Civilinė byla Nr. e2-588-1079/2022

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00883-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.28.1; 3.2.3.1. 3.2.6.1.

                 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovė „O.“ atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei (nuotoliniu būdu),

atsakovui R. M. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „O.“ patikslintą ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „O.“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. 3000,00 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), į UAB „A.“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. spalio 3 d. UAB „A.“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių aps. VPK) sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kur transporto priemonė saugoma iki šiol. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „A.“ perleido ieškovei UAB „O.“ reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Ieškovė paskaičiavo saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2021 m. lapkričio 27 d., už 1292 kalendorines dienas – 7480,68 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą). Ieškovė kreipėsi pranešimais į atsakovą, tačiau atsakovas šių išlaidų neapmokėjo iki šiol. 2022 m. sausio 28 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta transporto priemonę grąžinti atsakovui, o už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, už 302 kalendorines dienas UAB „A.“ sumokėjo Šiaulių aps. VPK – 143,41 Eur. Ieškovė tikslina saugojimo išlaidų laikotarpį, t. y. nuo minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2018 m. gegužės 15 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 28 d.) nurodo, kad už 1355 kalendorines dienas susidarė saugojimo išlaidų 7845,45 Eur (po 5,79 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą). Ieškovė nekeičia reikalaujamos priteisti sumos. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad įsigaliojus 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), taikytini nauji transporto priemonės saugojimo įkainiai, pateikė 2022 m. kovo 14 d. patikslintą ieškinį, kuriame nurodo, kad transporto priemonės saugojimo išlaidos susidaro už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d., už 535 kalendorines dienas – 2589,40 Eur (po 4,84 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 14 d. už 865 kalendorines dienas – 2595,00 Eur (po 3 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), viso – 5184,40 Eur. Ieškovė patikslino vienos paros už transporto priemonės saugojimą įkainius. Patikslintu ieškiniu ieškovė nekeičia reikalaujamos priteisti sumos.  

Atsakovas R. M. 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. kovo 25 d. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškiniu ir jo patikslinimais nesutinka. Nurodė, kad 2017 m. liepos 17 d. jo neįspėjus ir neinformavus iš jo kiemo buvo nutemptas jam priklausantis automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apie šį faktą sužinojo tik neradęs kieme automobilio. Automobilio nutempimo fakto jis neskundė, kadangi nežinojo, o po kelių dienų buvo sulaikytas ir suimtas. 2018 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu minėta transporto priemonė jam grąžinta. Pasiimti transporto priemonės neturi galimybės, kadangi nuo 2017 m. liepos 20 d. yra suimtas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę iki dabar. Taip pat jo niekas neinformavo apie teisines pasekmes neatsiėmus automobilio. Nurodo, kad ieškovas neteisėtai prieš atsakovo valią laikydamas automobilį saugojimo aikštelėje ir taip didindamas saugojimo išlaidas siekė praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovo reikalaujamos atlyginti išlaidos yra nepagrįstai didelės, ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Mano, kad nei davėjo ir saugotojo (ieškovo) sudaryta transporto priemonių pasaugos sutartis, kurios šalimi atsakovas nedalyvavo, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio nuostatos nesuteikė ieškovui teisės sulaikyti automobilį iki tol, kol atsakovas atlygins už saugojimo paslaugas. Automobilio nutempimui, kaip rašoma ieškinyje, taikyti SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalį – transporto priemonė priverstinai galėjo būti nuvežta tik jei ji trukdo saugiam eismui arba kelia grėsmę – nebuvo pagrindo, nebuvo pagrindo ir taikyti šio straipsnio 6 dalies, t. y. transporto priemonės savininkas ir valdytojas solidariai privalo atlyginti tokias ūkio subjekto išlaidas, kurios susijusios su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir saugojimu SEAKĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Prašo ieškovės ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo Šiaulių aps. VPK 2022 m. vasario 15 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad transporto priemonė buvo nuvežta 2017 m. liepos 17 d. iš vietos (duomenys neskelbtini), surašant priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, nuvežimas atliktas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), paimant transporto priemonę, o ne ją priverstinai nuvežant pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) ir SEAKĮ 33 straipsnio pagrindais. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu priimtas sprendimas transporto priemonę grąžinti R. M.. Pagal 2014 m. spalio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini),  4.2 papunktį, UAB „A.“ pateikus PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), Šiaulių aps. VPK 2019 m. vasario 26 d. apmokėjo transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 105,11 Eur. Šiaulių aps. VPK apmokėjo išlaidas už transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kurios susidarė nuo jos nuvežimo iki sprendimo grąžinti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos, todėl jo nuomone, atsakovas neturi atlyginti Ieškovui jokių išlaidų už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. Nurodo, kad atsakovas kaip nuteistasis žinojo apie teismo priimtą sprendimą grąžinti jam transporto priemonę nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl net ir esant kalinimo įstaigoje turėjo galimybę pasirūpinti, kad transporto priemonę atsiimtų šeimos narys ar kitas įgaliotas asmuo. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 28 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti solidariai iš skolininkų R. M. ir Š. Š. 105,11 Eur skolos Šiaulių aps. VPK naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 8 d., 2014 m. spalio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 4.4 papunktyje numatyta paslaugos teikėjo teisė, kad jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Šiaulių aps. VPK neturi duomenų ar ieškovas pasinaudojo tokia teise. Ieškovė nepakankamai ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant bendradarbiauti su atsakovu ir taip stabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, nors atsakovas ir nereagavo į raginimus ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, ieškovas turėjo galimybę anksčiau kreiptis į policijos įstaigą dėl informacijos apie būtinybę saugoti transporto priemonę į atsakovą dėl skolos atlyginimo, į teismą dėl skolos priteisimo.

