Civilinė byla Nr. 2S-1411-431/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13011-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 98.; 129.; 121.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Revilus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko UAB „Revilus“ pareiškimą dėl antstolio V. M. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0210/12/04381.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Revilus“ prašo nušalinti antstolį nuo vykdomųjų veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-03 nutartimi Nr. 1004V/2009 nutarė parduoti iš varžytinių 0,840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0840 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Revilus“ ir sutartinės hipotekos lakšto pagrindu įkeisti AB SEB bankui. 2012-07-31 antstolis V. M. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2012-08-07 antstolis, pradėjęs priverstinius vykdymo veiksmus, surašė turto arešto aktą, kuriuo apribojo UAB „Revilus“ disponavimo teisę žemės sklypais. 2012-10-18 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pavedė atlikti ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2012-11-26 antstolis V. M. priėmė patvarkymą, kuriuo informavo, kad vykdymo proceso metu UAB „Centrinė nekilnojamojo turto birža“ pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatančią, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 2460000 Lt. 2012-12-03 pareiškėjas pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2013-01-02 antstolis V. M. priėmė patvarkymą, kuriuo areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavesdamas atlikti ekspertui T. A. T.. 2013-01-30 skolininkas gavo antstolio V. M. 2013-01-25 pranešimą, kuriuo antstolis informavo, kad vykdymo proceso metu T. A. T. pateikė nekilnojamojo turto ekspertizės išvadą, nustatančią, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 1880000 Lt. 2013-02-04 pareiškėjas pateikė motyvuotus prieštaravimus ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2013-03-08 pareiškėjas gavo antstolio V. M. 2013-03-04 patvarkymą, kuriuo nuspręsta atsisakyti skirti trečią ekspertizę. 2013-03-08 pareiškėjas taip pat gavo 2013-03-04 antstolio patvarkymą dėl turto realizavimo, kuriuo nuspręsta skelbti varžytynes (turtą parduodant kaip vieną nedalomą objektą). Pareiškėjas sprendžia, kad antstolis yra tiesiogiai suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi ir siekia, kad turtas (du atskiri žemės sklypai) būtų parduotas kaip vienas nedalomas objektas kuo greičiau ir kuo didesne kaina, nenustačius tikrosios turto vertės. Pareiškėjas nurodo, kad nesant jokių objektyvių priežasčių antstolis nusprendė du atskirus sklypus, kurių kiekvienas turi unikalų numerį ir yra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai, parduoti kaip vieną nedalomą objektą, o tai labai siaurina potencialių pirkėjų ratą, tačiau garantuoja atlygį antstoliui. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis 2013-03-04 priėmęs du patvarkymus – vienu patvarkymu nusprendžiant atsisakyti skirti trečią ekspertizę, o kitu nusprendžiant skelbti varžytynes, apribojo galimybes skųsti antstolio veiksmus, nes iš karto paskelbus varžytynes skolininko interesai yra iš esmės pažeidžiami, o tendencingas prioriteto teikimas išieškotojui vykdymo procese yra netoleruotinas kitų vykdymo proceso dalyvių atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad išieškotojas siekia perimti iš varžytynių neparduotą turtą.
Antstolis V. M., vadovaudamasis CPK 636 str. 3 d., išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381, 2013-04-09 priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškimą ir persiuntė pareiškimą nagrinėti teismui. 2013-04-09 patvarkyme antstolis, nesutikdamas su pareiškėjo pareiškimu, nurodė, kad pareiškėjas nepareiškė nušalinimo antstoliui prieš pradedant vykdymo veiksmus, nors jau nuo patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įteikimo žinojo, kad vykdomąją bylą vykdys antstolis V. M.. Pareiškėjas nušalinimo antstoliui nepareiškė ir gavęs 2013-03-04 patvarkymą dėl turto realizavimo, bet nušalinimą teikia tik jau prasidėjus ir vykstant pirmosioms turto varžytynėms. Taigi, vadovaujantis CPK 636 straipsnio 2 dalimi nušalinimas antstoliui nebegali būti reiškiamas. Antstolis nurodo, kad nepažeidė pareiškėjo teisių, nes tenkino prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės ir paskyrė pakartotinę turto ekspertizę. Kadangi iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatyta ne antstolio patvarkymu, bet teismo ekspertui atlikus pakartotinę ekspertizę, todėl antstolis negali vilkinti vykdymo veiksmų ir privalo pradėti turto realizavimą, kadangi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo interesų apsaugai. Antstolis pateikė papildomus įrodymus, kuriuose nurodė, kad 2013-04-08 – 2013-04-15 vykusios pareiškėjui UAB „Revilus“ priklausančio turto elektroninės varžytynės Nr. 03590 įvyko bei jose turtas buvo įgytas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui už 300000 Lt. Varžytynės buvo viešos, antstolis niekaip negalėjo įtakoti jų rezultatų, nes jam nėra atskleidžiami duomenys apie varžytynių dalyvius. Įvykus varžytynėms akivaizdu, kad jokio pagrindo neturėjo ir skolininko argumentas, jog išieškotojas siekia perimti iš varžytynių neparduotą turtą, kadangi didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas yra fizinis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-19 nutartimi netenkino pareiškėjo UAB “Revilus” pareiškimo dėl antstolio V. M. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381.
