Pranešėjas A. Žerlauskas              Civilinė byla Nr. 2A-846-265/2013

Teisėja L. Bajorinienė              (Proceso Nr. 2-46-3-01507-2012-3)

              Procesinio sprendimo kategorija

             

121.14; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams Z. V. ir V. P. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo,

n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų Z. V. ir V. P. 1 386,75 Lt išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-16 Rygoje, Latvijos Respublikoje, atidarant automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės dureles buvo apgadintas šalia stovėjęs automobilis Subaru, valst. Nr. GM7757. Kadangi transporto priemonė buvo apdrausta savanoriškuoju draudimu AAS „Gjensidige Baltic“, ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 284,27 LVL (1386,75 Lt) draudimo išmoką. Įvykio metu 2010-03-16 pagal Regitros duomenis automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas Z. V., o eismo įvykio deklaracijoje šios transporto priemonės faktiniu valdytoju nurodytas V. P..

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-01-23 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje esančių įrodymų yra pagrindo teigti, jog ieškovas neįrodė, kad būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus ir jų kaltę įrodinėjo pateikta eismo įvykio deklaracija, kurioje yra taisymų, neatitikimų. Kaip iš VĮ Regitra pažymos nustatė pirmosios instancijos teismas, įvykio metu atsakovo Z. V. vardu buvo registruotas automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė buvo įregistruota 2009-11-25, ir tai buvo pirmoji registracija Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu deklaracijoje nurodyta, kad įvykyje dalyvavo transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos draudimo sutarties, draudėjo rašto matyti, kad Z. V. pats sudarė ĮTPVCAPD sutartį su draudėju UADB „ERGO Lietuva“ ir apdraudė automobilį Audi 100 laikotarpiui nuo 2009-11-24 iki 2010-11-23, draudimo liudijimo Nr. 517495, o eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobilio Audi A6 draudėjas yra R. J., automobilis apdraustas laikotarpiui nuo 2009-07-07 iki 2010-07-07 BTA draudime, draudimo liudijimo Nr. 0030393. Duomenys apie draudimo įmonę deklaracijoje yra taisyti, buvo nurodytas draudėjas - „Lietuvos draudimas“. Esant minėtiems neatitikimams teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog įvykyje dalyvavo atsakovui Z. V. priklausantis automobilis Audi 100, ir kad būtent Z. V. apgadino automobilio Subaru B9 Tribeca dureles. Byloje taip pat neįrodyta, kad minėtą automobilį apgadino atsakovas V. P.. Deklaracijoje nurodyta aplinkybė, kad V. P. buvo automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, dar neįrodo, kad jis ir padarė žalą automobiliui Subaru B9 Tribeca, nes ieškovas ir pats ieškinyje nurodė, kad automobilio dureles sugadino automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis.

Ieškovas su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškinys atmestas atsakovo V. P. atžvilgiu, nesutiko. Šią sprendimo dalį prašė panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai arba sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už padarytą žalą nėra atsakingas Z. V.. Patikslinus paiešką paaiškėjo, kad 2010-03-16 įvykio metu R. J. buvo keturių transporto priemonių savininkas, o tarp jų ir transporto priemonės Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio deklaracijoje transporto priemonės draudėjas nurodytas R. J., apelianto nuomone, būtent transporto priemonė Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įvykio vietoje, o deklaracijoje nurodytas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėtų būti laikytinas rašymo apsirikimu. Taip pat, apelianto vertinimu, kadangi žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu - eismo įvykio deklaracija vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriam nėra nustatyti formos reikalavimai, taigi nėra privaloma nurodyti nei vairuotojo pažymėjimo numerio, nei panašių duomenų. Dėl to transporto priemonės valdytojui V. P. užpildžius šią deklaraciją ir nurodžius transporto priemonės savininką, savo gimimo datą, kurie, kaip matyti iš papildomai į bylą pateiktų dokumentų, yra teisingi - nebėra pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas įvykio metu buvo transporto priemonės valdytojas, jam civilinė atsakomybė, kaip ir transporto priemonės savininkui, kyla be kaltės (LR CK 6.270 str.).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo ieškovai, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį atsakovo V. P. atžvilgiu. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas apeliaciniame skunde, kadangi žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu, eismo įvykio deklaracija vertintina kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriam nėra nustatyti formos reikalavimai, taigi nėra privaloma nurodyti nei vairuotojo pažymėjimo numerio nei panašių duomenų. Dėl to eismo įvykio deklaracija, kurią užpildė V. P., bei byloje nesant kitų įrodymų, jog žalą automobiliui Subaru, valst. Nr. GM7757, padarė kitas asmuo, vertintina kaip įrodymas, pagrindžiantis V. P. neteisėtus veiksmus. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje bei 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta generalinio delikto taisyklė. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui konstatuotina, kad atsakovas V. P. pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios atsakovo V. P. pareigos nesilaikymas ir padarė žalą automobiliui Subaru (CK 6.247 straipsnis). Tuo tarpu žalos faktą pagrindžia byloje esantis mokėjimo pavedimas, transporto priemonės žalos paskaičiavimas bei sąskaita faktūra Nr. D0385, išrašyta SIA „Partner Motors“ už automobilio remontą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuotina, kad atsakovui taikytina deliktinė atsakomybė, o ne atsakomybė kaip už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pažymėtina, kad įvykio aplinkybės – stovinčio automobilio durelių atidarymas padarant žalos kitam automobiliui, neleidžia konstatuoti, kad atsakovas veikė kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Nepaisant to, kad teisėjų kolegija pripažįsta šį apeliacini skundo argumentą kaip nepagrįstą, vis dėlto visos deliktinės atsakomybės sąlygos leidžia konstatuoti, jog yra teisinis pagrindas priteisti ieškovės sumokėtus 1386,75 Lt už automobilio draudimą iš atsakovo V. P.. Ši ieškovo regreso teisė numatyta CK 6.1015 straipsnyje.

              Taip pat šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo neįvertino eismo įvykio pažymos, kaip rašytinio įrodymo, pagrindžiančio atsakovo neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai netaikė deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teises normų. Šis netinkamas įrodymų vertinimas ir materialiosios teisės normų netaikymas suteikia apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovo V. P. atžvilgiu buvo atmestas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas turėjo 1093,29 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų vertimu iš latvių kalbos pagal sąskaitas faktūras 192/2012–Lt, 192/2012–LT, data 24.08.2012. Taip pat ieškovas sumokėjo 71 Lt žyminį mokestį pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme paduodant apeliacinį skundą, iš viso 142 Lt. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  s  p  r e  n d ž i a :

              Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti:

              Teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovo V. P. atžvilgiu atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti iš atsakovo V. P. 1386,75 Lt išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-08-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1235,29 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai.              

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                                                       Alvydas Žerlauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                Erika Misiūnienė

Virginija Nijolė Griškevičienė