Civilinė byla Nr. e2A-300-912/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05215-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11; 1.3.3.4; 1.3.5.7; 1.3.5.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Qualiworks“ 2020 m. lapkričio 30 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Qualiworks“ dėl darbo ginčo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas, nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalimi, kuria netenkintas ieškovo prašymas, pateikė teismui ieškinį. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. – spalio 16 d. dirbo atsakovės įmonėje įvairaus profilio statybininku. Šalys darbo sutartyje susitarė dėl 8 valandų darbo dienos ir 40 valandų darbo savaitės, 730 Eur darbo užmokesčio per mėnesį. Darbo sutartimi taip pat sutarta, kad, siųsdama ieškovą dirbti į bet kurią užsienio valstybę, atsakovė mokės 61 Eur fiksuoto dydžio dienpinigius, bet tais atvejais, kai jis bus siunčiamas dirbti į užsienio valstybę, kurioje, vadovaujantis finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ (toliau – įsakymas) aktualia redakcija, 50 proc. dienpinigių norma viršija darbo sutartyje nustatytą fiksuoto dydžio 52 Eur dienpinigių normą, jam bus mokami dienpinigiai, kurių dydis yra 50 proc. nurodytame įsakyme nustatytos dienpinigių normos sumos. Ieškovas kartu su dviem kitais atsakovės darbuotojais 2019 m. liepos 7 d. išvyko į komandiruotę Belgijos Karalystėje, iš kurios grįžo 2019 m. spalio 9 d. Darbuotojai patys buvo atsakingi už savo darbo laiko apskaitą. Ieškovas siuntė atsakovei darbo laiko apskaitos žiniaraščius su atliktų darbų sąrašu per „WhatsApp“ programėlę, juos pateikdamas atsakovės darbų vadovui A.. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. dirbo 23 dienas (206,5 val.), rugpjūčio mėn. – 27 dienas (254,5 val.), rugsėjo mėn. – 22 d. (199 val.), spalio mėn. – 5 d. (48,5 val.), taip pat viršvalandžius: 2019 m. liepos mėn. – 82,5 val. viršvalandžių (41,5 val. darbo dienomis, 41 val. poilsio dienomis), rugpjūčio mėn. – 88,5 val. (34,5 val. darbo dienomis, 45,5 val. poilsio dienomis, 8,5 val. švenčių dienomis), rugsėjo mėn. – 71 val. viršvalandžių (23,5 val. darbo dienomis, 47,5 val. poilsio dienomis), spalio mėn. – 16,5 val. viršvalandžių (8 val. darbo dienomis, 8,5 val. poilsio dienomis). Ieškovas teigė, kad už 2019 m. liepos mėn. jam turėjo būti sumokėta 570,44 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. 328 Eur (atskaičius mokesčius), darbo užmokesčio, 574,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (82,5 val. viršvalandžių), t. y. 330,12 Eur (atskaičius mokesčius), 1 464 Eur dienpinigių. Iš viso už 2019 m. liepos mėn. ieškovui turėjo būti priskaičiuota 2 608,55 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 122,12 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Terminas, iki kurio nurodytos sumos turėjo būti sumokėto, buvo 2019 m. rugpjūčio 10 d. Už 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovui turėjo būti sumokėta 730 Eur darbo užmokesčio, t. y. 419,75 Eur (atskaičius mokesčius), 780,60 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (88,5 val. viršvalandžių), t. y. 448,84 Eur (atskaičius mokesčius), 1 891 Eur dienpinigių. Iš viso už 2019 m. rugpjūčio mėn. ieškovui turėjo būti priskaičiuota 3 401,60 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 759,59 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Terminas, iki kurio nurodyta suma turėjo būti sumokėta, yra 2019 m. rugsėjo 10 d. Ieškovui už 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo būti sumokėta 590,95 Eur darbo užmokesčio, t. y. 339,79 Eur (atskaičius mokesčius), 565,26 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (71 val. viršvalandžių), t. y. 325,02 Eur (atskaičius mokesčius), 1 586 Eur dienpinigių. Iš viso už 2019 m. rugsėjo mėn. ieškovui turėjo būti priskaičiuota 2 742,21 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 2 250,81 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Terminas, iki kurio nurodyta suma turėjo būti sumokėta, yra 2019 m. spalio 10 d. Ieškovui už 2019 m. spalio mėn. turėjo būti sumokėta 127,65 Eur darbo užmokesčio, t. y. 73,40 Eur (atskaičius mokesčius), 115,42 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą (16,5 val. viršvalandžių), t. y. 66,37 Eur (atskaičius mokesčius), 610 Eur dienpinigių, iš viso už 2019 m. spalio mėn. jam turėjo būti priskaičiuota 853,07 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėta 749,77 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Terminas, iki kurio nurodyta suma turėjo būti sumokėta, yra paskutinė ieškovo darbo diena. Iš viso atsakovė iki darbo sutarties nutraukimo turėjo priskaičiuoti 9 605,43 Eur (neatskaičius mokesčių) ir sumokėti ieškovui 7 882,29 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat sumokėti jo turėtas išlaidas kurui ir išlaidas už darbe naudotus įrankius. Atsakovė pervedė ieškovui 4 970,39 Eur (300 Eur + 800 Eur + 700 Eur + 2 100 Eur + 1 070,39 Eur) darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius). Ieškovas nurodė, kad jis sutiko su atsakovės siūlomu darbo užmokesčiu – 730 Eur (neatskaičius mokesčių), nes žinojo, jog bus komandiruojamas į Belgijos Karalystę ir už kiekvieną komandiruotės dieną jam bus mokami 61 Eur dydžio dienpinigiai. Atsakovė iki darbo sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 16 d.) sumokėjo ieškovui 3 900 Eur. Paskutinį mokėjimą atsakovė atliko 2019 m. gruodžio 13 d. – 1 070,39 Eur. Ieškovas teigė, kad atsakovė nesumokėjo 2 911,90 Eur sumos (7 882,29 Eur – 4 970,39 Eur) (atskaičius mokesčius). Ieškovas pažymėjo, kad darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti jam iš atsakovės 395,08 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) arba 227,16 Eur (atskaičius mokesčius), todėl 2 911,90 Eur suma mažintina 227,16 Eur.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu, prašė nutraukti civilinę bylą arba ieškinį palikti nenagrinėtą, kitu atveju – atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškinys grindžiamas tik ieškovo pateiktomis darbo laiko suvestinėmis. Atsakovės įmonėje darbdavė turi patvirtinti (pasirašyti) darbuotojo pateiktus darbo laiko apskaitos duomenis – pagal patvirtintą darbo laiko apskaitą darbuotojams mokamas darbo užmokestis. Atsakovė nesutiko su ieškovo pateiktais darbo laiko apskaitos duomenis, ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog ieškovas iš tiesų atliko tabeliuose nurodytus darbus ir kad patys tabeliai yra darbdavės patvirtinti. Atsakovė teigė, kad ieškovas netinkamai vykdė darbo laiko apskaitos reikalavimus. Be to, atsakovė pažymėjo, kad įvykdė darbo ginčų komisijos sprendimą. Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes darbo ginčų komisijoje atsisakė reikalavimo dėl dienpinigių.

