Baudž. byla Nr. N1-237-297/2016

(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03959-2016-8)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.11.;

1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.;

2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.6.

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 3 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui,

civiliniams atsakovams J. V., L. V.,

gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, neteistas, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis G. V. 2016 m. sausio 25 d. apie 14.30 val. Alytaus mieste Kaštonų gatvėje prie daugiabučio namo Nr. 20, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia prikibo prie nukentėjusiojo L. B., kuriam dėl menkavertės dingsties sudavė vieną smūgį ranka į veidą, tuo padarė nukentėjusiajam L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos nosies nugarėlės abiejose pusėse, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tokiais veiksmais kaltinamasis rodė nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. V. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad su nukentėjusiuoju L. B. buvo pažįstamas, nes mokėsi vienoje gimnazijoje, be to, abu lankė krepšinio treniruotes Alytaus sporto centre. 2016 m. sausio 25 d. po pamokų jis važiavo automobiliu su draugais ir pamatė prie Kaštonų g. namo Nr. 20 L. B., nutarė su juo pasikalbėti, nes išvakarėse, t. y. sekmadienį, jo draugė pasiskundė, kad viename vakarėlyje L. B. prie jos priekabiavo. Išlipęs iš automobilio, kaltinamasis nuėjo prie L. B., kuris stovėjo šalia laiptinės kartu su dviem savo draugais. Paskui kaltinamąjį iš automobilio išlipo ir jam iš paskos ėjo du ar trys jo draugai. Priėjęs prie L. B., kaltinamasis paklausė, kodėl šis kibo prie jo draugės. L. B. įžūliai atsakė, kad tai ne jo reikalas. Supykęs kaltinamasis nesusivaldė ir sudavė kumščiu vieną kartą L. B. į veidą, pataikė į nosį, matė, kad jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to kaltinamasis grįžo į automobilį ir nuvažiavo. Kai prasidėjo policijos tyrimas, kaltinamasis bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, norėjo atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis ir jo tėvas atsisakė taikytis. Dėl savo elgesio kaltinamasis nurodė nuoširdžiai atgailaujantis.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu G. V. kaltę taip pat iš esmės pripažino, tik aiškino, kad konfliktas kilo dėl asmeninių santykių ir jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką (1 t., b. l. 72-73, 77).

Kaltinamajam G. V. teisme visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš B. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2016-01-25 B. B. kreipėsi į policiją, pranešdamas apie tai, kad 2016-01-25 apie 14.50 val. G. V. sumušė jo nepilnametį sūnų L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6).

2016-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytuje, Kaštonų gatvėje, prie daugiabučio namo Nr. 20; apžiūrint įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 7-11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 105/2016 (06) ir Nr. pG 181/2016 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam L. B. buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva odoje ir poodyje nosies nugarėlės srityje, muštinės žaizdos nosies nugarėlės abiejose pusėse, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 17-19, 22-24).

Nukentėjusysis L. B., apklaustas bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2016-01-25 apie 14.30 val. su dviem klasiokais A. M. ir D. S. po pamokų ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidamas nuo mokyklos, pastebėjo, kaip iš matymo pažįstamas G. V., su kuriuo mokosi vienoje mokykloje ir lanko krepšinio treniruotes, įsėdo į automobilį. Nukentėjusiajam priėjus prie savo namo laiptinės, į kiemą įvažiavo lengvasis automobilis Mercedes Benz, iš jo išlipo nepažįstamas vaikinas ir jam pasakė „palauk, niekur nebėk“. Po to atėjo G. V. ir dar keturi jaunuoliai. G. V. pradėjo jam aiškinti, kodėl jis lenda prie svetimų panelių, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, įžeidžiamai vadino „gaidžiu“, „asilu“ ir netikėtai trenkė kumščiu jam į nosį. Po šio smūgio iš nosies nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas ir jis įėjo į savo namo laiptinę, draugai palydėjo jį iki buto. Apie šį įvykį nukentėjusysis pranešė savo tėvui, po to vyko į policijos komisariatą ir į ligoninę (1 t., b. l. 40-41).

Liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2016-01-25 apie 14.30 val. jis su klasioku L. B. po pamokų ėjo namo. Sutiko G. V., su kuriuo mokosi toje pačioje mokykloje. G. V. pasiūlė L. B. pakalbėti apie kažkokią panelę. Pokalbio metu G. V. ranka kirto L. B. į nosį, šiam pasipylė kraujas. L. B. nubėgo į laiptinę. A. M. palydėjo jį iki buto durų (1 t., b. l. 64-65).

Liudytojas D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-01-25 apie 14.30 val. ėjo iš mokyklos namo. Su juo ėjo L. B. ir A. M.. Prie L. B. namo sutiko G. V., kuris sakė nori pasikalbėti su L. B. apie panelę. Jiems besikalbant, G. V. staiga sudavė vieną smūgį dešine ranka L. B. į nosį. Šalia stovėjo G. V. draugai, bet jie į konfliktą nesikišo. Po G. V. suduoto smūgio L. B. iš nosies pasipylė kraujas ir L. B. nubėgo į savo namo laiptinę (1 t., b. l. 67).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo G. V. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo L. B. ir liudytojų A. M., D. S. parodymais, specialisto išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, t. y. jis viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės, pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės dingsties, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo įžūlus elgesys viešoje vietoje pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį L. B.. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų – smūgio sudavimo ranka L. B. į veidą, atsirado padariniai – nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis aiškino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl asmeninių paskatų, tačiau teismas pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-447/2010, 2K-450/2010). Kaltinamasis santykius su nukentėjusiuoju aiškinosi viešoje vietoje – miesto gatvėje ir dėl jo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi kitų asmenų akivaizdoje prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas fizinis smurtas, konfliktą stebėję asmenys buvo šokiruoti kaltinamojo įžūlumo, pasijuto pažeminti dėl tokio kaltinamojo elementarių bendravimo normų nepaisymo. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis viena veika pasikėsino į du skirtingus objektus – viešąją tvarką ir kito asmens sveikatą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011).

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, teisme atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino dalį padarytos žalos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. V. yra nepilnametis, pirmą kartą teisiamas už nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie šiuo atveju sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Iš kaltinamojo paaiškinimų, jo elgesio teismo posėdžio metu galima spręsti, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę (savo noru atlygino dalį žalos). Nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Mokosi gimnazijoje, aktyviai sportuoja, charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t., b. l. 86, 87, 2 t., b. l. 28-31). Gyvena šeimoje kartu su tėvais, šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tėvai rūpinasi sūnaus elgesiu, jo mokymusi, bendrauja su mokytojais, lankosi tėvų susirinkimuose. Teismas, įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis G. V. padarė išvadas ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo nubaudimas bei siekimas teigiamų nepilnamečio asmens elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, todėl teismas pripažįsta, kad G. V. atitinka BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. nustatytas sąlygas, kas sudaro pagrindą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d., o bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.). Remiantis BK 93 str. 2 d., atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtinos šio kodekso 82 str. numatytos auklėjamojo poveikio priemonės.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo G. V. gynėjas teikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 str. pagrindu, t. y. pagal laidavimą. Svarstant, kokiu pagrindu kaltinamasis G. V. galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas įvertina tą aplinkybę, kad G. V. tiek nusikalstamų veikų padarymo metu, tiek ir šiuo metu yra nepilnametis, todėl sprendžia, kad šiuo atveju reikia vadovautis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančiomis BK XI skyriaus nuostatomis. Nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia nepilnamečiui taikyti BK 40 str., tačiau BK 93 str. sąlygos nepilnamečiui yra palankesnės, kadangi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu yra besąlyginis (skirtingai nuo BK 40 str.), todėl šiuo konkrečiu atveju teismas pasirenka nepilnamečiui palankesnį įstatymą ir taiko BK 93 str. 1 d. nuostatas.

