Administracinė byla Nr. eI-3103-386/2024
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02463-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 14.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 18 d.
Klaipėda
Regionų administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė
2024 m. sausio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei R. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš R. L. (toliau – ir atsakovė) 48,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31. Taip pat prašo priteisti 8 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, jog UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, vykdanti atliekų tvarkymo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Gyventojų registro duomenimis atsakovė išvyko į Jungtinę Karalystę. Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl
nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo pareiškėjui iš atsakovės teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Tauragės rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-188 patvirtino Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai).
2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-207 patvirtinti nauji Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurių 28 punktas numato, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.taurage.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.uabtratc.lt). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad savivaldybės nustatydamos pastoviąją ir kintamąją dalį nepakeitė vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių. Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
Taigi vadovaujantis aukščiau numatytomis teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies arba vietinės rinkliavos perskaičiavimo, o nuo pastoviosios dalies ar iš vis nuo vietinės rinkliavos mokėjimo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. TA-231-261/2021).
Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. VĮ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovei ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė pareiškėjo nurodytas gyvenamasis namas. Taigi atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja.
Pareiškėjas nurodė pažymoje, jog atsakovė už minėtą objektą už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apmokestinta vietine rinkliava 48,84 Eur.
Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Nuostatų numatytąja tvarka kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių ir buvo perskaičiuota vietinė rinkliava ar ji buvo atleista nuo dalies vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti tiek pastoviosios, tiek ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas prašo priteisti 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.).
Byla šabloniška, analogiški pareiškėjos prašymai jau nagrinėjami keletą metų, todėl teismui pateikti prašymą pareiškėja gali ir be advokato pagalbos, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.
Priteisti UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui iš R. L. 48,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31.
Netenkinti pareiškėjo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl 8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Laimutė Jokubauskaitė