Baudžiamoji byla Nr. 1-22-339/2014

               Teisminio proceso Nr. 1-86-2-00030-2011-4

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3;        

(S)

                                                                                                                          1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5; 2.9.12

  TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                   N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 12 d.

                                                                                    Telšiai

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Liauzginienė, sekretoriaujant Romenai Miceikienei, dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei, kaltinamosios gynėjai advokatei Irenai Sinkevičienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Ž., jos atstovei advokatei Rasai Valiukienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė:

Kaltinamoji R. Š. 2011 m. liepos 4 d., apie 18 val., S. Š. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijoje tarp jos, S. Š., J. Ž. ir A. Ž. kilusio konflikto metu, tyčia, panaudodama fizinį smurtą J. Ž. atžvilgiu, t. y. mesdama į ją medinį pagalį ir akmenį, padarė J. Ž. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nubrozdinimą krūtinės dešinėje, nubrozdinimą dešiniame žaste, ir tokiu būdu J. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Kaltinamoji R. Š. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad jau daug metų vyksta konfliktai tarp jos šeimos ir Ž, nes pastarieji juos kaltina, kad tvorą jie pastatė Ž sklype. 2011 m. liepos 4 d., apie 18 val., per langą pamačiusi, kad kaimynas A. Ž. laužo tvorą ir išlaužtu kuolu užsimojo suduoti jos motinai S. Š., ant rankų pasiėmusi 8 mėnesių dukrą, ji išbėgo į lauką, šaukdama, kad nemuštų mamos. Matė kaip A. Ž. kuolu sudavė jos motinai į ranką. Pribėgusi prie tvoros ir koją atrėmusi į tvorą, ji A. Ž. neleido laužyti tvoros. Tada A. Ž. per tinklinę tvorą įspyrė jai į kairės kojos blauzdą. Taip pat A. Ž. buvo užsimojęs suduoti ir jos dukrai per galvą, bet J. Ž. sušukus, kad nemuštų vaiko, smūgio nesudavė. Nei ji, nei jos mama J. Ž. smūgių nesudavė, akmenimis neapmėtė, kuolo į ją nemetė ir jokių sužalojimų nepadarė. Ji paskambino į policiją. Maždaug po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai, bet konfliktas jau buvo pasibaigęs, Ž buvo išvažiavę prie karvių. Tiek tą vakarą atvykę policijos pareigūnai, tiek kitą dieną atvykę seniūnas ir apylinkės inspektorius matė jai ir mamai padarytus sužalojimus. Dėl padarytų sužalojimų nei ji, nei mama į gydytojus nesikreipė. 2014 m. liepos 9 d. matė kaip A. Ž. statė karvei lašinę, o J. Ž. laikė karvę už ragų. Paskui karvė ragais smogė J. Ž. į krūtinę ir ją nusviedė ant žemės, todėl J. Ž. galėjo sužaloti karvė. Su J. Ž. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes jai inkriminuotos veikos nepadarė.