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas ieškinį palaiko. 2014 m. spalio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „A.“ ir Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo, pagal kurią UAB „A.“ įpareigota policijos pareigūnui iškvietus, nuvykti į policijos pareigūno nurodytą vietą ir nuvežti transporto priemonę ir ją saugoti. Vėliau pasibaigus 2017 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutarčiai, 2019 m. spalio 2 d. ir spalio 22 d. buvo sudarytos kitos transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo sutartis, jau tarp ieškovės ir Šiaulių aps. VPK. UAB „A.“ 2019 m. sausio 14 d. sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d., 2017 m. liepos 17 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu iš (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę buvo priverstinai nuvežtas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris saugojimo aikštelėje yra saugomas iki šiol. Ieškovo duomenimis, baudžiamojoje byloje, kurios nuosprendis pateiktas kartu su ieškiniu buvo nuspręsta atsakovui R. M. grąžinti transporto priemonę, ieškovė neturi duomenų, kad atsakovui nebuvo įteiktas teismo nuosprendis, teismo nuosprendžio turinys yra žinomas. Už transporto priemonės saugojimą ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojo proceso metu ieškovei apmokėjo Šiaulių aps. VPK už 302 kalendorines dienas, taip pat ir apmokėta už transporto priemonės priverstinį nuvežimą, tačiau liko neapmokėtos transporto priemonės saugojimą išlaidos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 15 d., nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. už 1400 kalendorinių dienų. Transporto priemonės saugojimo sutartyse yra numatyti priverstinio nuvežimo ir saugojimo įkainiai, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. kovo 14 d. transporto priemonės saugojimo išlaidas sudaro 5184,40 Eur. Ieškovė tiek atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek bausmės atlikimo vietos adresu siuntė pranešimus apie pareigą apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė iki šiol. Atstovė teigė neturinti duomenų ar ieškovė kreipėsi į Šiaulių aps. VPK, tačiau pagal sutarčių sąlygas saugotojas įsipareigoja saugoti transporto priemonę ir po 180 dienų turi teisę kreiptis dėl informacijos galimumo apie saugomą transporto priemonę. Ieškovė yra paskaičiavusi už transporto priemonės saugojimo išlaidas daugiau kaip penki tūkstančius eurų, tačiau ieškovė įvertinusi transporto priemonės vertę sumą sumažino. Atsakovui yra siųsti tris kartus pranešimai nuo 2020 m. liepos mėnesio, ieškovė neturi teisės disponuoti šiuo automobiliu. Nuo savininko priklauso, ką jam daryti, ieškovė tik saugo, nes transporto priemonė priklauso nuosavybės teise savininkui. Prašo ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, nurodo, kad kilęs ginčas yra dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. kovo 14 d. Šioje byloje nėra sprendžiamas išlaidų atlyginimas nuo transporto priemonės nuvežimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo baudžiamojoje byloje, šias išlaidas yra apmokėjusi Šiaulių aps. VPK. Atsakovui buvo žinoma apie transporto priemonės nuvežimą, eigoje nekėlė klausimo dėl automobilio nuvežimo teisėtumo, neskundė pareigūnų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, todėl teismas neturėtų spręsti ar teisėtai, ar pagrįstai buvo nuvežtas automobilis, nes tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas jau 2018 m. buvo informuotas, vėliau 2019 m. jam buvo paaiškinta, kad jis gali įgalioti kitą asmenį atsiimti transporto priemonę. Aplinkybė, kad atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, nėra pagrindas jo atleidimo nuo prievolės ar pagrindas mažinti įsiskolinimą. Kaip minėta, ieškovė yra paskaičiavusi per pus mažesnes išlaidas pagal įkainius, pagal pasirašytas sutartis, įkainiai yra ne per aukšti, mažesni nei nurodo aukštesnės instancijos teismo pripažinti įkainiai.