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį 78,45 Eur sumai už nukentėjusiajam L. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 27-30). Civilinis atsakovas L. V. 2016-03-30 atlygino ligonių kasai 78,45 Eur (1 t., b. l. 34). Taigi, nustačius, kad žala yra savanoriškai atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis L. B. ir jo atstovas pagal įstatymą B. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jiems iš civilinių atsakovų J. V. ir L. V. (nepilnamečio kaltinamojo tėvų) solidariai 432,95 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Atskiru civiliniu ieškiniu B. B. prašė priteisti jam iš civilinių atsakovų J. V. ir L. V. solidariai 282,98 Eur turtinei žalai atlyginti bei visas su bylinėjimusi susijusias išlaidas (2 t., b. l. 1-6, 20-21). Ieškiniuose nurodė, kad L. B. dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo buvo gydomas, reikėjo pirkti vaistus, pagal 2016-02-19 kvitą sumokėta 24,59 Eur, pagal 2016-02-05 kvitą – 16,86 Eur; be to, teko patirti transporto išlaidas, kurios pagal 2016-03-01 kvitą sudaro 33,23 Eur. Laikotarpyje nuo 2016-02-22 iki 2016-03-15 L. B. gydėsi stacionariai VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filiale Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkuose „Saulutė", ryšium su tuo reikėjo pirkti papildomą maistą, patirti išlaidas kurui, pagal 2016-03-05 kvitą šios išlaidos sudaro 16,96 Eur, pagal 2016-03-08 kvitą – 4,70 Eur, pagal 2016-03-10 kvitą – 6,83 Eur, pagal 2016-03-13 kvitą – 33,05 Eur, pagal 2016-03-14 kvitą – 3,12 EUR; pagal 2016-03-01 kvitą – 10,63 Eur, iš viso – 75,29 Eur. Kadangi L. B., gim. 1998-06-05, ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnametis, jo tėvas B. B. tyrėjo nutarimu buvo pripažintas nepilnamečio nukentėjusiojo atstovu pagal įstatymą, jis privalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose. B. B. pagal darbo kontraktą dirba (duomenys neskelbtini). Tikslu dalyvauti teismo posėdyje, kuris buvo paskirtas 2016-06-14, B. B. 2016-06-12 lėktuvu parskrido į Lietuvą, o 2016-06-14 vėl išskrido į Norvegiją, dėl to jis turėjo kelionės išlaidų ir negavo darbo pajamų. 2016-06-12 skrydžio Oslas-Vilnius ir 2016-06-14 skrydžio Vilnius-Oslas lėktuvo bilietų įsigijimo kaina – 77,70 Eur. Pagal B. B. darbo kontraktą jo vidutinis mėnesio uždarbis sudaro 20 000 Norvegijos kronų. Laikant, kad mėnesio darbo dienų skaičius 21 darbo diena, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 952 Norvegijos kronų. Negautų darbinių pajamų dalis už 2016 m. birželio 13-14 dienas (dvi dienos), sudaro 1904 Norvegijos kronų, kas ekvivalentu eurais pagal 2016-06-13 oficialių Eur/NOK santykį sudaro 205,28 Eur (1904 : 9,2725= 205,28). Taigi, B. B. negautos darbo pajamos už 2016 m. birželio 13 ir 14 dienas sudaro 205,28 Eur. Bendra turtinės žalos suma yra 432,95 Eur. Be to, nukentėjusysis L. B. prašė priteisti jam 3000 Eur dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo 2016-01-25 jis buvo pristatytas į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, kur jam atlikti mediciniai tyrimai, įskaitant radiologinį tyrimą, nustatyti nosies sumušimai ir nosies kaulų lūžimas. Tą pačią dieną buvo išleistas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui. L. B. mokėsi Alytaus miesto Jotvingių gimnazijoje. Dėl patirtos traumos nuo 2016-01-26 iki 2016-02-01 nelankė mokyklos. Laikotarpiu nuo 2016-02-02 iki 2016-02-28 buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų. Traumos pasekoje jam sutriko miegas, atsirado nerimas, baimės jausmas, pastovus galvos skausmas. Dėl to L. B. ne kartą kreipėsi į gydymo įstaigas (neurologą). Vizitai pas gydytojus 2016-02-05, 2016-02-09, 2016-02-18. Nuo 2016-02-22 iki 2016-03-15 L. B. gydėsi Druskininkų sanatorijoje „Saulutė", gydomosios reabilitacijos trukmė 22 kalendorinės dienos. Ateityje numatoma nosies korekcijos operacija, nes gydytojų teigimu iki 18 metų amžiaus tokios operacijos nėra atliekamos. Gydymosi laikotarpiu nutrūko intensyvus mokymosi procesas, kas neigiamai atsilieps mokymosi kokybei, teks mokytis papildomai, samdyti dėstomų dalykų korepetitorius, kurių paslaugos yra mokamos. Nuo 5 klasės L. B. Alytaus sporto ir rekreacijos centre lankė krepšinio užsiėmimus (treniruotes). Pasiekimai sporte geri, tumyruose ne kartą buvo apdovanotas. Dėl traumos nutrūkęs treniruočių procesas neigiamai atsilieps jo žaidimui ir sportinei karjerai, tai sukels didelių emocinių ir kitokių nepatogumų, nes L. B. nuo mažens save siejo tik su krepšiniu. L. B. teko iškęsti nemažus fizinius skausmus, nepatogumus, jis patyrė stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, išliko neigiamos pasekmės (sutrikęs miegas, kvėpavimas ir kt.), kurios yra juntamos iki šiol. Po patirtų traumų pastoviai skundžiasi galvos skausmais, galvos svaigimu, nemiga, kas atitinkamai atsiliepia gyvenimo kokybei: prastėja rezultatai mokymosi procese, sporte, bendravime su aplinkiniais. L. B. buvo sumuštas klasiokų ir bendraamžių kaimynų akivaizdoje, todėl patyrė pažeminimą ir didelius moralinius išgyvenimus, iki šiol kamuoja kaltės ir nepilnavertiškumo kompleksai, nepasitikėjimo savimi jausmas, sumažėjo bendravimo įgūdžiai, nenoras bendrauti nei su klasiokais, nei su kiemo ar krepšinio komandos draugais, pasidarė uždaras, jo gyvenimas tapo nepilnavertis. Išgyvenimų dėl būsimo teismo proceso pasekoje pablogėjo L. B. sveikata, 2016-06-10 dėl širdies skausmų bei bendro silpnumo jis kreipėsi į šeimos gydytoją, iš kur GMP automobiliu buvo išvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, paguldytas į stebėjimo palatą, mediciniškai specialistų apžiūrėtas, atlikti tyrimai, suleisti vaistai, vakare išleistas į namus. L. B. patyrė ir iki šiol patiria neturtinę žalą, todėl kaltinamojo tėvai, kurie yra jo įstatyminiai atstovai, privalo atlyginti padarytą žalą.

