Administracinė byla Nr. I-3242-815/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02639-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.31; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovui advokato padėjėjui Antanui Lenkučiui, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Virginijui Varnaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo atstovui advokatui Tadui Kelpšui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S., atstovaujančiam ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, D. L., R. S., T. Š., P. R. P., R. M. dėl išvadų panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. gegužės 11 d. skundu prašydamas panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Ministerija) 2015 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2401 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir išvada Nr. 1) ir 2015 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-2402 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir išvada Nr. 2) (t. 1, b. l. 1–20).
Pareiškėjas skunde taip pat prašė teismą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti išvados Nr. 1 ir išvados Nr. 2 (toliau kartu – ir Išvados) galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, tačiau teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (t. 2, b. l. 137–138).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl turi būti panaikintos, kad būtų kuo greičiau užkirstas kelias pareiškėjo, kaip Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (toliau – ir LERB) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (toliau – ir LERB sinodo kolegija) nario, teisių pažeidimui. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Lietuvoje veikia 2 evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės
2.1.1. Lietuvoje 1998 m. sausio 26 d. įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradicinė religinė bendrija – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, atstovaujanti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai. LERB Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) įregistruota 2003 m. balandžio 2 d. LERB su LERB sinodo kolegija pripažinta tradicine religine bendrija. Nuo 2011 m. sausio 24 d. iki 2013 m. liepos 12 d., kai valstybės įmonė Registrų centras, remdamasi nepagrįstomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 (toliau – ir Sprendimas) panaikintomis Ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadomis Nr. (8.3.46.)-7R-4978 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir senoji išvada Nr. 1) ir Nr. (8.3.46.)-7R-4979„Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir senoji išvada Nr. 2) (toliau kartu – ir Senosios išvados), pakeitė LERB sinodo kolegijos duomenis JAR, LERB sinodo kolegijos vardu veikė D. L. (sinodo kolegijos prezidentė) ir pareiškėjas, kuris buvo LERB sinodo kolegijos viceprezidentas ir LERB generalinis superintendentas, į minėtas pareigas pareiškėjas paskirtas remiantis LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklą griežtai reglamentuojančių kanonų ir memorialų nuostatomis.
2.1.2. Lietuvoje 2004 m. gruodžio 23 d. įregistruota kita evangelikų reformatų bendruomenė – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas (toliau – ir LERB-UL-sinodas), kuris taip pat buvo pripažintas tradicine religine bendruomene. Nors LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas yra skirtingos religinės bendruomenės, tarp jų niekada nebuvo jokio subordinacinio ryšio. LERB-UL-sinodas pavadinime žodis „sinodas“ niekaip nereiškia LERB šaukiamų sinodų, tai yra visiškai atskira tiek doktrininiu, tiek organizaciniu požiūriu bendrija, tik turinti beveik tapatų pavadinimą ir terminologiją. LERB-UL-sinodo ir LERB su sinodo kolegija visišką atskirumą patvirtina ir tai, jog abiems religinėms bendruomenėms vadovavo skirtingi asmenys: iki neteisėto 2013 m. liepos 12 d. LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenų pakeitimo JAR LERB vardu veikti turėjo teisę tik pareiškėjas, o LERB sinodo kolegijos vardu veikti turėjo teisę pareiškėjas ir D. L., o LERB-UL-sinodo vardu veikė T. Š.. LVAT 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434/2004 (toliau – ir Nutartis) taip pat konstatavo, jog LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra tapatūs.
Nurodytos aplinkybės patvirtina LERB su LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodo savarankiškumą ir autonomiškumą vienas kito atžvilgiu.
2.2. LERB-UL-sinodo ir LERB sinodo kolegijos bei LERB atskirumą ir savarankiškumą patvirtina tarp jų vykstantys teisminiai ginčai
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos: pagal LERB-UL-sinodo, Panevėžio evangelikų reformatų parapijos ieškinį LERB sinodo kolegijai ir kitiems atsakovams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei dėl turto išreikalavimo; pagal LERB-UL-sinodo ieškinį atsakovui LERB sinodo kolegijai dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo ir pripažinimo, kad LERB sinodo kolegija nuo 1997 m. neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendruomenės) vardu. Šiose bylose LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo interesai yra visiškai skirtingi, tačiau po nepagrįstų Išvadų priėmimo ir jų pagrindu pakeistų LERB sinodo kolegijos bei LERB duomenų JAR tiek LERB sinodo kolegijai, tiek LERB-UL-sinodui atstovauja iš esmės tik LERB-UL-sinodui lojalūs asmenys, t. y. Išvadų pagrindu LERB-UL-sinodas iš esmės įgijo teisę LERB sinodo kolegijos vardu veikti atstovaujant ne LERB sinodo kolegijos, o būtent savo interesais. Be to, kaip minėta LVAT administracinėje byloje Nr. A8-434/2004 konstatavo, jog LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys.
2.3. Iki nepagrįstų Senųjų išvadų bei išvadų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo Ministerija visuomet pripažino LERB-UL-sinodo atskirumą nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB
2.3.1. Ministerija 2003 m. sausio 16 d. rašte Nr. 07-0300255/0600227 (toliau – ir Raštas 1) LERB sinodo kolegijos prezidentui nurodė, kad 2002 m. gruodžio 9 d. Ministerija įformino juridinio asmens teises LERB-UL-sinodui, nes 4 tradicinės religinės bendruomenės nutraukė ryšius su LERB sinodo kolegija ir įkūrė naują bendriją bei išrinko jos vykdomąjį organą — konsistoriją. Rašte 1 nurodyta, kad Ministerija nesikiša į religinių bendruomenių ir bendrijų vidaus reikalus ir nesprendžia jų vidaus ginčų. Taigi, 2003 m. Ministerija aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad 2002 m. gruodžio 9 d. Lietuvoje įregistruota nauja tradicinė religinė bendruomenė – LERB-UL-sinodas, kuris įkurtas atsiskyrusių nuo LERB sinodo kolegijos religinių bendruomenių pagrindu.
2.3.2. Ministerija 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-4209 „Dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinių bendruomenių, bendrijų ir centro pasikeitusių duomenų įtraukimo į juridinių asmenų registrą“ (toliau – ir Raštas 2) nurodė, kad sprendžiant iš Ministerijos turimų duomenų ir LERB-UL-sinodo pateiktų dokumentų, yra rimtas pagrindas abejoti, ar skirtingu metu įvykę parapijų susirinkimai (sesijos) bei 2013 m. kovo 23 d. neeilinis sinodas Vilniuje turėjo teisę priimti sprendimus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausančių parapijų duomenų JAR pakeitimo. Pažymėtina, kad LERB šaukia sinodus, renka sinodo kolegiją, kuri pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tvarką yra parapijų, kaip juridinių asmenų, steigėja. Ministerija Rašte 2 nurodė, kad atitinkamuose evangelikų reformatų susirinkimuose (sesijose), kuriuose spręsti išimtinai su LERB-UL-sinodu susiję klausimai, nedalyvavo jokie LERB ir LERB sinodo kolegijos atstovai, dėl tos priežasties minėti LERB-UL-sinodui pavaldžių parapijų susirinkimai neturėjo teisės priimti jokių sprendimų, kurie galėjo turėti įtakos LERB ir sinodo kolegijos teisėms ir pareigoms. Taigi, Rašte 2 Ministerija patvirtino, kad LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra 2 savarankiškos tradicinės religinės bendruomenės, todėl LERB-UL-sinodo priimti sprendimai negali turėti jokios įtakos LERB bei LERB sinodo kolegijos teisėms ir pareigoms. Nepaisant to, praėjus mėnesiui po Rašto 2 priėmimo, Ministerija iš naujo įvertino tuos pačius LERB-UL-sinodo pateiktus duomenis ir priėmė Senąsias išvadas, kuriose visiškai paneigė Rašte 2 nurodytas aplinkybes, kad LERB-UL-sinodui pavaldžių parapijų susirinkimai neturėjo teisės priimti jokių sprendimų, kurie galėjo turėti įtakos LERB ir LERB sinodo kolegijos teisėms ir pareigoms. Net LVAT panaikinus Senąsias išvadas, Ministerija priėmė išvadas Nr. 1 ir Nr. 2, kuriose dar kartą akivaizdžiai paneigė Rašte 2 nurodytas aplinkybes.
Taigi, iki skundžiamų išvadų priėmimo Ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad LERB su LERB sinodo kolegija iš vienos pusės ir LERB-UL-sinodas iš kitos pusės, yra savarankiški bei vienas kito atžvilgiu autonomiški subjektai, atstovaujantys skirtingoms evangelikų reformatų bendruomenėms.
2.4. LERB-UL-sinodo atskirumą nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB patvirtina teologinės ekspertizės
Ne kartą LERB-UL-sinodo skirtumai nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB įvardyti įvairių teologijos mokslo specialistų. 2008 m. spalio 19 d. Baltijos reformatų teologijos seminarijos komisija (toliau – ir Komisija) (sudaryta iš pasaulyje žinomų teologijos mokslininkų) savo išvadose konstatavo, kad LERB-UL-sinodas yra netradicinė bažnyčia su nauja doktrina, kuri skiriasi nuo LERB doktrinos. LERB-UL-sinodas turi skirtingą, neistorinį supratimą apie istorinius reformatų išpažinimus, Bibliją, ir kt. LERB-UL-sinodas yra skirtinga konfesija (denominacija) nuo tradicinės, istorinės LERB. Minėta komisija, sudaryta iš 6 Vokietijos, Čekijos, JAV, Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų, padarė išvadą, kad tarp LERB-UL-sinodo ir LERB yra didžiuliai teologiniai skirtumai, konstatavo, kad LERB-UL-sinodas yra netradicinė bažnyčia, nes neturi kanoninio, istorinio ir doktrininio tęstinumo su LERB. Taigi, LERB-UL-sinodas esmingai skiriasi nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos, todėl LERB-UL-sinodo atstovai negalėjo LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu kreiptis į Ministeriją, o ji Išvadose negalėjo suteikti LERB-UL-sinodui galimybę pakeisti visiškai autonomiškų ir nuo jo nepriklausomų religinių bendruomenių atstovų. Komisijos išvada nėra vienintelė. 2008 m. liepos 19 d. Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos katedros steigėjas prof. em. habil. dr. Helmutas Arnašius atlikto LERB-UL-sinodo ekspertinį vertinimą ir aiškiai bei nedviprasmiškai konstatavo, kad LERB-UL-sinodas nesivadovauja klasikiniais evangelikų reformatų išpažinimais, o orientuojasi į įvairias Lietuvoje nebūdingas teologines kryptis bei idėjų mišinius ir tokiu būdu kuria naują teologinę doktriną, gal ir geriau atitinkančią liberalistines Vakarų reformatų tendencijas, tačiau neprigijusias ir ginčytinas Lietuvoje. Ši bendruomenė, kaip parodė jos veiksmai jai kuriantis, atmeta teologinę nuostatą apie bažnyčios drausmę, ją pakeisdama nieko neįpareigojančios „visuotinės meilės“ sąvoka, bet atmesdama ją apibrėžiančius Bažnyčios sinodų kanonus. Heidelbergo katekizmo ir II-osios Šveicariškos konfesijos paminėjimai yra vien spekuliatyvinio pobūdžio. Pavyzdžiui, moterų ordinavimas ir, dabar jau superintendento, kunigo R. M. ir K. D. išsakytas požiūris į Bibliją tiesiogiai prieštarauja II Šveicariškai konfesijai ir Heidelbergo katekizmui.
Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina LERB bei LERB sinodo kolegijos esminį skirtingumą nuo LERB-UL-sinodo, taip pat patvirtina ir išvadų nr. 1 ir Nr. 2 nepagrįstumą, kadangi jų pagrindu LERB-UL-sinodas iš esmės pakeitė LERB ir LERB sinodo kolegijos atstovus į sau lojalius asmenis ir iš esmės neteisėtai uzurpavo ideologiškai skirtingas religines bendruomenes.
2.5. Ministerija priėmė nepagrįstas išvadas Nr. 1 ir Nr. 2
LERB-UL-sinodo atstovas T. Š. 2013 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Ministerijąsu prašymu (toliau – ir Prašymas), prašydamas įtraukti į JAR visų Lietuvoje juridinio asmens teises turinčių tradicinių evangelikų reformatų parapijų, taip pat ir LERB bei LERB sinodo kolegijos, pasikeitusius valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenis į JAR. Ministerija, iš esmės paneigdama Raštus Nr. 1 ir Nr. 2, priėmė nepagrįstas ir neteisėtas Senąsias išvadas, kurių pagrindu JAR pakeisti LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenys. Minėta, kad LVAT Sprendime panaikino Senąsias išvadas. Nepaisant to, JAR duomenys apie vienintelę ir teisėtą LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovybę, t. y. apie pareiškėją ir D. L., buvo atstatyti tik ne visą dieną, t. y. 2015 m. balandžio 9d., nes tą pačią dieną Ministerija, įvertinusi tuos pačius T. Š. prašymus, kuriuos vertino priimdama Senąsias išvadas, priėmė išvadas Nr. 1 ir Nr. 2, kurių pagrindu vėl atstatyta neteisėta LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovybė, sudaryta tik iš LERB-UL-sinodui lojalių asmenų. Taigi, neteisėtomis Išvadomis Ministerija sukūrė pagrindą tolimesniems nesąžiningiems LERB-UL-sinodo veiksmams, kuriais siekiama perimti LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą. Pakeitus JAR buvusius duomenis ir perdavus LERB-UL-sinodo vadovams LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą, šiurkščiai pažeidžiama religinė laisvė, verčiant tiesiogiai arba apgavystės būdu išpažinti kitą tikėjimą (nors ir panašiu pavadinimu), atimant galimybę melstis ir išpažinti savo tikėjimą savo maldos namuose, ar kunigams atstovauti savo bendruomenėms.
2.6. Priėmus skundžiamas išvadas ir pakeitus duomenis JAR, teisę veikti LERB sinodo kolegijos vardu formaliai įgijo P. R. P. ir R. S., o LERB vardu minėtą teisę formaliai įgijo T. Š. ir R. M.. Visi tariamai paskirti LERB sinodo kolegijos ir LERB vadovai išimtinai susiję su LERB-UL-sinodu: T. Š. nuo 2011 m. balandžio 26 d. ėjo LERB-UL-sinodo generalinio superintendento pareigas; P. R. P. nuo 2013 m. birželio 13 d. paskirtas LERB-UL-sinodo vardu turinčiu teisę veikti asmeniu; R. M., kuris priėmus skundžiamas išvadas JAR įregistruotas kaip asmuo, turintis teisę veikti LERB vardu, yra LERB-UL-sinodo vicesuperintendentas, o dabar yra LERB-UL-sinodo dvasininkas; R. S. yra LERB-UL-sinodo dvasininkas. LERB-UL-sinodo atstovai ir / ar kiti šiai religinei bendruomenei lojalūs asmenys negali pretenduoti į LERB ar LERB sinodo kolegijos valdymą, priešingu atveju, taikant analogiją, susidarytų situacija, kai katalikų bažnyčios vyskupu taptų stačiatikių šventikas. Taigi, tokia situacija prasilenkia su logika ir yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Be to, T. Š. ir R. M. 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bažnytinio teismo sprendime laikytini savanoriškai atsisakiusiais ir nesančiais LERB nariais nuo 2002 m. spalio 19 d., R. M. 2009 m. įvykusiame sinode buvo paskelbta ekskomunika.
Pažymėtina, kad dėl aptartų valstybės įmonės Registrų centro veiksmų, kai pažeidžiant LERB ir LERB sinodo kolegijos savarankiškumo principą ir LERB sinodo kolegijos veiklą reglamentuojančių kanonų bei statutų nuostatas, nepagrįstai buvo pakeisti LERB bei LERB sinodo kolegijos duomenys, pareiškėjas buvo pateikęs 2013 m. liepos 15 d. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
2.7. LERB ir LERB sinodo kolegijos kanonuose ir memorialuose išreiškia kategorišką nesutikimą su LERB-UL-sinodo veiksmais
2.7.1. LERB aukščiausiasis valdymo organas yra Sinodas, t. y. LERB parapijų patvirtintų delegatų ir dvasininkų susirinkimas, šaukiamas 1 kartą per metus, Sinodas priima kanonus ir memorialus, t. y. direktyvines, griežtas saugomas bažnytinės teisės normas, privalomas visiems LERB ir LERB sinodo kolegijos nariams. 2014 m. liepos 4 d. įvykusio LERB sinode priimti kanonai ir memorialai, kuriuose Sinodas patvirtino, jog LERB generalinis superintendentas yra pareiškėjas, kuris nuo 2004 m. išrinktas ir niekuomet nebuvo atšauktas iš šių pareigų, į kurias niekada nebuvo išrinktas kitas asmuo. Minėtuose kanonuose ir memorialuose Sinodas patvirtino ir D. L. kaip LERB sinodo kolegijos prezidentės pareigas ir konstatavo, kad į šias pareigas niekada nebuvo išrinktas kitas asmuo. Sinodas dar kartą aiškiai ir nedviprasmiškai kanone konstatavo, kad LERB-UL-sinodas yra visiškai atskiras, su LERB bei LERB sinodo kolegija nieko bendra neturintis, juridinis asmuo. Be to, nei LERB, nei LERB sinodo kolegija niekada nebuvo įgaliojusi LERB-UL-sinodo atlikti kokių nors veiksmų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad LERB ir LERB sinodo kolegija nesutinka su LERB-UL-sinodo veiksmais, kuriais siekiama perimti ideologiškai visiškai skirtingų religinių bendruomenių, t. y. LERB ir LERB sinodo kolegijos, valdymą, taip pat ir su LERB-UL-sinodo atstovo T. Š. 2013 m. balandžio 29 d. pateiktais prašymais Ministerijai, kurių pagrindu buvo priimtos tiek Senosios išvados, tiek išvados Nr. 1 ir Nr. 2.
2.7.2. Antstolio V. Z. 2015 m. vasario 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/15/06 užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad net po Senųjų išvadų priėmimo, kurias LVAT pagrįstai panaikino, priėmimo LERB ir LERB sinodo kolegijos nariai, taip pat ir LERB sinodo kolegijos viceprezidentas (t. y. pareiškėjas), ir toliau aktyviai veikia bei iš esmės niekada nebuvo nutraukę veiklos. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina skundžiamų išvadų nepagrįstumą ir būtinybę jas panaikinti, kadangi jų pagrindu visiškai nepagrįstai sukuriamos sąlygos LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo uzurpavimui.
