Civilinė byla Nr. e2-392-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00034-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Launeva“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Bajoras“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto projektai“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Linkmenų būstas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Eikos statyba“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Antakalnio smiltės SPV“, S. K.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saldos prekyba“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Launeva“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Bajoras“ sudarytas 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 1, 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, 2019 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, 2020 m. sausio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji yra atsakovės BUAB „Bajoras“ kreditorė, kurios reikalavimai yra kildinami iš teismo patvirtintos taikos sutarties. BUAB „Bajoras“, nors ir netinkamai vykdė prievoles ieškovei, tuo pačiu metu sudarė su UAB „Launeva“ 8 reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis perleido jai 115 895,87 Eur vertės reikalavimo teises statytojams pagal garantinio periodo laidavimo garantijas ir atsiskaitė pagal šias sutartis atlikdama tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Ieškovė nurodė, kad atsakovės – tai susiję asmenys, sudarant ginčo sandorius šių bendrovių vadovas ir vienintelis akcininkas sutapo. Ieškovė prašo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis dėl to, kad jomis buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 6.9301 straipsniai), taip pat actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu (CK 6.66 straipsnis).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki tol, kai įsiteisės sprendimas šioje byloje, uždrausti perleisti tretiesiems asmenims teises ir pareigas, sustabdyti ir uždrausti vykdyti prievoles, kylančias iš: 1) UAB „Launeva“ ir UAB „Būsto projektai“ 2016 m. balandžio 12 d. rangos sutarties Nr. C7/9(2):2016-04-12; 2017 m. gegužės 10 d. rangos darbų sutarties Nr. N1:2017-05-10; 2017 m. rugsėjo 4 d. rangos darbų sutarties Nr. N2:2017-09-04 ir papildomo susitarimo Nr. 1; 2017 m. lapkričio 16 d. rangos darbų sutarties Nr. N3:2017-11-16 ir papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2; 2015 m. rugsėjo 7 d. rangos darbų sutarties Nr. C7/9(1):2015-09-07 ir papildomo susitarimo Nr. 1; 2) UAB „Launeva“ ir UAB „Linkmenų būstas“ 2016 m. lapkričio 23 d. rangos darbų sutarties Nr. LB-2016.11.23/6/T9-1 ir papildomo susitarimo Nr. 1; 3) UAB „Launeva“ ir UAB „Eikos statyba“ 2018 m. sausio 18 d. rangos darbų sutarties Nr. DAI3.2018.01.18; 4) UAB „Launeva“ ir UAB „Antakalnio smiltės SPV“ 2019 m. gegužės 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SPV-2019.05.28/08, papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2; 5) iki tol, kai įsiteisės sprendimas šioje byloje, uždrausti atsakovei UAB „Launeva“ perleisti tretiesiems asmenims teises ir pareigas, taip pat sustabdyti ir uždrausti vykdyti prievoles, kylančias iš ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių. Ieškovė nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tretiesiems asmenims UAB „Būsto projektai“, UAB „Linkmenų būstas“, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Antakalnio smiltės SPV“ įvykdžius prievoles pagal rangos sutartis atsakovei UAB „Launeva“, pastaroji galėtų iššvaistyti gautas lėšas, taip pat ji galėtų perleisti reikalavimo teises tretiesiems asmenims. Tokiu atveju įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą taptų neįmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas vertino, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagristi. Ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo jo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, kaip BUAB „Bajoras“ kreditorė, grindžia ieškinį actio Pauliana institutu. Patenkinus jos reikalavimus, sandorio šalims turėtų būti taikoma restitucija, todėl sprendžiant, ar egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama, ar turtas galėtų būti sugrąžintas galimai nesąžiningai jį perleidusiai skolininkei ir iš jo galėtų būti patenkinti kreditorės reikalavimai. Tačiau ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti sutartis negaliojančiomis, nereiškia reikalavimo taikyti restituciją.