Nors kaltinamoji R. Š. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltę įrodo:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Ž. parodė, kad  R. Š. yra jos kaimynė. Apie 20 metų tarp jos šeimos ir Š vyksta konfliktai dėl žemės sklypų ribų, nes Š, tvarkydami tvorą, kuolus perkelia į jų pusę. 2011 m. liepos 4 d., apie 18 val., ji su vyru A. Ž. pastebėjo, kad Š naujai tveria tvorą, kuolus perkeldami į jų sklypą. Ji su vyru nuėjo prie tvoros, o S. Š. ir R. Š. stovėjo už namo kampo ir žiūrėjo į juos. Vyras išrovė vieną tvoros kuolą ir numetė į tvarto pusę. Tada prie tvoros atbėgo S. Š. su vaiku ant rankų ir R. Š., rankoje laikydama akmenį. Vyrui papriekaištavus dėl tvoros statymo jų sklype, jos šaukė, kad statys kur norės.  Paskui R. Š. pradėjo į juos mėtyti žemes.  Ji stovėjo maždaug 3 metrų atstumu nuo tvoros, šonu į tvorą. Tuo metu, kai ji pasilenkė prie svogūnų lysvės, kažkas į ją metė kuolą, kuriuo pataikė jai į galvos sritį iš nugaros, stuburą, dešinės pusės žastą. Kas metė kuolą, ji nematė.  Po smūgio jai trumpam aptemo akyse. Kai atsipeikėjo, pajuto skausmą kairiame petyje, o iš nosies bėgo kraujas, nes būdama priklaupusi ir pasilenkusi į priekį, turbūt veidu kliudė kibirą. Jos vyras smūgių S. Š. ir R. Š. nesudavė. Iš karto po įvykio ji su vyru išvažiavo pas seniūną ieškoti pagalbos. Sutarė, kad seniūnas į įvykio vietą atvyks kitą dieną. Paskui ji su vyru nuvažiavo prie karvių. Iš karto po įvykio ji jautė tik stresinę įtampą, todėl į gydytojus nesikreipė. Pasijutusi blogai, 2011 m. liepos 5 d. ji nuvažiavo pas gydytojus, todėl kai atvyko seniūnas su apylinkės inspektoriumi, jos namuose nebuvo. Šia nusikalstama veika jai padaryta 2213 Lt turtinė žala ir 5000 Lt neturtinė žala, todėl ji reiškia civilinį ieškinį 7213 Lt sumai.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos 4 d., vakare, pamatęs, kad kaimynė S. Š. perkalė tvoros kuolus, jis išrovė vien kuolą ir numetė į jų kiemą. Tuo metu S. Š. su vaiku ant rankų ir jos dukra R. Š., stovėjusios už namo kampo ir stebėjusios, šaukdamos pribėgo prie tvoros. Jis stovėjo prie tvoros, o žmona J. Ž. stovėjo maždaug už dviejų metrų nuo jo. Iš pradžių R. Š. pradėjo į jį iš žmoną mėtyti akmenukus. Paskui ji pasiėmė kuolą, kurį jis buvo įmetęs į Š kiemą. R. Š. kuolą metė į jo žmoną ir pataikė žmonai į galvą. Jis R. Š. nespyrė, S. Š. jokių smūgių nesudavė. Nuo smūgio žmona apsvaigo, tačiau blogai nesijautė, todėl į gydytojus iš karto nesikreipė, o nuvažiavo pas Viešvėnų seniūną, nes nežinojo apylinkės inspektoriaus telefono numerio. Seniūnas pažadėjo su apylinkės inspektoriumi atvažiuoti kitą dieną. Naktį žmonai pasidarė bloga, todėl ji iš ryto išvažiavo į Telšius pas gydytojus, o jis pasiliko namuose laukti seniūno ir apylinkės inspektoriaus. Atvykę į vietą, seniūnas ir apylinkės inspektorius matė jo kieme tą kuolą, kuriuo R. Š. sudavė jo žmonai.

Liudytojas P. V. parodė, kad 2011 m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare pas jį į namus atvažiavo Ž ir pasakę, kad  kaimynai sumušė J. Ž., prašė važiuoti su jais spręsti konflikto. Sumušimo žymių jis nematė. Buvo vakaras, todėl pasakė, kad kitą dieną su apylinkės inspektoriumi atvažiuos į vietą  ir bandys išspręsti konfliktą. Kitą rytą jis su apylinkės inspektoriumi A. T. nuvažiavo į įvykio vietą. Pirmiausia nuėjo pas Š. Namuose buvo R. Š. ir S. Š.. Tada jis nuėjo pakviesti Ž. Į kiemą išėjo abu Ž. Visi susitiko lauke prie Š ir Ž sklypų ribos. Tarp R. Š. ir J. Ž. kilo konfliktas. Moterys viena kitą kaltino sumušimais. R. Š. skundėsi, kad galėjo vaiką užmušti, o J. Ž. sakė, kad pagaliu sudavė jai į nugarą ar kaklą.