2.8. Skundžiamos išvados pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus
2.8.1. Skundžiamos išvados neabejotinai pažeidžia pareiškėjo, kaip LERB, LERB sinodo kolegijos ir apskritai evangelikų reformatų bendruomenei priklausančio nario, ir kunigo teises, nes Išvadų pagrindu neteisėtai pakeitus LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovus pareiškėjo interesai nebegali būti tinkamai atstovaujami, todėl minėtos išvados yra nepagrįstos ir naikintinos. Išvados Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia ne tik pareiškėjo, kaip LERB sinodo kolegijos nario teises ir teisėtus interesus, tačiau ir kaip LERB vadovybei – generalinio superintendento – ir LERB sinodo kolegijos vadovybei priskiriamo asmens – LERB sinodo kolegijos viceprezidento teises, kadangi nors į šias pareigas pareiškėjas 2011 m. ir išrinktas, o 2014 m. liepos 4 d. kanonuose ir memorialuose jo kadencija ir toliau buvo patvirtinta, nuo minėtų pareigų prieš terminą jis buvo visiškai neteisėtai nušalintas, remiantis nepagrįstų Išvadų pagrindu.
2.8.2. Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis suteikia teisę pareiškėjui, kuris, skirtingai negu skundžiamų išvadų pagrindu JAR nurodyti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu turintys teisę veikti asmenys, yra vienintelis teisėtai išrinktas LERB sinodo kolegijos ir LERB bendruomenei priklausančių evangelikų reformatų atstovas ir turi teisę laisvai tvarkytis pagal savo kanonus. Nepagrįstų Išvadų pagrindu minėta pareiškėjo subjektinė teisė yra pažeidžiama, nes remiantis valdingus įgalinimus turinčios institucijos, t. y. Ministerijos, veiksmais iš pareiškėjo, pažeidžiant LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklą nustatančius kanonus ir memorialus, stengiamasi perimti LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą ir visą LERB sinodo kolegijos turtą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog skundžiamos išvados ir jų pagrindu atliekami veiksmai pažeidžia pareiškėjo subjektinę teisę atstovauti savo religinei bendruomenei ir tvarkytis pagal LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklą nustatančius kanonus bei daryti įtaką LERB sinodo kolegijos ir LERB valdymui.
Be to, LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų nariai renkami pagal kitokią, negu LERB-UL-sinodo, tvarką, todėl po Išvadų priėmimo susidarė situacija, kad LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organai buvo išrinkti pagal kito juridinio asmens - LERB-UL-sinodo – nustatytą tvarką, taigi, neabejotinai buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai priklausyti savo religinei bendruomenei.
2.8.3. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – ir įstatymas) 2 straipsniu, nurodo, kad skundžiamos išvados ir jų pagrindu šiame skunde minėti atliekami veiksmai pažeidžia pareiškėjo subjektinę teisę į tikėjimo laisvę, nepagrįstų ir neteisėtų išvadų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu pareiškėjas negali atlikti religinių apeigų ir praktikuoti tikėjimą, nes JAR nurodyti neva LERB sinodo kolegijos ir LERB vardu turintys teisę veikti asmenys (priklausantys kitokią doktriną turinčiai bendrijai) iki šio skundo pateikimo yra užėmę LERB sinodo kolegijos bažnyčią, nebeįleidžia į ją nei pareiškėjo, nei kitų LERB sinodo kolegijos bei LERB bendruomenei priklausančių evangelikų reformatų savo apeigoms.
2.8.4. Iki skundžiamų išvadų priėmimo Ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, kad LERB sinodo kolegija bei LERB ir LERB-UL-sinodas yra 2 atskiros, savarankiškos, viena kitos absoliučiai autonomiškos bendruomenės; pareiškėjas, remdamasis pagrįstu lūkesčiu dėl teisinio tikrumo, tikėjosi, jog Ministerija nuosekliai laikysis nurodytos pozicijos, tačiau skundžiamose išvadose Ministerija iš esmės suteikė teisę LERB-UL-sinodui veikti LERB bei LERB Sinodo kolegijos, t. y. visiškai kitos religinės bendruomenės, vardu.
2.9. Ministerija visiškai nepagrįstai pakeitė savo poziciją dėl LERB sinodo kolegijos, LERB ir LERB-UL-sinodo tarpusavio santykio
Ministerija, skundžiamose išvadose pakeitusi savo poziciją dėl LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo atskirumo ir autonomiškumo, pažeidė viešojo administravimo principus, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti išvadas Nr. 1 ir Nr. 2. Pareiškėjas remiasi LVAT administracine byla Nr. A602-151/2012, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), teisėtumo principu, nurodo, kad Ministerijai kaip viešojo administravimo subjektui nesuteikta teisė panaikinti savo priimtus sprendimus, išskyrus atvejus, kai tokia galimybė suteikiama atitinkamą administracinę sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatyme, nei Įstatyme, kurie laikytini specialiais įstatymais, nesuteikia Ministerijai teisės pačiai panaikinti savo priimtą sprendimą ar nepagrįstai ir nemotyvuotai jį pakeisti. Taigi, Raštuose 1 ir 2 pateikti Ministerijos sprendimai galioja tol, kol jų nepanaikino aukštesnis viešojo administravimo subjektas (jeigu tokia galimybė nustatyta) arba teismas. Remiantis LVAT administracine byla Nr. A602-2104/2012, viešojo administravimo subjekto praktika, kai keičiami anksčiau priimti sprendimai, nesuderinama su susiformavusių santykių stabilumo ir teisėtumo principais. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai nepagrįstose ir neteisėtose Išvadose ministerija iš esmės pakeitė 2 anksčiau priimtus sprendimus, o pateiktus Raštuose 1 ir 2.
2.10. Skundžiamos išvados nepakankamai motyvuotos
2.10.1. LVAT Senąsias išvadas panaikino ir tuo pagrindu, kad jos buvo visiškai nemotyvuotos, be kita ko, nurodė, kad: administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; registrų tvarkytojui Ministerija teikia tik išvadą ir nustatytos formos prašymą, kurį surašo Ministerija, taigi, Ministerijoje gauti ir saugomi iš tradicinės religinės bendrijos gautas prašymas dėl pasikeitusių duomenų įtraukimo į registrą bei su prašymu pateikiami dokumentai nelaikytini sudėtine viešojo administravimo aktų (išvadų) dalimi, todėl juose esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės patys savaime negali būti pripažinti tinkamais išvadų motyvais. Nepaisant Sprendime aiškiai nurodytų aplinkybių, skundžiamose išvadose Ministerija tik formaliai nurodo teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasi atliko veiksmus, tačiau nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų tai, kokiu būdu visiškai skirtingas ideologines tiesas išpažįstanti religinė bendrija – LERB-UL-sinodas – gali teikti prašymus LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu. Taigi, Ministerija nepaiso Sprendime jai aiškiai išdėstytų nurodymų.
2.10.2. Pareiškėjas remiasi LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A858-257/2012, A525-952/2008), VAĮ 8 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, nurodo, kad: individualūs administraciniai aktai, neatitinkantys teisės aktų (taip pat ir VAĮ) reikalavimų, yra neteisėti; motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte turėtų būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ministerijos skundžiamų išvadų motyvai nėra aiškūs ir suprantami, t. y. visiškai nepagrindžiama aplinkybė, kaip LERB-UL-sinodo atstovai gali teikti prašymą visiškai autonomiškų LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, nors LVAT Sprendime aiškiai nurodė, kad išvadose būtinai privalo būti nurodyti aiškūs motyvai. Pareiškėjas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimu dėl viešojo administravimo subjektų nuoseklumo priimant administracinius aktus, nurodo, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad skundžiamos išvados negali būti laikomos nuoseklia praktika, nes Išvadose, kaip ir Senosiose išvadose, kurias LVAT panaikino, Ministerija iš esmės paneigė Raštuose 1 ir 2 pateiktą savo poziciją.
Net tuo atveju, jeigu Ministerija būtų turėjusi teisę pakeisti prieš tai Raštuose 1 ir 2 pateiktą aiškią poziciją dėl LERB-UL-sinodo ir LERB, LERB sinodo kolegijos tarpusavio ryšio, skundžiamos išvados vis tiek yra nepagrįstos ir naikintinos, nes jos yra priimtos nesilaikant nustatytos procedūros.
2.11. Ministerija pažeidė skundžiamų išvadų priėmimo procedūrą
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarime Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir JAR nuostatai) 32.4 punktu, nurodo, kad duomenis apie tradicinę religinę bendruomenę JAR gali pateikti ribotas asmenų skaičius: Ministerija arba tradicinės religinės bendruomenės vadovybė; net tuo atveju, kai dokumentus teikia Ministerija, jai dokumentus pateikia tradicinės religinės bendruomenės vadovybė. Pareiškėjas taip pat remiasi Įstatymo 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 851 patvirtintų Ministerijos nuostatų 8.13 punktu, nurodo, kad Ministerija gali atlikti jos nuostatuose nurodytus veiksmus tik tuomet, kai į ją kreipiasi kompetentinga pripažintos tradicinės religinės bendruomenės vadovybė. Nagrinėjamu atveju nei Pareiškėjas, nei D. L., kurie skundžiamų išvadų priėmimo metu vieninteliai turėjo teisę veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu ir kurie vieninteliai buvo priskirtini LERB sinodo kolegijos ir LERB vadovybei, dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu veikiančių asmenų pakeitimo neteikė jokių prašymų nei JAR, nei Ministerijai. Be to, LERB, LERB sinodo kolegija nebuvo sudarę jokių susitarimų su LERB-UL-sinodu ir nebuvo davę jam jokių įgaliojimų, pagal kuriuos jis būtų turėjęs teisę veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu. Taigi, Ministerija atliko tam tikrus valdingus veiksmus, turėjusius neabejotiną įtaką pareiškėjo bei visos LERB sinodo kolegijos bei LERB teisėms ir teisėtiems interesams, vykdydama ne tik kad ne LERB sinodo kolegijos ar LERB vadovybės prašymą, bet vykdydama kitos, nuo minėtų religinių bendruomenių visiškai nepriklausomos ir visiškai autonomiškos, net priešingai jų interesams veikiančios, religinės bendruomenės, t. y. LERB-UL-sinodo, prašymą.
Be to, LERB ir LERB sinodo kolegija dar 2012 m. spali 25 d. informavo Ministeriją, jog neketina rinkti jokių valdymo organų narių. Minėtos religinės bendruomenės informavo Ministeriją ir apie tai, jog priešiškai nusiteikęs LERB-UL-sinodas gali bandyti apgaule perregistruoti LERB ir LERB sinodo kolegijos bei visų minėtai religinei bendruomenei priklausančių evangelikų reformatų parapijų valdymo organus. Ministerija visiškai neatsižvelgė į minėtą informaciją ir priėmė Senąsias išvadas, o LVAT jas panaikinus, priėmė skundžiamas išvadas, kuriose iš esmės tik pakartojo Senosiose išvadose nurodytas aplinkybes, t. y. kad iš esmės priešingas teologines dogmas išpažįstantis LERB-UL-sinodas turi teisę pakeisti LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų narius.
2.12. Skundžiamomis išvadomis Ministerija pažeidė LERB sinodo kolegijos ir LERB teisę tvarkytis pagal savo kanonus
Pasak pareiškėjo, Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis, Įstatymo 7 straipsnis vienareikšmiškai įtvirtina religinių bendruomenių ir religinių bendrijų teisę savarankiškai veikti pagal nusistatytą vidinę tvarką, tuo tarpu Ministerijos veiksmai neabejotinai pažeidžia nurodytą LERB sinodo kolegijos bei LERB kaip tradicinės religinės bendruomenės teisę bei su ja susijusius teisėtus interesus, kadangi nepagrįstų ir neteisėtų skundžiamų išvadų pagrindu su LERB sinodo kolegija ir LERB nesusijęs juridinis asmuo įgyja teisę pakeisti jų duomenis ir atlikti kitus LERB sinodo kolegijai bei LERB žalingus veiksmus.
II
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 5, b. l. 124–130).
1. Ministerija gavo 2013 m. balandžio 29 d. prašymą, be kita ko, įtraukti pasikeitusius LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenis į JAR, su prašymu buvo pateiktas kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, bei kiti dokumentai. Išnagrinėjusi šį prašymą, Ministerija Senosiose išvadose patvirtino, jog LERB ir LERBSK pasikeitusius duomenis įtraukti į Registrą galima. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiomis išvadomis, kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo ir LVAT Sprendime panaikino minėtas išvadas, nurodydamas, jog VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti. Vykdydama Sprendimą, Ministerija iš naujo išnagrinėjo minėtą prašymą ir priėmė Išvadas, kuriose, atsižvelgdama į LVAT motyvus, nurodė teisinius ir faktinius priimamo administracinio sprendimo pagrindus.
2. Dėl Lietuvoje veikiančių 2 evangelikų reformatų religinių bendrijų
Šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl LERB-UL-sinodo ir LERB bei LERB sinodo kolegijos tikėjimo tapatumo, bylos ribos apibrėžtos aiškiai ir konkrečiai – tai Išvadų teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai sutapatina Lietuvos evangelikų reformatų religinę bendriją ir jai atstovaujančius juridinius asmenis. Pagal Įstatymo 4 straipsnį religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, religinės bendrijos yra bažnyčių ir tolygių religinių organizacijų – bendruomenių, siekiančių įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, susivienijimai, bendriją sudaro ne mažiau kaip 2 religinės bendruomenės, turinčios bendrą vadovybę; pagal 5 straipsnį valstybė pripažįsta 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas, be kita ko, evangelikų reformatų. Pareiškėjas, įrodinėdamas, jog LERB-UL-sinodo išpažįstamas tikėjimas skiriasi nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos tikėjimo, remiasi teologijos mokslininkų išvadomis bei ekspertiniu vertinimu, tačiau šis klausimas išspręstas LVAT 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434/2004, kurioje konstatuota, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas, yra tradicinė religinė bendrija. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, aplinkybė, kad Lietuvoje veikia viena evangelikų reformatų religinė bendrija, savo teises įgyvendinanti per 3 skirtingus juridinius asmenis: LERB, LERB sinodo kolegiją ir LERB-UL-sinodą, nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvoje egzistuoja 2 skirtingos evangelikų reformatų religinės bendrijos, tuo labiau, kad pareiškėjas, ginčydamas LERB-UL-sinodo priklausomybę evangelikams reformatams, net nenurodo, kokiai religinei bendruomenei ar bendrijai šis juridinis asmuo priskirtinas.
3. Dėl Ministerijos pozicijos pakeitimo
3.1. Pareiškėjas, teigdamas, kad Ministerija Išvadose pakeitė savo ankstesnę poziciją, išdėstė visiškai priešingas aplinkybes, remiasi LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, esminė sąlyga taikyti precedentą yra bylų ratio decidendi tapatumas. LVAT 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis priimta byloje pagal statybos leidimo ir projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo, o 2012 m. balandžio 27 d. sprendimas – dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo, kuriame spręstas žemės sklypo nuomos klausimas, taigi, šių bylų faktinės aplinkybės negali būti sutapatinamos su juridinių asmenų, atstovaujančių religinei bendrijai, registravimo JAR klausimu.
3.2. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, jog Ministerija keitė savo sprendimus (ar poziciją) dėl LERB, LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo. 2003 m. sausio 16 d. rašte patvirtinta, jog Ministerija yra informuota apie LERB-UL-sinodo įsteigimą bei pabrėžta, kad Ministerija nesikiša į religinių bendrijų ir bendruomenių vidaus reikalus ir nesprendžia jų vidaus ginčų; priešingai pareiškėjo teiginiams, šiame rašte pažymėta, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonai ir tradicija leidžia jos pasidalijimą į savarankiškus darinius, taigi, Ministerija laikosi tos pačios pozicijos, kad religinei bendrijai gali atstovauti ne vienas juridinis asmuo. Šiuo informacinio pobūdžio rašte nebuvo suteiktos teisės ar nustatytos pareigos, taigi, jis nėra pripažinimas administraciniu aktu. Ministerijos 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-4209 buvo sustabdyta administracinė procedūra, šis raštas irgi nėra administracinis sprendimas. 2013 m. birželio 21 d. gavus papildomus duomenis, iš kurių buvo matyti, kad stabdyti administracinę procedūrą pagrindo nebuvo, administracinė procedūra buvo atnaujinta, o 2013 m. liepos 10 d. priimtos Senosios išvados. Pagal pareiškėjo cituojamą teismų praktiką, VAĮ viešojo administravimo subjektui draudžia naikinti / keisti savo sprendimus, jeigu asmeniui gali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų, negu buvo nustatyta sprendime. Nagrinėjamu atveju jokie sprendimai nebuvo keičiami. Be to, Ministerija nekeitė ir savo pozicijos (nors ši sąvoka neturi jokio teisinio pagrindimo, todėl nesuprantama, ką pareiškėjas tuo bando įrodyti) dėl evangelikų reformatų bendrijai atstovaujančių juridinių asmenų. Ministerija neginčija, jog LERB, LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas yra skirtingi juridini asmenys, tačiau LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu pateikti prašymai dėl duomenų pakeitimo JAR atitiko visus teisės aktų reikalavimus.
4. Dėl nepakankamo Išvadų motyvavimo
LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendime akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Naikindamas Senąsias išvadas, LVAT nurodė, kad jose nenurodoma, patikrinusi ir remdamasi kokiais objektyviais duomenimis, kokių dokumentų pagrindu Ministerija nustatė, jog Prašymą pasirašė šios tradicinės religinės bendrijos kompetentingos vadovybės bei kokiu pagrindu priėmė sprendimą, kad galima pasikeitusius duomenis įtraukti į JAR, t. y. nenurodė sprendimo motyvų. Ištaisydama panaikintų išvadų trūkumus, skundžiamose išvadose Ministerija išsamiai nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jų priėmimo pagrindą: nurodė konkrečią teisės normą bei dokumentą, kuriuo toje teisės normoje įtvirtintas reikalavimas buvo išpildytas. Išvadose išsamiai įvertintos visos susijusios aplinkybės, motyvų išdėstymas yra adekvatus ir aiškus. Pareiškėjas skunde nenurodo jokio motyvo, aiškiai nenurodo, kokios esminės aplinkybės Išvadose neaptartos. Darytina išvada, kad Išvados atitinka visus VAĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, o nemotyvuotas yra būtent pareiškėjo skundas.
5. Dėl Išvadų priėmimo procedūrų pažeidimo
5.1. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, JAR nuostatų 25.5 punktu, tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų valdymo organai iš viso neregistruojami JAR, taigi, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į JAR, o nuo išrinkimo / paskyrimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1R-275 patvirtinto Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai, steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 5 punktą, pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų JAR duomenims (valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms), Ministerijai pateikiamas pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, jį turi pasirašyti pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė, taip pat turi būti pateikti kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.