6. Teismas nurodė, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartis UAB „Launeva“ ne tik perėmė BUAB „Bajoras“ būsimus reikalavimus, kurių atsiradimas yra siejamas su rangos sutartyse nurodytų sąlygų vykdymu, tačiau ir pareigą savo jėgomis ir sąskaita pašalinti BUAB „Bajoras“ atliktų statybos darbų trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Ieškovė nepagrindė, kodėl ji prašo apriboti trečiųjų asmenų teisę perleisti teises ir (ar) pareigas, sustabdyti ir uždrausti vykdyti prievoles, kylančias iš rangos sutarčių. Nors ji reiškia reikalavimą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis, ji prašo taikyti ribojimus, kurie iš esmės nėra susiję su šių sutarčių sudarymu ir (ar) vykdymu. Ieškovė siekia uždrausti vykdyti garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartis, todėl atsakovės ar juo labiau tretieji asmenys negalės atlikti garantinių darbų ir dėl to bus pažeistos su byla nesusijusių asmenų (turto savininkų) teisės. Patenkinus ieškovės reikalavimus, BUAB ,,Bajoras“, negalinti vykdyti garantinių įsipareigojimų pagal rangos sutartis, negalės patenkinti iš šių sutarčių kylančių reikalavimų, kurių įvykdymas yra siejamas su garantinių įsipareigojimų vykdymu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nevertino, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Ieškovė neturi galimybių įrodyti, kad UAB „Launeva“, neturinti registruotino nekilnojamojo turto, rengiasi pervesti kitiems asmenims savo turimas lėšas, tačiau jos nesąžiningumą patvirtina kitos aplinkybės:
7.1.1. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra preziumuojama, kad atsakovės, kaip susijusios bendrovės, sudarydamos ginčo sandorius buvo nesąžiningos. BUAB „Bajoras“ nevykdė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, o asmens, kuris sąmoningai nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, negalima laikyti sąžiningu;
7.1.2. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama kita byla, kurioje ieškovė yra pareiškusi reikalavimus atsakovei UAB „Launeva“ ir UAB „Termeko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Šie reikalavimai taip pat yra grindžiami aplinkybėmis, kad BUAB „Bajoras“, pažeisdama kreditorių interesus, atliko mokėjimus UAB „Launeva“. Minėtoje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tokiu būdu pripažįstant atsakovės nesąžiningumą;
7.1.3. BUAB „Bajoras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, ieškovė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir šis ieškovės prašymas buvo patenkintas, tačiau BUAB „Bajoras“, siekdama užvilkinti realų skolos išieškojimą, formaliais pagrindais apskundė teismo nutartį. BUAB „Bajoras“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį ieškovė taip pat buvo pareiškusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą. Teismas konstatavo, kad BUAB „Bajoras“ yra nesąžininga ir patenkino šį prašymą;
7.1.4. BUAB „Bajoras“ yra iškelta bankroto byla ir ta pačia nutartimi jai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas. Iki tol, kai nutartis įsiteisėjo, BUAB „Bajoras“ atliko 3 mokėjimus UAB „Launeva“ ir sudarė su ja 1 reikalavimo perleidimo sutartį. Įsiteisėjus nutarčiai, bankrutuojančios bendrovės sąskaitoje buvo likę 44 Eur, o kasoje nebuvo pinigų;
7.1.5. BUAB „Bajoras“ buvo perleidusi UAB „Launeva“ 4 transporto priemones, už kurias buvo atsiskaityta atlikus įskaitymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių šie sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais konstatavus šalių nesąžiningumą;
7.1.6. UAB „Launeva“ išgrynino daugiau nei pusę jai pervestos sumos pagal COVID-19 tikslinės paskolos sutartį, o dėl BUAB „Bajoras“ galimai atliktos nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
7.2. Teismas, vertindamas, kad laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, galėjo patenkinti ieškovės prašymą iš dalies. Ieškovė nesuformulavo reikalavimo taikyti restituciją, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad reikalavimo perleidimo sutartyse nurodomi BUAB ,,Bajoras“ įsiskolinimai UAB „Launeva“ egzistavo. Tikėtina, kad reikalavimo teisės buvo perleistos įskaitant fiktyvią skolą. Taikant restituciją kiltų grėsmė, kad UAB „Launeva“, neturėdama reikalavimo teisės, bet remdamasi ieškovei palankiu teismo sprendimu, įgytų teisinį pagrindą įstoti į BUAB ,,Bajoras“ kreditorių eilę.