Liudytojas A. T. parodė, kad 2011 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, jis su Viešvėnų seniūnu P. V. važiavo  į (duomenys neskelbtini), spręsti tarp kaimynų įvykusio konflikto. Iš pradžių užėjo į namą, kuriem gyvena dvi moterys, kaip jis suprato dukra ir motina. Moterys jiems aiškino, kad prieš dieną, tvarkant savo tvorą, jas užpuolė kaimynas. Iš moterų pasakojimo jis suprato, kad abi pusės apsimėtė akmenimis, apsimušė lazdomis. Paskui jie nuėjo į kitą namą, kuriame gyvena vyras ir žmona, ir pakvietė išeiti į lauką. Ar tuo metu buvo abu, ar tik vyras, jis gerai neprisimena.  Lauke tarp kaimynų vėl kilo žodinis konfliktas. Juos sutaikyti buvo neįmanoma. Vyras su žmona nusprendė rašyti pareiškimą policijai bei lygtai tą pačią dieną ta moteris kreipėsi ir į šeimos gydytoją.  Lygtai kitą dieną po jų apsilankymo, į policiją su pareiškimu kreipėsi ir kita pusė – motina su dukra.

Liudytoja S. Š. parodė, kad 2011 m. liepos 4 d. pamačiusi, kad kaimynas A. Ž. laužo jos tvorą, perspėjo, kad nelaužytų. Tada A. Ž. išlaužė tvoros kuolą ir šiuo kuolu sudavė jai per ranką, kuria buvo užsidengusi galvą. Išgirdusi jos šauksmą, į kiemą išbėgo dukra R. Š. su vaiku ant rankų ir paskambino į policiją. Kai R. Š. priėjo prie  tvoros, o A. Ž. iš kitos tvoros pusės spyrė R. Š. į koją, buvo užsimojęs ir pastarosios vaikui. Nuo suduoto smūgio jai labai skaudėjo ranką. J. Ž. konflikte nedalyvavo, jai niekas pagaliu nesudavė, nes dukra vienoje rankoje laikė vaiką, o kitoje - telefoną, todėl niekaip negalėjo suduoti, o ji taip pat nesudavė. Iš karto po konflikto J. Ž. išvažiavo prie karvių, todėl neaišku kas jai galėjo ten nutikti. 2011 m. liepos 9 d. matė kaip J. Ž. laikė karvę, o A. Ž. statė lašinę. Tuo metu karvė pašoko ir nusviedė J. Ž. nugara ant žemės.

Liudytoja V. K. parodė, kad jau daug metų jos tėvai Š konfliktuoja su kaimynais Ž dėl tvoros. 2011 m. liepos 4 d. jai paskambino sesuo R. Š. ir drebančiu balsu pasakė, kad A. Ž. sumušė mamą. Sakė, kad mama, saugodama galvą, ją užsidengė ranka, o A. Ž. pagaliu sudavė mamai į ranką. Ji tą patį vakarą atvažiavo pas mamą ir pamatė, kad mamos ranka buvo sumušta, mėlyna. Sesuo sakė, kad ir jai kliuvo. 2011 m. liepos 9 d. ji buvo atvažiavusi pas mamą ir matė kaip karvė su ragais numetė ant žemės J. Ž.. Mano, kad J. Ž. apkaltino jos seserį R. Š. karvės padarytais sužalojimais.