5.2. Skundžiamose išvadose aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR
5.2.1. Ministerijai buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus (kanoną V-1929 ir kanoną IV-2001) kompetentinga vadovybė: a) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.; b) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius LERB sinodo kolegijos vardu: P.. R. P. ir R. S..
5.2.2. Kaip kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiu kanonu Nr. X-2013N), 2013 m. kovo 23 d. Neeilinio Sinodo posėdžio protokolas.
5.2.3. Pateiktos fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu – R. M. ir T. Š. bei P. R. P. ir R. S. asmens dokumentų kopijos.
5.2.4. Pagal JAR nuostatų 35 punktą Ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Ministerijos nuomone, Prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su Prašymu pateikto Neeilinio Sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto Sinodo kanono X-2013N, Neeiliniame Sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, Neeilinio Sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Neeilinio Sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, Neeilinio Sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš Prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į Sinodą, delegatai susirinko į Sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą Ministerijai.
5.3. Remiantis skundu galima suprasti, jog pareiškėjui ir D. L. tariamai suteikta išskirtinė ir nepanaikinama teisė veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos atstovai neskiriami „iki gyvos galvos“: juos renka aukščiausias organas – Sinodas, kuriame dalyvauja 14 miestų veikiančių evangelikų reformatų religinių bendruomenių – parapijų atstovai. Specifinis religinių bendrijų ir bendruomenių teisinis statusas (Konstitucija garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę) lemia tai, kad jų nariai nėra registruojami, kaip, pavyzdžiui, tai daroma politinių partijų atveju. Remiantis 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijų ir Sinodo 2013 m. kovo 23 d. Neeilinio suvažiavimo protokolais, visa Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija (o ne tik LERB-UL-sinodas, kaip teigia pareiškėjas) išrinko naujus LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų narius, turinčius teisę veikti juridinio asmens vardu. Byloje, kurioje nagrinėtas Senųjų išvadų teisėtumo klausimas, pareiškėjo atstovė neginčijo fakto, jog susirinkime dalyvavo konfirmuoti parapijų nariai, t. y. asmenys, turintys teisę rinkti atstovus. Pažymėtina, kad šių susirinkimų eiga įforminta parapijų sesijų protokoluose ir užfiksuota antstolių surašytuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kurie, manytina, turi aukštesnę įrodomąją galią. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis negalėjo būti perrinktas, nepagrįstai sutapatina save su juridiniu asmeniu: juridinio asmens valdymo organų perrinkimas, paskiriant jų nariais kitus asmenis, yra įprasta procedūra. Vien tai, kad A. K. ir D. L. nebuvo bendrijos išrinkti valdymo organų nariais, nereiškia, kad Ministerija privalėjo atsisakyti tenkinti Prašymą, atitinkantį galiojančių teisės aktų reikalavimus.
5.4. Vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovai yra tuo pačiu ir lojalūs LERB-UL-sinodo atstovai. Pažymėtina, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), t. y. valstybė neturi teisės kištis į jų vidaus reikalus. Teisės aktai nedraudžia tam pačiam asmeniui eiti pareigas skirtinguose juridiniuose asmenyse. Su Ministerijoje gautu Prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkami asmenys tikrai išrinkti į nurodytas pareigas, šie dokumentai atitiko tiek JAR nuostatų, tiek Sąrašo reikalavimus, taigi, Ministerija, priimdama ir patenkindama prašymą pakeisti, be kita ko, LERB ir LERB sinodo kolegijos JAR duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę veikti šio juridinio asmens vardu, iš pačių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo išrinktų LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovų, nepažeidė sprendimų priėmimo procedūrų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Neeilinio Sinodo ar parapijų sprendimais, turėtų ginčyti ne Ministerijos veiksmus, o būtent tuos sprendimus pagal religinės bendrijos kanonus arba kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinės teisenos tvarka.
6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad LERB ir LERB sinodo kolegijos savo kanonuose ir memorialuose ne kartą konstatavo, kad A. K. niekada nebuvo atšauktas iš LERB generalinio superintendento pareigų, su skundu pateikia 2014 m. liepos 5 d. kanonus ir memorialus, antstolio V. Z. 2015 m. vasario 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kitus dokumentus, tačiau šie dokumentai buvo priimti ar surašyti jau po 2013 m. balandžio 29 d., t. y. dienos, kai Ministerijoje gautas Prašymas, be to, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad Sinodas ir Sinodo kolegija buvo sušaukti bei juose dalyvaujantys atstovai paskirti laikantis nustatytos tvarkos, t. y. sušaukiant visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų susirinkimus, kuriuose būtų išrinkti delegatai į Sinodą.
III
Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegija, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodas, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia (toliau – ir tretieji asmenys) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia iš esmės tokius argumentus (t. 2, b. l. 141–158).
1. Dėl 2013 m. kovo 23 d. įvykusio Neeilinio Sinodo suvažiavimo ir pareiškėjo bei D. L. įgaliojimų veikti Lietuvos evangelikų reformatų bendrijos juridinių asmenų vardu pasibaigimo
1.1. 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (Sinodo Kolegija), susirinkusi į posėdį Biržuose, priėmė sprendimą įpareigoti visas Lietuvos evangelikų reformatų parapijas (Biržų, Vilniaus, Papilio, Panevėžio, Salamiesčio, Švobiškio, Nemunėlio Radviliškio, Kėdainių, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Jonavos, Kelmės ir Klaipėdos) (toliau – ir 14 parapijų) sušaukti parapijų sesijas, kuriose būtų išrinktos parapijų vadovybės 5 m. ir išrinkti parapijų delegatai į 2013 m. kovo 23 d. Neeilinį Sinodą (toliau – ir Neeilinis Sinodas) bei į eilinį Sinodą, vyksiantį 2013 m. birželio 22 d.–24 d. Šiuo sprendimu Konsistorija siekė išspręsti po Konsistorijos prezidento kurt. dr. M. M. mirties iškilusią būtinybę išrinkti naują Konsistorijos prezidentą, taip pat išspręsti klausimą dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo ir suvienodinti visų Lietuvos evangelikų reformatų parapijų vietinės savivaldos vadovybių rinkimų kadencijas, viešai bei demokratiškai patvirtinti jų įgaliojimus. Apie 14 parapijų Sesijų sušaukimą, jų laiką ir vietą buvo paskelbta Lietuvos evangelikų reformatų parapijų maldos namuose, vietinėje ir bažnytinėje spaudoje, kitose informacijos priemonėse, taigi, buvo sudarytos sąlygos visiems Lietuvos evangelikams reformatams dalyvauti parapijų ir Sinodo bažnytinės vadovybės rinkimuose. Nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvyko 14 parapijų Sesijos, kuriose naujai 5 m. kadencijai išrinktos parapijų vadovybės, Sesijose dalyvavo 1 324 konfirmuoti parapijiečiai, turintys balsavimo teisę. Visos 14 parapijų (1 324 konfirmuoti parapijiečiai) Sesijose, taip pat 2013 m. kovo 16 d. Konsistorijos posėdyje į Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą parapijiečiai iš savo tarpo išrinko delegatus, kurie įgijo teisę kolegialiai priimti sprendimus aukščiausioje Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės savivaldos institucijoje – Lietuvos evangelikų reformatų Sinode, kurio Neeilinis suvažiavimas įvyko 2013 m. kovo 23 d. Taigi, buvo užtikrintas aukščiausias 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode priimtų sprendimų legitimumas ir patvirtina aplinkybė, kad Neeiliniame Sinode išrinkta bažnytinė vadovybė turi visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės palaikymą.
1.2. Neeiliniame Sinode išrinkti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vadovai 2013 m.–2016 m. kadencijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generaliniu superintendentu išrinktas kunigas T. Š., vicesuperintendentu – kunigas R. M., išrinkta nauja Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija (Sinodo kolegija), kurios prezidentu išrinktas Sinodo kuratorius P. R. P., viceprezidentu – Vilniaus evangelikų reformatų parapijos klebonas kunigas R. S.. Neeiliniame Sinode, be kita ko, spręsta dėl Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybės išrinkimo ir patvirtinimo. Neeiliniame Sinode bažnytinių juridinių asmenų valdymo organų nariais patvirtinta po 2 įgaliotus asmenis: LERB (kodas 192103366) valdymo organų nariais – T. Š. ir R. M., LERB sinodo kolegijos (kodas 292077730) valdymo organų nariais – P. R. P. ir R. S., LERB-UL-sinodo (kodas 192100594) valdymo organų nariais – P. R. P. ir T. Š.. Šis nutarimas įtvirtintas Neeilinio Sinodo Kanone X-2013N. Apie pasikeitusių duomenų dėl Neeiliniame Sinode išrinktų Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų (LERB, LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo) vadovybių bei dėl Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijose išrinktų visų 14 parapijų vadovybių, Ministerija valstybės įmonei Registrų centrui pateikė prašymus įtraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją į JAR, kuriuose nurodė visus pakeistus bažnytinių juridinių asmenų duomenis, pateikė Senąsias išvadas dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR. Atsižvelgiant į Ministerijos pateiktus prašymus ir Senąsias išvadas pasikeitę duomenys buvo įregistruoti JAR.
1.3. Po Neeilinio Sinodo ir Ministerijos priimtų Senųjų išvadų, netekęs teisės veikti minėtų bažnytinių juridinių asmenų vardu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas panaikinti Senąsias išvadas, kurios leido pakeisti nusikalstamomis veikomis įtariamus buvusius LERB sinodo kolegijos ir LERB valdymo organus ir užkardė pareiškėjo galimybes vengti atsakomybės bei, kiek įmanoma, trukdyti vykstančius teisinius procesus. VAAT 2014 m. spalio 21 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė, tačiau LVAT Sprendime panaikino minėtą VAAT sprendimą bei priėmė naują sprendimą ir panaikino Senąsias išvadas. Ministerija, nelaukdama kol bus išnagrinėtas klausimas dėl proceso atnaujinimo (LVAT nagrinėta administracinė byla Nr. P-77-602/2015 dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015) vadovaudamasi Sprendimu, priėmė išvadas Nr. 1 ir Nr. 2 su išsamiais motyvais dėl bažnytinių juridinių asmenų pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR, t. y. įvykdė Sprendime pateiktą išaiškinimą. Išvadų nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu Ministerija teikė registruoti tuos pačius asmenis, veikiančius minėtų bažnytinių juridinių asmenų vardu, kaip ir teikė Senųjų išvadų pagrindu. Taigi, Ministerijai priėmus Išvadas, LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organai išliko nepakitę, t. y. liko tie asmenys, kurie buvo išrinkti Neeiliniame Sinode.
1.4. Pažymėtina, kad nė vienas 14 parapijų Sesijų protokolas ar Neeiliniame Sinode priimtas Sinodo kanonas ir Sinodo memorialas, nė vienas Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolas, nė vienas antstolių surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (jų buvo 15) ar kitas dokumentas, kurių pagrindu Ministerija teikė prašymus įtraukti tradicinę religinę bendruomenę ar bendriją į JAR, tiek su Senosiomis išvadomis, tiek su Išvadomis, nėra ir niekada nebuvo ginčijamas ar apskųstas bažnytinėje (kanoninėje) teisėje ar įstatyme nustatyta tvarka.
1.5. Taigi, būtent Neeiliniame Sinode naujai išrinkus ir patvirtinus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtų juridinių asmenų vadovybę, taip pat ir LERB sinodo kolegijos bei LERB, buvo panaikinti iki tol buvę pareiškėjo ir D. L. (įgaliojimai atstovauti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo įsteigtiems juridiniams asmenims ar bet kaip kitaip veikti Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vardu.
1.6. Remiantis skundžiamų išvadų turiniu, Išvados pareiškėjo teisėms / teisėtiems interesams niekaip nedaro įtakos (tiesiogiai nesukelia tokių pasekmių, kurias pareiškėjas aprašo skunde), toms teisėms įtaką galėtų daryti nebent Neeiliniame Sinode priimti kanonai, kurie nėra ir niekada nebuvo ginčijami ar apskųsti bažnytinėje (kanoninėje) teisėje ar įstatymuose nustatyta tvarka, tuo tarpu šiuo atveju priimant Išvadas ministerijai priskirtas „notaro“ funkcijos atlikimas, kadangi tokį reguliavimą nustato Įstatymas (7 ir 10 straipsniai), taip pat tai lemta didesnių žmogiškųjų išteklių poreikio: Ministerijoje veikia specialus skyrius, atsakingas už religinių bendruomenių ir bendrijų reguliavimą.
2. Dėl LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendimo reikšmės šiai bylai
LVAT Sprendime buvo panaikintos Senosios išvados, tačiau šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo keliamas ar analizuojamas klausimas nei dėl esamų (ir po Senųjų išvadų, ir po skundžiamų išvadų Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo, asmenys, veikiantys LERB sinodo kolegijos ir LERB vardu, buvo ir liko tie patys: R. S. bei P. R. P. ir T. Š. bei R. M.) LERB ar LERB sinodo kolegijos valdymo organų išrinkimo teisėtumo, nei dėl Neeilinio Sinodo teisėtumo, neanalizuotas pareiškėjo iškeltas klausimas dėl tariamai Lietuvoje veikiančių 2 atskirų evangelikų reformatų tradicinių religinių bendruomenių, dėl tariamai neegzistuojančių sąsajų tarp evangelikų reformatų bažnytinių juridinių asmenų ir pan., o tik pateikta motyvacija, kad dėl neva padarytų Ministerijos procedūrinių pažeidimų (išsamių motyvų nenurodymo), Senosios išvados naikintinos.
Ministerija išvadose Nr. 1 ir Nr. 2 labai aiškiai nurodė, kad vertinant pateiktą prašymą ir kitus dokumentus bei atsižvelgiant į Sprendimą, jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad Sprendimas šiai bylai reikšmingas tik tiek, kad Ministerija, atsižvelgdama būtent į Sprendimo motyvacinę dalį, ištaisydama visus Senųjų išvadų trūkumus, priėmė skundžiamas Išvadas, kurios suformuotos griežtai laikantis Sprendime pateikto išaiškinimo.
3. Dėl LVAT 2004 m. gegužės 20 d. nutarties
Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigdamas, kad Nutartyje konstatuota, jog LERB-UL-sinodas ir LERB sinodo kolegija yra atskiros, savarankiškos tradicinės religinės bendrijos ir juridiniai asmenys, kurie nėra tapatūs, akivaizdžiai siekia suklaidinti teismą: Nutarties konstatuojamojoje dalyje nėra tokio tikslaus ar bent kiek panašaus teiginio. Nutartyje konstatuotas tik juridinių asmenų pavadinimų skirtingumas, nurodant, jog iš įregistruotų LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo pavadinimų matyti, kad jie nėra tapatūs, t. y. jų pavadinimai skiriasi, o ši aplinkybė – juridinių asmenų pavadinimų skirtingumas – šalina galimybę atsisakyti įregistruoti šiuos asmenis (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atskirų bažnytinių juridinių asmenų tarpusavio pavaldumo klausimai ar Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vidinių valdymo institucijų tarpusavio pavaldumo klausimais Nutartyje nespręsti, joje išspręstas formalus ginčas dėl to, ar juridinio asmens LERB-UL-sinodo teisinė registracija ir ar teisinės formos „Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija“ juridiniam asmeniui suteikimas atitiko Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, t. y. ginčytas tik LERB-UL-sinodo registravimo pažymėjimas. Galutinėje ir neskundžiamoje Lietuvos Nutartyje patvirtintas juridinio asmens – LERB-UL-sinodo – teisinės registracijos teisėtumas.
4. Dėl tariamo Išvadų nemotyvavimo
4.1. Išvados atitinka visus VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kadangi: jos pagrįstos objektyviais duomenimis ir faktais bei motyvuotai pritaikytomis teisės aktų normomis, todėl jos atitinka VAĮ šio straipsnio 1 dalies reikalavimus; jose aiškiai suformuluotos suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, todėl jos atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus; jas pasirašė kompetentingas viešojo administravimo subjekto vadovo pavaduotojas ir patvirtino antspaudu, todėl jos atitinka šio straipsnio 3 dalies reikalavimus; visiems suinteresuotiems asmenims apie Išvadų priėmimą pranešta laiku ir tinkamai, todėl jos atitinka šio straipsnio 4 dalies reikalavimus.
4.2. Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, jog Prašymas, kurį pasirašė visi naujai išrinkti 17-os bažnytinių juridinių asmenų valdymo organų nariai, taip pat ir LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, buvo pateiktas neva neteisėtai. Ministerija Išvadose labai aiškiai nurodė, kad Prašymas pasirašytas pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus, nurodė pagal kokius konkrečiai kanonus, kad pasirašė kompetentinga vadovybė. Išvadose aiškiai ir konkrečiai nurodyta, dėl kokių faktinių aplinkybių, pagal kokius kanonus ir kokiomis teisės normomis vadovaujantis Ministerija priėmė ir patenkino Prašymą. Be to, Išvadose labai aiškiai pažymėta, kad vertinant Prašymą ir kitus dokumentus bei atsižvelgiant į Sprendimą, jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, Ministerija, ištaisydama visus Senųjų išvadų trūkumus, priėmė skundžiamas Išvadas, kurios priimtos griežtai laikantis Sprendimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nenori „matyti“ Išvadose aiškiai nurodytų motyvų, suformuluotų pagal Sprendime pateiktą išaiškinimą, kadangi paprasčiausiai su jais nesutinka dėl subjektyvių priežasčių, nesudaro pagrindo teigti, kad tokių motyvų Išvadose nėra arba kad šie motyvai yra nepagrįsti.
4.3. Pareiškėjas, norėdamas pagrįsti, kad Išvados yra nemotyvuotos, vadovaujasi LVAT administracine byla Nr. A525-952/2008, tačiau Išvados visiškai atitinka šią LVAT praktiką, kadangi iš Išvadų neabejotinai galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, yra aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos, be to, pats pareiškėjas skunde nekelia pagristų ir objektyvių abejonių dėl išvardytų aspektų nesuprantamumo arba neaiškumo, pareiškėjui neabejotinai aišku ir suprantama, kokius visuomeninius santykius reglamentuoja Išvados, be to, pareiškėjui aiškus tiek subjektų ratas, kurių teisėms turi įtakos Išvados, tiek ir Ministerijos pateiktas faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas, kurio pagrindu Išvadose aiškiai įtvirtintos subjektų teisės ir pareigos, t. y. leidimas JAR registruoti pasikeitusius LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenis, teisė skųsti šias Išvadas ir t. t. Nurodytos aplinkybės įrodo, jog Išvadose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, taigi, visų motyvų išdėstymas Išvadose yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, logiškai susisietas tarpusavyje tam, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti asmenys suprastų Išvadų priėmimo teisines ir faktines priežastis bei sukeltas teisines ir faktines pasekmes. Išsamesnis Išvadų motyvavimas būtų perteklinis, apsunkintų galimybę suprasti Išvadų esmę.