7.3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tretieji asmenys gali įvykdyti prievoles pagal rangos sutartis UAB „Launeva“, o ji gali iššvaistyti gautas lėšas arba perleisti reikalavimo teises kitiems asmenims. Todėl šių trečiųjų asmenų teisių ribojimas yra būtinas siekiant užkirsti kelią atsakovės nesąžiningiems veiksmams. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tretieji asmenys jau pranešė jai apie paaiškėjusius statybos rangos darbų trūkumus ir jai kilo pareiga juos pašalinti, todėl nėra aišku, kaip, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus vykdyti garantinius įsipareigojimus, būtų pažeistos šių trečiųjų asmenų teisės. Nustačius, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, ateityje jos gali būti modifikuojamos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės naujai pateiktų įrodymų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
9. Ieškovė, teikdama atskirąjį skundą, suformulavo prašymą priimti naujus įrodymus: bendrovės „Luminor Bank“ AS 2021 m. sausio 5 d. raštą, adresuotą antstoliui D. T., antstolio D. T. 2021 m. sausio 12 d. elektroninį laišką, UAB „Launeva“ sąskaitų, esančių „Luminor Bank“ AS, išrašus ir ieškovės 2020 m. gruodžio 12 d. ieškinį, pateiktą Vilniaus apygardos teismui.
10. Įvertinus atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes ir naujai teikiamų dokumentų turinį, matyti, kad šiais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti, jog atsakovė BUAB „Bajoras“, pažeisdama kitų savo kreditorių interesus, yra atlikusi mokėjimus atsakovei UAB „Launeva“ ir dėl šios priežasties ieškovė yra inicijavusi kitą civilinę bylą, taip pat kad UAB „Launeva“ galimai netinkamai panaudojo jai pervestas pinigų sumas pagal tikslinės paskolos sutartį (žr. šios nutarties 7.1.2, 7.1.6 papunkčius). Taigi, šie dokumentai yra susiję su ieškovės byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Tačiau iš ieškovės kartu su atskiruoju skundu naujai teikiamų dokumentų turinio matyti, kad ieškovė disponavo jais tuo metu, kai klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl ji galėjo juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Nors ieškovė, grįsdama būtinybę šioje proceso stadijoje priimti jos teikiamus įrodymus, nurodo, kad poreikis juos pateikti atsirado dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino atsakovių nesąžiningumo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, tokie ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Ieškovė, siekdama užtikrinti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, dar nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme turėjo pareigą pagrįsti, kad egzistuoja grėsmė, jog jai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas ir pateikti teismui visus įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių jai pateikti kartu su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.
11. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui dar vieną prašymą priimti naujus įrodymus. Kartu su šiuo prašymu ieškovė pateikė 2020 m. gegužės 13 d. atsakovės UAB „Launeva“, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Eika“ sudarytą trišalį susitarimą, kuriuo UAB „Eika“ perėmė UAB „Eikos statyba“ teises ir pareigas pagal 2018 m. vasario 8 d. rangos sutartį, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria buvo paliktos galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje ieškovės inicijuotoje byloje.