Teismas nurodė, jog nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Teismas nustatė, kad antstolis pažeidė CPK 636 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nenusišalinus pareiškimą dėl nušalinimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduoti teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Antstolis patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti skolininko pareiškimą dėl antstolio nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381 priėmė 2013-04-09, o pareiškimą registruotu paštu teismui išsiuntė 2013-04-16. Teisme pareiškimas įregistruotas 2013-04-17. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais dėl antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos užbaigimu. Teismas nenustatė CPK 65 str. reglamentuojamų antstolio nušalinimo pagrindų, todėl pareiškimo dėl antstolio V. M. nušalinimo vykdomoje byloje Nr. 0240/12/04381 netenkino.
Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, jog patyręs žalą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, jis gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas draudžiama privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 17 str.). Pareiškėjui nesutinkant su realizuoto turto įkainavimu, jis turi teisę ginčyti turto pardavimo iš varžytynių aktą (CPK 643 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Revilus“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nušalinti antstolį V. M. nuo vykdomųjų veiksmų atlikimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381. Taip pat prašo išreikalauti iš VĮ „Registrų centras“ informaciją apie varžytynėse (Nr. 03590) dalyvavusius ir varžytynėse pasiūlymus pateikusius asmenis, nurodant jų kainos kėlimo poziciją varžytynėse.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas nutartimi neįvertino skolininko argumentų dėl tiesioginio antstolio suinteresuotumo parduoti turtą (du atskirus žemės sklypus) kaip nedalomą objektą kuo greičiau, nenustačius tikrosios turto vertės.
- Priimdamas skundžiamą nutartį teismas iš esmės rėmėsi vieninteliu argumentu, kad nėra pagrindo sutikti su nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais dėl antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos užbaigimu. Antstolio nušalinimo klausimą teismas išsprendė paviršutiniškai, ignoruodamas pakankamą reikšmę turinčius pareiškėjo teiginius ir byloje surinktą medžiagą. Teismas pažymėjo, jog antstolis patvarkymą priėmė 2013-04-09, tačiau teismui jį išsiuntė tik 2013-04-16, tai yra pažeidė CPK 636 str. 3 d., tačiau nesigilino, dėl kokių priežasčių antstolis taip padarė. Nušalinimo pareiškimas antstoliui buvo pateiktas 2013-04-08, apie 9:45 val., tai yra iki varžytynių pradžios, kurios turėjo prasidėti tą pačią dieną 10 val. Gavęs nušalinimą, antstolis jo nevertino, bet pradėjo pardavimą iš varžytynių. Antstolis užlaikė nušalinimo klausimą iki pat varžytynių pabaigos 2013-04-15, o tik po to persiuntė teismui.
- Antstolis iki turto vertinimo atlikimo yra nurodęs skolininkui, kad išieškotojas siekia perimti turtą už 1520000,00 Lt, taip pat nurodė, kad bankas antstolį įtakoja, kadangi yra geras antstolio klientas, nurodė, jog visus veiksmus antstolis privalo suderinti su banku. Tokia situacija, kai antstolis veikia ne kaip diskrecinę valdžią turintis pareigūnas, o kaip paslaugos teikėjas pagal užsakovo reikalavimus, neatitinka antstolio paskirties įgyvendinant teisingumą.
