Civilinė byla Nr. 2A-34-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01667-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1426-603/2017 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankrovita“, R. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, Dalia – P. T., Z. V., J. N., Ž. L., R. K., P. K., K. Č., D. K., A. M., V. K., V. A., E. E., V. G., S. S., Ž. Z., V. A., A. N., D. M. P., J. A., E. N., L. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kaišiadorių skyrius, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyris, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Investicijų ir verslo garantijos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Elme Messer“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Atrakta“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Gustomta“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Divenda“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Joldija“, uždaroji akcinė bendrovė ,,SDG“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eurocom“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vartų sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė ,,K. K. odontologijos paslaugos“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Wood Master“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“, Danske Bank, uždaroji akcinė bendrovė ,,Balstila“, uždaroji akcinė bendrovė ,,LB kompanija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriams pagal sąrašą, nurodytą ieškinio priede Nr. 35, solidariai iš atsakovų UAB ,,Bankrovita“, R. P. ir Lietuvos valstybės 118 744,20 Eur žalą ir 12 proc. metines palūkanas nuo 118 744,20 Eur sumos, skaičiuojant jas nuo vėliausios žinomos faktinės žalos padarymo dienos (2008 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) tenkinus ieškinį paskirstyti šias pinigines lėšas BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriams, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi UAB ,,NBG grupė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Bankrovita“. Vieninteliu šios įmonės akcininku buvo ieškovas D. S.. UAB „Bankrovita“ neįvykdė jai, kaip bankroto administratorei tenkančių pareigų, dėl ko įmonės kreditoriai patyrė žalą. Ji nepasirūpino tinkama įmonės turto apsauga bei tvarkymu, ko pasėkoje didžioji turto dalis buvo sunaikinta ir/ar prarasta, o kita dalis – parduota pusvelčiui. Sulaikius įmonės turto vagyste įtariamus asmenis bankroto administratorė visiškai nesirūpino ikiteisminių tyrimų eiga ir elgėsi itin aplaidžiai: ne kartą kviečiama neatvyko į policiją, neatliko teisės aktuose privalomai reikalaujamo pavogto turto inventorizacijos ir nenustatė tikslios pavogtų ir sugadintų įrengimų, patalpų ir kito materialaus, įskaitant gamybinių patalpų vidų, turto vertės, nesamdė specialistų realiam padarytos turtinės žalos dydžiui nustatyti bei nesiėmė teisinių priemonių pareikšti realų turtinės žalos dydį atitinkantį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Bankroto administratorė dar 2008 m. birželio 6 d. ir 2008 m. birželio 18 d. nurodė Kaišiadorių r. policijai, kad neturi turtinių pretenzijų nusikalstamą veiką prieš BUAB ,,NBG grupė“ padariusiam R. P., nors jis neatlygino visos įmonei padarytos turtinės žalos. Turtinės žalos atlyginimo nebuvo pareikalauta ir iš kitų nusikalstamas veikas padariusių asmenų, nors ši žala buvo žymiai didesnė, nei bankroto administratorės nurodyti 3 000 Lt. Negana to, bankroto administratorė už itin mažą kainą (6 kartus mažesnę už rinkos kainą) pardavė įmonei priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

3.       Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-157-359/2008 medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai buvo panaikinti įtarimai kitam nusikalstamą veiką kartu su R. P. padariusiam bendrininkui R. J. ir dėl to 2008 m. liepos 22 d. teismo įsakymu teisėjas G. K. vieninteliam kaltinamajam R. P. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (skirta tik 60 MGL bauda). Jeigu teismas būtų atlikęs visus teisėtus ir reikalingus veiksmus, kaip to reikalauja įstatymai, kaltinamojo R. P. atžvilgiu supaprastinto proceso tvarka nebūtų buvę galima priimti teismo įsakymo, o visa baudžiamosios bylos medžiaga būtų nagrinėjama teisiamajame posėdyje, kviečiant ir patį ieškovą D. S., ir visus kitus kreditorius.