4.4. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje Nr. A525-952/2008, taip pat kitoje LVAT praktikoje (žr. administracinės bylas Nr. eA-709-525/2015, Nr. A822-1440/2014, Nr. A662-839/2014; Nr. A756-420/2009 ir kt.) vieningai laikomasi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte turi būti išdėstyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kurių pakanka tam, kad būtų aiškios tokio akto priėmimo aplinkybės, teisiniai motyvai ir pasekmės (žr. ir administracinę bylą Nr. A858-96/2013). Nagrinėjamu atveju vien iš pareiškėjo skundo turinio aišku, kad pareiškėjas neabejotinai suvokia Išvadų priėmimo faktinius ir teisinius motyvus ir sukeltas pasekmes, todėl Išvados yra pakankamai motyvuotos ir atitinka LVAT praktiką dėl motyvų pakankamumo.
4.5. Nei galiojantis įstatyminis reguliavimas, nei LVAT praktika nenustato viešojo administravimo subjekto pareigos itin detaliai ir smulkmeniškai aprašinėti visas faktines aplinkybes, perrašinėti į akto tekstą visų pateiktų dokumentų turinį ir t. t. Priešingai, individualaus administracinio akto turinys turi būti aiškus, t. y. neperkrautas neesmine teisine ir faktine informacija, ir perteikiantis jį skaitančiam asmeniui faktinių ir teisinių motyvų pagrindinę esmę, kurios pagrindu ir buvo suformuluotos akte nurodytos subjektų teisės ir pareigos (žr. administracinę bylą Nr. A502-2903/2012.
Kita vertus, neesminis individualaus administracinio akto trūkumas, kurio ištaisymas nepakeistų šio akto sukeltų faktinių ir teisnių pasekmių ir jis vis tiek būtų laikomas teisėtu, nelaikytinas objektyviu ir pakankamu teisiniu pagrindu tokio akto panaikinimui (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A858-96/2013).
5. Dėl Ministerijos pozicijos nuoseklumo ir Išvadų priėmimo procedūros
5.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Ministerija Išvadomis neva paneigė prieš tai priimtus sprendimus, pateiktus Raštuose 1 ir 2, pažeidė viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimo teisėtumo ir susiformavusių santykių stabilumo principus.
5.2. Pagal VAĮ administraciniu sprendimu laikomas administracinis aktas arba nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, o pagal pareiškėjo cituotą LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, administraciniame sprendime konkrečiam asmeniui turi būti aiškiai suformuluotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Tuo tarpu Raštas 1 laikytinas išimtinai informacinio pobūdžio dokumentu, kuriame buvo pateiktas atsakymas į 2003 m. sausio 13 d. prašymą paaiškinant, kad įformintos juridinio asmens teisės LERB-UL-sinodui, taip pat nurodytos svarbios aplinkybės, kurias nutyli pareiškėjas, t. y. kad: Ministerija buvo informuota, jog 4 tradicinės religinės bendruomenės nutraukė ryšius su LERB sinodo kolegija (kodas 9207773) ir įkūrė naują bendriją bei išsirinko jos vykdomąjį organą – Konsistoriją; naujai įsteigtos bendrijos atstovai 2002 m. gruodžio 3 d. pateikė Ministerijai Evangelikų reformatų konfesijos bažnytinės santvarkos principų išaiškinimą, kuriame tvirtinama, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonai ir tradicija leidžia jos pasidalijimą į savarankiškus darinius, o svarbiausius tokių organizacinių darinių gyvenimo klausimus sprendžia Sinodas, kuriame dalyvauja dvasininkai bei parapijų delegatai – pasauliečiai; minėto išaiškinimo atitikimas Lietuvos evangelikų reformatų kanonams ir kitoms normoms patvirtintas habilituotos daktarės I. Lukšaitės, vienos iškiliausių protestantizmo Lietuvoje tradicijų žinovių; atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įforminti juridinio asmens teises minimai bendrijai; Ministerija nesikiša į religinių bendruomenių ir bendrijų vidaus reikalus ir nesprendžia jų vidaus ginčų. Rašte 2, remiantis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, nurodyta, kad sustabdomas prašymo nagrinėjimas tiek, kiek prašoma įtraukti į JAR pasikeitusius LERB, LERB sinodo kolegijos, Alytaus, Jonavos, Kauno, Kelmės, Papilio, Salamiesčio ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijų duomenis, kol Vilnimis apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2248-345/2013.
Taigi, Raštai 1 ir 2 negali būti prilyginami administraciniam sprendimui ir, juo labiau, būtent šių raštų pagrindu Ministerija niekam nesuteikė jokių teisių ar pareigų, o priešingai, pavyzdžiui, Rašte 2 net sustabdė administracinę procedūrą, kas leidžia protingam asmeniui neabejotinai suprasti, kad joks sprendimas, sustabdant sprendimo priėmimą, nėra ir negali būti priimamas. Taigi, tiek pareiškėjo dėstomi deklaratyvūs teiginiai apie neva panaikintus (pakeistus) ankščiau Ministerijos priimtus administracinius sprendimus, kai jokie administraciniai sprendimai nebuvo priimti, tiek ir nurodoma teismų praktika, niekaip neįrodo ir nepagrindžia jo suformuluoto prašymo naikinti skundžiamas Išvadas.
5.3. Pareiškėjas siekia iškraipyti faktus sau palankia linkme ir iškreiptai interpretuoti Ministerijos raštus bei šių raštų pagrindu nepagrįstai siekia Lietuvoje įžvelgti kelias skirtingas tradicines evangelikų reformatų religines bendrijas. Lietuvoje veikia tik viena evangelikų reformatų religinė bendrija, kurią Lietuvos valstybė priskyrusi prie tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų, tas taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Įstatymo 5 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu Lietuvoje veikianti evangelikų reformatų religinė bendrija nutaria įsteigti kelis ar keliolika juridinių asmenų, kad per juos galėtų palaikyti teisinius santykius su valstybe, tai nereiškia, kad įsteigiamos papilomos evangelikų reformatų religinės bendrijos ir tas kiekvienas juridinis asmuo veikia kaip autonomiška evangelikų reformatų religinė bendrija. Lietuvoje suformuota praktika, kad bet kokio evangelikų reformatų religinės bendrijos juridinio asmens teisinė forma JAR nurodoma kaip „Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija“, visiškai nesigilinant į tai, ar šis juridinis asmuo atitinka aukštesniąją evangelikų reformatų valdymo instituciją, ar tai yra viena iš evangelikų reformatų parapijų, ar bet kokia kita žemesnioji evangelikų reformatų valdymo institucija. Lietuvoje atsiliepimo teikimo dieną įregistruota 17 juridinių asmenų, kurie atstovauja vienos ir vieningos Lietuvoje veikiančios evangelikų reformatų religinės bendrijos interesus, o visų šių juridinių asmenų teisinė forma JAR nurodyta „Tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija“. Kita vertus, tų juridinių asmenų ateityje gali būti ir daugiau, kadangi joks teisės aktas tradicinei religinei bendrijai nedraudžia kurti naujų juridinių asmenų tiek, kiek jų reikia religinės bendrijos veiklai.
5.4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog neva nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose keli iš bažnytinių juridinių asmenų yra užėmę skirtingas procesines padėtis, gali būti kaip įrodymas apie neva veikiančias kelias atskiras tradicines evangelikų reformatų religinės bendrijas, kadangi, priešingai negu bando įrodinėti pareiškėjas, tai yra visiškai įprasta teisinė praktika, kai teisminiai ginčai vyksta tarp motininių ir dukterinių bendrovių, o tą leidžia ir kartu įpareigoja atskiras šių juridinių asmenų teisnumas bei veiksnumas.
5.5. Pareiškėjas pats pateikė jo teiginių nepagrįstumą pagrindžiantį įrodymą – Raštą 2, kuriame aiškiai nurodoma, kad 4 juridiniai asmenys nusprendė įkurti ir įkūrė naują juridinį asmenį – LERB-UL-sinodą, kartu Ministerija pažymėjo, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonai ir tradicija leidžia pasidalijimą į savarankiškus darinius, t. y. leidžia organizuotis atskirais juridiniais asmenimis, pabrėžė, kad svarbiausius tokių organizacinių darinių gyvenimo klausimus sprendžia Sinodas, kuriame dalyvauja dvasininkai bei parapijų delegatai – pasauliečiai, Sinodas nėra joks juridinis asmuo, kadangi tai yra aukščiausioji Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos (Reformatų bažnyčios) valdymo institucija, veikianti šimtus metų. Rašte 2 pateikta pozicija tik pagrindžia trečiųjų asmenų apibrėžiamą Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos institucinę struktūrą ir įrodo pareiškėjo teiginių nepagrįstumą.
5.6. Minėta, kad Rašte 2 administracinė procedūra buvo sustabdyta ne dėl kažkokių abejonių, o dėl konkrečios Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-2248-345/2013, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neteisingai suprasta šios civilinės bylos įtaka sprendžiamam klausimui dėl pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR, dėl to nepagrįstai buvo sustabdyta administracinė procedūra, Ministerijai buvo pateiktas 2013 m. birželio 20 d. prašymas dėl administracinės procedūros atnaujinimo, kuriame nurodyta, kad minėtoje civilinėje byloje retrospektyviai sprendžiamas klausimas tik dėl juridinio fakto nustatymo, kas neturi ir negali turėti įtakos Prašymo nagrinėjimui: nurodytoje civilinėje byloje prašoma pripažinti, kad atsakovas LERB sinodo kolegija nuo 1997 m. neteisėtai veikia Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios (religinės bendrijos) vardu, ir ieškovo naudai priteisti iš LERB sinodo kolegijos nepagrįstai įgytą nekilnojamą turtą. Tuo tarpu nė vienas iš 14 parapijų Sesijų protokolas ar Neeiliniame Sinode priimtas Sinodo kanonas ir memorialas, nė vienas Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolas, nė vienas antstolių surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (jų buvo 15) ar koks kitas su Prašymu Ministerijai pateiktas dokumentas nėra ginčijamas ar apskųstas įstatymuose nustatyta tvarka, o juo labiau, šie dokumentai neginčijami paminėtoje civilinėje byloje. Ministerija, įvertinusi 2013 m. birželio 20 d. prašyme pateiktus argumentus ir paaiškinimus, atnaujino administracinę procedūrą.
5.7. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad nei jis, nei D. L., kurie Išvadų priėmimo metu vieninteliai turėjo teisę veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu bei kurie vieninteliai buvo priskirtini LERB sinodo kolegijos ir LERB vadovybei, dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu veikiančių asmenų pakeitimo neteikė jokių prašymų JAR ir / ar Ministerijai, kad LERB, LERB sinodo kolegija nebuvo sudarę jokių susitarimų su LERB-UL-sinodu ir nebuvo davę LERB-UL-sinodui jokių įgaliojimų, kad atsakovė atliko tam tikrus valdingus veiksmus, turėjusius neabejotiną įtaką pareiškėjo bei visos LERB sinodo kolegijos bei LERB teisėms ir teisėtiems interesams, vykdydama ne tik kad ne LERB sinodo kolegijos ar LERB vadovybės prašymą, tačiau, apskritai vykdydama kitos, nuo minėtų religinių bendruomenių visiškai nepriklausomos ir visiškai autonomiškos ir net priešingai jų interesams veikiančios religinės bendruomenės, t. y. LERB-UL-sinodo, prašymą.
Ministerijos išvadų priėmimo procedūra ir dokumentų bei duomenų apie JAR objektus JAR tvarkytojui teikimas (dėl religinės bendruomenės, bendrijos ar centro, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių) įtvirtinti JAR nuostatų 32.4 ir 41.1 punktuose. JAR nuostatose neįtvirtintas reikalavimas, kad šiuose nuostatuose nustatytus duomenis ir dokumentus arba jų pasikeitimus privalo pateikti valdymo organai (vadovai), kurių Įgaliojimai pasibaigė. Taigi, paminėti pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, be to, tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja logikai, kadangi, pavyzdžiui, mirus arba dingus be žinios seniesiems juridinio asmens valdymo organams (vadovams), kurių įgaliojimai pasibaigė, būtų neįmanoma atlikti jokių juridinių asmenų duomenų pakeitimų ar įregistruoti naujai išrinktų to juridinio asmens valdymo organų. Kita vertus, Prašymą teikė bendrai 17 juridinių asmenų, kurie atstovauja vienos ir vieningos Lietuvoje veikiančios evangelikų reformatų religinės bendrijos interesus, o Prašymą pasirašė visi naujai išrinkti juridinių asmenų valdymo organų nariai, dėl ko pareiškėjo spekuliacijos ir abejonės apie neva vienašališkai LERB-UL-sinodo arba Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento kunigo T. Š. pateiktą Prašymą visiškai nepagrįstos. Pareiškėjo samprotavimus paneigia ir jų nepagrįstumą įrodo aplinkybės, kad visų 17 Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinių juridinių asmenų vadovybių rinkimai ir įgaliojimų patvirtinimas vyko viešai ir demokratiškai, taip pat ir bažnytinių juridinių asmenų LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės Neeiliniame Sinode išrinktos viešai ir demokratiškai, be to, Neeiliniame Sinode be tikinčiųjų, tarptautinės bendruomenės atstovų ir aukštų valstybės pareigūnų, svečio teisėmis dalyvavo Ministerijos deleguoti atstovai. Taigi, buvo užtikrintas aukščiausias priimtų sprendimų legitimumas ir patvirtina aplinkybė, kad išrinkta bažnytinė vadovybė, taip pat ir LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės, turi visos Lietuvos evangelikų reformatu religinės bendruomenės (tikinčiųjų) palaikymą.
5.8. LERB sinodo kolegijos vardu veikiant pareiškėjui ir D. L. galimai buvo iššvaistytas ir pasisavintas iš esmės visas Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos nekilnojamasis turtas, kuris buvo registruotas LERB sinodo kolegijos vardu, neparduoti liko tik maldos namų pastatai, jų priklausiniai ir varpinės. Dėl nurodyto Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos turto pasisavinimo Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekamas plataus masto ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-235-11, kuriame pareiškėjui, D. L. kartu su J. S. (J. S.) pareikšti įtarimai. Būtent laikotarpiu, kai LERB sinodo kolegijos vardu veikė pareiškėjas ir D. L., šio bažnytinio juridinio asmens vardu prisiimta įvairių nepagrįstų įsipareigojimų ir palikta daug skolų, jau nekalbant apie Vilniaus apygardos teisino neįsiteisėjusiame 2013 m. kovo 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-50-565/2013 iš LERB sinodo kolegijos priteistą bendrą 623 032,83 Lt sumą. Minėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4572-640/2015 pagal ieškovo LERB sinodo kolegijos (kodas 292077730) ieškinį atsakovui A. K. (t. y. pareiškėjui šioje administracinėje byloje) dėl 200 000,00 Lt žalos atlyginimo, padarytos neteisėtai pardavus Lietuvos evangelikų reformatų bendrijai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir galimai pasisavinus gautus pinigus. Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-119-857/2013 pagal ieškovo LERB sinodo kolegijos (kodas 292077730) ieškinį atsakovei D. L. dėl 50 000,00 Lt žalos atlyginimo, padarytos neteisėtai pardavus Lietuvos evangelikų reformatų bendrijai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir galimai pasisavinus gautus pinigus. D. L. vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0128/11/09202 piktybiškai nevykdė 2011 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7196-345/2011 ir teisėtų antstolio reikalavimų, kadangi slėpė ir atsiliepimo pateikimo dieną slepia informaciją apie LERB sinodo kolegijai (kodas 292077730) nuosavybės teise priklausantį turtą bei nepateikė antstolio prašomų duomenų apie šį turtą, dėl ko D. L. buvo skirtos baudos.
Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas ir galimai kiti kartu su juo veikę asmenys, kuriems iškeltos civilinės bylos dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai padarytos žalos atlyginimo, kuriems pareikšti įtarimai pasisavinus itin didelės vertės Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos turtą, siekia išimtinai savo asmeniniais interesais, nepateikdami jokių leistinumo kriterijų atitinkančių įrodymų, deklaratyviai nuneiginėti visų Lietuvos evangelikų reformatų tikinčiųjų valią, šių tikinčiųjų išreikštos valios pagrindu atliktą teisinę registraciją, tokiu būdu tiesiog siekia išvengti atsakomybės, vilkinti teisinius procesus ir klaidinti teismą.
6. Apie Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinę santvarką
6.1. Pareiškėjas šioje byloje arba pats akivaizdžiai painiodamasis evangelikų reformatų vidinėje bažnytinėje santvarkoje, arba tyčia siekdamas suklaidinti teismą, pateikia daug įvairių tikrovės neatitinkančių ir prieštaringų teiginių apie Lietuvos evangelikų reformatų religinę bendriją (pavyzdžiui: 1998 m. sausio 26 d. Lietuvoje įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios tradicinė religinė bendrija, pavadinta LERB sinodo kolegija, atstovaujanti LERB, 2003 m. balandžio 2 d. LERB įregistruota JAR, LERB su LERB sinodo kolegija yra pripažinta tradicine religine bendrija; 2004 m. gruodžio 23 d. Lietuvoje įregistruota kita evangelikų reformatų bendruomenė – LERB-UL-sinodas, kuris taip pat pripažintas tradicine religine bendruomene, nepaisant to, jog LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas abu yra pripažinti evangelikų reformatų tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis, abi religinės bendruomenės yra skirtingos, tarp jų niekada nebuvo jokio subordinacinio ryšio; LERB su LERB sinodo kolegija iš vienos pusės ir LERB-UL-sinodas iš kitos pusės yra 2 savarankiški bei vienas kito atžvilgiu autonomiški subjektai, atstovaujantys skirtingoms evangelikų reformatų bendruomenėms; LERB-UL-sinodas yra netradicinė bažnyčia su nauja, skirtinga doktrina, kuri skiriasi nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos; LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organai buvo išrinkti pagal kito juridinio asmens, t. y. LERB-UL-sinodo, nustatytą tvarką) kurie nepagrįsti jokiais evangelikų reformatų bažnytinės (kanoninės) teisės aktais.