4.       Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose patikslino savo reikalavimus – prašė priteisti jam iš atsakovės 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius. Ieškovas nurodė, kad sutinka su atsakovės pagrindinės darbo užmokesčio dalies paskaičiavimu, bet 2019 m. liepos mėn. jam turėjo būti priskaityta 574,11 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 336,98 Eur (atskaičius mokesčius) už viršvalandinį darbą, vietoje 732 Eur dienpinigių turėjo būti paskaičiuota 1 464 Eur dienpinigių; 2019 m. rugpjūčio mėn. – 780,60 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 458,21 Eur (atskaičius mokesčius) už viršvalandinį darbą, vietoje 945,50 Eur – 1 891 Eur dienpinigių; 2019 m. rugsėjo mėn. – 565,26 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 331,81 Eur (atskaičius mokesčius) už viršvalandinį darbą, vietoje 762,50 Eur – 1 586 Eur dienpinigių; 2019 m. spalio mėn. – 115,42 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 47,67 Eur (atskaičius mokesčius) už viršvalandinį darbą, vietoje 183 Eur dienpinigių turėjo būti apskaičiuota 610 Eur dienpinigių. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė iš viso jam sumokėjo 5 653,65 Eur (3 900 Eur iki darbo sutarties nutraukimo, 1 070,39 Eur ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir 683,26 Eur po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo). Ieškovas nurodė, kad, pagal atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktą darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, atsakovė sumokėjo jam 1 185,17 Eur pagrindinę darbo užmokesčio dalį (sumokėta atskaičius mokesčius), 976,67 Eur priedus (sumokėta atskaičius mokesčius), 185,59 Eur atostoginius (sumokėta atskaičius mokesčius), 2 623 Eur dienpinigius (nuo jų mokesčiai neskaičiuojami), taip pat po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo sumokėjo jam 288,18 Eur komandiruotės išlaidas bei 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) už viršvalandinį darbą, t. y. atsakovė sumokėjo jam visą priklausantį pagrindinį darbo užmokestį, atostoginius, dalį komandiruotės išlaidų, dienpinigių ir už viršvalandinius darbus. Ieškovas atsakovės mokėtus priedus (už 2019 m. liepos mėn. ir 2019 m. rugpjūčio mėn.) vertino kaip kompensaciją už tai, kad naudojo jam priklausančius įrankius ir kitas priemones, savo transporto priemonę. Ieškovas teigė, kad atsakovės atstovas A. V. nurodė jam pačiam vesti darbo laiko apskaitą, duomenis apie dirbtą laiką jis siuntė atsakovės darbų vadovui A.; atsakovė niekada nekomentavo jo pateiktos darbo laiko apskaitos, jos nekritikavo, nenurodė atlikti jokių pakeitimų ar pataisymų. Aplinkybę, kad atsakovė į savo vedamą darbo laiko apskaitą neįtraukė jo dirbtų viršvalandžių, ieškovas sužinojo tik tuomet, kai atsakovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius darbo ginčų komisijai. Atsakovė buvo sukūrusi regimybę, kad viršvalandinis darbas yra fiksuojamas ir už jį bus sumokėta. Atsakovės darbuotojas A. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. „Whatsapp“ programėlėje nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. ieškovas dirbo 229,5 val., rugpjūčio mėn. – 245 val., skaičiuojant po 10 Eur už valandą, mokėtinas darbo užmokestis yra atitinkamai 2 295 Eur ir 2 450 Eur.

5.       Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ieškovas sutiko su įmonės teiginiais, jog jo darbo kokybė neatitinka reikiamų standartų, atlikti darbai dėl prastos darbų kokybės turi būti apmokami pagal faktiškai atliktą darbą, o ne pradirbtas valandas. Atsakovė ne kartą raštu ir žodžiu išreiškė pretenzijas dėl netinkamos darbo kokybės, t. y. nesutikimą su užpildytais darbo laiko apskaitos dokumentais, niekada jų nepatvirtino. Pažymėjo, kad darbuotojo apmokėjimas pagal faktiškai pradirbtą laiką atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus tik tokiu atveju, jei tą darbą darbuotojas atlieka profesionaliai ir kokybiškai, jei darbuotojui darbui atlikti reikia dvigubai daugiau laiko negu profesionaliam meistrui, toks darbuotojas atlygį už darbą gauna pagal išdirbį, bet ne pagal faktiškai sugaištą laiką atliekant darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė ieškovui iš atsakovės 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius, 687,12 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už įrankius, 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 1 120 Eur (atskaičius mokesčius) bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 20 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimai nepatenkinti, laikytina netekusia galios (darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, yra įsiteisėjusi ir atsakovės įvykdyta). Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 163 Eur žyminį mokestį ir 12 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad bylos šalys 2019 m. liepos 5 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. įdarbintas atsakovės įmonėje įvairaus profilio statybininku. 2019 m. spalio 16 d. darbo sutartis nutraukta. Ieškovas 2019 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl galutinio atsiskaitymo. Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir 288,18 Eur kitas komandiruotės išlaidas (kelionės išlaidas – kuro sąnaudas ir kelių mokesčius).

8.       Šalys, sudarydamos darbo sutartį, sutarė, jog ieškovas dirbs Belgijos Karalystėje. Ieškovas 2019 m. liepos 7 d. savo automobiliu išvyko į komandiruotę, joje atliko įvairius statybos, apdailos darbus. Ieškovas 2019 m. spalio 9 d. grįžo iš komandiruotės. Jis 2019 m. rugsėjo 10–13 d. atostogavo. Atsakovė sumokėjo ieškovui 5 653,65 Eur sumą: 300 Eur – 2019 m. rugpjūčio 5 d., 800 Eur – 2019 m. rugpjūčio 23 d., 700 Eur – 2019 m. rugsėjo 20 d., 2 100 Eur – 2019 m. spalio 8 d., 1 070,39 Eur – 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. darbuotojui jau kreipusis į darbo ginčų komisiją, 683,26 Eur – vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimą.

9.       Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisija sprendime nurodė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 288,18 Eur kitas komandiruotės išlaidas (kelionės išlaidas – kuro sąnaudas ir kelių mokesčius), 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) arba 227,16 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą. Ši darbo ginčų komisijos sprendimo dalis neapskųsta, todėl įsiteisėjusi. Ieškovas patvirtino, kad atsakovė sumokėjo ieškovui darbo ginčų komisijos sprendimu nurodytas išieškoti sumas.