Ekspertizės akto Nr. EG 322/13(03) išvadoje nurodyta, kad J. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva pakaušyje, poodinė kraujosruva kairio žasto užpakaliniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, horizontali poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp dešinės užpakalinės ir dešinės vidurinės pažastinės linijų 9-10 šonkaulių lygyje, poodinė kraujosruva klubo dešinės pusės užpakaliniame-išoriniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje bei dešinio žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, įstrižos krypties juostos formos odos nubrozdinimas krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp dešinės priestuburinės ir dešinės mentės linijų 8-10 šonkaulių lygyje, įstrižos juostos formos odos nubrozdinimas dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame-vidiniame paviršiuje. Pakaušio, kairio žasto, klubo dešinės pusės, dešinio žasto poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, ne mažiau kaip penkių tiesioginių trauminių kontaktų pasėkoje. Horizontali poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje tarp dešinės užpakalinės pažastinės ir dešinės vidurinės pažastinės linijų 9-10 šonkaulių lygyje, sprendžiant iš jos dydžio, gavosi nuo tiesioginio ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar bukabriauniu riboto paviršiaus pailgu daiktu. Įstrižos krypties odos nubrozdinimai krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje bei dešinio žasto vidurinio trečdalio užpakaliniame-vidiniame paviršiuje, sprendžiant iš jų dydžio, yra juostos formos, gavosi ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavus su kietu buku ar bukabriauniu pailgiu daiktu. Iš viso J. Ž. padarytos aštuonios trauminių kontaktų žymės. Sprendžiant iš nurodytų poodinių kraujosruvų spalvos (margos) bei odos nubrozdinimų aprašymų (rusvi) ir atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, sužalojimai buvo padaryti ne vėliau kaip 2011 m. liepos 5 d., kas neprieštarauja nutartyje nurodytam įvykio laikui. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose J. Ž. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas yra grindžiamas tiktai subjektyviais nusiskundimais (galvos skausmas, silpnumas, pykinimas ir t. t.), nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu yra nevertintinas. Nutartyje nurodytas įvykis neturi ryšio su 2012 m. birželio 7 d. J. Ž. atlikta operacija, kadangi pakaušio sumušimo metu negalėjo būti padaryta stuburo kaklinio 6-7 disko išvarža, spaudžianti nugaros smegenis. Tai patvirtina ir 2009 m. sausio 15 d. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų išrašo duomenys, nurodantys į anksčiau buvusią stuburo patologiją. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai sveikatą sutrikdo ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados Nr. G 71/11(07) 2-ame punkte yra klaidingas nurodymas, kadangi J. Ž. sveikata nebuvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų nuo nutartyje nurodyto įvykio laiko iki J. Ž. objektyvios apžiūros (2 t. 2-4 b. l.).