Atsakovas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, nurodė, kad jis yra sulaikytas nuo 2017 m. liepos mėnesio. Tų pačių metų liepos mėnesį jam nutempė automobilį, nei jam, nei jo žmonai nedavė pasirašyti, neperspėjo ir nepaaiškino. Automobilis pagal pirkimo – pardavimo sutartį priklauso jam. Jis nežinojo, kad nuosavybės teisė į automobilį apribota, jis sužinojo, kad automobilis nutemptas, kai jį sulaikė. 2018 m. teismas pripažino, kad automobilis buvo nutemptas be pagrindo ir grąžintinas savininkui, o jis įkalinimo įstaigoje yra iki šiol. Raštu nerašė, skambino į UAB „A.“, kalbėjo su vadovu ir jam pasakė, kad jam automobilio neduos, nes nutartyje nėra parašyta ar jam mokėti už aikštelę ar nemokėti. Sakė, kad reikia siųsti, kad išaiškintų tvarką ar reikia mokėti. Tik vėliau 2019 m. atsirado mokėtina suma. Jam sakė rašyti įgaliojimą kam nors, jis neturi kam parašyti įgaliojimo atsiimti automobilį, kurio vertė apie 100 Eur. 2018 m. pabaigoje išsiskyrė su žmona, su tėvu nebendrauja. Jam nesutiko grąžinti automobilio, kol jis nepadengs saugojimo išlaidų. Vėliau 2019 m. atsirado, kad reikia mokėti už tuos metus, o dabar, kad už tris metus mokėti, jis nesupranta už ką turėtų mokėti. Nesupranta, kodėl iš karto nesikreipė į teismą dėl apmokėjimo automobilio, o palaukė nuo 2019 m. ir tik po laiko kreipėsi. Nurodė, kad mašinos vertė apie 100 Eur, brangiau kainuos įgalioti ką nors ir tą mašiną partempti. Neskundė procesinių veiksmų, kad automobilis buvo be pagrindo nuvežtas, nes gavo tą nutartį po laiko, neturėjo galimybių, nes buvo įkalinimo įstaigoje. Jam buvo atėję raštai virš 100 eurų mokėjimo už automobilio nutempimą, jis nemokėjo. Pranešimus 2018-2019 metais gavo į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Kategoriškai nesutinka su ieškiniu, jis neturi iš ko sumokėti, jis neturi galimybės įgalioti kito žmogaus, nes yra įkalinimo įstaigoje. Nurodė, kad ne per jo kaltę nutemptas automobilis, o per prokuroro. Prašo nepriteisti prašomų sumų.