10.       Teismas pastebėjo, kad nors darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, jog ieškovas posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl dienpinigių nepriemokos išieškojimo iš atsakovės, todėl darbo ginčų komisija nesvarstė šio reikalavimo. Teismas iš darbo ginčų komisijos posėdžio garso įrašo nustatė, kad posėdžio metu komisijos nariai ne kartą netinkamai ieškovui nurodė atsakovės išmokėtas sumas ir jų paskirtį, savaip interpretavo darbo sutarties 4 punkto nuostatas ir tai nurodė ieškovui. Jis posėdyje dalyvavo vienas, be kvalifikuoto teisininko pagalbos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad reikalavimo dėl dienpinigių darbuotojas atsisakė suklaidintas komisijos narių. Be to, jam neišaiškinti reikalavimo atsisakymo padariniai. darbuotojo reikalavimą dėl dienpinigių nepriemokos priteisimo teismas nagrinėjo teisme, spręsdamas ginčą iš esmės (tik šiuo klausimu nukreipti ieškovą pakartotinai kreiptis į Darbo ginčų komisiją su prašymu atnaujinti terminą ir nagrinėti prašymą dėl dienpinigių išieškojimo, būtų pažeidžiamas operatyvumo principas). Teismas sprendė, kad atsakovės teiginys apie ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nepagrįstas.

11.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas priimtas dirbti konkrečiam darbui Belgijoje. Joje dienpinigių norma yra 61 Eur. Darbo sutarties 4 punkte šalys sulygo, jog darbuotojui bus mokami 61 Eur dydžio dienpinigiai, o tik tais atvejais, kai 50 proc. dienpinigių norma viršija 52 Eur dienpinigių normą, darbuotojui bus mokami 50 proc. Įsakyme nustatytos dienpinigių normos dydžio dienpinigiai. Teismas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios, bet Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (toliau – Nutarimas) patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžio sąrašas. Pagal jį dienpinigių Belgijoje norma yra 61 Eur. Pagal darbo sutarties 4 punktą, kai 50 proc. dienpinigių norma neviršija 52 Eur dienpinigių normos (1/2 dalis 61 Eur yra 30,50 Eur), darbuotojui turėjo būti mokami nesumažinti dienpinigiai (100 proc.), t. y. 61 Eur dydžio dienpinigiai už dieną. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas teisingai skaičiuoja dienpinigius. Atsakovė, skaičiavusi ieškovui tik 50 proc. dienpinigių normos, tą darė neteisėtai, nesivadovavo darbo sutarties 4 punktu.

12.       Aplinkybė, kad atsakovė suteikė ieškovui gyvenamąsias patalpas Belgijoje, neturi įtakos dienpinigių dydžiui, nes atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo papildomo susitarimo dėl dienpinigių dydžio. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo komandiruotėje 91 dieną (nuo 2019 m. liepos 7 d. iki spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 10–13 d. atostogavo). Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 2 928 Eur dienpinigių nepriemokos pagrįstas – įmonė jam sumokėjo 2 623 Eur, nors turėjo sumokėti 5 551 Eur dienpinigių (91 d. × 61 Eur = 5 551 Eur).

13.       Teismas nurodė, kad atsakovė dviprasmiškai pasisakė dėl viršvalandinio darbo: viena vertus, jį ginčijo, kita vertus, iš dalies pripažino. Atsakovė negalėjo aiškiai atsakyti, kokiu būdu ieškovui buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, keitė savo paaiškinimus. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas ieškovui 2019 m. rugsėjo 16 d. atsiuntė atsiskaitymo paskaičiavimus už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn., nurodydamas, kad ieškovui už 2019 m. liepos mėn. priskaičiuota 2 295 Eur (atskaičius mokesčius) ir už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2 450 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, pats įskaičiavo viršvalandžius: 2019 m. liepos mėn. ieškovas dirbo 229,50 val., 2019 m. rugpjūčio mėn. – 245 val., bet, pagal atsakovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, ieškovui už 2019 m. liepos mėn. išmokėta 1 913 Eur, už 2019 m. rugpjūčio mėn. – 1 504,50 Eur. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovui žymėtas tik darbo laikas darbo dienomis po 8 val.

14.       Įmonė, turėdama pareigą pagrįsti, kad tinkamai atsiskaitė su darbuotoju, to nepadarė, nepaneigė darbuotojo pateiktų skaičiavimų. Darbuotojo teiginius patvirtino byloje apklaustas liudytojas V. P.. Be to, esant darbo santykiams, atsakovė nereiškė ieškovui priekaištų dėl darbų kokybės. Darbuotojas dirbo viršvalandinį darbą darbdavės nurodymu, nes objekte (biure) teko dirbti tik pasibaigus jo darbo valandoms, darbuotojui nurodyta dirbti darbą, kurio jis įprastai nedirba, pats vyko pirkti medžiagų, ne visada laiku jas gaudavo. Atsakovės teiginius dėl nepakankamo darbuotojo darbo tempo teismas laikė nepagrįstais. Darbuotojo reikalavimas dėl 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriemokos už viršvalandinį darbą pagrįstas, todėl teismas jį patenkino.

15.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad įmonės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nurodytų 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur sumų dalis yra kompensacija ieškovui už įrankius. Atsakovė nenurodė konkrečios kompensacijos dalies. Teismas pažymėjo, kad įmonė nuo šių sumų išskaičiavo 687,12 Eur mokesčius. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad, jei atsakovė būtų vidiniais aktais nustačiusi mokėtinų kompensacijų darbuotojams skaičiavimo tvarką bei dydžius, nuo šių sumų nebūtų turėjusi išskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo mokesčių. Atsakovė turi pareigą užtikrinti tinkamą DK 31 straipsnio 1 dalies taikymą (darbdavė turi pasirūpinti įrodymais, kad tokių darbo priemonių reikėjo atliekant darbo funkciją, turėti susitarimą su darbuotoju dėl jų naudojimo).

16.       Pasisakydamas dėl netesybų dydžio, teismas vertino darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis – 2 000 Eur (atskaičius mokesčius).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 1 640,31 Eur suma už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigiai, 678,12 Eur kompensacija už įrankius, 2 000 Eur netesybos, 1 120 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas dienpinigių 5 551 Eur sumą, t. y. ieškovo darbo sutarties 4 punkte nurodytą dienpinigių normą (61 Eur) padaugindamas iš ieškovo dirbtų dienų skaičiaus (91 dienos), nevertino ieškovo ir apeliantės veiksmų bei elgesio, tikrosios ginčo šalių valios, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

17.2.                      Apeliantė teismo posėdyje nurodė, kad dienpinigių norma (suma), skirta ieškovui, sumažinta per pusę, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Ginčo šalys darbo santykių metu (kuomet buvo vykdomi darbai) niekada nesiginčijo dėl dienpinigių. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai priteisė darbuotojui visą dienpinigių sumą.

17.3.                      Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl viršvalandinio darbo, nevertino visų aplinkybių bei įrodymų, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį. Apeliantas niekada nepatvirtino darbuotojo siunčiamų tabelių („Excel“ lentelių). Dėl to tik darbuotojo pateiktų skaičiavimų pagrindu negali būti priteisiamos atitinkamos sumos, nes darbuotojams būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti tokiu darbo laiko apskaitos mechanizmu.

17.4.                      Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu (DK 119 straipsnio 2 dalis). Šalys nesudarė jokio susitarimo dėl viršvalandžių: apeliantė nesiūlė darbuotojui dirbti viršvalandžius, ieškovas neišreiškė sutikimo ar noro juos dirbti. Dėl to ieškovo pretenzijos dėl viršvalandžių sumokėjimo nepagrįstos.

