Civilinė byla Nr. eB2-3907-232/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4.; 3.4.3.5.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Akistata“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „HQ Development“, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bakas“.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Akistata“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „HQ Development“. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. atsakovas ir UAB „Tomasolis“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 01/2016/02, pagal kurią atsakovui buvo atlikti elektrotechnikos montavimo darbai už kuriuos išrašyta 60 541,54 Eur dydžio sąskaita. 2020 m. liepos 30 d. ieškovas ir UAB „Tomasolis“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį dėl reikalavimų teisės į atsakovą perleidimo – įsigijimo, pagal kurią ieškovas įgijo pusę visų UAB „Tomasalis“ turimų reikalavimo teisių į atsakovą, kylančių 2016 m. sausio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. 01/2016/02 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. TOM313 pagrindu, tai yra, ieškovas įgijo 30 270,77 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovą.
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinio netenkinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovui. Teigė, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą. Pažymėjo, kad atsakovas nėra nemokus.
Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bakas“ prašė tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Nurodė, kad atsakovas atitinka nemokumo kriterijus. Atsakovo įsiskolinimas bankui sudaro 1 442 114,81 Eur. Terminas suteikto kredito grąžinimui baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnis numato asmenis, turinčius teisę inicijuoti nemokumo procesą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie tokių asmenų priskirtinas kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti priimamas ir nagrinėjamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas nesprendžia klausimo dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1349-798/2018). Tuomet, kai įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502/2013, 2018 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1094-330/2018). Šie pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas reikalavimo teisė į atsakovą kildina iš 2016 m. sausio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. 01/2016/02. Ieškovas teigė, kad vadovaujantis nurodyta sutartimi atsakovui buvo atlikti elektrotechnikos montavimo darbai už kurios UAB „Tomasolis“ atsakovui išrašė 60 541,54 Eur dydžio sąskaitą. Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. liepos 30 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įgijo pusę visų UAB „Tomasalis“ turimų reikalavimo teisių į atsakovą, kylančių 2016 m. sausio 29 d. statybos rangos sutarties Nr. 01/2016/02 ir PVM sąskaitos faktūros Nr. TOM313 pagrindu. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime pripažįstą aplinkybę, kad UAB „Tomasalis“ atliko dalį 2016 m. sausio 29 d. statybos rangos sutartyje numatytų darbų, už kurios atsakovas nėra atsiskaitęs. Taigi labiau tikėtina, jog ieškovas reikalavimo teisę į skolininką turi, todėl jo pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Teismas pažymi, kad atsakovo nurodomos aplinkybės, jog UAB „Tomasolis“ pagal statybos rangos sutartį atlikti darbai nėra priduoti, jog šalys nėra pasirašiusios darbų priėmimo – perdavimo akto, jog išrašyta sąskaita – faktūra už atliktus darbus atsakovo nėra priimta, nagrinėjamu atveju nepaneigia tikėtino atsakovo skolos ieškovui egzistavimo.
Teismas taip pat pažymi, kad JANĮ nereikalauja iš kreditoriaus būtinai pirmiausia įsiteisėjusiu teismo (arbitražo) sprendimu prisiteisti skolą iš nemokaus juridinio asmens ir tik tuomet kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, negalima teigti, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui ir jis neturėjo teisės inicijuoti atsakovui bankroto bylos iškėlimo.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors JANĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą, tačiau tol kol įstatyme nustatyta tvarka nėra išspręstas tarp ieškovo (potencialaus kreditoriaus) ir atsakovo iškilęs ginčas dėl atsakovui reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo (nepagrįstumo) ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo (arbitražo) procesinis sprendimas dėl tokio ginčo, negalima ieškovo reiškiamo reikalavimo laikyti neabejotinai pagrįstu ir jį įskaityti į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sudėtį. Dėl šių priežasčių ieškovo finansinis reikalavimas neturi būti įtrauktas į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sudėtį (apimtį). Pažymėtina, kad šiuo atveju faktas, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra skolininko kreditorius ir ar jo reiškiamas kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šios potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą bankroto bylos iškėlimo atsakovui atveju (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį, kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu < ... >. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas pažymi, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad nemokumo procesą inicijavo registruotu laišku, pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Taigi ieškovas tinkamai įvykdė JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įpareigojimą dėl informavimo apie ketinamą inicijuoti nemokumo procesą.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalis numato, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018). Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Įvertinus JANĮ 20 straipsnio reglamentavimą dėl papildomų dokumentų, rašytinių paaiškinimų teismui pateikimo, spręstina, kad ši suformuota praktika taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal JANĮ nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad jis yra mokus, turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
Tiek finansinės atskaitomybės duomenis (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą), tiek kitus juridinio asmens tikrajai turtinei – finansinei padėčiai įvertinti reikalingus duomenis teismui pateikia juridinio asmens, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas (JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
Remiantis 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansu įmonės turto vertė sudarė 2 066 258 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 724 050 Eur, trumpalaikis turtas – 1 342 208 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 2 056 902 Eur, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 672 946 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 383 956 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad visas atsakovo ilgalaikis turtas (žemė, pastatai ir statiniai) apsunkintas – įkeistas trečiajam asmeniui. Trumpalaikį turtą iš esmės sudaro atsargos – nebaigta statyba, skirta perparduoti (1 146 322 Eur).
