Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-494-485/2017

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00875-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10; 21.11.11; 21.13.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimo I. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimu I. R. pripažinta kalta, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Minėtu nutarimu VMI prie FM prašymas dėl nuostolių priteisimo iš I. R. paliktas nenagrinėtu.
2. Kauno apylinkės teismas padarė išvadą, jog byloje I. R. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pilnai įrodyta, administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta I. R. už administracinio nusižengimo padarymą paskyrus mažesnę nei minimali sankcijoje numatyta bauda. Dėl VMI prie FM administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydžio teismas nurodė, jog tai nėra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir tokie ginčai tarp šalių spręstini civilinio proceso tvarka.
3. VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. teismui pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A6.-1617-540/2017, priimti naują nutarimą ir paskirti I. R. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 2 200 EUR dydžio baudą, pripažinti VMI prie FM nukentėjusiuoju ir priteisi iš I. R. 7 455,28 EUR  dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai.
1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo paskirta bauda I. R. atžvilgiu yra per švelni, išskirtinių sąlygų buvimas nėra nustatytas. I. R. būdama įmonės vadove turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl prieš darydama tokio pobūdžio nusižengimus, turėjo numatyti ir įvertinti galimai kilsiančias neigiamas pasekmes. Be to, ji žinodama, kad yra skolinga VMI prie FM, nesilaikydama įstatymų, sąmoningai veikė priešingai teisei taip sukeldama žalą valstybei.
2. Skunde VMI prie FM prašo atlyginti tik piniginę žalos išraišką nuostolius, t. y. nuostolių dydį, kuris egzistavo administracinio nusižengimo metu, pagal kilmę yra mokestinė nepriemoka. Nuostolių dydis, atsiradęs dėl tyčinių I. R. veiksmų, negali būti sutapatinamas su mokestine nepriemoka. Taip pat šioje byloje VMI prie FM yra pripažinta nukentėjusiuoju, todėl turėtų būti priteisiamas žalos dydis 7 455,28 EUR sumai dėl I. R. padaryto administracinio nusižengimo.
3. Pažymėjo, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, asmuo įpareigojamas atlyginti turtinį nuostolį tik tuomet, kai dėl turtinio nuostolio padarymo fakto ir jo dydžio nekyla jokių pagrįstų abejonių ir žalos klausimą įmanoma išspręsti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tokio klausimo išsprendimas nevilkins administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Tokiu atveju, kai ANK nereglamentuoja tam tikrų klausimų, o nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, papratai vadovaujamasi baudžiamojo įstatymo analogija, o pastarajame nėra jokių nuostatų neleidžiančių iš kaltininko išieškoti dėl jų veiksmų negautos naudos.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą I. R. atstovė advokatė Alina Vosyliūtė prašo pareiškėjo VMI prie FM apeliacinį skundą atmesti.
1. Atsiliepime nurodoma, kad apylinkės teismas aplinkybę, susijusią su Kauno autobusų stoties uždarymu, pagrįstai vertino kaip švelninančią atsakomybę, kadangi sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo reikalinga atsižvelgti į visumą aplinkybių, o ne į pavienius faktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovė savo iniciatyva kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinių prievolių išdėstymo, prisipažino savo kaltę ir tai, kad gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, o ne iš įmonės, taip norėdama pagerinti įmonėje susiklosčiusią situaciją.
2. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju žala, anot apeliantės, yra mokestinė nepriemoka, kurią valstybei skolingas juridinis asmuo – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau ne šios įmonės vadovė I. R.. Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, šis statusas patvirtina, kad įmonės turtas yra atskirtas nuo juridinio asmens dalyvių turto, todėl negalima teigti, kad I. R., kaip fizinis asmuo, sukėlė žalą valstybės ūkio sistemai.
3. Apeliaciniame skunde minimas viešasis interesas yra plati vertinamoji sąvoka, o jį ginantis asmuo neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, išskyrus tai, kad siekdama apsaugoti valstybės, visuomenės ar jos dalies teisėtus interesus bei principines vertybes. Byloje viešąjį interesą ginanti VMI prie FM, viešojo intereso gynimą sieja išimtinai su materialine sankcija, žalos priteisimu, tačiau ne su viešosios tvarkos užtikrinimu, pažeidimo nustatymu, jo sustabdymu. Nagrinėjamu atveju VMI prie FM į teismą kreipėsi ne tik dėl ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo, tačiau ir dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Visada kartu“ ir šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyta, tokiu būdu visi kreditoriniai reikalavimai bus nustatyti bankroto byloje. 
4. Atsiliepime nurodoma, kad VMI prie FM prašomas priteisti nuostolių dydis yra nuolat svyruojantis, todėl nagrinėjant byla administracine tvarka nustatyti žalos dydžio neatidėjus bylos nagrinėjimo neįmanoma, dėl to žalos dydis privalo būti įrodinėjamas ir nustatinėjamas civilinio proceso tvarka.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5. Apelianto VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu neginčijama I. R. padaryto teisės pažeidimo kvalifikacija ir nustatytos administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės. Skundu nesutinkama su Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo nepriteistas VMI prie FM nuostolių atlyginimas iš I. R. ir nesutinkama su I. R. paskirtos baudos dydžiu.  
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
8. Kaip jau minėta, I. R. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nubausta už tai, kad  būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM.
9. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. R. neneigė, jog UAB „Visada kartu“ yra susidariusi mokestinė nepriemoka, kad bendrovė atsiskaitinėjo pirmiausia su kitais kreditoriais, kurie vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis neturėjo pirmumo teisės patenkinti kreditorinius reikalavimus pirmiau nei būtų sumokėtos įmokos į valstybės biudžetą. I. R. teisme savo veiksmus aiškino kaip veiksmus, kurie tuo metu buvo naudingi įmonei, stengiantis, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą, dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis, kreipėsi į VMI prie FM, tačiau jos prašymo netenkino. Dėl reikalavimo sumokėti mokestinę nepriemoką (nuostolius) paaiškino, kad šiai dienai reikalaujamos priteisti sumos iš karto sumokėti negalėtų, jos neginčija, tačiau teigia, kad mokestinė priemoka atsirado ne dėl jos, kaip fizinio asmens nemokumo, o įmonės, kaip juridinio asmens nemokumo. Būtent toks I. R. veikimas priešingas CK 6.9301 straipsnio nuostatoms ir sudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, už tai I. R., kaip įmonės vadovei, ir paskirta administracinė nuobauda, kurios dydį ginčija Institucija.   
10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Apylinkės teismas, skirdamas I. R. baudą, įvertino bylos duomenis ir taikė aptartą ANK straipsnio normą. Skunde nurodyta kritika dėl švelnesnės nuobaudos taikymo nepagrįstumo, tačiau šiuo aspektu teismas pažymi, jog teisminėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl tokio sprendimo motyvavo, atsižvelgė į nurodytą Konstitucinio Teismo praktiką bei Aukščiausiojo teismo praktiką kur akcentuota, kad paskirtos nuobaudos ir ja siekiamų tikslų santykis nebūtų pažeistas proporcingumo principo prasme bei būtų adekvatu kaltininko atžvilgiu, įvertino faktines aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimo procesui, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis I. R. atžvilgiu taikyta pagrįstai ir pakankamai motyvuota. I. R. pripažino savo kaltę, gailisi, veikė priešingai teisei, siekdama padėti įmonei, kurios pajamos sumažėjo dėl nuo jos valios nepriklausančių veiksnių.
11. Taip pat apeliaciniu skundu yra siekiama iš I. R. priteisti 7 455,28 Eur dydžio nuostolių atlyginimą VMI prie FM naudai, minėtą instituciją pripažinus nukentėjusiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks institucijos prašymas negali būti tenkinamas dėl žemiau nurodytų priežasčių.
1. Visų pirma, pažymėtina, jog nuostoliai yra piniginė žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Žalos atlyginimo galimybę administracinio nusižengimo byloje numato ANK. Šio įstatymo 665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau pastebėtina, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį).
2. Nors šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas VMI prie FM, tačiau akivaizdu, kad susidarę nuostoliai yra nuolat kintantys ir žalos dydį nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą reiktų įrodinėti, o tai neatitinka ANK 665 straipsnio 1 dalies normų, be to, iš bylos duomenų matoma, kad I. R. dalį įsiskolinimų padengė iš savo asmeninių lėšų (b. l. 69 - 70). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nurodo, jog dėl nesumokėtų mokesčių institucija patyrė turtinę žalą dėl I. R. padaryto administracinio nusižengimo. Nurodoma, kad skola valstybės biudžetui – 7 455,28 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“  laiku nesumokėtų mokesčių, t. y. 1,02 Eur mokesčio  už aplinkos teršimą, 1 520,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 5 933,34 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punktu, mokesčio nepriemoka – mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Institucijos prašoma šioje byloje priteisti žala kildinama iš mokesčių mokėtojo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės nevykdymo. Tačiau mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktu). Šios prievolės dalykas – yra mokestis, kurį privalo mokėti mokesčio mokėtojas. Tuo tarpu žala – viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, institucija nepagrįstai tapatina UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką, susidariusią laikotarpiu 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., su turtine žala, už kurią, institucijos teigimu, atsakinga I. R., nes padarė administracinį nusižengimą. Dar kartą pažymėtina, kad administracinį nusižengimą I. R. padarė, kaip įmonės vadovė už tai, kad ji pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, nustatytą CK 6.9301 straipsnyje. Tačiau byloje nenustatyta ir tokie veiksmai I. R. neinkriminuoti, kad jo neteisėtas veikimas VMI prie FM atžvilgiu būtų pasireiškęs mokesčių administratoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos jam teikimu ar kitokiais neteisėtais veiksmais mokesčių administravimo srityje. Dėl to, kas šioje nutartyje išdėstyta anksčiau, toks institucijos reikalavimas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai: 1) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija); 3) duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos, jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šio straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka; 4) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus minėtąjį reglamentavimą, visiškai sutiktina su teismo sprendimu VMI prie FM prašymą dėl nuostolių atlyginimo palikti nenagrinėtu, kadangi toks reikalavimas nagrinėtinas Civilinio proceso tvarka, o ne vadovaujantis ANK nuostatomis.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskiras nuo šio juridinio asmens dalyvių turto ir nuostolių, kuriuos Institucija patyrė dėl įmonės kaltės, atlyginimo klausimas, sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla, kurioje ieškovas yra VMI prie FM, tokiu būdu akivaizdu, kad nuostoliai, atsiradę dėl mokestinės nepriemokos, jau nagrinėjami civilinio proceso tvarka.
13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                     Algirdas Remeika