17.5.                      Apeliantė 2020 m. rugsėjo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo fiksuoti ieškovo darbų kokybės trūkumai, kuriuos pripažino darbuotojas. Dėl to darbuotojas negali gauti 100 proc. mokėjimo už atliktą darbą. Apeliantė pateikė „WhatsApp“ programėlės išrašus, patvirtinančius šalių susirašinėjimą dėl netinkamos darbų kokybės, kuriose darbuotojas sutinka su apeliantės teiginiais, kad atlikti darbai dėl prastos darbų kokybės turi būti apmokami pagal faktiškai atliktą darbą, bet ne darbo valandas. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino.

17.6.                      Pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas tai, kad apeliantė turėtų atlyginti darbuotojui už jam priklausančių darbo įrankių naudojimą atliekant darbo funkcijas. Apeliantė mano, kad suma, kurią darbuotojas gavo už savo įrankių naudojimą darbe, pagrįsta. Bet kokių išmokų sumokėjimas darbuotojui už savo darbo įrankių naudojimą yra apeliantės prerogatyva, o DK, įskaitant jo 31 straipsnį, nėra normos, reglamentuojančios darbdavių mokesčių mokėjimo aspektai. Nesant jokių priešingų įrodymų, iš apeliantės mokamų sumų ieškovui turėjo būti išskaičiuoti mokesčiai (687,12 Eur), o darbuotojui likusi suma ir yra tikroji (atskaičius mokesčius) kompensacija už jo įrankių naudojimą, kuri atitinka darbuotojo patirtas išlaidas.

17.7.                      Apeliantė gali laisvai nuspręsti, kaip įforminti kompensacijas ir atitinkamai sumokėti mokesčius. Apeliantė neteigė, kad iš ieškovui priskaičiuotos kompensacijos nebus atskaičiuoti mokesčiai.

17.8.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas darbuotojui išskaičiuotų mokesčių sumą, de facto (faktiškai) sukuria apeliantei pareigą, nenustatytą įstatyme ir nepatenkančią į teismų kompetencijos ribas. Teismai vykdo teisingumą, bet teisingumo sąvoka neapima teismų funkcijos, kurioje teismai galėtų diktuoti, kaip ūkio subjektams vykdyti savo ūkinę veiklą. Pirmosios instancijos teismas peržengė jurisdikcijos ribas ir tinkamai nevertino visų su byla susijusių aplinkybių, todėl teismo sprendimo dalis dėl 687,12 Eur už įrankius naikintina.

17.9.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnių normas, todėl sprendimas naikintinas, ieškovo ieškinys atmestinas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik darbuotojo pateiktais įrodymais, nevertino apeliantės pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl tuo pagrindu, jog dalis darbų buvo atlikti nekokybiškai, nesumažino ieškovo reikalavimų patenkinimo apimties, t. y. neatsižvelgė į darbuotojo pripažintą aplinkybę, jog dalis darbų visiškai neatitiko jiems keliamų kokybės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, bet taip pat ir teismui tenkančią pareigą tinkamai motyvuoti savo sprendimus.

18.       Atsiliepime ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovas mano, kad darbo sutarties 4 punkto 2 dalis (antrasis sakinys) ydinga. Pirma, taikant šią dalį, neįmanoma pritaikyti pirmosios dalies, kurioje įtvirtintas 61 Eur dienpinigių dydis, o taikant pirmąją dalį, neįmanoma pritaikyti antrosios dalies. Jos viena kitai prieštarauja. Antra, nors 4 punkto 2 dalyje nurodoma, kad „darbo sutartyje nustatyta fiksuota 52 Eur dienpinigių norma“, bet tokios normos darbo sutartyje daugiau niekur nenustatyta (ji niekur nėra fiksuota). Priešingai, tame pačiame punkte, pirmoje jo dalyje nustatyta 61 Eur dienpinigių norma.

18.2.                      Šalims sudarant darbo sutartį, buvo aišku, kad ieškovas dirbti vyks į Belgijos Karalystę. Ieškovas suprato, kad dienpinigių dydis bus 61 Eur už kiekvieną komandiruotėje praleistą dieną. Be to, nutarime įtvirtinta, kad vienos dienos dienpinigių dydis Belgijos Karalystėje – 61 Eur.

18.3.                      Ieškovas į komandiruotę Belgijos Karalystėje išvyko 2019 m. liepos 7 d., grįžo 2019 m. spalio 9 d. Iš viso ieškovas komandiruotėje praleido 91 dieną (neįskaičiuojamos keturios atostogų dienos). Iš atsakovės pateikto 2019 m. liepos mėn. – 2019 m. spalio mėn. ieškovo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovė paskaičiavo 2 623 Eur dienpinigių. Įvertinus tai, kad atsakovė už kiekvieną ieškovo komandiruotėje praleistą dieną skaičiavo po 30,50 Eur dienpinigių, juos paskaičiavo už 86 dienas. Net ir mažesniu dienpinigių tarifu ji nesumokėjo ieškovui už 5 dienas. Ieškovas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovės atstovas patvirtino, jog nėra ginčo dėl ieškovo komandiruotėje praleistų dienų skaičiaus (91 diena).

18.4.                      Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 2 dalis. Nei DK, nei darbo sutartyje nenustatyta, kad dėl to, jog ieškovas, atsakovės pavedimu, dirbdamas užsienio valstybėje, turėjo gyvenamąją vietą, jam turėjo ir galėjo būti mažinamas dienpinigių dydis.

18.5.                      Ieškovas negalėjo kvestionuoti dienpinigių dydžio, nes pasibaigus darbo santykiams, atsakovė nebuvo pateikusi ieškovui jo prašytų algalapių už liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, informacijos apie galutinį atsiskaitymą (ieškovo 2019 m. spalio 5 d. el. laiškas atsakovei). Pirmą kartą darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius atsakovė (apeliantė) pateikė darbo ginčų komisijai, vėliau – teismui.

18.6.                      Atsakovė (apeliantė) iki darbo sutarties nutraukimo 2019 m. spalio 16 d. ieškovui sumokėjo tokias sumas: 2019 m. rugpjūčio 5 d. – 300 Eur; 2019 m. rugpjūčio 23 d. – 800 Eur; 2019 m. rugsėjo 20 d. – 700 Eur; 2019 m. spalio 8 d. – 2 100 Eur. Atsakovė nedetalizavo, kokios tai sumos, kokia dalis buvo dienpinigiai.

18.7.                      Iš susirašinėjimų „WhatsApp“ programėle matyti, kad darbo laiko apskaitos dokumentus ieškovas 2019 m. liepos 21 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 8 d. siuntė atsakovės darbų vadovui A. (kuris susirašinėjime įvardintas kaip A.). Teismo posėdyje liudytojas V. P. paaiškino, kad, atvykus į darbą, R. apie tai informuodavo vadovą S. (S. E.). Baigę darbą, darbuotojai darydavo nuotraukas, kurias išsiųsdavo kartu informuodami, kad darbą baigė.