4.       Tuo tarpu Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra nesiaiškino, kas yra nukentėjusieji nuo R. P. ir kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų (šiuo atveju tai yra visi be išimties BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriai, o ne teismo paskirta bankroto administratorė). Prokurorai neįsigilino į teismo paskirtos administratorės įgaliojimus ir atstovavimo ribas, dėl ko BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriai iš viso nebuvo informuoti nei apie ikiteisminius tyrimus ir teisme vykstančias baudžiamąsias bylas.

5.       Jeigu atsakovai UAB ,,Bankrovita“ ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas G. K. būtų tinkamai atlikę savo tarnybines ir profesines pareigas ir tinkamai nustatę realios BUAB ,,NBG grupė“ turtui padarytos turtinės žalos dydį, nusikalstamas veikas padariusių asmenų veiksmai būtų buvę kvalifikuoti pagal griežtesnius baudžiamojo įstatymo straipsnius – BK 187 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį – ir R. P. bei kiti asmenys nebūtų išvengę teisiamojo posėdžio ir jų nebūtų buvę galima nuteisti baudžiamuoju įsakymu.

6.       Turto vertintojai nustatė, kad hipoteka AB Šiaulių bankui įkeisto UAB ,,NBG grupė“ nekilnojamojo turto – gamybinių patalpų (pastato) su 1,8747 ha nuosavu komercinės paskirties žemės sklypu, esančių Pyplių k., Kaišiadorių r., turto rinkos vertė yra 490 000 Lt. Tokią turto rinkos vertę nustatė ir įmonės kreditorių susirinkimas, tačiau dėl neteisėtų asmenų veiksmų ši vertė ženkliai krito ir turtas galiausiai buvo parduotas tik už 80 000 Lt, taip padarant UAB ,,NBG grupė“, jos akcininkui D. S. ir kreditoriams ne mažesnę negu 410 000 Lt turtinę žalą, kurią ir prašoma priteisti šioje byloje.

7.       Ieškovo manymu, iš visų atsakovų solidariai priteistinos ir 12 proc. metinės palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, mokėjimo prevencijos įstatymo nuostatas nuo 118 744,20 Eur sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybės naudai 204,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas atmetė atsakovės UAB „Bankrovita“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui.

9.       Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad ieškovas šiuo atveju neįrodė egzistuojant nei vienai iš būtinųjų atsakovės UAB „Bankrovita“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl civilinė atsakomybė jai netaikytina. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 atmetė ieškovo D. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Bankrovita“ dėl 101 670,46 Lt žalos atlyginimo BUAB ,,NBG grupė“ kreditoriams. Teismas toje byloje konstatavo, kad bankroto administratorė dėjo visas pastangas, jog išsaugotų bendrovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, 2007 m. lapkričio 9 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinti trys sargų etatai ir iš patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos skirtas ir kreditorių susirinkimų nutarimais patvirtintas nustatyto dydžio atlyginimas jiems. Taip pat teismas konstatavo, kad dėl žalos, patirtos dėl vagysčių, byloje yra duomenys, jog bankroto administratorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, tyrimų metu nustatyta žala buvo iš dalies atlyginta, todėl, bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, jog dėl patirtos žalos kaltas bankroto administratorius. Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą. Byloje pateikti įrodymai, kad iškėlus bankroto bylą, administratoriaus prašymu buvo patvirtinta administravimo sąmata, kurioje administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo užtikrino įmonės turto apsaugą. Tuo tarpu, išrinkus kreditorių susirinkimą, administravimo išlaidų sąmatą tvirtino jis ir 2007 m. rugsėjo 14 d. nepriėmė nutarimo dėl bankrutuojančios įmonės turto apsaugos, sargų etatai ir atlyginimo sargams klausimas buvo išspręstas tik 2007 m. lapkričio 9 d. įvykusio susirinkimo metu. Įvykus vagystėms, bankroto administratorė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas, tyrimų metu nustatyta žala buvo iš dalies atlyginta, todėl Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog dėl patirtos žalos kalta bankroto administratorė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes šioje byloje skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėtoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai yra aktualūs šiuo atveju bei patvirtina bankroto administratorės neteisėtų veiksmų, siekiant apsaugoti įmonės turtą, nebuvimą.