12. Iš ieškovės teikiamų dokumentų turinio matyti, kad trišalis susitarimas, kaip ir kiti įrodymai, kuriuos ieškovė teikė kartu su atskiruoju skundu, buvo sudarytas anksčiau, nei buvo priimta ginčijama teismo nutartis. Ieškovė nėra šio susitarimo šalimi ir prašyme priimti naujai teikiamus įrodymus ji nurodo, kad šį susitarimą gavo po to, kai buvo pateiktas jos atskirasis skundas. Tačiau ieškovė nedetalizavo, kada ir kokiu būdu ji gavo šį dokumentą, taip pat ji nepateikė teismui įrodymų, kad jis buvo gautas po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. Ieškovė taip pat nepagrindė ir šio jos teikiamo dokumento, kuriuo buvo perleistos ne atsakovės UAB „Launeva“ reikalavimo teisės, įgytos ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, bet jos kontrahentės trečiojo asmens UAB „Eikos statyba“ teisės ir pareigos, kylančios iš rangos sutarties, ryšio su nagrinėjamoje byloje turimomis nustatyti aplinkybėmis dėl grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimo. Todėl ieškovės teikiamą trišalį susitarimą atsisakoma priimti.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir ieškovės teikiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje ieškovės inicijuotoje byloje. Iš ieškovės prašyme priimti naujus įrodymus išdėstytų aplinkybių matyti, kad, ieškovės vertinimu, jos teikiama nutartis šiuo atveju yra aktuali dėl to, kad teismas joje pripažino atsakovių veiksmus nesąžiningais ir nurodė, kad, ieškovei pareiškus turtinius reikalavimus UAB „Launeva“ atžvilgiu, egzistuoja grėsmė, jog ji gali nesąžiningai siekti išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tačiau pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (išspręsta byla) ir prejudicinės galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1581-516/2018). Todėl tai, kad kitoje byloje teismas vertino, jog dėl tam tikrų atsakovių veiksmų egzistuoja grėsmė, kad minėtoje byloje ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, nesudaro pagrindo vertinti, jog laikinosios apsaugos priemonės atsakovių atžvilgiu savaime turėtų būti taikomos ir nagrinėjamoje byloje, kurioje yra pareikšti kiti, savarankiški ieškovės reikalavimai ir prašoma taikyti kitokias laikinąsias apsaugos priemones. Ši ieškovės teikiama nutartis nepagrindžia jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių.
Dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių
14. Narinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurių pritaikymas dažniausiai suponuoja tam tikro masto atsakovo teisių suvaržymus, paprastai negali būti taikomos siekiant kitokių, su ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu nesusijusių tikslų, pavyzdžiui, siekiant paskatinti atsakovą pripažinti ieškovo reiškiamus reikalavimus, palengvinti ieškovui įrodinėjimo pareigą, užtikrinti kitoje byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą ar pan.
16. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
17. Atsižvelgiant į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama esminio tikslo – ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, be pirmiau nurodytų aplinkybių, spręsdamas, ar konkrečiu atveju yra poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi įvertinti ir tai, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir yra būtinos siekiant užtikrinti palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ar ieškovas, prašydamas taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nesiekia su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi nederančių tikslų. Teismų praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).
18. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl atsakovių sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 20 d. sudarė 8 reikalavimų perleidimo sutartis, kuriomis atsakovė BUAB „Bajoras“ perleido atsakovei UAB „Launeva“ savo, kaip rangovės, reikalavimus, kylančius iš jos ir trečiųjų asmenų (užsakovių) sudarytų rangos sutarčių. Iš reikalavimo perleidimo sutarčių sąlygų matyti, kad UAB „Launeva“, perėmusi BUAB „Bajoras“ reikalavimus užsakovių atžvilgiu, įgijo teisę gauti pinigų sumas, atlikusias garantinio laikotarpio laidavimo garantijos funkcijas pagal BUAB „Bajoras“ ir užsakovių sudarytas rangos sutartis, tačiau kartu UAB „Launeva“ prisiėmė BUAB „Bajoras“ pareigas savo jėgomis ir sąskaita pašalinti jos atliktų statybos rangos darbų trūkumus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Šalys susitarė, kad atsakovė UAB „Launeva“ atsiskaitys su BUAB „Bajoras“ už jai perleistas reikalavimo teises atlikdama priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.
19. Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad atsakovių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys yra neteisėtos ir pažeidžia nemokios BUAB „Bajoras“ kreditorių interesus, todėl ji prašo teismo šias sutartis panaikinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovėms sudarius minėtas reikalavimo perleidimo sutartis, atsakovė BUAB „Bajoras“ prarado teisę gauti 115 895,87 Eur sumą, mokėtiną pagal rangos sutartis, kuri galėjo būti panaudota atsiskaitant su kitais jos kreditoriais, be kita ko, ir su pačia ieškove. Siekdama užtikrinti, kad jai galbūt palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, ieškovė ieškinyje taip pat suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki tol, kai įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje byloje, uždrausti atsakovei UAB „Launeva“ ir tretiesiems asmenims (užsakovėms pagal rangos sutartis, iš kurių yra kildinami reikalavimai, perleisti ginčo reikalavimo perleidimo sutartimis) UAB „Būsto projektai“, UAB „Linkmenų būstas“, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Antakalnio smiltės SPV“ perleisti kitiems asmenims teises ir pareigas, taip pat sustabdyti ir uždrausti vykdyti prievoles, kylančias iš rangos sutarčių; 2) iki tol, kai įsiteisės teismo sprendimas, priimtas šioje byloje, uždrausti atsakovei UAB „Launeva“ perleisti kitiems asmenims teises ir pareigas, taip pat sustabdyti ir uždrausti vykdyti prievoles, kylančias iš ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių. Ieškovė nurodė, kad, netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tretieji asmenys gali įvykdyti prievoles atsakovei UAB „Launeva“, o pastaroji gali iššvaistyti gautas lėšas, taip pat ji gali ginčo sutarčių pagrindu įgytas reikalavimo teises trečiųjų asmenų atžvilgiu perleisti kitiems asmenims.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad ieškovė preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, tačiau jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jos pareikštais reikalavimais pripažinti negaliojančiomis reikalavimų perleidimo sutartis, be to, šios laikinosios apsaugos priemonės riboja ne tik atsakovių, bet ir trečiųjų asmenų bei asmenų, kurie nedalyvauja šioje byloje (turto savininkų), teises. Ieškovė nesutinka teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad, pirma, šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių jai galimai palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, tačiau teismas nepagrįstai šios aplinkybės nevertino, antra, siekiant užtikrinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą yra būtina taikyti visas jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, ir varžančias ne tik atsakovių, bet ir kitų asmenų teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija yra pagrįsta tik iš dalies.
21. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas arba jo vykdymas galėtų būti iš esmės apsunkintas. Tokią išvadą suponuoja byloje pateikti duomenys apie atsakovės BUAB „Bajoras“ atsiskaitymo su ieškove pagal jų sudarytą taikos sutartį aplinkybes, tuo pačiu laikotarpiu atsakovių sudarytus sandorius, kuriais UAB „Launeva“ buvo perleidžiamas BUAB „Bajoras“ turtas, atsakovių tarpusavio ryšius ir pan.
22. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo patvirtina ieškovės ir atsakovės BUAB „Bajoras“ sudaryta taikos sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė kilusį ginčą dėl įsiskolinimo pagal tiekimo sutartį sumokėjimo, t. y. susitarė dėl atsakovės turimos sumokėti ieškovei pinigų sumos ir nustatė atsakovės atsiskaitymo su ieškove tvarką ir terminus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad atsakovė tinkamai neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei ir neatsiskaitė su ja nustatyta tvarka, todėl ieškovė, siekdama išieškoti taikos sutarties pagrindu atsakovės turimas sumokėti sumas, kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, taip pat inicijavo laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės turtui taikymą (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria BUAB „Bajoras“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar BUAB „Bajoras“ atskirąjį skundą dėl nutarties išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo ir kt.). Vis dėlto ieškovei nepavyko išieškoti atsakovės turimos sumokėti sumos ir jos kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Bajoras“ bankroto byloje.
23. Nepaisant to, kad atsakovė BUAB „Bajoras“ nevykdė savo prievolių ieškovei, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji sudarė ne vieną sandorį su atsakove UAB „Launeva“, kuriuo perleido jai savo turtą. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. sausio 20 d. BUAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ sudarė ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis, kuriomis BUAB „Bajoras“ perleido UAB „Launeva“ savo reikalavimus trečiųjų asmenų atžvilgiu, kylančius iš rangos sutarčių. Byloje yra pateikti BUAB „Bajoras“ sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad šiuo laikotarpiu BUAB „Bajoras“ pervesdavo UAB „Launeva“ įvairias pinigų sumas. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“) esančių duomenų matyti, kad ginčydama šiuos mokėjimus, kuriais BUAB „Bajoras“ perdavė UAB „Launeva“ bendrą 248 290 Eur sumą, ieškovė yra inicijavusi kitą civilinę bylą, kuri šiuo metu yra nagrinėjama teisme. Byloje yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimas už akių, iš kurio matyti, kad atsakovės ginčui aktualiu laikotarpiu taip pat buvo sudariusios 4 transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis BUAB „Bajoras“ perleido UAB „Launeva“ transporto priemones, o pastaroji atsiskaitė su BUAB „Bajoras“ įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių šios pirkimo–pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, be kita ko, nustačius, kad, atsakovės, sudarydamos šias sutartis, buvo nesąžiningos ir nepaisė kitų BUAB „Bajoras“ kreditorių interesų.