18.8.                      Apeliantė į darbo laiko apskaitą neįtraukė ieškovo dirbtų viršvalandžių, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodė tik pagrindinį darbo laiką – 8 val. Atsakovė pripažino ieškovą dirbus viršvalandžius kitais savo veiksmais. Pirma, atsakovės atstovas A. V. 2019 m. rugsėjo 16 d. parašė ieškovui, kad 2019 m. liepos mėn. paskaičiuota, jog ieškovas dirbo 229,5 val. ir priklausantis išmokėti darbo užmokestis – 2 295 Eur, rugpjūčio mėn. – 245 val., priklausantis išmokėti darbo užmokestis – 2 450 Eur. Taip pat atsakovės atstovas patvirtino, kad šios sumos – tai atlyginimas „atskaičius mokesčius“. Antra, darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė išieškoti ieškovui iš atsakovės 395,08 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą. Šią darbo ginčų komisijos sprendimo dalį atsakovė įvykdė, t. y. pripažino ieškovą dirbus viršvalandinius darbus. Trečia, teismo posėdyje atsakovės atstovas A. V. paaiškino, kad iš dalies pripažįsta viršvalandinį darbą, darbuotojas dirbo pagal savo gebėjimus, darbo apskaitoje galėjo žymėtis, kiek nori valandų. Tai neatitiko darbo išdirbio.

18.9.                      Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad būdavo tokių atvejų, kai išvažiavę septintą valandą, grįždavo dvyliktą valandą nakties, nes dirbo dviejuose objektuose. Teismo posėdyje liudytojas V. P. paaiškino, kad dirbo ir savaitgaliais, dirbo po 12 val. ir daugiau. Reikėdavo greičiau baigti objektą, nes kitaip negautų pinigų.

18.10.                      Apeliantė nepateikė jokio dokumento, kad ieškovas žinojo, kokiu būdu jo parengti darbo laiko apskaitos dokumentai turėjo būti tvirtinami, kas juos turėjo tvirtinti, kaip ieškovui turėjo būti pranešama, kuri dalis jo pateiktų dokumentų tinkama, kuri - ne, kaip visi šie dokumentai apskaitomi atsakovės buhalterijoje.

18.11.                      Ieškovas darbo laiko apskaitą vykdė taip, kaip suprato: į „Excel“ programą kasdien įvesdavo dirbtų valandų skaičių ir pagrindinius atliktus darbus. Šiuos dokumentus ieškovas siuntė atsakovės paskirtam darbų vadovui A. (A.), vėliau – ir A. V., t. y., tiesiogiai supažindindavo atsakovę (apeliantę) su vedama jo darbo laiko apskaita. Atsakovė niekada nekomentavo ieškovo pateiktos darbo laiko apskaitos, jos nekritikavo, nenurodė atlikti jokių pakeitimų ar pataisymų.

18.12.                      Ieškovas nurodo, kad niekada neteigė ir nepripažino, jog dirbo nekokybiškai. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovė niekada neturėjo priekaištų dėl ieškovo darbų kokybės. Iš susirašinėjimų turinio matyti, kad vadovas patenkintas darbo kokybe, bet priekaištavo dėl darbo greičio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nebuvo priekaištų dėl darbų kokybės.

18.13.                      Kompensavimas už darbuotojo darbe naudojamas priemones ar turtą nustatytas įstatyme (DK 31 straipsnio 1 dalis). Tai negali būti laikoma darbdavio prerogatyva, t. y. darbdavys neturi pasirinkimo teisės kompensuoti už tokias priemones ir turtą ar ne. Ieškovas nurodė, kad važinėjo savo automobiliu, naudojo savo įrankius („Dewalt“ lazerį, suktuką, „Metabo“ kampinį pjoviklį, „Bosch“ perforatorių, elektroninį testerį, kabelių generatorių, metalo, medžio elektros detektorių, gulsčiukus). Pagal atsakovės pateiktą 2019 m. liepos–spalio mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, atsakovė ieškovui paskaičiavo ir išmokėjo kompensaciją už įrankius tik už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Ieškovas negavo kompensacijos už nurodytus mėnesius, bet nereiškė tokio reikalavimo šioje byloje.

18.14.                      Ieškovas pažymi, kad kompensacija už įrankius ir kitas darbuotojo darbe naudojamus asmeninius daiktus nėra darbo užmokestis, šios kompensacijos tikslas – kompensuoti darbuotojo įrankių nusidėvėjimą. Atsakovei nepriėmus reikiamų lokalinių aktų, ieškovui neišmokėta 687,12 Eur.

18.15.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus, šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šių įrodymų visumos pagrindu padarė išvadas dėl ieškovo ieškinio bei atsakovės atsiliepime į jį nurodytų aplinkybių bei motyvų pagrįstumo. Įrodinėjimo našta šalims paskirstyta tinkamai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

19.       Nagrinėjamoje byloje keliami darbo sutartyje nustatyto dienpinigių dydžio, apmokėjimo už viršvalandinį darbą ir kompensacijos už darbuotojo naudotus įrankius vertinimo klausimai.

20.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų

21.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22.       Apeliantė, susipažinusi su ieškovo atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos grindė iš esmės tais pačiais, kaip apeliaciniame skunde nurodytieji, argumentais. Apeliantė prie šių paaiškinimų pridėjo naujus įrodymus – atsakovės vadovo S. E. ir A. V., atsakovės vadovo ir ieškovo susirašinėjimą dėl darbuotojų darbo spartos. Apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliantė nepagrindė būtinybės pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą apeliantės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

23.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. liepos 5 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. gruodžio 21 d. įdarbintas plataus profilio statybininku (darbo sutarties 2, 14 punktai). Atsakovė darbo sutarties 3.1 punktu įsipareigojo mokėti darbuotojui 730 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį. Nurodytos darbo sutarties 5 punkte nustatyta 8 valandų darbo diena ir 40 valandų darbo savaitė darbdavės nustatytomis darbo dienomis.

24.       Darbo sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad, siunčiant ieškovą dirbti į bet kurią užsienio valstybę, atsakovė mokės jam 61 Eur fiksuoto dydžio dienpinigius. Tais atvejais, kai darbuotojas siunčiamas dirbti į užsienio valstybę, kurioje, vadovaujantis finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ aktualia redakcija, 50 proc. dienpinigių norma viršija darbo sutartyje nustatytą fiksuoto dydžio 52 Eur dienpinigių normą, jam bus mokami dienpinigiai, sudarantys 50 proc. nurodytame įsakyme nustatytos dienpinigių normos sumos.