10.       Taip pat teismas konstatavo, kad BUAB „NGB grupė“ nekilnojamojo turto pardavimo tvarka ir kaina buvo nustatinėjama kreditorių susirinkimuose, o ne bankroto administratorės sprendimu. Kauno apygardos teisme 2014 m. kovo 4 d. sprendimu buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1010-259/2014 pagal D. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Bankrovita“ dėl žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškinys buvo atmestas. Toje byloje ieškovas D. S. įrodinėjo, jog bankroto bylos iškėlimo metu UAB ,,NBG grupė“ turėjo daug turto, tačiau bankroto administratorė šio turto neišsaugojo. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir nustatė, kad 2007 m. rugsėjo 14 d. įvykusiame pirmajame BUAB „NBG grupė“ kreditorių susirinkime balsų dauguma buvo nutarta atlikti patikslintą bankrutuojančiai įmonei priklausančio ir AB Šiaulių bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimą. UAB „Liturta“ 2007 m. spalio 29 d. turto vertės išvadoje nustatyta BUAB „NBG grupė“ priklausančio nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir pastatų) rinkos vertė – 490 000 Lt. 2007 m. lapkričio 9 d. ir 2008 m. sausio 14 d. vykusių susirinkimų metu kreditoriai įpareigojo bankroto administratorių pardavinėti BUAB „NBG grupė“ nekilnojamąjį turtą varžytynėse, nustatę pradinę pardavimo kainą – 490 000 Lt. Nustatyta, kad nepavykus už nustatytą kainą šio turto parduoti nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse, o AB Šiaulių bankui nesutikus perimti šio jam įkeisto turto už 490 000 Lt, BUAB „NBG grupė“ kreditoriai nutarė sumažinti šio turto kainą ir pardavinėti jį be varžytynių: 2008 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimas nutarė nekilnojamąjį turtą pardavinėti už ne mažiau kaip 441 000 Lt; 2008 m. balandžio 2 d. – už ne mažiau kaip 308 700 Lt; 2008 m. liepos 1 d. – už 250 000 Lt; 2008 m. rugsėjo 18 d. – už 210 000 Lt, 2009 m. gegužės 27 d. – už 100 000 Lt, o 2009 m. lapkričio 12 d. – jau už 80 000 Lt. Šie duomenys įrodo, kad turto kaina buvo mažinama nuosekliai, ilgą laiką, kreditorių valia, nepavykus ginčo turto realizuoti didesnėmis kainomis. Paskutinis kreditorių susirinkimo nutarimas buvo realizuotas 2009 m. lapkričio 26 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas D. S. neįrodė ir teismas nenustatė, kad paminėti kreditorių susirinkimo nutarimai bei turto pardavimas be varžytynių buvo neteisėti (suklastoti ar priimti pažeidus imperatyvias Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliantas D. S. dalyvavo BUAB „NBG grupė“ kreditorių susirinkimuose ir balsavo už juose priimtus nutarimus. Jis taip pat dalyvavo ir balsavo 2009 m. lapkričio 12 d. įvykusiame BUAB „NBG grupė“ kreditorių susirinkime, kuriame nutarta ginčo nekilnojamąjį turtą pardavinėti už 80 000 Lt, pats siūlė nekilnojamąjį turtą pardavinėti tik šiek tiek didesne – 100 000 Lt kaina. Tai įrodo, kad apeliantas turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl kiekvieno susirinkime priimamo nutarimo, taip pat ir dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir turto kainų, o nesutikdamas su priimtais nutarimais, juos turėjo teisę skųsti teismui ĮBĮ nustatyta tvarka.