24. Pažymėtina, kad atsakovės sudarė tarpusavio sandorius ir vykdė atsiskaitymus, be kita ko, ir tuo metu, kai teisme jau buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos BUAB „Bajoras“ iškėlimo. Iš „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi BUAB „Bajoras“ buvo iškelta bankroto byla. Minėta teismo nutartimi taip pat buvo pritaikytas areštas šios atsakovės nekilnojamajam turtui ir kitam jos ilgalaikiam materialiajam turtui, nustatant, kad areštas galios iki tol, kai ši nutartis įsiteisės. Teismo nutartis, kuria BUAB „Bajoras“ buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui netenkinus BUAB „Bajoras“ pateikto atskirojo skundo. Tačiau atsakovės, nepaisydamos to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Bajoras“ nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą, kartu areštuodamas dalį jos turto, ir toliau sudarė sandorius dėl BUAB „Bajoras“ turto perleidimo UAB „Launeva“. Pavyzdžiui, tuo metu, kai buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Bajoras“ iškėlimo, atsakovės sudarė ieškovės šioje byloje ginčijamą 2020 m. sausio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Iš ieškovės pateikto BUAB „Bajoras“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. gruodžio 20 d. BUAB „Bajoras“ pervedė UAB „Launeva“ 6 700 Eur sumą. Iš „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad BUAB „Bajoras“ 2020 m. sausio 20 d. taip pat pervedė UAB „Launeva“ 29 700 Eur, o 2020 m. sausio 28 d. – 27 000 Eur.
25. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, abi atsakovės – tai tarpusavyje susijusios bendrovės. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria BUAB „Bajoras“ buvo iškelta bankroto byla, konstatuota, kad abiejų ši bendrovių vadovu ir akcininku ginčui aktualiu laikotarpiu buvo trečiasis asmuo S. K., be to, abi šios bendrovės vykdė tokią pačią ūkinę veiklą (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties 34 punktą). Byloje yra pateiktas Juridinių asmenų registro išrašas, patvirtinantis, kad S. K. eina atsakovės UAB „Launeva“ direktoriaus pareigas nuo 2016 m. birželio 6 d. Būdamas abiejų atsakovių vienasmeniu baldymo organu, trečiasis asmuo neabejotinai žinojo apie BUAB „Bajoras“ turtinę padėtį, jos neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams, jai keliamą bankroto bylą ir pritaikytą turto areštą, tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, jis sudarė sandorius, kuriomis BUAB „Bajoras“ turtas buvo perleidžiamas UAB „Launeva“.
26. Pirmiau aptartos aplinkybės apie atsakovių tarpusavio ryšius ir ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovių sudarytus sandorius, kuriais BUAB „Bajoras“ turtas, nepaisant jos turimų įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir jai keliamos bankroto bylos, buvo perleidžiamas kitai trečiojo asmens valdomai bendrovei atsakovei UAB „Launeva“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia abejonių dėl atsakovių ir šio trečiojo asmens sąžiningumo. Tai savo ruožtu sudaro prielaidas manyti, kad atsakovė UAB „Launeva“ šioje byloje taip pat galėtų siekti išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Taigi, ieškovė pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja grėsmė, kad jai galbūt palankus sprendimas negalės būti įvykdytas ir pagrįstai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, apeliacinės instancijos nesutinka su ieškovės pozicija, kad visos jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su jos pareikštais reikalavimais ir yra būtinos siekiant užtikrinti jai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
27. Kaip minėta pirmiau, ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis, todėl, teismui patenkinus jos reikalavimus, restitucija galėtų būti taikoma grąžinant BUAB „Bajoras“ jos perleistas reikalavimo teises trečiųjų asmenų (užsakovių pagal rangos sutartis) atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei UAB „Launeva“ nebūtų uždrausta perleisti kitiems asmenims iš BUAB „Bajoras“ ir trečiųjų asmenų sudarytų rangos sutarčių kylančias reikalavimo teises, kurias pastaroji atsakovė įgijo ginčo reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu, bylos nagrinėjimo metu UAB „Launeva“ galėtų perleisti šias teises kitiems asmenims, tokiu būdu apsunkindama ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei UAB „Launeva“ perleisti kitiems asmenims reikalavimus, kylančius iš rangos ir reikalavimo perleidimo sutarčių – yra susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais ir yra reikalingos siekiant užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