25.       Ieškovas 2019 m. liepos 7 d. išvyko į komandiruotę Belgijos Karalystėje, grįžo 2019 m. spalio 9 d. Jis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. atostogavo. Darbuotojai buvo atsakingi už savo darbo laiko apskaitą. Ieškovas siuntė atsakovei darbo laiko apskaitos žiniaraščius su atliktų darbų sąrašu „WhatsApp“ programėle, juos pateikdamas atsakovės darbų vadovui A. (A.). Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos mėn. dirbo 23 dienas (206,5 val.), rugpjūčio mėn. – 27 dienas (254,5 val.), rugsėjo mėn. – 22 d. (199 val.), spalio mėn. – 5 d. (48,5 val.), taip pat viršvalandžius: 2019 m. liepos mėn. – 82,5 val. viršvalandžių (41,5 val. darbo dienomis, 41 val. poilsio dienomis), rugpjūčio mėn. – 88,5 val. (34,5 val. darbo dienomis, 45,5 val. poilsio dienomis, 8,5 val. švenčių dienomis), rugsėjo mėn. – 71 val. viršvalandžių (23,5 val. darbo dienomis, 47,5 val. poilsio dienomis), spalio mėn. – 16,5 val. viršvalandžių (8 val. darbo dienomis, 8,5 val. poilsio dienomis). Atsakovė pateikė ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pagal kuriuos ieškovas dirbo po 8 val. per dieną. Darbo sutartis 2019 m. spalio 16 d. nutraukta.

26.       Darbo ginčų komisija 2020 m. sausio 20 d. sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojui iš darbdavės 395,08 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir 288,18 Eur kitas komandiruotės išlaidas (kelionės išlaidas – kuro sąnaudas ir kelių mokesčius) (darbo byla Nr. APS-2-22272/2020).

27.       Atsakovė sumokėjo ieškovui 5 653,65 Eur: 3 900 Eur iki darbo sutarties nutraukimo, 1 070,39 Eur ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir 683,26 Eur po darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Ieškovas teigia, kad atsakovė jam skolinga 1 640,31 Eur už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius, 678,12 Eur kompensaciją už įrankius. Taip pat ieškovas prašė teismo priteisti maksimalias netesybas.

28.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: iš atsakovės priteisė ieškovui 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius, 687,12 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už įrankius, 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 1 120 Eur (atskaičius mokesčius) bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl ieškovui mokėtinų dienpinigių dydžio

29.       Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė jo darbo vieta, vietoje (DK 107 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. Jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. DK 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

30.       Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintos dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 proc. Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.).

31.       Bylos šalių darbo sutarties galiojimo laikotarpiu pirmiau nurodytas finansų ministro įsakymas negaliojo. Dėl to ieškovui mokėtini dienpinigiai turėjo būti paskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimą. Jame patvirtintas maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas. Ieškovas dirbo Belgijoje. Sąrašo 16 punkte nustatyta, kad Belgijos Karalystėje maksimali dienpinigių suma – 61 Eur. Šalys darbo sutartyje susitarė, kad ieškovui bus mokami būtent tokio dydžio dienpinigiai (sutarties 4 punktas). Ieškovas, sudarydamas darbo sutartį, žinojo, kad bus komandiruotas į Belgijos Karalystę, suprato, kad jam bus mokami 61 Eur dydžio dienpinigiai.

32.       Ieškovas teigia, kad darbo sutarties 4 punktas prieštaringas. Pirmajame nurodyto punkto sakinyje šalys susitarė dėl 61 Eur dydžio dienpinigių. Antrame sakinyje įrašyta, kad darbo sutartyje nustatyta fiksuota 52 Eur dienpinigių norma, bet tokios normos sutartyje nėra. Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo (darbuotojo) naudai aiškino neaiškią ir dviprasmišką šalių darbo sutarties 4 punkto sąlygą. Atsakovė nepateikė argumentų ir nepagrindė jų įrodymais, kodėl aptariama darbo sutarties sąlyga turėtų būti aiškinama kitaip negu ją aiškina ieškovas, kodėl 61 Eur dienpinigių dydis turėjo būti mažinamas 50 proc.

33.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog dienpinigių norma, skirta ieškovui, sumažinta, nes jam suteikta gyvenamoji patalpa. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė suteikė ieškovui gyvenamąsias patalpas, neturi įtakos dienpinigiams skaičiuoti, nes atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nebuvo papildomo susitarimo su ieškovu dėl dienpinigių dydžio, šalys vadovavosi darbo sutarties nuostata. Darbo sutartimi šalys nesulygo, kad dienpinigiai gali būti mažinami per pusę, jei darbdavė suteikia darbuotojui gyvenamąsias patalpas. Akcentuotina, kad darbo sutartis sudaroma ir keičiama raštu (DK 43 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nenustatyta, kad sutarties šalys pakeitė darbo sutartį ir ją papildė nuostata, pagal kurią dienpinigiai už komandiruotę mažinami nakvynės komandiruočių metu išlaidų dydžiu. Be to, pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbdavė turi kompensuoti taip pat ir darbuotojo patirtas nakvynės išlaidas. Darbdavė, siekdama mažinti mokėtinų dienpinigių dydį tuo pagrindu, kad darbuotojui suteikia gyvenamąją patalpą užsienio valstybėje, turėjo iki komandiruotės pradžios raštu apie tai informuoti darbuotoją. Atsakovė turėjo aiškiai nurodyti sumą, kuria mažinami dienpinigiai ir kuri skiriama nakvynės išlaidoms.

34.       Apeliantė, atlikdama mokėjimus ieškovui, neišskyrė dienpinigių dydžio. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas prašė atsakovės nurodyti, koks yra jo darbo užmokestis už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn., bet atsakovė nurodė, kad šiuo metu nutrūkusi komunikacija su buhalterija ir atsakovė bandys šį klausimą spręsti vėliau. Ieškovo 2019 m. spalio 1 d. elektroniniame laiške atsakovės darbuotojui A. V. nurodyta, kad atsakovė nebuvo sumokėjusi ieškovui darbo užmokesčio už pirmą darbo mėnesį (liepos mėn.), taip pat kitus mėnesius, todėl ieškovas ketino nutraukti darbo sutartį. Atsakovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius po to, kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovas, nežinodamas jam mokėtinų sumų, negalėjo jų ginčyti. Taigi atsakovė nevykdė darbdavio pareigos bendradarbiauti su darbuotoju, nepateikė jam informacijos apie tai, kokios yra konkrečios ieškovo darbo užmokesčio dalys. Dėl to pirmiau aptartas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas išvyko į komandiruotę 2019 m. liepos 7 d., grįžo 2019 m. spalio 9 d., atostogavo 2019 m. rugsėjo 10–13 d. Jis komandiruotėje buvo 91 dieną, todėl atsakovė jam turėjo sumokėti 5 551 Eur dienpinigių (91 d. x 61 Eur = 5 551 Eur). Atsakovė sumokėjo 2 623 Eur dienpinigių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 2 928 Eur nesumokėtų dienpinigių (5 551 – 2 623 = 2 928).

Dėl darbuotojo darbo laiko apskaitos ir apmokėjimo už viršvalandžius

35.       Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis).

36.       Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo DK 120 straipsnio 2 dalis).

37.       DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles (DK 120 straipsnio 4 dalis).

38.       Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 straipsnio 4 dalis).