11.       Atsižvelgęs į tai bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo laikyti įrodytomis ieškovo D. S. nurodytas aplinkybes, jog 2007 m. gruodžio 3 d., 11 d. ir 14 d. įvykus vagystėms bei sugadinus patalpose esantį turtą, įmonės parduoto nekilnojamojo turto vertė sumažėjo nuo 490 000 Lt iki 80 000 Lt, kai tuo labiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti klausimą, jog nekilnojamojo turto kainos kitimą sąlygojo ieškovo nurodomos vagystės ir turto sužalojimas.

12.       Vertindamas bankroto administratorės veiksmus R. P. baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad jo ir administratorės sudarytas taikus susitarimas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Bylos duomenys patvirtinta, kad bankroto administratorė pateikė kreditorių susirinkimui informaciją apie bendrovės gautas lėšas, tame tarpe ir R. P. 3 000 Lt dėl bendrovei padarytos žalos. Buvo patikrinti visi prieinami viešieji registrai apie A. P. turtą ir nustatyta, kad jis jokio turto neturi, be to, net ir ikiteisminio tyrimo metu sutartą 3 000 Lt piniginę sumą už padarytą žalą sumokėjo ne pats R. P., o kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės UAB ,,Bankrovita“ argumentais, jog taikus susitarimas buvo pasiektas įvertinus ir realias galimybes išieškoti žalą. Pasiekus taikų susitarimą bankroto administratorei nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl civilinio ieškinio pateikimo baudžiamojoje byloje ar civilinės bylos dėl žalos atlyginimo iškėlimo.

13.       Pasisakydamas dėl atsakovo R. P. atsakomybės, teismas pažymėjo, kad ieškovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiais konkrečiais šio atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta reikalaujama priteisti žala. Teismas sprendė, kad ieškovui nekonkretizavus prašomos turtinės žalos sumos dydžio bei nenurodžius ir nepateikus konkrečių įrodymų, susijusių su prašoma priteisti turtine žala, nėra pagrindo konstatuoti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų šio atsakovo atžvilgiu.

14.       Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės dėl jos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio faktinis pagrindas nėra tinkamai suformuluotas, ieškinys yra paremtas abstrakčiais sakiniais apie teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus, aiškiai nenurodant konkrečių teisėjų ir/ar kitų pareigūnų veiksmų, nulėmusių konkrečią BUAB ,,NGB grupė“ ir / ar kreditorių patirtą žalą, taip užkertant kelią atsakovams tinkamai atsikirsti į ieškovo reikalavimus, o teismui vykdyti teisingumą. Ieškovas ir šio atsakovo atžvilgiu nekonkretizavo prašomos turtinės žalos sumų dydžio bei nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, susijusių su prašoma priteisti turtine žala. Ikiteisminiai tyrimai, kuriuos savo ieškinyje mini D. S., dėl vagysčių iš BUAB ,,NBG grupė“ priklausančių patalpų įstatymų nustatyta tvarka yra užbaigti, prokuroro procesiniai sprendimai apskųsti nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti klausimų, susijusių su kitų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio bei žalos nustatymu.

15.       Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovų argumentams, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nes jo nurodomi veiksmai vyko 2007 – 2008 m., o o ieškinys buvo pateiktas teismui tik 2016 m. rugpjūčio 20 d.