Pareiškėjas yra nenuoseklus, dėstydamas savo poziciją šioje administracinėje byloje ir VAAT administracinėje byloje Nr. I-4730-121/2013, kur pareiškėjas ginčija valstybės įmonės Registrų centro atliktą teisinę registraciją (minėtoje byloje skunde, be kita ko, teigia, kad 1998 m. sausio 26 d. Lietuvoje įregistruota Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios religinė bendruomenė, kurios pagrindu buvo įsteigtas juridinis asmuo – LERB sinodo kolegija, kuri pripažinta tradicine religine bendruomene, tačiau neužsimena apie LERB atliktos teisinės registracijos teisėtumą, net neginčija valstybės įmonės Registro centro atliktą teisinę registraciją šio juridinio asmens atžvilgiu; kad pareiškėjas neteko savo pareigų, nors prieš tai neįvyko joks LERB sinodo kolegijos kaip religinės bendruomenės narių susirinkimas, kuris, remiantis jos veikimą nustatančiomis kanonų teisėmis, vienintelis turi teisę rinkti ir atšaukti LERB sinodo kolegijos vardu veikiančius asmenis, taigi pareiškėjas „pamiršo“ evangelikų reformatų aukščiausiąjį bažnytinį institucinį valdymo organą – Sinodą). Taigi, lyginant pareiškėjo skundus šioje ir paminėtoje administracinėse bylose neaišku, kas, pasak pareiškėjo, šaukia Lietuvos evangelikų reformatų Sinodus, ar jie, pasak pareiškėjo, iš viso turi būti šaukiami, kas renka Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegijos narius ir pan.
Pareiškėjas skunde pateikė teiginius apie neva tai pažeistus kanonus, tačiau nepateikė nurodomų evangelikų reformatų kanonų kopijų, kuriuos neva pažeidė Išvadas pateikusi Ministerija, net nenurodė, kokius konkrečiai istorinius evangelikų reformatų kanonus ar tikslias jų nuostatas neva pažeidė Ministerija, todėl tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.
6.2. Bažnyčia arba Dievo žmonių surinkimas (lot. Ecclesia) savo veiklą pagrindžia ne žemiškuoju autoritetu, bet Dieviškuoju Apreiškimu ir yra įpareigota besąlygiškai vykdyti Dievo valią. Ši valia Bažnyčiai apreikšta Dievo Žodžiu per Bažnyčios vienintelį Valdovą – Viešpatį Jėzų Kristų, todėl savo esme Bažnyčia nėra juridinis asmuo, viešoji įmonė ar visuomeninė organizacija, bet Dievo žmonių bendruomenė. Aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų konfesijos, kaip organizacinis, Bažnyčios institucinis vienetas (toliau – ir Reformatų Bažnyčia) veikia nuo 1557 m. įvykusio Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo suvažiavimo Vilniuje. Organizacine prasme Reformatų Bažnyčios institucija vadinama istoriniais pavadinimais (lot Unitas Lithuaniae). Teisinį Reformatų Bažnyčios vientisumą patvirtina Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinė (kanoninė) teisė, kuri formuojama per Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo aktus. Nuo 1988 m. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodai renkasi kanoniškai nustatytoje vietoje ir laiku – Biržuose Joninių metu. 1929 m. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas priėmė Reformatų Bažnyčios įstatus, kuriuose patvirtino Reformatų Bažnyčios struktūrą, organų teises ir pareigas, sušaukimo tvarką, nustatė organų kompetenciją ir kt., juose aiškiai apibrėžtas Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo ir Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kolegijos santykis, nurodant, kad Sinodas renka iš savo narių Kolegiją, kuri vykdo Sinodo nutarimus, administruoja turtus, priima ir riša porų perskyrimų bylas ir atstovauja Sinodui visais juridiniais ir administraciniais reikalais. Pažymėtina, kad tai buvo vienas iš kanonų, kuriuo vadovavosi Ministerija, priimdama Išvadas.
6.3. Lietuvos evangelikų reformatų nepaprastojo Sinodo, įvykusio 1940 m. sausio 6 d. posėdžių memorialuose nutarta, kad 1919 m. laikinai įsteigtą Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą su centru Biržuose ir Vilniaus evangelikų reformatų Sinodą su centru Vilniuje sujungti į vieną bendrą visos Lietuvos evangelikų reformatų Sinodą ir atstatyti suskaldytą „Lietuviškąją Vienovę“ (lot. Unitas Lithuaniae), šį Sinodą vadinti Lietuvos evangelikų reformatų Sinodu, taip pat nutarta, jog šis Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas yra vienintelis vyriausias visos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valios pareiškėjas ir pilnateisis buvusių Lietuvos ir Vilniaus evangelikų reformatų Sinodų visų teisių paveldėtojas ir viso jų judamojo ir nejudamojo turto savininkas. 1940 m. sausio 6 d. Nepaprasto Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo kanone Nr. 2 nutarta, kad šis Sinodas yra vienintelis vyriausias visos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valios reiškėjas ir pilnateisis buvusių Lietuvos ir Vilniaus Sinodų visų teisių paveldėtojas ir viso jų judamojo ir nejudamojo turto savininkas.
6.4. 2001 m. birželio 22 d.–24 d. įvykusiame Lietuvos evangelikų reformatų Sinode buvo priimtas Sinodo Kanonas IV (minėto 1929 m. Sinodo kanono Nr. 5 pagrindu), t. y. buvo patvirtinti nauji Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios įstatai, kuriuose nurodyta, kad: Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios aukščiausi organai yra Evangelikų Reformatų Sinodas, kurį sudaro kunigai, kuratoriai paties Sinodo iki gyvos galvos renkami ir pasižymėjusieji savo darbais asmenų ir parapijų delegatų, pačių parapijų renkamų vieniems metams; Sinodas renkasi bent vieną kartą per metus paties Sinodo nutarimu, ir svarbiais reikalais šaukiamas Kolegijos, jos skiriamoje vietoje ir laike; Sinodas yra juridinis asmuo, valdo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį buvusio Vilniaus Sinodo turtą; Sinodo kompetencijai priklauso kunigų skyrimas, sprendimas visų Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių, parapijų, mokyklų reikalų, prižiūrėjimas (iš)skyrimo bylų, skundų ir galutinis jų sprendimas, taip pat valdymas ir administravimas visų Bažnyčios turtų ir paskirstymas gaunamų iš valstybės iždo ir savo lėšų Evangelikų reformatų bažnyčios ir bendruomenių reikalams; Sinodas renka iš savo narių tarpo Kolegiją, kuri vykdo Sinodo nutarimus, administruoja turtus, priima ir riša porų perskyrimų bylas ir atstovauja Sinodui visais juridiniais administraciniais reikalais; Kolegiją sudaro prezidentas-pasaulietis, viceprezidentas-dvasininkas ir 6 nariai, iš kurių 3 turi būti dvasininkai, trys – pasauliečiai, jų tarpe – Kolegijos generalinis sekretorius (reikalų vedėjas) ir iždininkas. Pažymėtina, kad tai buvo vienas iš kanonų, kuriuo vadovavosi Ministerija priimdama Išvadas.
6.5. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 5 straipsnį valstybė pripažįsta 9 Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas, taip pat ir Evangelikų reformatų religinę bendriją, pagal Konstituciją valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises (43 straipsnio 2 dalis), bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus (43 straipsnio 4 dalis).
6.6. Reformatų Bažnyčia veikia presbiteriniu-sinodiniu savivaldos principu, kuris apima bažnytinę organizaciją tik valstybės ribose. Aukščiausioji Lietuvos Reformatų Bažnyčios valdymo institucija yra Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas, žemesnioji valdymo institucija – Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija, kuri vadinama ir Sinodo kolegija. Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai atstovauja jos vyriausiasis dvasininkas – generalinis superintendentas, vadovaujantis kitai žemesniajai valdymo institucijai – Senioratui. Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas atsakingas už Sinodo sprendimų įgyvendinimą, taip pat privalo prižiūrėti parapijų dvasininkų dvasinę ir administracinę tarnystę. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos vietinės institucijos (padaliniai) yra parapijos, kurių veiklos ribas nustato Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas. Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija iki 1998 m. neturėjo įsteigusi nė vieno bažnytinio juridinio asmens, tačiau atsiliepimo teikimo dieną įregistruota 17 juridinių asmenų, kurie atstovauja visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos interesams ir palaiko teisinius santykius su Lietuvos valstybe. Lietuvoje veikia 14 parapijų, kurioms suteiktos juridinio asmens teisės. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos centrines valdymo institucijas atstovauja likę 3 juridiniai asmenys: Lietuvos evangelikų reformatų Sinodui atstovauja juridinis asmuo LERB-UL-sinodas (kodas 1921100594), Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijai (Sinodo kolegijai) – juridinis asmuo LERB sinodo kolegija (kodas 292077730), Lietuvos evangelikų reformatų Senioratui – juridinis asmuo LERB (kodas 192103366).
6.7. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išsamius paaiškinimus apie evangelikų reformatų bažnytinę santvarką, įvertinant aiškiai apibrėžtas Reformatų Bažnyčios valdymo institucijas ir jų funkcijas, šioje administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo pateikti klaidinantys teiginiai ne neatitinka tikrovės, tačiau akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinei (kanoninei) teisei.
6.8. Tretieji asmenys pabrėžia, kad šiame atsiliepime vartojami terminai „Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija“ ir „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia“, reiškia bei apima visas Lietuvoje veikiančias evangelikų reformatų religines bendruomenes (tikinčiuosius), evangelikų reformatų dvasininkus, visas žemesniąsias ir aukštesniąsias evangelikų reformatų valdymo institucijas, religinės bendrijos įsteigtus juridinius asmenis, evangelikų reformatų dvasinį turtą ir religinį paveldą, evangelikų reformatų kulto pastatus ir kitą religinei bendrijai priklausantį materialųjį turtą. Kaip jau minėta, Lietuvoje veikia tik viena evangelikų reformatų religinė bendrija, kurią Lietuvos valstybė priskyrusi tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms (Įstatymo 5 straipsnis).
7. Dėl pareiškėjo pateiktų tariamų ekspertizių ir neva įvykusio Sinodo
Pareiškėjas su skundu pateikia tariamas ekspertizes ir neva įvykusiame Sinode priimtų kanonų ir memorialų kopijas bei tariamai įvykusio LERB sinodo kolegijos posėdžio protokolą.
7.1. Dėl tariamų ekspertizių
7.1.1. 2008 m. spalio 19 d. Tarptautinės Teologijos Mokslininkų komisijos baigiamąsias išvadas (toliau – ir Baigiamosios išvados) surašė ir pasirašė A. S., tuo tarpu pats A. S. pareiškėjo pateiktame dokumente „2014 metų Sinodo Kanonai ir Memorialai“ nurodomas kaip pareiškėjo ir D. L. organizuojamos „Sinodo Kolegijos“ narys, taip pat dalyvauja pareiškėjo ir D. L. šaukiamame tariamame bažnytiniame teisme kaip konsultantas ir pan. Akivaizdu, kad A. S. vienareikšmiškai laikytinas šališku ir turinčiu tiesioginį suinteresuotumą veikti pareiškėjo interesais asmeniu, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjo pateiktos Baigiamosios išvados laikytinos niekinėmis ir neturinčiomis įrodomosios galios.
7.1.2. Tuo atveju, jeigu šioje administracinėje byloje bus nustatyta kokių nors klausimų, kurie reikalautų specialių mokslo žinių, tik teismas priims sprendimą dėl poreikio skirti kokios nors srities ekspertizę. Teismui skiriant ekspertizę, šį procesinį veiksmą ir jo atlikimą reglamentuoja specialus įstatymas (Teismo ekspertizės įstatymas), kuriame, be kita ko, nustatyti reikalavimai ekspertams. Be to, teismo paskirto eksperto surašyta eksperto išvada teismui nėra privaloma.
Susipažinus su pareiškėjo pateiktais priedais (Baigiamosiomis išvadomis, 2008 m. liepos 19 d. ekspertize dėl LERB-UL-sinodo tradiciškumo įvertinimo), net nevertinant akivaizdaus jas surašiusių ir pasirašiusių asmenų šališkumo, tokių dokumentų negalima laikyti atitinkančių ekspertizės aktui įstatyme keliamus reikalavimus, juolab, abu šie dokumentai surašyti 2008 metais, t. y. net nevertinant jų turinio objektyvumo, laikotarpis, praėjęs nuo dokumentų surašymo, laikytinas per ilgu, kad tokiuose dokumentuose pateikiama tariamų ekspertų nuomonė būtų vertinama kaip aktuali šiai bylai. Aptariamuose dokumentuose nepažymėta, kad ją surašę asmenys informuoti apie galimą baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, dokumentuose nevertinama šioje administracinėje byloje surinkta medžiaga ir pan.
7.1.3. Pareiškėjo pateiktas Baigiamųjų išvadų vertimas taip pat kelia abejonių, kadangi net nenurodoma, kas atliko vertimą, o parašu patvirtintas tik vienas iš trijų vertinio lapų. Tuo tarpu pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
7.2. Dėl pareiškėjo pateiktų kanonų ir memorialų kopijų
7.2.1. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo aplinkybes apie neva įvykusį Lietuvos evangelikų reformatų „Sinodą“, nepagrįstai teigdamas, kad 2014 m. liepos 4 d. įvykusio LERB sušaukto Sinodo metu buvo priimti kanonai ir memorialai, kuriuose Sinodas patvirtino, jog LERB generalinis superintendentas yra pareiškėjas, kuris nuo 2004 m. išrinktas ir niekada nebuvo atšauktas iš šių pareigų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad T. Š. ir R. M. pagal 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios bažnytinio teismo sprendimą laikytini savanoriškai atsisakiusiais ir nebesančiais LERB nariais nuo 2002 m. spalio 19 d., o R. M. 2009 m. įvykusiame Sinode net buvo paskelbta ekskomunika ir pan.
7.2.2. Minėtus pareiškėjo teiginius paneigia ir jų nepagrįstumą įrodo aplinkybės, kad visų 17 Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinių juridinių asmenų vadovybių rinkimai ir įgaliojimų patvirtinimas vyko viešai ir demokratiškai, taip pat ir LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės Neeiliniame Sinode išrinktos viešai ir demokratiškai, o Neeiliniame Sinode be tikinčiųjų, tarptautinės bendruomenės atstovų, aukštų valstybės pareigūnų svečio teisėmis dalyvavo ir Ministerijos deleguoti atstovai. Taigi, buvo užtikrintas aukščiausias priimtų sprendimų legitimumas ir patvirtinta aplinkybė, kad išrinkta bažnytinė vadovybė, taip pat ir LERB sinodo kolegijos bei LERB vadovybės, turi visos Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendruomenės (tikinčiųjų) palaikymą. Pažymėtina, kad nuo 2013 m. vasario 16 d. iki 2013 m. kovo 9 d. įvykusiose visų 14 parapijų Sesijose, kuriose naujai 5 m. kadencijai buvo išrinktos parapijų vadovybės, iš viso dalyvavo 1 324 konfirmuoti parapijiečiai, turintys balsavimo teisę, kurie iš savo tarpo išrinko delegatus, įgijusius teisę kolegialiai priimti sprendimus aukščiausioje Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinės savivaldos institucijoje – Lietuvos evangelikų reformatų Sinode, kurio Neeilinis suvažiavimas ir įvyko 2013 m. kovo 23 d. Visa tai užfiksavo antstoliai, kurie konstatavo visų 14 parapijų Sesijų eigą ir Neeilinio Sinodo eigą.
Pažymėtina, kad teisėtai veikianti Lietuvos evangeliku reformatų Sinodo Kolegija (Konsistorija) nebuvo priėmusi jokio nutarimo sušaukti pareiškėjo nurodomą 2014 m. liepos 5 d. „Sinodą“, 2014 m. liepos 5 d. joks Lietuvos evangelikų reformatų Sinodas nevyko, juolab, joks Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos (Konsistorijos) posėdis nevyko 2015 m. vasario 15 d., taip pat 2014 m. vasario 1 d. nevyko joks Bažnytinio teismo posėdis, dėl to bet kokie tokiuose neteisėtai organizuotuose, neviešuose, neaišku kieno organizuotuose susirinkimuose, t. y. tariamame 2014 m. liepos 5 d. „Sinode“ / tariamame 2015 m. vasario 15 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos posėdyje / tariamame 2014 m. vasario 1 d. Bažnytinio teismo posėdyje, priimti sprendimai ar jų pagrindu sukurti kiti žinomai netikri dokumentai, neturi jokios bažnytinės (kanoninės) teisės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kita vertus, visus Lietuvos evangelikų reformatų Sinodų aktus turi patvirtinti ne tik Sinodo aukščiausieji pareigūnai, t. y. direktorius, cenzorius ir sekretorius, tačiau juos turi patvirtinti ir visi Sinodo dalyviai – kunigai, pasaulietiniai kuratoriai ir parapijų delegatai savo parašais, ko akivaizdžiai nėra pareiškėjo pateiktuose dokumentuose.
7.2.3. Pareiškėjo pateikiami dokumentai (neva įvykusiame 2014 m. liepos 5 d. „Sinode“ priimti kanonai ir memorialai, neva įvykusiame 2015 m. vasario 15 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kolegijos posėdyje surašytas protokolas, neva įvykusiame 2014 m. vasario 1 d. Bažnytinio teismo posėdyje surašytas protokolas) ne tik neturi jokios bažnytinės (kanoninės) teisės galios ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, bet ir nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais kokius nors pareiškėjo teiginius, kadangi šie „sprendimai“ akivaizdžiai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų, juos surašė bei pasirašė pats pareiškėjas arba kita buvusi LERB sinodo kolegijos vadovė – D. L., kuri, kaip minėta, tiesiogiai suinteresuota veikti pareiškėjo interesai, bei pasirašė kiti keletas kartu su pastaraisiais asmenimis veikę asmenys. Pažymėtina, kad neva įvykusiuose pareiškėjo nurodytuose susirinkimuose surašytus tekstus (2014 m. liepos 5 d. „Sinodo“ kanonus ir memorialus, 2014 m. vasario 1 d. Bažnytinio teismo posėdžio protokolą) patvirtino ne tik pareiškėjas savo parašu ar su juo susiję asmenys savo parašais, bet minėti tekstai patvirtinti ir bažnytinio juridinio asmens – LERB (kodas 192103366), antspaudu, kurio pareiškėjas, kaip ir kito LERB turto, jau ilgą laiką piktybiškai neperduoda teisėtiems LERB vadovams, dėl ko buvo pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tokių pareiškėjo pateikiamų „sprendimų“ teismas neturėtų vertinti ar, juolab, prijungti kaip bylos medžiagą.
