Civilinė byla Nr. 2YT-14554-868/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08295-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 3.5.1;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); - tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Papildomai nurodė, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 92 straipsnio l dalis; Suėmimo vykdymo 28 str. I d. reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d. Pagal civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos - 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų.
Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą.
BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to, tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016).
Tuo atveju, jeigu lėšos buvo nurašytos kaip darbo užmokestis vadovaujamasi CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) numatytu reglamentavimu išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK738 straipsnyje - pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje - pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Skundžiamu atveju pagal antstolės nusiųsta patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Antstolė Brigita Palavinskienė 2017-02-21 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Išnagrinėjusi skundą nurodė, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/16/00275 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-20 Vykdomąjį Raštą Nr. 2-31653-466/2015 dėl 5624,16 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko L. P. trečios eilės išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai. Antstolė nurodė, jog pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam 90 dienų terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra teisė ar pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teigia, jog tokiu atveju nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir apskritai nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą (skųsti antstolio patvarkymą), kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-180-686/2015).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/16/00275 medžiagos matyti, jog skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo areštuotos 2016-05-19 (v.b. psl. 45) bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo išsiųstas skolininkui į Lukiškių TIK (adresas: Lukiškių skg. 6, Vilnius), kur skolininkas atliko bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog skundas buvo pateiktas tik 2017-02-15 darytina išvada, jog skolininkas praleido CPK 512 str. įtvirtintus skundo padavimo naikinamąjį 90 dienų terminą, nepateikė svarbių šio praleidimo priežasčių yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Taip pat, ir Vilniaus apygardos teismas 2012-03-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-31- 881/2012 pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio 1 dalies normos tikslas yra minimalių skolininko pragyvenimo sąlygų užtikrinimas. CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius. Taigi šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, savaime nereiškia, kad iš skolininko banko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio - CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos, kurios yra vienintelė priemonė patenkinti būtinus poreikius, kurių nepatenkina Valstybė laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Pabrėžtina ir tai, kad beatodairiškas LR CPK 668 str. taikymas būtų ydingas ir dėl to, kad skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat papildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas (Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-31-881/2012).
Taigi, nustačius, kad antstolė areštavo skolininko lėšas, ne didesnei ar lygiai 1 MMA sumai, iš šių lėšų išieškoti negalima tik tokiu atveju, jei tai yra vienintelė priemonė patenkinti skolininko būtiniausius poreikius.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0171/16/00275 medžiagos ir kitų aplinkybių nenustatyta, jog skolininko minimalių poreikių valstybė neužtikrina, ir kad Vyriausybės nustatyta 1 MMA yra vienintelė priemonė tokius poreikius užtikrinti. Todėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto panaikinimas akivaizdžiai pažeistų CPK 668 straipsnio 1 dalies tikslą.
Dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikymo sąlygų. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, taikomas tik tokiu atveju, kai skolininkas įrodo, jog minėtoje normoje įtvirtinto draudimo taikymas yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko poreikius, kurių valstybė negali užtikrinti.
Suinteresuotas asmuo apie civilinės bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolės patvarkyme išdėstytais argumentais, prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Civilinė byla nutrauktina.
Šios bylos nagrinėjimo dalykas – antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų teisėtumas vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų (priėmus 2016-05-19 patvarkymą Nr. 0171/16/00275/PRV), esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi byloje keliamas ginčas dėl antstolės veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų atnaujinimo.
CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007). Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti.
Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas P. L. apie 2016-05-19 patvarkymą Nr. 0171/16/00275/PRV buvo informuotas tinkamai registruotu paštu (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Skundas dėl minėto antstolės patvarkymo teikiamas praėjus daugiau kaip dešimt mėnesių po skundžiamo veiksmo atlikimo.
Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014).
Pažymėtina, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. ir kt. v. antstolės A. R. Ž. kontora ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008).
Įvertinus įstatymines nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes bei siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių stabilumą, daroma išvada, kad civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008;Kauno apygardos teismo nutartis 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1202-343/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 430-227/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą (nutartį) neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).
Pareiškėjui išaiškintina, kad civilinės bylos nutraukimas konstatavus, kad skundas nenagrinėtinas teisme, neatima iš pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl antstolės neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo CPK 511 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
nutraukti civilinę bylą pagal P. L. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vanda Višnevska