16.       Atmetus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, teismas nesprendė klausimo dėl palūkanų priteisimo, ir šioje dalyje ieškinį taip pat atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17.       Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pačiam priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, apie kurį nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo pranešta, ir jie jame nedalyvavo, užbaigė civilinės bylos nagrinėjimą ir atidėjo procesinio sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą. Tokiu būdu teismas užkirto kelią ieškovui dalyvauti bylos nagrinėjime ir tai yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

17.2.                      Pirmosios instancijos teismas nesuteikė naujai paskirtai ieškovo atstovei galimybės tinkamai susipažinti su nagrinėjama byla bei suderinti poziciją su ieškovu, taip pažeisdamas jo teisę į teisingą teismą. Be to, ieškovas ne kartą pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu bei kviesti jį juose dalyvauti, derinti posėdžių laiką su baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas dalyvauja, nagrinėjimo datomis. Visgi teismas į šiuos ieškovo prašymus taip pat neatsižvelgė ir taip užkirto jam kelią apginti savo pažeistas teises. Visuma pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų liudija jos šališkumą bei nusistatymą prieš ieškovą, kas taip pat sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą.

17.3.                      Byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka apklausiant joje liudytojais buvusį Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą D. V. ir prokurorą K. D., buvusią Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkę V. Ž., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėją G. K., advokatę L. R.. Taip pat, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ji turėtų būti nagrinėjama sudarius mišrią civilinių bylų ir baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją.

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenušalino advokato E. L. nuo BUAB „Bankrovita“ atstovavimo šioje civilinėje byloje, kadangi jis anksčiau eilę kartų yra atstovavęs R. K. ir jo sutuoktinės bendrovę bylose, susijusiose su UAB „NBG grupė“ bankroto procesu.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-17-753/2017, kadangi ji yra neatsiejamai susijusi su šia byla.

17.6.                      Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi kitose bylose nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, nes jos buvo išnagrinėtos neištyrus visumos svarbių aplinkybių, nesusipažinus su baudžiamųjų bylų medžiaga.

17.7.                      Ieškovas teikė teismui prašymą atnaujinti senaties terminą ieškiniui pateikti, jei jis manytų, kad toks terminas yra praleistas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2010 m. aktyviai siekė surinkti visą bylai reikšmingą informaciją, o baudžiamosiose bylose surinkti duomenys jam tapo žinomi tik nuo 2014 m., todėl ieškovas negalėjo anksčiau kreiptis į teismą su ieškiniu.

17.8.                      Nukentėję nuo R. P. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų buvo ir yra UAB „NGB grupė“ akcininkai, o ne šios įmonės bankroto administratorius, todėl teismas neturėjo teisės priimti G. P. atžvilgiu teismo baudžiamojo įsakymo jiems apie tai nepranešęs.

17.9.                      Teismas nepagrįstai nenustatė egzistuojant visų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovų UAB „Bankrovita“, R. P. ir valstybės pareigūnų veiksmuose, dėl ko priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą atmesti ieškovo ieškinį.

17.10.                      Ieškovui yra teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės teisinė pagalba, todėl išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą skundžiamu sprendimu neturėjo būti iš jo priteistos.

17.11.                      Iki valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo ieškovas savo interesus teisme ir kitose institucijose gynė su advokatais, už kurių teisinę pagalbą mokėjo pinigus. Šiuos pinigus ieškovas turi teisę atgauti, todėl prašo teismo priteisti jam bent 1 000 Eur minimalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

18.       Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su valstybės pareigūnų neteisėtais veiksmais yra analogiški jo ieškinyje nurodytiems argumentams, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai atmetė. Nenurodžius jokių kitų argumentų skundas šioje dalyje atmestinas. 

19.       Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

19.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas jam tinkamai nepranešė apie vykusį teismo posėdį. Ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, kuri buvo informuota apie posėdžio atidėjimą, todėl jo informavimas taip pat laikytinas tinkamu.

19.2.                      Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo tenkinti jo prašymą sustabdyti civilinę bylą dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kadangi baudžiamoji byla nėra susijusi su šia civiline byla.