7.2.4. Pareiškėjas teismui teikia tik savo paties (kuris nebeturi įgaliojimų) arba su juo tiesioginiais ryšiais susijusių asmenų 2014 m. surašytus tariamus bažnytinius (kanoninius) teisės aktus, kurie visi surašyti po Senųjų išvadų priėmimo arba po Neeilinio Sinodo, tokiu būdu pareiškėjas siekia pats sukurti tariamus įrodymus, kurie pagrįstų jo dėstomus tikrovės ir bažnytinės (kanoninės) teisės neatitinkančius teiginius. Tuo tarpu tretieji asmenys į nagrinėjamą bylą teikia visų kilusiam ginčui aktualių evangelikų reformatų istorinių kanonų ir memorialų bei kitų bažnytinių (kanoninių) teisės aktų, priimtų dar 1929 m., 1935 m., 1940 m. kopijas.
Taigi, akivaizdu, kad nurodytais veiksmais pareiškėjas, D. L. ir galimai kiti kartu su jais veikę asmenys, kuriems iškeltos civilinės bylos dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinei bendrijai padarytos žalos atlyginimo, kuriems pareikšti įtarimai pasisavinus itin didelės vertės Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos turtą, siekia išimtinai savo asmeniniais interesais, nepateikdami jokių leistinumo kriterijų atitinkančių įrodymų ir teikdami galimai suklastotus dokumentus, deklaratyviai nuneiginėti visų Lietuvos evangelikų reformatų tikinčiųjų valią, šių tikinčiųjų išreikštos valios pagrindu atliktą teisinę registraciją, tokiu būdu tiesiog siekia išvengti atsakomybės, vilkinti visus teisinius procesus, klaidinti teismą ir sukelti kuo daugiau teisinės sumaišties.
IV
Tretieji suinteresuoti asmenys T. Š., R. M., R. S. ir P. R. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, pritaria LERB sinodo kolegijos, LERB ir LERB-UL-sinodo atsiliepimui, ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 5, b. l. 166–167).
V
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad visiškai sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir panaikinti skundžiamas išvadas, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (t. 5, b. l. 174–180).
1. Lietuvoje veikia 2 evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės
Tiek Bažnytinės, tiek civilinės teisės prasme LERB sinodo kolegija, kuri atstovauja LERB ir yra LERB valdymo organu, bei nuo jos atskilęs LERB-UL-sinodas yra savarankiški juridiniai asmenys, turintys sau pavaldžias bendruomenes skirtingose parapijose. LERB ir LERB-UL-sinodas turi skirtingus valdymo organus, kadangi LERB valdymo organas yra LERB sinodo kolegija, o LERB-UL-sinodo – Konsistorija, kuri net neturi atskiro juridinio asmens statuso. LERB ir LERB sinodo kolegija niekada nepripažino atskilusio darinio Bažnyčios dalimi. Ministerija iki 2013 m. LERB ir LERB-UL-sinodą vertindavo kaip skirtingas ir savarankiškas religines bendruomenes, LERB-UL- sinodą kaip skirtingą Bažnyčią įvardijo ir pareiškėjo su skundu pateiktos teologinės ekspertizės, kurias atliko itin gerbiami teologijos mokslininkai. Kaip skirtingas struktūras iki neteisėtų Išvadų priėmimo LERB-UL-Sinodą ir LERB pripažino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikimu), skirstydama lėšas maldos namams išlaikyti (žr. 2011 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 663, 2012 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 766, 2013 m gegužės 22 d. nutarimą Nr. 463). Taigi, , LERB ir LERB-UL-sinodo atskirumą iki 2013 m. pripažino ne tik Ministerija, bet ir Vyriausybė. Nurodytos priežastys tik patvirtina Išvadų nepagrįstumą ir būtinybę jas panaikinti. Visišką LERB atskirumą nuo LERB-UL-sinodo patvirtina ir tai, kad net po Išvadų priėmimo bei neteisėto LERB sinodo kolegijos ir LERB duomenų JAR pakeitimo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausančios parapijos toliau vykdo veiklą, o savo nepriklausomumą nuo LERB-UL-sinodo išreiškusios raštu (atsiliepimo priedas Nr. 4), taip pat reguliariai vyksta LERB šaukiami Sinodai (atsiliepimo priedas Nr. 5) ir LERB sinodo kolegijai pavaldžių parapijų religinės apeigos (pamaldos, laidotuvės, konfirmacija, kapinių šventės ir pan.), apie kurias informuojama viešai (atsiliepimo priedas Nr. 6). LERB-UL-sinodo viešai pateikiamoje struktūroje duomenų apie LERB sinodo kolegiją, kurios akivaizdų veikimą patvirtina paminėti įrodymai, apskritai nepateikiama, tai tik patvirtina LERB-UL-sinodo siekį bet kokia kaina perimti LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą, turtą bei uzurpuoti atskirą religinę bendruomenę. Šie veiksmai vykdomi pasitelkiant Ministeriją ir valstybės įmonę Registrų centrą, kurios turėtų užtikrinti religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos teisėtumą.
2. Neeilinis 2013 m. kovo 23 d. LERB-UL-sinodo Sinodas organizuotas pažeidžiant LERB nustatytas procedūras
2.1. Ministerija, priimdama Išvadas, įvertino LERB-UL-sinodo pateiktus 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame Sinode priimtus dokumentus, šis neeilinis Sinodas sušauktas pažeidžiant LERB ir LERB sinodo kolegijos nustatytas procedūras ir jame dalyvavo net ne LERB / LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji, be to, toks Sinodas visiškai pažeidė LERB ir LERB sinodo kolegijos veiklos tęstinumą, tai dar kartą patvirtina Išvadų nepagrįstumą ir būtinybę jas panaikinti.
2.2. LERB-UL-sinodas įregistruotas JAR kaip nauja religinė bendruomenė, kuri susidarė atskalos nuo LERB ir LERB sinodo kolegijos pagrindu. Pačiame LERB-UL-sinodo steigimo protokole, kurį pasirašė ir šiuo metu neteisėtai LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą uzurpavę T. Š., R. M. ir R. S., kurie išimtinai susiję su LERB-UL-sinodu, nurodyta, kad LERB-UL-sinodas atsiima LERB sinodo kolegijos tariamai deleguotas teises bei pareiškia, kad LERB sinodo kolegija daugiau LERB-UL-sinodui neatstovauja bei nutraukia ryšius su šia institucija. Kaip matyti iš nurodytų paties LERB-UL-sinodo steigimo metu deklaruotų aplinkybių, LERB sinodo kolegija ir LERB-UL-sinodas yra skirtingos ir iš esmės priešingais interesais veikiančios religinės bendruomenės. Pareiškėjas skunde visiškai pagrįstai nurodo, kad ir Ministerija apie LERB ir LERB sinodo kolegijos atskirumą nuo LERB-UL-sinodo žinojo ir pati laikėsi tokios pačios pozicijos. Nepaisant to, dėl visiškai nesuprantamų priežasčių, kurias galėjo nulemti tik neaiškaus pobūdžio ryšiai tarp LERB-UL-sinodo lyderio T. Š. ir Ministerijos vadovybės (ministro J. Bernatonio ir viceministro S. Stripeikos) bei pasaulietinių vadovų, buvo priimtos neteisėtos Išvados, kuriose kardinaliai pakeista buvusi nuosekli Ministerijos pozicija dėl LERB-UL-sinodo. Su šiuo atsiliepimu pateikiama vieša informacija apie J. Bernatonio ir S. Stripeikos galimai korupcinius ryšius (atsiliepimo priedas Nr. 14).
2.3. Minėtame LERB-UL-sinodo steigimo protokole buvo išrinktas ir LERB-UL-sinodo vykdomasis organas – Konsistorija, kuris yra išimtinai tik LERB-UL-sinodo vykdomasis organas. Būtent Konsistorija priėmė sprendimą sušaukti 2013 m. kovo 23 d. neeilinį Sinodą, t. y. kitos religinės bendruomenės valdymo organas priėmė sprendimą sušaukti LERB Sinodą, nors LERB vykdomasis organas buvo ir iki šiol yra tik LERB sinodo kolegija. Remiantis vieša informacija, tokį Konsistorijos sprendimą nulėmė Konsistorijos prezidento dr. M. M. netektis. Remiantis su pareiškėjo skundu pateiktais LERB ir LERB sinodo kolegijos išrašais iš JAR, tuo laikotarpiu LERB vykdomojo organo LERB sinodo kolegijos prezidente buvau ji, D. L., o viceprezidentu – pareiškėjas. Taigi, visiškai nesuprantama tai, dėl kokių priežasčių be jos, D. L., žinios ir be LERB vykdomojo organo LERB sinodo kolegijos pritarimo, buvo šaukiamas tariamai LERB Sinodas. Remiantis LERB-UL-sinodo interneto tinklalapio informacija apie Konsistorijos sudėtį nuo 2001 m. iki 2016 m., ji, D. L., arba pareiškėjas, kurie nuo 2009 m. priskiriami LERB sinodo kolegijai kaip LERB vykdomojo organo vadovybei, niekuomet nebuvo Konsistorijos nariais. Taigi, kaip Ministerija galėjo priimti Išvadas, darančias esminę įtaką LERB ir LERB sinodo kolegijos padėčiai, jeigu Prašymą pateikė ne ji, D. L., ir ne pareiškėjas, o 2013 m. kovo 23 d. Sinodą sušaukė kitos religinės bendruomenės valdymo organas – Konsistorija, kurios nariais nei ji, D. L., nei pareiškėjas nebuvo.
2.4. Remiantis Raštu 2, Ministerija, vertindama LERB-UL-sinodo pateiktus duomenis nurodė, kad, sprendžiant iš jos turimų duomenų ir LERB-UL-sinodo pateiktų dokumentų, yra rimto pagrindo abejoti, ar skirtingu metu įvykę parapijų susirinkimai (sesijos) bei 2013 m. kovo 23 d. Neeilinis Sinodas Vilniuje turėjo teisę priimti sprendimus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos priklausančių parapijų duomenų JAR pakeitimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Išvadų priėmimą galimai nulėmė tik šiame atsiliepime minėti galimai korupciniai T. Š. ryšiai su minėta Ministerijos vadovybe.
2.5. Išvadų nepagrįstumą ir visiškai nesąžiningą ir net nusikalstamą LERB-UL-sinodo atstovų T. Š. ir R. M. elgesį, teikiant nepagrįstą prašymą pakeisti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu turinčius teisę veikti asmenis, patvirtina 2013 m. rugpjūčio 4 d. Neeilinio LERB Sinodo metu priimti kanonai ir memorialai, kuriuose aiškiai konstatuotas LERB sinodo kolegijos valdymo organų, t. y. jos, D. L., kaip LERB sinodo kolegijos prezidentės, ir pareiškėjo, kaip LERB sinodo kolegijos viceprezidento, veiklos tęstinumas bei nurodyti LERB sinodo kolegijos prezidento pareigas ėję asmenys bei šių asmenų kadencijų datos. Ji, D. L., LERB sinodo kolegijos prezidente išrinkta 2009 m. ir iki šio atsiliepimo pateikimo dienos iš šių pareigų nebuvo atšaukta. Tuo tarpu T. Š., R. M. ir R. S. niekada nebuvo LERB sinodo kolegijos vadovais ar jos vadovybei priskiriamais asmenimis, kurie niekada neturėjo įgaliojimų veikti LERB / LERB sinodo kolegijos vardu; tai . visiškai suprantama, nes minėti asmenys priklauso kitai religinei bendruomenei, t. y. LERB-UL-sinodui, kuri savo steigiamajame protokole patvirtino savo atsiskyrimą nuo LERB sinodo kolegijos.
2.6. LERB-UL-sinodo interneto tinklalapyje pateiktoje informacijoje apie 2013 m. kovo 23 d. neeilinio Sinodo šaukimą nurodyta, kad apie minėto Sinodo sušaukimo vietą ir laiką iš karto sutarta su parapijų vadovais. Visgi, 2013 m. kovo 9 d. vykusiame LERB sinodo kolegijos išplėstiniame posėdyje dalyvavę LERB priklausančių parapijų pirmininkai pateikė informaciją, kad apie susirinkimą nebuvo informuoti nei jie, nei jų parapijiečiai, su jais nederintas susirinkimų laikas ir vieta, todėl rinkiminiuose susirinkimuose, kuriuose buvo renkami kandidatai į minėtą neeilinį Sinodą, nė vienas iš jų nedalyvavo. Net jeigu 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame LERB-UL-sinodo Sinode būtų dalyvavę LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji ir jeigu hipotetiškai LERB-UL-sinodas būtų turėjęs galimybę priimti sprendimus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos, su kuo ji, D. L., ir pareiškėjas kategoriškai nesutinka, minėto Sinodo metu priimti sprendimai dėl LERB sinodo kolegijos ir LERB vis tiek yra neteisėti ir negaliojantys.
2.7. Minėta, kad Konsistorija yra kitos religinės bendruomenės – LERB-UL-sinodo – vykdomasis organas, o LERB vykdomasis organas LERB sinodo kolegija veikia pagal Reglamentą, pataisytą, papildytą ir patvirtintą 2009 m. spalio 10 d. LERB sinodo kolegijos posėdyje, kuriame nurodyta, kad LERB sinodo kolegijos sudėtis kiekviename Sinode negali būti atnaujinama daugiau kaip 1/3 narių, t. y. iš 10 LERB sinodo kolegijos narių gali pasikeisti ne daugiau kaip 3. Tuo tarpu 2013 m. kovo 23 d. neeiliniame LERB-UL-sinodo Sinode išrinkta visiškai nauja Konsistorijos, kuri neva pakeitė LERB sinodo kolegiją, sudėtis visa apimtimi. Minėtos aplinkybės tik patvirtina tai, kad 2013 m. kovo 23 d. visiškai nesilaikyta jokių nustatytų procedūrų.
2.8. Minėtame neeiliniame Sinode nedalyvavo LERB ir LERB sinodo kolegijai priklausantys tikintieji, o sprendimus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos priėmė išimtinai tik LERB-UL-sinodas (balsavimo būdu), t. y. kitos religinės bendrijos nariai. Minėtame Sinode perrinkta visa LERB sinodo kolegija, nors pagal šiame atsiliepime minėtą LERB sinodo kolegijos Reglamentą daugiausiai iš 10 galėjo būti perrinkti tik 3 asmenys. Visos šios aplinkybės Ministerijai buvo nurodytos 2012 m. spalio 25 d. pranešime, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių Ministerija jų neįvertino, o priėmė Išvadas.
3. LERB-UL-sinodas veikia, nepaisydamas galiojančių teismo sprendimų
LERB-UL-sinodo tikrasis tikslas – uzurpuojant LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymą perimti šiai religinei bendruomenei priklausantį turtą, be to, bandymai perimti LERB ir LERB sinodo kolegijos turtą buvo ir anksčiau. Pagal galiojančią Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį buvo areštuotas LERB sinodo kolegijos turtas, tačiau prašymas apriboti LERB sinodo kolegijos vardu veikiančių asmenų, t. y. jos, D. L., ir pareiškėjo, įgaliojimus veikti LERB sinodo kolegijos vardu bei paskirti visišką LERB sinodo kolegijos turto administravimą buvo atmestas. 2012 m. spalio 19 d. antstolio patvarkyme pakeitus turto saugotoją, LERB-UL-sinodas užėmė LERB bažnyčių pastatus ir visą juose buvusį (neareštuotą) parapijoms priklausiusį turtą. Taigi, LERB-UL-sinodas dar iki prašymo priimti nepagrįstas Išvadas buvo ėmęsis veiksmų grobti LERB sinodo kolegijos turtą. Minėtas antstolio patvarkymas pakeisti turto saugotoją buvo panaikintas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-7010-912/2012 bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2SA-154-392/2013. Taigi, LERB-UL-sinodo veikla, taip pat ir 2013 m. kovo 23 d. LERB-UL-sinodo Sinodo sušaukimas užgrobtuose maldos namuose, nuo 2012 m. sausio 19 d. iki šiol yra neteisėta ir prieštaraujanti teismo sprendimams. Be to, LERB-UL-sinodas, pasinaudodamas neteisėta galimybe veikti jam nepriklausančiuose maldos namuose, kalba visos LERB vardu, organizuoja paralelinių parapijų, kurios tariamai priklauso LERB ir LERB sinodo kolegijai, nors iš tiesų yra tik LERB-UL-sinodo narės, susirinkimus.
4. Įvertinus nurodytas aplinkybes, LERB-UL-sinodo veiksmai, tariamai perrenkant LERB sinodo kolegijos narius, turėtų būti vertinami kaip suklastotų dokumentų ir melagingos informacijos pateikimas Ministerijai, siekiant gauti palankias Išvadas ir jų pagrindu JAR užregistruojant savo statytinius. Nepagrįstų ir neteisėtų Išvadų pagrindu LERB-UL-sinodo atstovai T. Š., R. M. ir R. S. įgijo galimybę uzurpuoti LERB sinodo kolegiją, todėl Išvados turėtų būti kuo greičiau panaikintos, priešingu atveju, nesąžiningi LERB-UL-sinodo veiksmai ir toliau bus tęsiami.
5. Nepagrįstas Ministerijos pozicijos pasikeitimas
5.1. Nei LERB sinodo kolegija, nei ji, D. L., kaip vienintelė teisėtai išrinkta LERB sinodo kolegijos prezidentė, nuo 2013 m. iki šio atsiliepimo pateikimo dienos neteikė jokių prašymų dėl LERB, LERB sinodo kolegijos ar jai pavaldžių parapijų valdymo organų pakeitimo. Priešingai, LERB sinodo kolegija, matydama agresyvų siekį (nepaisant teismų sprendimų) perimti LERB sinodo kolegijos ir jai pavaldžių juridinių asmenų valdymą bei turtą, nuolat informavo Ministeriją apie galimus nesąžiningus LERB-UL-sinodo veiksmus, be to, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 6 d. teikė Ministerijai dokumentus dėl LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenų JAR atstatymo, tačiau Ministerija atsisakė tenkinti prašymą bei pateikė atsakymą, kurį pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-2291-790/2016).