Teismas pažymi, kad kreditorių sąraše, sudarytame 2020 m. spalio 7 d. duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudarė 1 579 694,76 Eur. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo įsiskolinimas bankui sudaro 1 442 114,81 Eur, o terminas suteikto kredito grąžinimui baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi, galima daryti išvadą, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės balansas neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties, kadangi jame nurodyta, jog įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 383 956 Eur, o vien trečiajam asmeniui pradelsti įsipareigojimai, kuriuos atsakovas pripažįstą, viršija į balansą įrašytą per vienerius metus mokėtiną sumą.
Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nurodė, kad terminas 1 442 114,81 Eur suteikto kredito grąžinimui baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. Taigi atsakovas eilę metų nesugeba atsiskaityti su tuo pačiu kreditoriumi.
Akcentuotina ir tai, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad atsakovas turi tik vieną darbuotoją – vadovą. Atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitų duomenys rodo, kad keletas metu iš eilės atsakovas jokių pajamų negauna, tik patiria bendrąsias ir administracines veiklos sąnaudas, nuolat patiria nuostolius – 2019 m. – 187 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 203 Eur. Iš šių duomenų spręstina, kad atsakovas realios veiklos nevykdo.
Atsakovas nurodė, kad jo pagrindinė veikla, iš kurios bendrovė generuoja didžiausią dalį pajamų, yra prekyba nuosavu nekilnojamuoju turtu. Paaiškino, kad butų pardavimo procesas užsitęsė pripažinus 2015-10-08 išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 neteisėtu ir negaliojančiu, naujas statybos leidimas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Zarasų g. 15, Vilniuje statybai išduotas 2018-07-10. Teigė, kad panaikinus pradinį statybos leidimą, atsakovas laikinai negalėjo tinkamai ir laiku įvykdyti savo prievolių kreditoriams, tačiau sėkmingai užbaigus bendrovės nekilnojamojo turto realizavimo procesą, bendrovė yra visiškai pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.
Teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-35547-845/2020 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiuoju asmeniu byloje nurodant UAB „HQ Development“, prašant panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-07-10 leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860, kuriuo adresu Zarasų g. 15, Vilniuje buvo leista statyti daugiabutį gyvenamąjį namą, galiojimą. Ieškinio tenkinimo atveju, tikėtina, kad atsakovo veikla gali būti pakartotinai apsunkinta.
Remiantis Lietuvos teismų informacine sistema Liteko taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-609-577/2020, nustačius, kad teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas nėra vykdomas, buvo nutraukta 2018 m. sausio 19 d. iškelta UAB „HQ Development“ restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesugebėjo vykdyti restruktūrizavimo plano, t. y. atsakovas susiduria ne su trumpalaikėmis, bet ilgalaikėmis finansinėmis problemomis, kurių nėra pajėgus išspręsti.
Įvertinęs aptartą teismų praktiką, byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių visetą, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad yra pajėgus išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir nėra nemokus (CPK 178 straipsnis): nevykdydamas veiklos atsakovas kuria tik nuostolius ir nėra pateikta pakankamų duomenų apie perspektyvas atkurti veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; atsakovas sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams ir neturi neapsunkinto turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys pagrindžia, kad UAB „HQ Development“ laiku negali vykdyti turtinių prievolių. Taigi juridinis asmuo yra nemokus, todėl yra pagrindas UAB „HQ Development“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
Bylos esantys įrodymai patvirtina, jog šiuo atveju nėra JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla neturėtų būti keliama.
Teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). Nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis). Nustatyta tvarka atrinktas nemokumo administratorius Juozas Viščinis. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturi. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Remiantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais (JANĮ 77 straipsnio 2 dalis). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo, nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie bendrovę, nemokumo administratoriui nustatytinas 10 628,05 Eur bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos areštuojamas bendrovės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 dalimi, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,
n u t a r i a :
Iškelti UAB „HQ Development“ (juridinio asmens kodas 302553942, registracijos adresas Pramonės g. 97-401, Vilnius) bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Juozą Viščinį, sąrašo eilės Nr. B-FA488.
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 10 628,05 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Areštuoti UAB „HQ Development“ (juridinio asmens kodas 302553942, registracijos adresas Pramonės g. 97-401, Vilnius) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai, per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos, gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Priimtą nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, paskirtam nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusią nutartį išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose nurodytus subjektus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Liuda Uckienė