19.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido senaties terminą kreiptis į teismą, taip pat, kad nenurodė jokių konkrečių valstybės pareigūnų veiksmų, kurie sąlygojo prašomos priteisti žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo

21.       Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas D. S. pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 1) teismo šaukimo į 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį kopiją; 2) teismo pranešimo apie 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdį kopiją; 3) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie bylos nagrinėjimo eigą kopiją; 4) UAB „Bankrovita“ skelbimų apie varžytynes kopijas. Remdamasis CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kad apeliacinės instancijos teismo teisė priimti byloje teikiamus naujus įrodymus yra ribota, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą įrodymą, nurodytą Nr. 4, kaip tokį, kuris galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Įrodymai, nurodyti Nr. 1 – 3 teismui yra viešai prieinami, todėl juos jis taip pat atsisako priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos ir mišrios teisėjų kolegijos sudarymo 

22.       Ieškovas, motyvuodamas bylos sudėtingumu bei netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos išnagrinėjimu, apeliaciniame skunde pateikė prašymus nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bei apklausti liudytojais buvusį prokurorą D. V. ir prokurorą K. D., buvusią Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos viršininkę V. Ž., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėją G. K., advokatę L. R..

23.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.).

24.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos aplinkybės nerodo egzistuojant būtinybei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Faktinės bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, jas pirmosios instancijos teismas išsamiai išaiškino, ištyrė ir aptarė, o apeliaciniame skunde esminių naujų argumentų nepateikta. Teismo vertinimu, byloje nėra reikšminga apklausti ir ieškovo nurodytus asmenis. Jų apklausimo galimybė pirmosios instancijos teisme jau buvo svarstyta, teismas ją atmetė, o ieškovas jokių kitų argumentų nenurodė.

25.       Ieškovas skunde taip pat prašė nagrinėti bylą mišrioje civilines ir baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teisėjų kolegijoje. Teismo vertinimu, ir šis apelianto prašymas nėra tinkamai pagrįstas. Vien aplinkybė, kad civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo teismas turi įvertinti ikiteisminių tyrimų ir baudžiamųjų bylų medžiagas, kurios yra tik dalis įrodinėjimo priemonių byloje, nesąlygoja būtinybės bylą nagrinėti sudarius mišrią teisėjų kolegiją. Atsakomybė šioje byloje atsakovams keliama civilinių teisinių santykių pagrindu ir tai lemia, kad bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėja civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija. Dėl nurodytų aplinkybių prašymas dėl mišrios teisėjų kolegijos sudarymo laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Dėl bylos sustabdymo

26.       Ieškovas D. S. savo apeliaciniame skunde bei 2018 m. lapkričio 19 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iki tol, kol bus iš esmės išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-17-753/2017 ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad šis apelianto prašymas nėra teisiškai pagrįstas. Pateikti į bylą įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia nagrinėti šią bylą nesustabdžius iki ieškovo nurodomos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, todėl prašymas netenkintinas.

Dėl ieškovo nurodytų procesinių teisės pažeidimų bei jo teisių apsaugos

28.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo visą eilę bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės pažeidimų bei neoficialių trukdymų ieškovui ginti jo pažeistas teises. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje, apie kurį nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims nebuvo pranešta ir jie jame nedalyvavo, užbaigė civilinės bylos nagrinėjimą ir atidėjo procesinio sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą. Tokiu būdu teismas užkirto kelią ieškovui dalyvauti bylos nagrinėjime ir tai yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovas pažymi, kad teismas nesuteikė naujai paskirtai ieškovo atstovei galimybės tinkamai susipažinti su nagrinėjama byla bei suderinti poziciją su ieškovu, netenkino ieškovo prašymų pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu bei kviesti jį juose dalyvauti, derinti posėdžių laiką su baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas dalyvauja, nagrinėjimo datomis. Taip pat teismas nepagrįstai nenušalino advokato E. L. nuo BUAB „Bankrovita“ atstovavimo šioje civilinėje byloje, kadangi jis anksčiau eilę kartų yra atstovavęs R. K. ir jo sutuoktinės bendrovę bylose, susijusiose su UAB „NBG grupė“ bankroto procesu, bei nepagrįstai nesustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimo iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-17-753/2017. Apelianto vertinimu, visuma pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos veiksmų liudija jos šališkumą bei nusistatymą prieš ieškovą, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Įvertinusi tokius ieškovo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti.