39.       Apeliantė nurodo, kad jos atstovo A. V. prašymas darbuotojams kiekvieną dieną pildyti darbo apskaitos lapą ir nurodyti valandas bei atliktus darbus, nereiškia, jog darbuotojų darbdaviui pateikti darbo apskaitos lapai savaime patvirtinami. Anot, atsakovės, aptariamus lapus dar turėjo patvirtinti darbų vadovas. Apeliantė teigia, kad niekada nepatvirtino ieškovo siųstų tabelių („Excel“ lentelių). Dėl to tik darbuotojo pateiktų skaičiavimų pagrindu negali būti priteisiamos atitinkamos sumos, nes darbuotojams būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti tokiu darbo laiko apskaitos mechanizmu.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepateikė lokalaus dokumento, kuriame būtų nustatyta, kaip darbuotojai turi pildyti darbo laiko apskaitos dokumentus, kas turi juos patvirtinti, kad darbuotojo dirbtas laikas būtų įtrauktas į darbdavės darbo laiko apskaitą, kokiais atvejais dirbtas laikas nebus įtrauktas į apskaitą. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovas A. V. 2019 m. liepos 16 d. rašė grupei „Qualiworks A-Team“: „Noriu paprašyti ir priminti, kad kiekvieną dieną pildytumėte darbo apskaitos lapą su valandomis ir darbais, kuriuos atlikote“. Tai patvirtina, kad atsakovė davė nurodymą darbuotojams užpildyti savo darbo laiko apskaitos dokumentus. Atsakovės atstovas A. V. 2019 m. rugpjūčio 1 d. grupei „Qualiworks A-Team“ rašė: „Reikalinga informacija su darbo valandomis už liepa“. Ieškovas atsakė: „Mes A. siunčiam ir jis sakė, kad patvirtina ir turbūt jums persiųs“. A. (kuris grupėje „Qualiworks A-Team“ įvardintas kaip A.) atsakė: „Persiųsiu šiandien“. Taigi ieškovas duomenis apie darbo laiką ir atliktus darbus siuntė (apeliantės) darbų vadovui A.. Atsakovė nereiškė pastabų ir pretenzijų dėl tokios duomenų apie darbo valandas ir atliktus darbus perdavimo tvarkos.

41.       Ieškovas nurodo, kad į „Excel“ programos lapus įvesdavo kasdien dirbtų valandų skaičių ir pagrindinius atliktus darbus. Iš susirašinėjimo „WhatsApp” programėle matyti, kad ieškovas 2019 m. liepos 21 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 8 d. siuntė šiuos dokumentus A., vėliau – taip pat ir A. V.. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas V. P., kuris dirbo kartu su ieškovu, paaiškino, kad apie darbo pradžią, pabaigą informuodavo vadovą S. (S. E.), kuriam taip pat siuntė atliktų darbų nuotraukas.

42.       Apeliantė teigia, kad nepatvirtino ieškovo pateiktos darbo laiko apskaitos. Vis dėlto atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad informavo darbuotoją apie netinkamai pildomus darbo laiko apskaitos duomenis, nenurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodytų darbo valandų kiekiu ir kad ieškovo dirbti viršvalandžiai nebus įtraukti į darbo laiko apskaitą. Dėl to ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad pateikė darbdavei reikiamus duomenis apie savo darbo laiką ir dirbtus viršvalandžius. Kai atsakovė pateikė darbo ginčų komisijai ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, ieškovas sužinojo, kad jo dirbti viršvalandžiai neįtraukti – atsakovė fiksavo, kad atsakovas dirbo 8 val. kiekvieną darbo dieną.

43.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pozicija dėl ieškovo viršvalandinio darbo dviprasmiška: viena vertus, atsakovė ginčija ieškovo dirbtą viršvalandinį darbą, kita vertus jį pripažįsta. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės atstovas A. V. „WhatsApp“ programėle 2019 m. rugsėjo 16 d. parašė ieškovui, kad liepos mėnesį paskaičiuota, jog ieškovas dirbo 229,5 valandas ir priklausantis darbo užmokestis – 2 295 Eur (atskaičius mokesčius), rugpjūčio mėnesį paskaičiuota, jog ieškovas dirbo 245 valandas ir priklausantis išmokėti darbo užmokestis – 2 450 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi atsakovė patvirtino, kad ieškovas dirbo viršvalandžius, nors pati jų nefiksavo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad atsakovė, sumokėdama darbo ginčų komisijos priteistą 395,08 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, pripažino, jog ieškovas dirbo viršvalandinį darbą.

44.       Apeliantė teigia, kad tik darbuotojo pateiktų darbo laiko skaičiavimų pagrindu negali būti priteisiamas užmokestis už viršvalandžius, nes darbuotojai gali piktnaudžiauti tokia darbo laiko apskaitos tvarka. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatyme nustatyta darbdavio pareiga tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą (CPK 120 straipsnio 1–3 dalys). Pagal DK 120 straipsnio 4 dalį, darbdavys turi teisę pavesti darbuotojui jo nuožiūra tvarkyti visą savo darbo laiko ar jo dalies apskaitą, bet tokiu atveju darbdavys gali nustatyti tokios apskaitos taisykles. Dėl to apeliantė, kaip darbdavė, pavesdama darbuotojams tvarkyti savo darbo laiko apskaitą, turėjo teisę nustatyti tokios apskaitos taisykles (DK 120 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu būtų užkirstas kelias ne tik darbuotojams, bet taip pat ir darbdavei piktnaudžiauti darbo laiko apskaitos duomenimis. Teisėjų kolegija išaiškina, kad, esant tokiai situacijai, kai darbdavys paveda darbuotojams patiems tvarkyti savo darbo laiko apskaitą, bet nenustato aiškių tokios apskaitos taisyklių, darbdaviui tenka rizika ir pareiga įrodyti, kad darbuotojas nurodė neteisingą savo darbo valandų ir viršvalandžių kiekį. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, būdama darbdavė, teigė, kad ieškovo nurodytas darbo valandų skaičius ir pobūdis (darbo dienos valandos ir viršvalandžiai) yra neteisingi, siekė paneigti ieškovo nurodytus valandų ir viršvalandžių kiekius, bet nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje tik darbdavio paaiškinimai, nesant kitų įrodymų apie neva neteisingus ieškovo darbo laiko apskaitos duomenis, kuriuos nurodė pats ieškovas, yra nepakankami įrodymai ieškovo, kuris ne kita ko yra taip pat ir silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, pozicijai paneigti.