28. Kitos ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas tretiesiems asmenims perleisti savo teises, kylančias iš rangos sutarčių, kitiems asmenims, taip pat draudimas atsakovei UAB „Launeva“ ir tretiesiems asmenims vykdyti rangos ir reikalavimo perleidimo sutartis, nėra susiję su ieškovės pareikštais reikalavimais ir nėra būtinos tam, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas, kuriuo bus pripažintos negaliojančiomis atsakovių sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys, galėtų būti įvykdytas. Nors ieškovė įrodinėja, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones, ji nepagrindė, kokį ryšį su jos pareikštais reikalavimais turi šie jos prašomi pritaikyti draudimai, taip pat nenurodė, kokiu būdu, jų netaikius, būtų sutrukdyta įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios laikinosios apsaugos priemonės, užkertančios kelią ne tik atsakovei, bet ir tretiesiems asmenims disponuoti savo teisėmis, kylančiomis iš rangos sutarčių, taip pat draudžiančios vykdyti iš rangos ir reikalavimo perleidimo sutarčių kylančius įsipareigojimus, yra neproporcingos ir neadekvačios siekiamam tikslui, be to, jos varžytų atsakovės UAB „Launeva“ ir trečiųjų asmenų teises labiau, nei to reikia siekiant įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą.
29. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti tretiesiems asmenims perleisti kitiems asmenims teises, kylančias iš rangos sutarčių, taip pat uždrausti atsakovei UAB „Launeva“ ir tretiesiems asmenims vykdyti rangos ir reikalavimo perleidimo sutartis, kadangi jos nėra susijusios su pareikštais reikalavimais ir nėra proporcingos siekiamiems tikslams. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė taikyti kitas ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovei UAB „Launeva“ perleisti kitiems asmenims reikalavimus, kylančius iš rangos ir reikalavimo perleidimo sutarčių, kadangi šios laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme nustatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartį pakeisti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ (juridinio asmens kodas 300528303, adresas: Metalistų g. 2A, LT-78107 Šiauliai) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.
Iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Launeva“ (juridinio asmens kodas 304244898, adresas: Architektų g. 56-101, LT-04111 Vilnius) perleisti tretiesiems asmenims teises ir pareigas, kylančias iš:
1) 2016 m. balandžio 12 d. rangos sutarties Nr. C7/9(2):2016-04-12; 2017 m. gegužės 10 d. rangos darbų sutarties Nr. N1:2017-05-10; 2017 m. rugsėjo 4 d. rangos darbų sutarties Nr. N2:2017-09-04 ir papildomo susitarimo Nr. 1; 2017 m. lapkričio 16 d. rangos darbų sutarties Nr. N3:2017-11-16 ir papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2; 2015 m. rugsėjo 7 d. rangos darbų sutarties Nr. C7/9(1):2015-09-07 ir papildomo susitarimo Nr. 1, sudarytų su uždarąja akcine bendrove „Būsto projektai“;
2) 2016 m. lapkričio 23 d. rangos darbų sutarties Nr. LB-2016.11.23/6/T9-1 ir papildomo susitarimo Nr. 1, sudarytų su uždarąja akcine bendrove „Linkmenų būstas“;
3) 2018 m. sausio 18 d. rangos darbų sutarties Nr. DAI3.2018.01.18, sudarytos su uždarąja akcine bendrove „Eikos statyba“;
4) 2019 m. gegužės 28 d. rangos darbų sutarties Nr. SPV-2019.05.28/08 ir papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2, sudarytų su uždarąja akcine bendrove „Antakalnio smiltės SPV“;
5) 2018 m. gruodžio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1, 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1, 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2, 2019 m. sausio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 3, 2019 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties, 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1, 2019 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2, 2020 m. sausio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties.
Teisėjas Marius Bajoras