29.       Bylos duomenys patvirtinta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovė advokatė R. J., paskirta jo atstovavimui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu. Šio posėdžio metu teismas patenkino advokatės prašymą suteikti jai 5 dienų terminą susipažinti su bylos medžiaga bei paskelbė byloje pertrauką. Atstovė teismo posėdžio metu nurodė jau susipažinusi su dalimi bylos medžiagos ir patvirtino, kad toks terminas jai yra pakankamas. Todėl teismo veiksmai, paskelbiant byloje pertrauką iki 2017 m. lapkričio 27 d. nelaikytini neteisėtais. Ieškovo atstovė to paties teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas su ja kontakto nepalaiko, todėl ieškovo argumentai, kad per nustatytą terminą atstovė negalėjo tinkamai susipažinti su byla ir kad jis nespėjo suderinti su advokate savo pozicijos, nėra reikšmingi sprendžiant dėl ieškovo nurodomų, neva neteisėtų, teismo veiksmų.

30.       Ieškovo teigimu, neinformavęs nei jo, nei trečiųjų asmenų apie 2017 m. lapkričio 27 d. teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą ir vien jau dėl to skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismas su tokiu ieškovo argumentu taip pat nesutinka, nes paskelbiant teismo pertrauką byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo datą nėra informuojami šaukimais. Be to, 2017 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje ieškovas buvo atstovaujamas advokatės, iš kurios galėjo sužinoti apie teismo posėdžio pertrauką. Negana to, Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovas yra prisijungęs prie bylos per teismų elektroninių paslaugų portalą, aktyviai teikė per jį dokumentus bylai,  todėl esminė bylos informacija jam galėjo būti žinoma ir tokiu būdu. jeigu visgi ieškovas ir nebuvo asmeniškai informuotas apie teismo posėdį, tai lėmė tik ieškovo pasyvumas ir nebendradarbiavimas, o ne teismo neteisėti veiksmai. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad neegzistuoja pagrindas pripažinti skundžiamą sprendimą negaliojančiu dėl ieškovo nurodomo absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

31.       Bylos duomenys paneigia ieškovo teiginius, kad teismas turėjo pripažinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, bei derinti šios bylos ir baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas dalyvavo, datas. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, jog nebuvo ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Ieškovo teisės dalyvauti juose nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos ar suvaržytos.

32.       Ieškovo argumentai dėl būtinybės sustabdyti šią bylą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-17-753/2017 pirmosios instancijos teisme taip pat stokoja pagrįstumo. Eilė ieškovo prašymų dėl bylos sustabdymo buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, teismas dėl jų išsamiai pasisakė bei argumentavo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog ieškovas aiškia ir konkrečiai neargumentavo, kodėl byla turėtų būti sustabdyta ir kokią reikšmę jos išnagrinėjimui turi minėta baudžiamoji byla.

33.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ir kiti ieškovo skundo teiginiai dėl kitų  procesinių pažeidimų nėra pagrįsti.