Ekspertizės akto Nr. EKG 23/13(02) išvadoje nurodyta, kad 1. J. Ž. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, nubrozdinimas krūtinės dešinėje, nubrozdinimas dešiniame žaste. Kraujosruva - kraujagyslės vientisumo suardymas kontakto (traumos) vietoje, kraujo išsiliejimas iš plyšusios kraujagyslės į aplinkinius audinius. Esant šviežiai, kraujosruvoje vyrauja raudonosios kraujo ląstelės, todėl šviežia kraujosruva gali įgauti violetinę spalvą. Organizmas reaguoja į kraujosruvos buvimą - siunčia įvairias ląsteles pašalinti audiniuose išsiliejusį kraują, todėl kraujosruva, kas keletą dienų, įgauna naują vaizdą (spalvą). 2011 m. liepos 13 d. teismo medicininis tyrimas rodo, kad J. Ž. nustatyta kraujosruvos, įvairiomis spalvomis bei atspalviais, kas leidžia teigti, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos prieš daugiau nei dvi paras iki tiriamosios teismo medicininės apžiūros 2011 m. liepos 13 d. Nubrozdinimo padarymo laikas nustatomas remiantis nubrozdinimo vaizdu, kuris apima aplinkinių audinių reakciją (paraudimas, kt.), šašo buvimą ar nebuvimą, šašo paviršiaus lygį (žemiau už aplinkinės sveikos odos paviršių, lygus su aplinkinės sveikos odos paviršiumi, aukščiau už aplinkinės sveikos odos paviršių), šašo vientisumą, šašo atsidalinimą nuo nubrozdinimo ploto kraštų, ar paviršiaus, kt. 2011 m. liepos 13 d. teismo medicininis tyrimas rodo, kad J. Ž. nustatyta rausvai rusvi odos nubrozdinimai. Iš minėto nubrozdinimų aprašymo, kuris apibūdina spalvą, nustatyti nubrozdinimų padarymo laiką, negalima. Kraujosruvos padarytos buku daiktu (-ais). Nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu (-ais). Sužalojimų išsidėstymo įvairiose kūno srityse leidžia teigti, kad jie padaryti atskirų kontaktų. 2. Nubrozdinimas - odos viršutinio (-ių) sluoksnio (-ių) vientisumo suardymas. Poodinės kraujosruvos - po oda esančių kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius. Kaip matyti - nubrozdinimas, poodinė kraujosruva, neapima gilesnių kūno audinių, organų, bei kitų anatominių struktūrų, todėl galima atmesti ryšį tarp 2011-07-13 J. Ž. nustatytų paviršinių sužalojimų ir kitų ligų, apimančių gilesnius audinius, organus, bei kitas anatomines struktūras dėl kurių tiriamoji po 2011-07-05 buvo gydoma chirurgiškai ir/arba konservatyviai. J. Ž. 2011-07-13 nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, nubrozdinimas krūtinės dešinėje, nubrozdinimas dešiniame žaste. Kraujosruvos - įvairiomis spalvomis bei atspalviais, kas leidžia teigti, kad jos galėjo būti padarytos prieš daugiau nei dvi paras iki tiriamosios teismo medicininės apžiūros. Nubrozdinimų aprašymas, kuris apibūdina spalvą, neleidžia nustatyti jų padarymo laiką. 3. Sužalojimai - kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva krūtinės dešinėje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruvos dešiniame žaste, nubrozdinimas krūtinės dešinėje,
nubrozdinimas dešiniame žaste - laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2011-07-13
teismo medicininės apžiūros metu nustatyta patinimas pakaušio dešinėje. Patinimas gali
susidaryti nuo traumos, dėl kraujo išsiliejimo į aplinkinius audinius. Patinimas gali būti ir
netrauminės kilmės - riebalinis audinys, vietinis ribotas uždegimas, kt. Todėl, nustatant
sveikatos sutrikdymo mastą patinimą įvardinti, kaip sužalojimas (trauminės kilmės),
klaidinga. Diagnozės - galvos smegenų sukrėtimas, cefalginis bei astenovegetacinis
sindromas - nustatytos remiantis tiriamosios nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas
aplinkybes, neobjektyvios, todėl juos kvalifikuoti, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą,
prieštarauja sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktui (kai
medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo
trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos
sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo
objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą
gydymosi trukmę). Požymiai, pagal kuriuos gydytojas nustato šias diagnozes, gali būti ir
netrauminės kilmės, t.y. įvairių audinių, organų, kitų anatominių struktūrų pakitimai,
susiję su senėjimu ar įvairių medžiagų vartojimu, įvairių ligų susirgimu ir kt. Dėl
aukščiau išvardintų priežasčių bei remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo
taisyklių 12 punktu, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, kvalifikuoti šias diagnozes -
klaidinga (2 t. 24-26 b. l.).

Ekspertizės akto Nr. EG 322/13(03) išvados ir ekspertizės akto Nr. EKG 23/13(02) išvados paneigia specialisto išvadą Nr. G 71/11(07), kurioje nukentėjusiajai J. Ž. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 33-34 b. l.).