5.2. Remiantis Raštais 1 ir 2, Ministerija išskyrė LERB-UL-sinodą kaip atskirą religinę bendruomenę, aiškiai atribodavo LERB-UL-sinodą nuo LERB sinodo kolegijos ir LERB. Dėl nesuprantamų priežasčių minėta Ministerijos pozicija kardinaliai pasikeitė 2013 m., kai buvo priimtos Senosios išvados. Pozicijos pasikeitimas gali būti paaiškinimas tik neaiškia LERB-UL-sinodo lyderio T. Š., o teisingiau pasaulietinių vadovų, tokių, kaip buvusio KGB karininko D. A., įtaka Ministerijos vadovybei (ministrui J. Bernatoniui ir viceministrui S. Stripeikai), kurie pastaruoju metu kaltinami ir dėl kitų teisės aktų pažeidimų, kadangi priešingu atveju, vertinant tiek šiame atsiliepime, tiek pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, Išvadų priėmimas nepaaiškinamas jokiais protingumo kriterijais: LERB sinodo kolegijos vadovą išrinko kitos religinės bendruomenės valdymo organo sušauktas susirinkimas, kuriame dalyvavo net ne LERB nariai.
5.3. Iki Sprendime panaikintų Senųjų išvadų priėmimo Ministerija visuomet aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino tai, kad T. Š., R. M. ir R. S. atstovauja kitai religinei bendruomenei. Ministerijai neabejotinai buvo žinoma, kad nei LERB, nei LERB sinodo kolegija nėra perdavusios kokių nors įgaliojimų minėtiems fiziniams asmenims. Taigi, Išvados, kuriose Ministerija kardinaliai pakeitė savo poziciją, yra visiškai nepagrįstos ir turėtų būti panaikintos.
VI
1. Teismo posėdyje pareiškėjo A. K. atstovas advokato padėjėjas Antanas Lenkutis (2016 m. sausio 28 d. atstovavimo sutartis (t. 5, b. l. 150); leidimas (t. 5, b. l. 151)) rėmėsi pareiškėjo skundu ir prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas šios institucijos Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Varnaitis (2016 m. kovo 17 d. įgaliojimas Nr. 5R-36 (t. 6, b. l. 23)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodo atstovas advokatas Tadas Kelpšas (2011 m. liepos 18 d. sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. KSP 195 (t. 4, b. l. 176)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., atstovaujantis ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai (JAR išplėstinis išrašas (t. 1, b. l. 84–85)), rėmėsi atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo D. L. rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti skundžiamas Ministerijos išvadas.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
k o n s t a t u o j a :
I
Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:
1. Ministerija, atsakydama į 2003 m. sausio 13 d. prašymą LERB sinodo kolegijos prezidentui K. R. 2003 m. sausio 16 d. rašte Nr. 07-0300255/0600227 „Dėl Jūsų prašymo“, be kita ko, nurodė: Ministerija 2002 m. gruodžio 9 d. įformino juridinio asmens teises LERB-UL-sinodui (juridinio asmens identifikavimo kodas 9210059); juridinio asmens teisės LERB-UL-sinodui įformintos, atsižvelgiant į LERB-UL-sinodo atstovų V. V. ir kun. R. M. 2002 m. spalio 19 d. prašymą ir pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Įstatymo 10 straipsniu; minėtame prašyme Ministerija informuota, kad 4 tradicinės bendruomenės nutraukė ryšius su LERB sinodo kolegija (juridinio asmens identifikavimo kodas 9207773) ir įkūrė naują bendriją bei išrinko jos vykdomąjį organą – Konsistoriją; naujai įregistruotos bendrijos atstovai 2002 m. gruodžio 3 d. pateikė Ministerijai Evangelikų reformatų konfesijos bažnytinės santvarkos principų išaiškinimą, kuriame tvirtinama, jog Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonai ir tradicija leidžia jos pasidalijimą į savarankiškus darinius, o svarbiausius tokių organizacinių darinių gyvenimo klausimus sprendžia Sinodas, kuriame dalyvauja dvasininkai bei parapijų delegatai – pasauliečiai; minėto išaiškinimo atitikimas Lietuvos evangelikų reformatų kanonams ir kitoms normoms patvirtintas habilituotos daktarės Ingės Lukšaitės, vienos iškiliausių protestantizmo Lietuvoje tradicijų žinovių; atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, Ministerija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įforminti juridinio asmens teises minėtai bendrijai; Ministerija nesikiša į religinių bendruomenių ir bendrijų vidaus reikalus (t. 1, b. l. 78–79).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo kolegijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl Ministerijos 2002 m. gruodžio 9 d. pažymėjimo įforminti Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui juridinio asmens teises skundą atmetė kaip nepagrįstą.
3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos LERB sinodo kolegijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos LERB sinodo kolegijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl pažymėjimo panaikinimo, neskundžiamoje 2004 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-434/2004 apeliacinį skundą atmetė ir minėtą VAAT sprendimą paliko nepakeistą. LVAT Nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad: LERB-UL-sinodo priskirtinumo tradicinių religinių bendrijų kategorijai klausimas buvo nustatytas, remiantis specialistų išvadomis; iš byloje esančių 3 išvadų dviejose iš jų nurodoma, jog LERB-UL-sinodas yra tradicinė religinė bendrija, o trečioji išvada tai neigia; įrodymų patikimumo prasme vertinant pirmąsias dvi išvadas matyti, kad jas davė du skirtingi tarpusavyje nesusiję specialistai, jų išvados, vertinant evangelikų reformatų kanonus, statutus ir kitas normas, tarpusavyje sutapo, todėl VAAT išvada remtis šiomis 2 išvadomis, atmetant trečiąją, atitinka įrodymų vertinimo kriterijus, o tai daro pagrįstu ir teismo išvadą, jog LERB-UL-sinodas, yra tradicinė religinė bendrija; byloje nustatyta, kad ši religinė bendrija apie savo susikūrimą nustatyta tvarka informavo Ministeriją, taigi, įvykdyta ir antra įstatyminė sąlyga, sudaranti prielaidas šią religinę bendriją įregistruoti kaip juridinį asmenį; iš įregistruotų LERB sinodo kolegijos ir LERB-UL-sinodo pavadinimų matyti, kad jie nėra tapatūs, t. y. pavadinimai skiriasi, o ši aplinkybė – juridinių asmenų pavadinimų skirtingumas – šalina galimybę atsisakyti įregistruoti šiuos asmenis (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4. Ministerija 2013 m. balandžio 30 d. gavo 2013 m. balandžio 29 d. prašymą „Dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinių bendruomenių, bendrijų ir centro įsteigtų juridinių asmenų pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“, kurį LERB-UL-sinodo vardu pasirašė T. Š. ir P. R. P., LERB sinodo kolegijos vardu – P. R. P. ir R. S., LERB vardu – P. R. P. ir R. S., taip pat atskirų evangelikų reformatų parapijų vardu veikiantys asmenys; Prašyme prašyta, be kita ko, įtraukti pasikeitusius LERB ir LERB sinodo kolegijos duomenis į JAR (t. 5, b. l. 44–55).
5. Ministerija 2013 m. birželio 10 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-4209 „Dėl Lietuvos evangelikų reformatų religinių bendruomenių, bendrijų ir centro pasikeitusių duomenų įtraukimo į juridinių asmenų registrą“ LERB-UL-sinodą ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią informavo, kad Ministerijoje gautas Lietuvos evangeliku reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytas Prašymas įtraukti į JAR visų Lietuvoje juridinio asmens teises turinčių tradicinių Lietuvoje evangelikų reformatų, parapijų pasikeitusius valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenis į Registrą bei prašymus įtraukti visų 3 Lietuvoje juridinio asmens teises turinčių aukštesniųjų evangelikų reformatų institucijų pasikeitusius duomenis į Registrą, ir, be kita ko, nurodė (t. 1, b. l. 80–83):
5.1. Sprendžiant iš JAR esančių duomenų ir Ministerijos turimų dokumentų, 7 iš parapijų, del kurių pateiktas Prašymas, priklauso LERB-UL- sinodui (juridinio asmens kodas 192100594) (Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijos), 5 parapijos priklauso LERB (juridinio asmens kodas 192103366) bei pavaldžios LELR sinodo kolegijai (juridinio asmens kodas 292077730) (Kauno, Kelmės, Papilio, Salamiesčio ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijos), o 2 parapijų duomenys apie valdymo organų narius, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, iki šiol nebuvo įtraukti į JAR (Alytaus ir Jonavos evangelikų reformatų parapijos).
5.2. Ministerija, išnagrinėjusi LERB-UL-sinodo pateiktus dokumentus (Neeilinio Sinodo antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su patvirtintomis Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir memorialų kopijomis, Neeiliniame Sinodą dalyvavusių asmenų sąrašo kopijas, Neeilinio Sinodo posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. sausio 26 d Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopiją, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopiją, antstolių parapijų sesijų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei kartu su jais pateiktą medžiagą: Seniūnų Valdybų, Seniūnų Tarybų susirinkimų protokolų kopijas, administratorių sprendimų kopijas, parapijų Sesijose dalyvavusių konfirmuotų parapijiečių sąrašų kopijas, laikraščių su skelbimais apie parapijų Sesijas kopijas Išankstinio balsavimo dalyvių ir pasirašytų vokų su balsavimo biuleteniais įteikimo / gavimo patvirtinimo sąrašus bei pateiktus vaizdo ir garso įrašus) pažymi, kad LERB-UL-sinodas pateikė visus reikiamus dokumentus, kurių reikalauja teisės aktai duomenų apie tradicines religines bendruomenes ir bendrijas įtraukimui į JAR. Pateikti dokumentai leidžia konstatuoti, kad LERS-UL-sinodas turi tikinčiųjų grupes – religines bendruomenes – visuose 14 miestų, kuriuose pagal JAR duomenis veikia evangelikų reformatų religinės bendruomenės. Abejonių nekelia ir faktas, kad visų šių evangelikų reformatų religinių bendruomenių deleguoti atstovai 2013 m. kovo 23 d. susirinko į Sinodą Vilniuje, kuriame buvo išrinkta šias parapijas atstovaujanti aukščiausioji vadovybė Lietuvoje – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Konsistorija. Taigi, yra pagrindas įtraukti į JAR pasikeitusius LERB-UL-sinodo ir 7 parapijų (Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijų) duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu.
5.3. Pažymėtina, kad sprendžiant iš Ministerijos turimų dokumentų ir LERB-UL-sinodo pateiktų dokumentų, yra rimto pagrindo abejoti, ar skirtingu metu įvykę parapijų susirinkimai (sesijos) bei Neeilinis Sinodas Vilniuje turėjo teisę priimti sprendimus dėl į JAR įtrauktų Kauno, Kelmės, Vilniaus, Salamiesčio ir Papilio evangelikų reformatų parapijų (kurios turimais duomenimis atstovaujamos LERB sinodo kolegijos) valdymo organų narių, turinčių teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, pakeitimo. Remiantis pateiktais dokumentais, šių parapijų sesijas sušaukė ne LERB sinodo kolegija kaip kompetentinga aukštesnioji šių parapijų vadovybė, ir ne pačių parapijų pirmininkų ar kitų asmenų, kurie, sprendžiant iš JAR esančių duomenų, turi teisę šių juridinių asmenų vardu sudaryti sandorius, bet LERB-UL-sinodo nurodymu. Remiantis pateiktais dokumentais, šių parapijų susirinkimuose (sesijose) nedalyvavo asmenys, kurių duomenys įtraukti į JAR. Palyginus Kelmės, Papilio, Salamiesčio, Kauno evangelikų reformatų parapijų susirinkimų (sesijų) dalyvių sąrašus su anksčiau Ministerijai teiktais parapijų susirinkimų dalyvių sąrašais matyti, kad šių parapijų sesijose dalyvavo kiti asmenys, negu tie, kurie parapijų sesijose dalyvavo anksčiau. Kartu su paminėtų 5 LERB sinodo kolegijai pavaldžių parapijų anksčiau pateiktais prašymais ir dokumentais, pagal kuriuos Ministerija 2011 m.–2012 m. įtraukė į JAR duomenis valdymo organų narių, galinčių sudaryti sandorius šių parapijų vaidu, buvo pateiktas ir 2011 m. vasario 26 d. dokumentas „Kanonų išaiškinimas dėt parapijos veiklos ir priklausomybes“ kuriame paaiškinta LERB sinodo kolegijai pavaldžių parapijų organų rinkimo ir patvirtinimo tvarka. Išaiškinime teigiama, kad parapijos yra pavaldžios LERB sinodo kolegijai (juridinio asmens kodas 292077730), kad parapijų pirmininkai pradeda eiti pareigas tik gavę Sinodo kolegijos patvirtinimą, kad parapijų pirmininkai laisvai veikia tik Sinodo kolegijos nustatytuose rėmuose. Ministerijai pateiktuose šių parapijų visuotinių susirinkimų protokoluose buvo nurodyta, kad parapijos patvirtina savo teisių ribas, kaip jos išaiškintos minėtame 2011 vasario 26 d. išaiškinime, kad parapijos įsipareigoja nurodytą išaiškinimą vykdyti ir juo vadovautis bei įvykdyti su tuo susijusius Sinodo kolegįjos pavedimus.
5.4. Taip pat abejotina, kad 2013 m. kovo 23 d. sinodas turėjo teise priimti sprendimus dėl LERB (juridinio asmens kodas 192103366) ir LERB sinodo kolegijos (juridinio asmens kodas 292077730) vadovybių pakeitimo, nes pagal Ministerijos turimus ir JAR esančius duomenis sandorius šių juridinių asmenų vardu sudaryti turintys teisę valdymo organų nariai A. K. ir D. L. yra informavę Ministeriją, jog jie ir jiems pavaldžios parapijos minėtame Sinode nedalyvavo, kad šis Sinodas nesusijęs su LERB ir LERB sinodo kolegija, o jo sprendimai neįpareigoja LERB ir LERB sinodo kolegijos (žr. pridedamą 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios raštą su priedais).
5.5. Atskirai aptariant Alytaus evangelikų reformatų parapijos (juridinio asmens kodas 292094270) klausimą pažymėtina, kad Ministerija jau vieną kartą netenkino LERB-UL-sinodo ir jam pavaldžios parapijos tarybos prašymo įtraukti šios parapijos valdymo organų narių, turinčių teisę šios parapijos vardu sudaryti sandorius, duomenis į JAR Ministerijos 2012 m kovo 29 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-2427, šis Ministerijos sprendimas nebuvo apskųstas administraciniam teismui. Pažymėtina, kad esminiai 2012 m. kovo 29 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-2427 pateikti atsisakymo įtraukti duomenis į JAR pagrindai būtų taikytini ir šiuo atveju. Analogiška situacija pagal turimus duomenis, yra dėl Jonavos evangelikų reformatų parapijos (juridinio asmens kodas 192098296): iš pateiktų dokumentų matyti, kad Jonavoje LERB-UL-sinodas veiklą pradėjo tik 2012 m. pabaigoje, o parapijai juridinio asmens teisės įformintos 2001 m. birželio 21 d.
5.6. LERB-UL-sinodui pavaldžių Vilniaus ir Kauno evangelikų reformatų parapijų vadovai anksčiau teikė prašymus įtraukti į JAR šių parapijų valdymo organų narių, galinčių sudaryti sandorius juridinių asmenų vardu, duomenis, tačiau Ministerija 2011 m. liepos 20 d. rašte Nr. (8.3.44.)-7R-5994 ir 2012 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (8.3.46.)-7R-6658 netenkino šių prašymų, o patenkino LERB sinodo kolegijai pavaldžių parapijų vadovybių analogiškus prašymus. Nurodyti Ministerijos sprendimai dėl Vilniaus ir Kauno evangelikų reformatų parapijų apskųsti administraciniam teismui, tačiau abiejų bylų nagrinėjimas šiuo metu sustabdytas, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2248-345/2013 pagal ieškovo LERB-UL-sinodo ieškinį atsakovei LERB sinodo kolegijai, kuriame prašoma, be kita ko, pripažinti, kad atsakovė nuo 1997 m. neteisėtai veikla Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios, kaip religinės bendruomenės, vardu. Nurodytoje byloje 2013 m. vasario 7 d, nutartyje paskirta teologinė-bažnytinė (kanoninė) teisės ekspertizė, kurioje ekspertams pavesta atsakyti į 21 klausimą dėl evangelikų reformatų bažnyčios vidaus tvarkos ir t. t. LERB sinodo kolegijos, LERB, o kartu ir joms pavaldžių parapijų (Kauno, Kelmės, Papilio, Salamiesčio ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijųs) duomenų apie valdymo organų narius, turinčius teisę šių juridinių asmenų vardu sudaryti sandorius, duomenų teisėtumas ir yra ginčijamas civilinėje byloje Nr. 2-2248-345/2013. Šios bylos baigtis LERB-UL-sinodo naudai turėtų esminę reikšmę pripažįstant LERB-UL-sinodo paskirtas Alytaus ir Jonavos evangelikų reformatų parapijų vadovybes. Taigi, manytina, kad teismo sprendimas nurodytoje byloje turėtų esminę įtaką nagrinėjant Prašymą.
5.7. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi JAR nuostatų 32.4, 33 ir 34.2 punktais, Ministerija tenkina Prašymą dėl Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijų pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR, o vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi sustabdo Prašymo nagrinėjimą tiek, kiek prašoma įtraukti į JAR pasikeitusius LERB, LERB sinodo kolegijos, Alytaus, Jonavos, Kauno, Kelmės, Papilio, Salamiesčio ir Vilniaus evangelikų reformatų parapijos duomenis, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2248-345/2013.
6. Ministerija 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4978 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ ir išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4979„Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“, pateiktose valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (toliau – ir VĮ RC Vilniaus filialas), nurodė, vadovaudamasi JAR nuostatų 32.4 ir 41.1 punktais, kad tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – pasikeitusius duomenis įtraukti į JAR galima, kadangi gautą prašymą pasirašė pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė (atitinkamai t. 1, b. l. 43, t. 1, b. l. 44).
7. VAAT, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijai, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lithuaniae – sinodui, VĮ RC Vilniaus filialui dėl Ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4978) ir išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4979 panaikinimo, 2014 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5365-142/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02955-2013-0) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. LVAT, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl VAAT 2014 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims LERB sinodo kolegijai, LERB-UL-sinodui, VĮ RC Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo, 2015 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02955-2013-0) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Senąsias išvadas. Sprendime, be kita ko, konstatuota:
8.1. Remiantis teisės aktais, Ministerija turi patikrinti, ar keistinus duomenis ir dokumentus pateikė pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė ir tuo pačiu patikrinti ar pateikti duomenys, jų pakeitimai, gali būti įtraukti į JAR, t. y. įvykdyti jai teisės aktuose priskirtas viešojo administravimo funkcijas.