45.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės 2020 m. rugsėjo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, kad buvo fiksuoti ieškovo darbų kokybės trūkumai, kuriuos pripažino darbuotojas. Dėl to darbuotojas negali gauti 100 proc. užmokesčio už darbą. Ieškovas teigia, kad niekada nepripažino, jog dirbo nekokybiškai. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės vadovas buvo patenkintas darbo kokybe, bet pradėjo priekaištauti dėl darbo spartos (2019 m. liepos 25 d. žinutė „WhatsApp“ programėlėje). Kitoje atsakovės vadovo 2019 m. spalio 6 d. žinutėje nurodyta, kad ieškovas atliko darbus gerai ir gražiai. Teisėjų kolegija iš bylos duomenų negali daryti išvados, kad ieškovo atlikti darbai nekokybiški. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė nereiškė priekaištų dėl ieškovo darbų kokybės tuo metu, kai ieškovas dar dirbo atsakovės bendrovėje. Atsakovės vadovas turėjo pastabų ne dėl ieškovo atliekamų darbų kokybės, bet dėl per lėto darbo. Atsakovė ragino ieškovą dirbti greičiau, bet apeliantė nepagrindė, kad darbo sutartimi susitarė, jog darbo užmokestis bus mokamas ieškovui pagal faktiškai atliktą darbą, o jo dirbti viršvalandžiai nebus apmokėti. Be to, objektas, kuriame dirbo ieškovas – biuras, todėl teko dirbti tik pasibaigus biuro darbo valandoms, darbuotojas dirbo darbą, kurio paprastai nedirba. Darbuotojui pačiam teko vykti pirkti statybinių medžiagų, jos ne visada laiku buvo pristatomos. Dėl atsakovės neįrodė teiginių apie nepakankamą, per lėtą ir tik nuo paties ieškovo priklausiusį jo darbo tempą. Nurodytas aplinkybes įvertino taip pat ir pirmosios instancijos teismas. Taigi apeliantė neteisi, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės paaiškinimų raštu ir atsakovės nurodytų aplinkybių apie ieškovo darbo trūkumus. Tai, kad teismas apeliantės įvardytas aplinkybes vertino palankiai ieškovui, bet ne atsakovei, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas iš viso neįvertino aptariamų aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos už darbuotojo darbo įrankių naudojimą atliekant darbo funkcijas

46.       DK 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

47.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, dirbdamas atsakovės įmonėje (2019 m. liepos 8 d. – spalio 5 d.), naudojo savo transporto priemonę ir įrankius. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad suma, kurią darbuotojas gavo už savo įrankių naudojimą, pagrįsta, nes bet kokių išmokų sumokėjimas darbuotojui už savo darbo įrankių naudojimą yra apeliantės prerogatyva. Teisėjų kolegija pažymi, kad įprastai pareiga parūpinti reikalingas darbo priemones ir įrankius tenka darbdaviui. Nurodytame DK straipsnyje įtvirtinta speciali taisyklė, kai darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbuotojui priklausančio turto panaudojimo atliekant darbo funkcijas. Įstatymų leidėjas nenustatė darbuotojui mokėtinos kompensacijos už jam priklausančių įrankių naudojimą dydžio, jos mokėjimo tvarkos. Dėl to šalys, susitardamos dėl kompensacijos dydžio, turi veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise (DK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliantė, kaip darbdavė, pageidavusi, kad ieškovas (darbuotojas) naudotų jam priklausančias darbo priemones, įrankius, turėjo susitarti su darbuotoju dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Įstatymų leidėjo nurodytas darbdavės ir darbuotojo susitarimas negali būti vertinamas kaip išimtinė darbdavio teisė nuspręsti mokėti ar nemokėti darbuotojui kompensaciją už jo darbo įrankių naudojimą. Toks susitarimas turėtų būti sudarytas iki įrankių panaudojimo darbo funkcijoms atlikti pradžios. Šį susitarimą turi sudaryti darbo sutarties šalys raštu (darbuotojas ir darbdavys) (DK 43 straipsnis). Jeigu darbdavys DK 43 straipsnio nustatyta tvarka raštu neįformina su darbuotoju DK 31 straipsnyje nustatyto susitarimo dėl kompensacijos už darbuotojui priklausančių darbo priemonių ar jo turto naudojimą darbo funkcijoms atlikti, tai neigiami tokios pareigos neįvykdymo padariniai tenka darbdaviui. Pažeidęs DK 43 straipsnio reikalavimus, bet privertęs darbuotoją naudoti pastarajam priklausančius darbo įrankius darbo funkcijoms atlikti, darbdavys negali išvengti DK 31 straipsnyje nustatytos pareigos kompensuoti darbuotojui už šio naudojamas darbo priemones. Priešingu atveju būtų pažeisti darbuotojo teisėtų lūkesčių, teisingo apmokėjimo už darbą principai (DK 2 straipsnio 1 dalis).

48.       Apeliantė teisingai nurodo, kad ji gali laisvai nuspręsti, kaip įforminti kompensacijas ir atitinkamai sumokėti mokesčius. Apeliantė niekada neteigė, kad iš ieškovui priskaičiuotos kompensacijos nebus atskaičiuoti mokesčiai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovė ir ieškovas turi sudaryti susitarimą dėl kompensacijos dydžio. Dėl to apeliantė turėjo informuoti darbuotoją, kad nuo jos mokėtinos kompensacijos už darbuotojo darbo priemonių naudojimą, bus paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Apeliantė, apie tai neinformavusi ieškovo ir nesudariusi susitarimo dėl kompensacijos dydžio ir mokėjimo tvarkos, prisiėmė pareigą sumokėti ieškovui (darbuotojui) visą kompensacijos sumą ir mokesčius. Jeigu atsakovė būtų patvirtinusi taisykles, kuriose būtų nustatyta kompensacijų skaičiavimo tvarka ir dydžiai, atsakovei nebūtų reikėję sumokėti mokesčių pagal Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Tokiu atveju iš 1 441,49 Eur ir 222,30 Eur kompensacijos sumų nebūtų išskaičiuota 687,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei valstybinio socialinio draudimo mokesčių suma. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad kompensacija už įrankius ir kitus darbuotojo darbe naudojamus asmeninius daiktus nelaikytina darbo užmokesčiu, šios kompensacijos tikslas – kompensuoti darbuotojo įrankių nusidėvėjimą. Atsakovė turi teisę pati nuspręsti, kokius vidaus aktus ir tvarkas ji nustatys įmonėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nesant kompensacijų mokėjimo tvarkos, darbuotojai turės pagrįstą lūkestį, jog jiems bus išmokėta visa priklausanti kompensacija. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas darbuotojui išskaičiuotų mokesčių sumą, de facto sukūrė apeliantei pareigą, nenustatytą įstatyme.

49.       Apeliantė taip pat nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai tik darbuotojo pateiktais įrodymais, nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, todėl pažeidė CPK 183 ir 185 straipsnių nuostatas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantei nepalankų teismo sprendimą – tenkino darbuotojo ieškinį, savaime nereiškia, kad sprendimas nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas vertino šalių, taip pat byloje apklausto liudytojo nurodytas aplinkybes, ištyrė ieškovo ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskaičiavo ieškovui neišmokėtas su darbo santykiais susijusių išmokų dydį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1 640,31 Eur (neatskaičius mokesčių) sumą už viršvalandinį darbą, 2 928 Eur dienpinigius, 687,12 Eur (atskaičius mokesčius) kompensaciją už įrankius, 2 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, 1 120 Eur (atskaičius mokesčius) bylinėjimosi išlaidas.

50.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

51.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

52.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

53.       Ieškovas pateikė įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 525 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovo prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš atsakovės priteistina 525 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Qualiworks“ (kodas 304788049) 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.