Nukentėjusiojo L. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o B. B. civilinis ieškinys atmestinas.

Civilinį ieškinį baudžiamajame procese įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims gali pareikšti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos (BPK 109 str.). Taigi, tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo gali reikšti pretenzijas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (BPK 28 str. 1 d.). L. B., kuris ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju, dėl kaltinamojo G. V. nusikalstamų veikų patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalą, todėl jis turi teisę reikalauti ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Tuo tarpu nukentėjusiojo L. B. tėvas B. B. baudžiamajame procese dalyvavo kaip nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas, jis nėra tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, todėl teismas sprendžia, kad savarankiški B. B. reikalavimai atlyginti jam padarytą turtinę žalą yra nepagrįsti ir todėl netenkintini, nes tarp padarytos nusikalstamos veikos ir B. B. patirtų nuostolių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad kelionės išlaidos ir negautas darbo užmokestis, kuriuos B. B. įvardija kaip jam padarytą turtinę žalą, sudaro proceso išlaidas, jos yra atlyginamos BPK 104 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad B. B., pagal darbo sutartį dirbantis užsienyje, į bylos procesą yra įtrauktas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2016-01-28 nutarimu remiantis jo paties prašymu (1 t., b. l. 46), vadinasi, B. B. prisiėmė būsimų išlaidų, susijusių su kelionėmis iš užsienio į Lietuvą ir atgal, atsiradimo riziką. Dėl išdėstytų motyvų B. B. civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis L. B., kuris šiuo metu yra jau pilnametis ir turi visišką veiksnumą, dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, gydymosi procese teko pirkti įvairius vaistus, papildomą maistą, be to, dėl vykimo į gydymo įstaigas buvo patirtos transporto išlaidos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – kvitai, čekiai (1 t., b. l. 55, 2 t. b. l. 12-14) patvirtina, kad dėl L. B. sveikatos grąžinimo buvo patirtos išlaidos, kurių bendra suma yra 149,97 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos, realios, jos buvo būtinos, todėl turi būti atlygintos nukentėjusiajam L. B..