8.2. Ministerija kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, iš šio principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. VAĮ 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
8.3. LVAT ne kartą konstatavo, kad aiškinant VAĮ 8 straipsnio nuostatas, sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti Be to, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis aktas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę, tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, taip pat ir teisei į tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
8.4. Ministerijos 2013 m. liepos 10 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-4979 nurodytas šių išvadų teikimo pagrindas – JAR nuostatų 32.4 ir 41.1 punktai, bei tai, jog tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusius duomenis įtraukti į Juridinių asmenų registrą galima, pažymima, jog gautas prašymas pasirašytas pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės. Minėtose išvadose nenurodoma, patikrinusi ir remdamasi kokiais objektyviais duomenimis, kokių dokumentų pagrindu Ministerija nustatė, jog prašymas pasirašytas šios tradicinės religinės bendrijos kompetentingos vadovybės bei kokiu pagrindu priėmė sprendimą, kad galima pasikeitusius duomenis įtraukti į JAR, t. y. nenurodė minėtose išvadose įforminto savo sprendimo motyvų.
8.5. Remiantis LVAT praktika, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. JAR tvarkytojui Ministerija teikia tik išvadą ir nustatytos formos prašymą, kurį surašo Ministerija (JAR nuostatų 41.1 punktas). Taigi, Ministerijoje gauti ir joje saugomi iš tradicinės religinės bendrijos gautas prašymas dėl pasikeitusių duomenų įtraukimo į JAR bei su prašymu pateikti dokumentai nelaikytini sudėtine viešojo administravimo aktų – minėtų išvadų dalimi, todėl juose esantys duomenys ir nurodytos aplinkybės patys savaime negali būti pripažinti tinkamais skundžiamų išvadų motyvais. Remiantis LVAT praktika, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas.
8.6. LVAT, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog ginčijamos išvados iš esmės yra nemotyvuotos, o visiškai nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti, todėl skundžiamos Ministerijos 2013 m. Liepos 10 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-4978 ir Nr. (8.3.46.)-7R-4979 naikintinos.
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-2401 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (šią išvadą pasirašė teisingumo viceministras) konstatavo, kad Prašymą, be kita ko, pakeisti juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios JAR duomenis pasirašė pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus kompetentinga vadovybė ir atitinka Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, JAR nuostatų 32.4 punkto, Sąrašo 5 punkto reikalavimus, duomenų pakeitimo teisėtumą patvirtina šioje išvadoje nurodyti dokumentai, ir vadovaudamasi JAR nuostatų 32.4 bei 41.1 punktais bei atsižvelgdama į šioje išvadoje išdėstytą Ministerija pateikė išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pasikeitusius duomenis, nurodytus kartu su šia išvada teikiamame prašyme galima įtraukti į JAR (t. 1, b. l. 21–23; t. 5, b. l. 131–133). Išvadoje Nr. 1, be kita ko, nurodyta:
9.1. Ministerija gavo 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytą Prašymą, be kita ko, įtraukti pasikeitusius religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios duomenis į JAR, su Prašymu pateiktas kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, bei kiti dokumentai.
9.2. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad 2013 m. pradžioje buvo iš naujo išrinktos visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų (Alytaus, Biržų, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Papilio, Salamiesčio, Šiaulių, Švobiškio, Vilniaus evangelikų reformatų parapijų) vadovybės bei delegatai į Sinodą. Parapijų išrinkti delegatai dalyvavo 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode, kuris yra aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios organas, ir kuriame išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vyriausioji vadovybė, paskirti asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu.
9.3. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisės įforminamos pareikštine tvarka, kai tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija kreipiasi į Ministeriją. Pagal JAR nuostatų 32.4 ir 33 punktus tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dokumentų ir duomenų teikėja JAR yra Ministerija, kuriai duomenis bei dokumentus pateikia pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė. Pagal JAR nuostatų 41.1 punktą Ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į JAR galima, ir perduoda prašymą ir išvadą JAR tvarkytojui. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų pranešimai pasikeitus šių juridinių asmenų duomenims Ministerijai teikiami pagal Sąrašo 5 punktą.
9.4. Vertinant pateiktą Prašymą ir kitus dokumentus bei atsižvelgiant į LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 pažymėtina, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus:
– Pagal Sąrašo 5.1 punkto reikalavimą pateikti pranešimą dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, kurį būtų pasirašiusi pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus kompetentinga vadovybė, buvo pateiktas Prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus kompetentinga vadovybė (pagal kanoną V-1929, kanoną IV-2001 kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas; prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.).
– Pagal Sąrašo 5.2 punkto reikalavimą pateikti kompetentingos vadovybės sprendimą, patvirtinantį JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiame kanone Nr. X-2013N), Neeilinio Sinodo posėdžio protokolas.
– Pagal Sąrašo 5.5 punkto reikalavimą pateikti pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, buvo pateiktos, be kita ko, R. M. ir T. Š. asmens dokumentų kopijos.
– Pagal JAR nuostatų 35 punktą Ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Ministerijos nuomone, Prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su Prašymu pateikto Neeilinio Sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto Sinodo kanono X-2013N, Neeiliniame Sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, Neeilinio Sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Neeilinio Sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, Neeilinio Sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš Prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į Sinodą, delegatai susirinko į Sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą Ministerijai.
Išvadoje Nr. 1 taip pat nurodyta jos apskundimo tvarka.
10. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. balandžio 9 d. išvadoje Nr. (8.3.46.)-7R-2402 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (šią išvadą pasirašė teisingumo viceministras) konstatavo, kad Prašymą, be kita ko, pakeisti juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos JAR duomenis pasirašė pagal šios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus kompetentinga vadovybė ir atitinka Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, JAR nuostatų 32.4 punkto, Sąrašo 5 punkto reikalavimus, duomenų pakeitimo teisėtumą patvirtina šioje išvadoje nurodyti dokumentai, ir vadovaudamasi JAR nuostatų 32.4 bei 41.1 punktais bei atsižvelgdama į šioje išvadoje išdėstytą Ministerija pateikė išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos pasikeitusius duomenis, nurodytus kartu su šia išvada teikiamame prašyme, galima įtraukti į JAR (t. 1, b. l. 24–26; t. 5, b. l. 134–136). Išvadoje Nr. 2, be kita ko, nurodyta:
10.1. Ministerija gavo 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos evangelikų reformatų generalinio superintendento T. Š. ir kitų asmenų pasirašytą Prašymą, be kita ko, įtraukti pasikeitusius religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos duomenis į JAR, su Prašymu buvo pateiktas kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, bei kiti dokumentai.
10.2. Prašyme, be kita ko, nurodoma, kad 2013 m. pradžioje buvo iš naujo išrinktos visų 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų (Alytaus, Biržų, Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Nemunėlio Radviliškio, Panevėžio, Papilio, Salamiesčio, Šiaulių, Švobiškio, Vilniaus evangelikų reformatų parapijų) vadovybės bei delegatai į Sinodą. Parapijų išrinkti delegatai dalyvavo 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode, kuris yra aukščiausiasis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios organas, ir kuriame buvo išrinkta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vyriausioji vadovybė, paskirti asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu.
10.3. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų juridinio asmens teisės įforminamos pareikštine tvarka, kai tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija kreipiasi į Ministeriją. Pagal JAR nuostatų, 32.4 ir 33 punktus tradicinių Lietuvoje religinių bendrijų dokumentų ir duomenų teikėja JAR yra Ministerija, kuriai duomenis bei dokumentus pateikia pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybė. Pagal JAR nuostatų 41.1 punktą Ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į JAR galima, ir perduoda prašymą ir išvadą JAR tvarkytojui. Tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų pranešimai pasikeitus šių juridinių asmenų duomenims Ministerijai teikiami pagal Sąrašo 5 punktą.
10.4. Vertinant pateiktą Prašymą ir kitus dokumentus bei atsižvelgiant į LVAT 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 pažymėtina, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus:
– Pagal Sąrašo 5.1 punkto reikalavimą pateikti pranešimą dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, kurį būtų pasirašiusi pagal konkrečios religinės bendrijos kanonus kompetentinga vadovybė, buvo pateiktas Prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus kompetentinga vadovybė (pagal kanoną V-1929, kanoną IV-2001 kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas; prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu: P. R. P. ir R. S.).
– Pagal Sąrašo 5.2 punkto reikalavimą pateikti kompetentingos vadovybės sprendimą, patvirtinantį JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiame kanone Nr. X-2013N), Neeilinio Sinodo posėdžio protokolas.
– Pagal Sąrašo 5.2 punkto reikalavimą pateikti pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, buvo pateiktos, be kita ko, P. R. P. ir R. S. asmens dokumentų kopijos.
– Pagal JAR nuostatų 35 punktą Ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Ministerijos nuomone, Prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su Prašymu pateikto Neeilinio Sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto Sinodo kanono X-2013N, Neeiliniame Sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, Neeilinio Sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Neeilinio Sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, Neeilinio Sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš Prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į Sinodą, delegatai susirinko į Sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą Ministerijai.
Išvadoje Nr. 2 taip pat nurodyta jos apskundimo tvarka.
11. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2015 m. balandžio 24 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarė nutraukti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2013 m. rugsėjo 26 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-0816-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2013 m. liepos 15 d. apie 10 val. Pylimo g. 20-13, Vilniuje, apsaugos darbuotojas neįleido Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios generalinio superintendento kunigo A. K. į Vilniaus parapijos patalpas ruoštis pamaldoms, be to, Ministerijai pateikus galimai suklastotus duomenis, JAR pakeisti juridinio asmens LERB sinodo kolegijos vadovų duomenys, kadangi nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, požymių (t. 1, b. l. 157–165).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. balandžio 9 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-2401 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (kaip minėta, toliau – ir išvada Nr. 1) ir 2015 m. balandžio 9 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-2402 „Dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos pasikeitusių duomenų įtraukimo į Juridinių asmenų registrą“ (kaip minėta, toliau – ir išvada Nr. 2) yra teisėtos bei pagrįstos.
2. Pareiškėjas, abejodamas skundžiamų išvadų pagrįstumu, teigia, jog LERB ir LERB – Unitas Lithuanie yra skirtingos religinės bendruomenės. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog Įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybė pripažįsta devynias Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Šioje byloje ginčas yra dėl evangelikų reformatų tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos galimybės įregistruoti juridinio asmens duomenų pakeitimą. Kartu šio ginčo atveju yra aišku, kad pareiškėjas gina savo teisę vadovauti religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, kurios priklauso evangelikų reformatų tikėjimui. To paties tikėjimo, kuris yra pripažintas tradiciniu Lietuvoje, yra ir tretieji suinteresuoti asmenys. Taigi, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad juridiniai asmenys, kuriems jis atstovavo, ir kiti juridiniai asmenys, kuriuos jis laiko atskilusiais nuo pagrindinio tradicinio tikėjimo, atstovauja kitokioms religijoms ar jų atšakoms. Pareiškėjas pats nenurodo, kaip tada vadintųsi tos dvi skirtingos religijų pakraipos, kuri jų galimai yra netradicinė. Vadinasi, aplinkybė, kad Lietuvoje veikia viena evangelikų reformatų religinė bendrija, savo teises įgyvendinanti per 3 skirtingus juridinius asmenis: LERB, LERB sinodo kolegiją ir LERB-UL-sinodą, nesudaro pagrindo teigti, kad Lietuvoje egzistuoja dvi skirtingos evangelikų reformatų religinės bendrijos, tuo labiau, kad pareiškėjas, ginčydamas LERB-UL-sinodo priklausomybę evangelikams reformatams, net nenurodo, kokiai religinei bendruomenei ar bendrijai šis juridinis asmuo priskirtinas.
3. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015 Senąsias išvadas panaikino todėl, kad jos buvo nemotyvuotos, neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Teismas, įvertinęs Išvadą Nr. 1 (t. 1, b. l. 21–23; t. 5, b. l. 131–133) bei Išvadą Nr. 2 (t. 1, b. l. 24–26; t. 5, b. l. 134–136), daro išvadą, kad jos atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei priėmimo procedūras.
Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, JAR nuostatų 25.5 punktu, tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų valdymo organai iš viso neregistruojami JAR, taigi, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų vadovai įgyja įgaliojimus ne nuo jų įtraukimo į JAR, o nuo išrinkimo / paskyrimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakyme Nr. 1R-275 patvirtinto Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai, steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo 5 punktą, pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų JAR duomenims (valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms), Ministerijai pateikiamas pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, jį turi pasirašyti pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė, taip pat turi būti pateikti kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos. Skundžiamose išvadose aptartos ir įvertintos visos privalomos sąlygos dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į JAR, nes: 1) Ministerijai buvo pateiktas prašymas, kurį pasirašė pagal Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kanonus (kanoną V-1929 ir kanoną IV-2001) kompetentinga vadovybė: a) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu: T. Š. ir R. M.; b) kompetentinga Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vadovybė yra Lietuvos evangelikų reformatų sinodas, prašymą pasirašė asmenys, šio sinodo patvirtinti kaip turintys teisę sudaryti sandorius LERB sinodo kolegijos vardu: P. R. P. ir R. S.; 2) kaip kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis JAR duomenų pakeitimų teisėtumą, pateikta patvirtinta 2013 m. kovo 23 d. Neeiliniame Sinode priimtų Sinodo kanonų ir memorialų kopija (asmenys, turintys teisę sudaryti sandorius Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios vardu, patvirtinti minėtame dokumente esančiu kanonu Nr. X-2013N), 2013 m. kovo 23 d. neeilinio Sinodo posėdžio protokolas, be to, pateiktos fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu – R. M. ir T. Š. bei P. R. P. ir R. S. asmens dokumentų kopijos. Pagal JAR nuostatų 35 punktą Ministerija, JAR teikdama prašymą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo, turi patvirtinti, kad duomenys yra tikri. Teismo vertinimu, Prašyme surašyti duomenys yra tikri, sprendžiant iš šių dokumentų: su Prašymu pateikto Neeilinio Sinodo 2013 m. kovo 23 d. posėdžio protokolo kopijos bei šiame posėdyje priimto Sinodo kanono X-2013N, Neeiliniame Sinode dalyvavusiųjų asmenų sąrašo kopijos, Neeilinio Sinodo faktines aplinkybes patvirtinančio 2013 m. kovo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, Neeilinio Sinodo vaizdo bei garso įrašo, pateikto elektroninėje laikmenoje, Neeilinio Sinodo sušaukimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų – 2013 m. sausio 26 d. Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 16 d. Lietuvos evangelikų reformatų išplėstinio Konsistorijos posėdžio protokolo kopijos, 2013 m. kovo 23 d. Lietuvos evangelikų reformatų Sinodo Kuratorių sesijos protokolo kopijos. Iš Prašymo ir kitų dokumentų matyti, kad visų 14 tradicinių Lietuvoje veikiančių evangelikų reformatų parapijų sesijos (susirinkimai) išsirinko parapijų vadovybes bei delegatus į Sinodą, delegatai susirinko į Sinodą ir priėmė sprendimus dėl šios tradicinės religinės bendrijos organų, o Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kompetentinga vadovybė parengė prašymą dėl juridinio asmens Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius šio juridinio asmens vardu, įtraukimo į JAR ir pateikė prašymą Ministerijai. Teismo vertinimu, Ministerija visapusiškai, objektyviai, tinkamai įvertino jai pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstas išvadas Nr. 1 bei Nr. 2.
4. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog remiantis skundu galima suprasti, jog pareiškėjui ir D. L. tariamai suteikta išskirtinė ir nepanaikinama teisė veikti LERB ir LERB sinodo kolegijos vardu, tačiau šis teiginys nepagrįstas. Lietuvos evangelikų reformatų religinės bendrijos atstovai neskiriami „iki gyvos galvos“: juos renka aukščiausias organas – Sinodas, kuriame dalyvauja 14 miestų veikiančių evangelikų reformatų religinių bendruomenių – parapijų atstovai. Specifinis religinių bendrijų ir bendruomenių teisinis statusas (Konstitucija garantuoja tikėjimo ir sąžinės laisvę) lemia tai, kad jų nariai nėra registruojami, kaip, pavyzdžiui, tai daroma politinių partijų atveju. Remiantis 14 Lietuvos evangelikų reformatų parapijų Sesijų ir Sinodo 2013 m. kovo 23 d. Neeilinio suvažiavimo protokolais, visa Lietuvos evangelikų reformatų religinė bendrija (o ne tik LERB-UL-sinodas, kaip teigia pareiškėjas) išrinko naujus LERB ir LERB sinodo kolegijos valdymo organų narius, turinčius teisę veikti juridinio asmens vardu. Byloje, kurioje nagrinėtas Senųjų išvadų teisėtumo klausimas, pareiškėjo atstovė neginčijo fakto, jog susirinkime dalyvavo konfirmuoti parapijų nariai, t. y. asmenys, turintys teisę rinkti atstovus. Pažymėtina, kad šių susirinkimų eiga įforminta parapijų sesijų protokoluose ir užfiksuota antstolių surašytuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, kurie turi aukštesnę įrodomąją galią. Pareiškėjas, teigdamas, kad jis negalėjo būti perrinktas, nepagrįstai sutapatina save su juridiniu asmeniu: juridinio asmens valdymo organų perrinkimas, paskiriant jų nariais kitus asmenis, yra įprasta procedūra. Vien tai, kad A. K. ir D. L. bendrija neišrinko valdymo organų nariais, nereiškia, kad Ministerija privalėjo atsisakyti tenkinti Prašymą, atitinkantį galiojančių teisės aktų reikalavimus.
5. Vienas iš pareiškėjo argumentų – dabartiniai LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovai yra tuo pačiu ir lojalūs LERB-UL-sinodo atstovai. Pažymėtina, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), t. y. valstybė neturi teisės kištis į jų vidaus reikalus. Teisės aktai nedraudžia tam pačiam asmeniui eiti pareigas skirtinguose juridiniuose asmenyse. Su Ministerijoje gautu Prašymu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkami asmenys tikrai išrinkti į nurodytas pareigas, šie dokumentai atitiko tiek JAR nuostatų, tiek Sąrašo reikalavimus, taigi, Ministerija, priimdama ir patenkindama prašymą pakeisti, be kita ko, LERB ir LERB sinodo kolegijos JAR duomenis apie valdymo organų narius, turinčius teisę veikti šio juridinio asmens vardu, iš pačių Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo išrinktų LERB ir LERB sinodo kolegijos vadovų, nepažeidė sprendimų priėmimo procedūrų. Pareiškėjas, nesutikdamas su Neeilinio Sinodo ar parapijų sprendimais, turėtų ginčyti ne Ministerijos veiksmus, o būtent tuos sprendimus pagal religinės bendrijos kanonus arba kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo civilinės teisenos tvarka.
6. Teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pareiškėjo A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Ernestas Spruogis
Margarita Stambrauskaitė