Nors kaltinamoji R. Š. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė, kad ji prieš J. Ž. jokio smurto nenaudojo, jos nesužalojo, šiuos kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiosios J. Ž., liudytojų A. Ž., P. V., A. T. parodymai, ekspertizių išvados, įrašai J. Ž. medicininiuose dokumentuose. Liudytojos S. Š. parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip siekimas padėti kaltinamajai R. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja V. K. įvykio nematė ir papasakojo tai, ką jai sakė R. Š. bei S. Š.. Kaltinamosios R. Š. nusikalstama veika dėl J. Ž. sužalojimo visiškai įrodyta, tačiau iš ekspertizių išvadų matyti, kad nukentėjusiajai J. Ž. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiame žaste, poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, nubrozdinimas krūtinės dešinėje, nubrozdinimas dešiniame žaste, ir tokiu būdu J. Ž. padarytas nežymų sveikatos sutrikdymas. Už šią nusikalstamą veiką numatyta atsakomybė LR BK 140 str. 1 d. Vadovaujantis LR BPK 417 str. nukentėjusiajai J. Ž. buvo pasiūlyta susitaikyti su kaltinamąja R. Š., jeigu veika būtų perkvalifikuota iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 140 str. 1 d., tačiau nukentėjusioji J. Ž. reikalavo, kad kaltinamoji R. Š. būtų nuteista už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Kaltinime sutikslintina, kad kaltinamoji R. Š. mesdama į nukentėjusiąją J. Ž. medinį pagalį ir akmenį, padarė J. Ž. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, poodinę kraujosruvą dešinio klubo srityje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, nubrozdinimą krūtinės dešinėje, nubrozdinimą dešiniame žaste, ir tokiu būdu J. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamosios R. Š. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 140 str. 1 d. 

Kaltinamoji R. Š. teisiama pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str.) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta, administracine tvarka nebausta (1 t. 106 b. l.), nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, jai skirtina mažesnė viešųjų darbų bausmė, negu įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54 str. 2 d., 61 str. 4 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2213 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 139 b. l.). Nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios R. Š. 95 Lt už medicinos specialisto atliktą tyrimą (1 t. 140 b. l.) (LR CK 6.263 str., LR BPK 115 str. 1 d.). Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo netenkintinas, t. y. nepriteistini 1510,81 Lt už vaistų ir kitų medikamentų pirkimą bei 607,19 Lt už keliones pas gydytojus Telšiuose ir Klaipėdoje Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiosios J. Ž. pateiktuose pirkimo kvituose nurodyti vaistai, medikamentai (1 t. 146-147A b. l.) buvo naudojami kaltinamosios R. Š. padarytų sužalojimų gydymui, todėl reikalavimas priteisti vaistų ir kitų medikamentų pirkimo išlaidas netenkintinas. Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų dydžio ir jų apmokėjimo pažymos (1 t. 42 b. l.), specialisto išvados, ekspertizės aktų matyti, kad dėl kaltinamosios R. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo J. Ž. buvo gydoma tik VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje ir tik dvi dienas – 2011 m. liepos 5 d. ir 2011 m. liepos 11 d. Duomenų apie tomis dienomis turėtas kelionės į Telšius išlaidas nukentėjusioji nepateikė, todėl reikalavimas priteisti kelionės pas gydytojus išlaidas netenkintinas. Kaltinamoji R. Š., smurtaudama prieš J. Ž. ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė nukentėjusiajai J. Ž. fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamosios R. Š. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo mastą, sukeltas pasekmes, tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji jau daug metų tarpusavyje konfliktuoja, neieško įstatymų nustatytų būdų ginčams išspręsti, iš kaltinamosios R. Š. priteistini nukentėjusiajai J. Ž. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 str., 6.263 str., LR BPK 115 str. 1 d.).

Už VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje J. Ž. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo  sveikatos  draudimo  fondo  biudžeto lėšų  buvo  sumokėta 304,06 (1 t. 40-42 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas, šią sumą priteisiant iš kaltinamosios R. Š. (CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str. 1 d., LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p.).

Už advokatės suteiktas paslaugas nukentėjusioji J. Ž. sumokėjo 1000 Lt (1 t. 150 b. l.), todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios R. Š. (LR BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais,  303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

            R. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Iš R. Š. priteisti J. Ž. 95 Lt (devyniasdešimt penkis Lt) turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis šimtus Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Iš R. Š. priteisti J. Ž. 1000 Lt (vieną tūkstantį Lt) už advokatės suteiktas paslaugas.

Iš R. Š. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, 304,06 Lt (tris šimtus keturis litus 6 centus) už J. Ž. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Vitalija Liauzginienė