Dėl bylos esmės

34.       Susipažinusi su ieškovo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Lietuvos valstybės atstovų atsiliepimuose pateiktu argumentu, kad iš esmės jokių naujų argumentų bei įrodymų jame apeliantas nepateikė. Pakankamai didelės apimties ieškovo apeliacinis skundas, be aukščiau šioje nutartyje aptartų procesinių bylos nagrinėjimo pažeidimų yra grindžiamas analogiškais argumentais, kuriuos ieškovas teikė pirmosios instancijos teisme: apeliaciniame skunde ieškovas nurodo kad bankroto administratorė UAB „Bankrovita“ tinkamai neatliko jai įstatymų patikėtų pareigų, tinkamai nesirūpino ikiteisminių tyrimų eiga, nesamdė specialistų realiam padarytos žalos dydžiui nustatyti bei nesiėmė teisinių priemonių pareikšti realų žalos dydį atitinkantį ieškinį baudžiamojoje byloje, kas būtų nulėmę ne tik R. P. padarytų nusikalstamų veikų tinkamą kvalifikavimą, bet R. P. ir kiti asmenys taip pat nebūtų išvengę teisiamojo posėdžio ir jų nebūtų galima nuteisti baudžiamuoju įsakymu; ieškovo teigimu, tuometinis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas G. K. priėmė 2008 m. liepos 22 d. teismo įsakymą neįsigilinęs į baudžiamosios bylos esmę, į oficialų procesinį dokumentą įrašė ne visas reikšmingas aplinkybes ir nuslėpdamas faktus, reikalingus teisingam ir pagrįstam oficialiam sprendimui baudžiamojoje byloje priimti. Apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. ir įmonės kreditoriams, dėl ko priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. išvengė realios laisvės atėmimo bausmės ir žalos atlyginimo; Kaišiadorių apylinkės prokuratūra nesiaiškino kas yra nukentėjusieji nuo R. P. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų, neįsigilino į bankroto administratorės įgaliojimų apimtį, dėl ko įmonės kreditoriai nebuvo informuoti apie vykstantį ikiteisminį tyrimą.

35.       Be šių ir juos išplėtojančių argumentų atsakovas skunde pateikė daug teismų praktikos, tačiau, pastebėtina, nesiejo jos su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl ieškovo šioje byloje keltų argumentų nepagrįstumo, aiškiai bei argumentuotai pagrindė savo sprendimą ieškovo ieškinio netenkinti. Ieškovui skunde nenurodant konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, o tik atkartojant tuos pačius argumentus, bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pritariant skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams, teismas nemato pagrindo pakartotinai ar plačiau dėl jų pasisakyti.

36.       Teisėjų kolegija tik pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija remtis sprendime kitose bylose nustatytais prejudiciniais faktais. Apeliantas savo argumentais ir teiginiais nepaneigė minėtose bylose nustatytų aplinkybių. Jose priimti procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti.

37.       Teisėjų kolegija taip pat pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties taikymo.

Dėl teismo sprendimu priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų

38.       Skunde ieškovas nurodo, kad jam yra teikiama 100 proc. kompensuojama valstybės teisinė pagalba, todėl išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą skundžiamu sprendimu neturėjo būti iš jo priteistos. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka.

39.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose [2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751 nuo 2017 07 01 papildžius CPK 88 str. 1 d. nauju punktu, 9 punktas tapo 10 punktu] nurodytas bylinėjimosi išlaidas). CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamoje byloje esantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-2682-11073 patvirtina, kad ieškovas šioje byloje yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai iš ieškovo priteisė valstybei 204,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nekeičiant jo esmės.

Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų

40.       Teismas taip pat atmeta ieškovo prašymą atlyginti jam bent minimalias bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki byloje jam buvo skirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas. Pirma, ieškovo ieškinys bei apeliacinis skundas byloje pripažinti nepagrįstais, todėl teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovas neturi (CPK 93 straipsnis). O antra, net ir nurodydamas patyręs tokias išlaidas, ieškovas niekaip nepagrindė jų realaus egzistavimo, t. y. nepateikė teismui jas įrodančius duomenų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

41.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

42.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgus į šios nutarties 39 punkte nurodytus argumentus sprendimas tikslintinas, nekeičiant jo esmės. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį, kuria valstybės naudai iš ieškovo D. S. priteistos 204, 63 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šių išlaidų valstybei nepriteisiant.

Teisėjai                Rasa Gudžiūnienė

                Kazys Kailiūnas

                Aldona Tilindienė