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgiama į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad žala nukentėjusiojo L. B. sveikatai padaryta kaltinamojo G. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, smūgis jam buvo suduotas į gyvybiškai svarbų organą - galvą, sumuštas veidas, sulaužyti nosies kaulai. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis dėl tokių sužalojimų kentė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. L. B. išgyvena susirūpinimą ir dėl to, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti (ateityje laukia nosies operacija). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo yra realus ir suprantamas, tai taip pat vertinama kaip asmeniui padaryta neturtinė žala. Įvykis neabejotinai turėjo įtakos nukentėjusiojo mokyklinei ir užklasinei veiklai, taip pat ir asmeniniam gyvenimui, nes L. B. nelankė mokyklos, gydėsi sanatorijoje, nesportavo, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Dėl įvykio teko kreiptis į policiją, medikus, visa tai kėlė neigiamus išgyvenimus. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra visiškai pagrįstas. Kartu teismas įvertina ir tai, kad L. B. padarytas sveikatos sužalojimas nesukėlė nepataisomų liekamųjų reiškinių, esmingai pablogėjusių socialinių santykių, gyvenimo kokybės. Nors ieškinio pareiškime teigiama, kad nukentėjusiajam iki šiol yra išlikusi nemiga, baimė, galvos skausmai, kad po sužalojimo pablogėjusi sveikata turėjo neigiamos įtakos nukentėjusiojo mokslams, sportinei karjerai, tačiau šie teiginiai neparemti objektyviais įrodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas buvęs nukentėjusiojo treneris S. K. paaiškino, kad L. B. nuo 2015-12-04, t. y. beveik prieš du mėnesius iki įvykio, liovėsi lankyti krepšinio treniruotes, kas ir lėmė sutarties su juo nutraukimą. Todėl teigti, kad nukentėjusiojo sportinė karjera pasibaigė dėl G. V. nusikalstamų veiksmų, nėra pakankamo pagrindo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-258-699/2015, 2K-7-62-489/2015, 2K-5/2014, Nr. 2K-68/2014, 2K-78/2013, 2K-314/2012, 2K-497/2011 ir kt.). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą ir siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam L. B. priteistina 1000 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus tai, kad civilinis atsakovas L. V. pašto perlaida išsiuntė L. B. 500 Eur (t. 2 b. l. 56), šia suma mažintina priteistina kompensacija iki 500 Eur. Kadangi žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo (pagal CK 6.276 str. 1 d. nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais), todėl žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo G. V., ir tik jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginimas išieškotinas iš kaltinamojo tėvų civilinių atsakovų Lino ir J. V. lygiomis dalimis (CK 6.276 str. 2 d.).

Nukentėjusysis L. B. ieškiniu prašė priteisti jam išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šis prašymas pagrįstas. Nukentėjusysis procese tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme turėjo atstovą – advokatą L. P., kuriam apmokėjo už darbą, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (2 t., b. l. 22-26). Prašomos priteisti išlaidos už advokato paslaugas yra adekvačios proceso trukmei bei sudėtingumui, todėl priteistinos iš kaltinamojo, o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio, šios išlaidos išieškotinos iš civilinių atsakovų lygiomis dalimis (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. pagrindu už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 4 p., 5 p., paskirti G. V. šias auklėjamojo poveikio priemones: 1) atidavimą tėvams ugdyti ir prižiūrėti iki jam sueis 18 metų, 2) elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą.

Priteisti L. B. iš G. V. 149,97 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 97 centus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. G. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo padarytai žalai atlyginti, išieškoti iš jo tėvų L. V. ir J. V. po 324,98 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 98 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti L. B. iš G. V. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) už išlaidas advokato pagalbai apmokėti. G. V. neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, išieškoti iš jo tėvų L. V. ir J. V. po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

B. B. civilinį ieškinį dėl 282,98 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                             Danguolė Urbanavičienė