- Nesant jokių objektyvių priežasčių antstolis nusprendė du atskirus sklypus parduoti kaip vieną nedalomą objektą. Tokie antstolio veiksmai rodo jo akivaizdų suinteresuotumą šios vykdomosios bylos baigtimi, kadangi parduodant iš varžytynių abu žemės sklypus yra prarandama galimybė realizuoti juos kiekvieną atskirai, taip pat apribojama skolininko teisė pagal CPK 704 str. pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kadangi skolininkas yra priverstas ieškoti pirkėjo iš karto abiems žemės sklypams. Teismas šių aplinkybių netyrė.
- Antstolio suinteresuotumą greita bylos baigtimi patvirtina ir jo veiksmai tą pačią dieną, 2013-04-04, nusprendžiant priimti du patvarkymus dėl atsisakymo skirti trečią ekspertizę ir kartu nusprendžiant skelbti varžytynes. Tokiais antstolio veiksmais yra visiškai apribojama skolininko galimybė skųsti antstolio veiksmus dėl atsisakymo skirti trečią ekspertizę, nors CPK ir suteikia 20 d. terminą tai padaryti. Skundai dėl minėtų patvarkymų nėra iki šiol išnagrinėti, tačiau antstolis jau atliko ir lėšų bei atlygio sau paskirstymą.
- Tik prasidėjus 2013-04-08 varžytynėms, turto kaina buvo pakelta minimalia suma, tai yra 3 procentais bei iki varžytynių pabaigos niekas kainos daugiau nekėlė, išskyrus paskutinėmis valandomis varžytynių laimėtojai K. B. pasiūlant maksimalią 3000000 Lt sumą. Turto K. B. taip ir neįsigijo, o be jos buvo pateiktas vienintelis pasiūlymas tik pradėjus varžytynes. Atsižvelgiant į antstolio veiksmų derinimą su banku bei antstolio veiksmus užlaikant nušalinimo pareiškimo perdavimą teismui iki varžytynių pabaigos, skolininkas yra įsitikinęs, kad pirmasis subjektas, pateikęs pasiūlymą varžytynėse yra susijęs su banku. Kadangi skolininkas dėl konfidencialios informacijos ribojimo neturi galimybės gauti iš VĮ „Registrų centras“ duomenų, susijusių su varžytynėse dalyvavusiais ir kainą kėlusiais asmenimis, todėl siekiant patvirtinti skolininko nurodomas aplinkybes, prašo teismo išreikalauti nurodytus duomenis iš VĮ „Registrų centras“. Paaiškėjus faktui, kad pirminį kainos kėlimą varžytynėse atliko išieškotojas ar su juo susijęs asmuo, bus galima daryti išvadą, kad antstolis bendradarbiauja su išieškotoju, pastarajam siekiant perimti turtą už „išpūstą“ kainą. Toks turto perdavimas už padidintą kainą galimas tik dėl to, kad banko antrinei įmonei sumokėjus turto kainą, tiek turtas, tiek už jį sumokėti pinigai grįžta į banką. Toks turto užvaldymo metodas prieštarauja vykdymo proceso nustatytai tvarkai bei sudaro sąlygas bankui, pasitelkusiam antstolį, išvengti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų realaus taikymo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo pareiškimas dėl antstolio V. M. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04381.
Lietuvos Respublikos CPK 334 straipsnis numato, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
CPK 612 straipsnis „Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo proceso metu“ numato, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija bei, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas nenumato kitaip.
Nei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 636 straipsnis „Antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka“ nei 637 straipsnis „Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų išsprendimo tvarka“ nenumato kitaip, negu numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 612 straipsnyje, todėl priimta teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo nėra skundžiama.
Iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties matyti, jog pareiškėjui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, kuriomis jis gali skųsti antstolio veiksmus, su kuriais jis nesutinka. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei vykdomosios bylos eigai.
Pagal CPK 338 str. atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p. apeliacinis skundas (atskirasis skundas) nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Minėto straipsnio 5 d. numato, kad jeigu tokia aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
Kadangi teismo nutartis, kuria išsprendžiamas antstolio nušalinimo klausimas, nėra skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl šio atskirojo skundo nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 5 d., 336 str., 338 str., teismas
n u t a r i a :
apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo UAB „Revilus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties, nutraukti.
Teisėja Laima Gerasičkinienė