šalys buvo suinteresuotos pirkti - parduoti ateityje suformuotą žemės sklypą.
Teismo vertinimu, šalių 2005 m. gegužės 2 d. susitarimas atitinka ne pirkimo-pardavimo sutarties, bet preliminariosios sutarties požymius, nes iš šios sutarties turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti susitarime įvardyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, susitarime iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.), joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2010 m. gegužės 2 d.). Šalys sudarydamos sutartį dėl subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nusprendė pagrindinę sutartį nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje.
Aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo beveik visą sutartą kainą, t.y. 7900 Lt iš 8000 Lt, nėra pagrindas ieškovo ir V. M. sudarytą susitarimą vertinti kaip pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje mokėjimas nėra sutarties sąlyga, nes šia sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, sutarčių laisvės principas įgalina šalis susitarti dėl bet kokių sąlygų. Iš pateiktos sutarties matyti, kad sutarties šalys buvo susitarusios dėl avanso ir 20 000 Lt baudos, pardavėjai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Tai patvirtina preliminariosios, bet ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Teismo vertinimu ieškovo sumokėti pinigai atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją netesybų būdu, tokia mokėjimo paskirtis neprieštarauja preliminariosios sutarties esmei. Be to, žemės sklypas nebuvo perduotas pirkėjui (ieškovui) valdyti, kaip to reikalaujama CK 6.309 straipsnio 1 dalyje, nes preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.
Pripažinus, kad ieškovas ir V. M. 2005 m. gegužės 2 d. sudarė preliminarią sutartį, pasibaigus šalių susitarime numatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, susitarimas sutartis negali būti patvirtinama CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, kaip to prašo ieškovas.
Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis, jeigu nesudaroma pagrindinė sutartis, turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.
Pagal bylos duomenis V. M. 2009 m. rugpjūčio 7 d. mirė, todėl pagrindinė sutartis nesudaryta dėl objektyvių aplinkybių.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įpėdiniai karu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo. Ieškovas teisme gali gintis reikalaudamas teismo taikyti kitą pažeistų teisių gynimo būdą – ikisutartinę atsakomybę - ir išieškoti iš pažeidusio teisę asmens (jo įpėdinių) padarytus nuostolius.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys netenkintinas (CPK 178 str.).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str.,
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Volskytė