Trečiojo asmens Šiaulių aps. VPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės UAB „A.“ ir Šiaulių aps. VPK sudarytą 2017 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. 40-ST2-89-(1.32) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo, pagal kurią UAB „A.“ įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje; pagal Sutarties 4.1 punktą UAB „A.“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą iš automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti Sutartyje nurodytas išlaidas: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 96,80 Eur, už saugojimą – 4,84 Eur; pagal ieškovės ir Šiaulių aps. VPK sudarytas 2019 m. spalio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 22 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo, pagal kurias ieškovė įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje; pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punktą už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 96,80 Eur, už saugojimą – 4,84 Eur, taikomi įkainiai; pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6 punktą už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 92,00 Eur, už saugojimą – 3,00 Eur, taikomi įkainiai; 2017 m. liepos 17 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadovaujantis ANK 603 straipsniu ir SEAKĮ 33 straipsniu buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į saugojimo aikštelę, kurioje ši transporto priemonė yra saugoma iki šiol; Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu nuspręsta R. M. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą I. A. vardu, saugomą UAB „A.“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui R. M.. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 24 d. Šiaulių aps. VPK pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) apmokėjo transporto priemonės pervežimo ir saugojimo išlaidas pradinei kreditorei UAB „A.“ už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., t. y. už 302 kalendorinės dienos; Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. birželio 28 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų Š. Š. ir R. M. 105,11 Eur dėl patirtų Šiaulių aps. VPK išlaidų.

2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „A.“ neatlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atlyginimą už automobilių priverstinį nuvežimą ir saugojimą, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei išieškotą sumą už priverstinį transporto priemonės transportavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą, kaip numatyta CK 6.109 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. spalio 15 d. pranešimais, siūlė atsakovui geranoriškai apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, todėl laikytina, kad ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo, kuris nėra įvykdęs reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Visus paminėtus pranešimus atsakovas gavo, tačiau skolos iki šiol nesumokėjo, transporto priemonės neatsiėmė. Ieškovės skaičiavimu, transporto priemonės saugojimo išlaidos sudaro už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d. už 535 kalendorines dienas – 2589,40 Eur (po 4,84 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą), o už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 14 d. už 865 kalendorines dienas – 2595,00 Eur (po 3,00 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą) iš viso 5184,40 Eur.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui ir valdytojui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuriam suteikta teisė verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama transporto priemonei toliau važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus. Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas CK nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1, 6, 8 dalys). Ieškovę, perėmusią pradinės kreditorės UAB „A.“ reikalavimo teisę, bei transporto priemonės VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininką sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio savininkui sumokėti ieškovei už automobilio saugojimą patirtas išlaidas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

Ieškovė už automobilio saugojimo išlaidas prašo priteisti pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainį – 4,84 Eur ir pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainį 3,00 Eur už vieną transporto priemonės saugojimo parą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad minėti saugojimo įkainiai, yra neprotingi, neteisingi ir neatitinkantis teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio saugojimo įkainiai (4,84 Eur ir 3,00 Eur už parą) nėra neatitinkantys rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nebūtų pagrindo.

Kitą vertus, tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduota transporto priemonė, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo transporto priemonė yra saugoma už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar naudotojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl transporto priemonės atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009).

Atsakovui R. M. apie automobilio nuvežimą ir saugojimą buvo žinoma nuo 2017 m. liepos mėnesio, kai transporto priemonė buvo nuvežta, apie galimybę pasiimti transporto priemonę nuo 2018 m. balandžio 25 d., kai buvo priimtas nuosprendis, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas turi atlyginti išlaidas už transporto priemonės saugojimą nuo 2018 m. gegužės 15 d. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir pradinės kreditorės bei ieškovės veiksmus (neveikimą).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas transporto priemonės saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti transporto priemonių savininkus apie saugomą transporto priemonę, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021). Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kad atsakovui būtų suteikta aukščiau paminėta informacija. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pranešimas apie pareigą sumokėti neaiškaus dydžio įsiskolinimą už automobilio saugojimą transporto priemonės savininką R. M. pasiekė tik 2020 m. liepos 13 d., ieškovei nusiuntus pranešimą apie susidariusią skolą. Panašaus pobūdžio pranešimus transporto priemonės savininkas gavo tik 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. ir 2021 m. spalio 15 d. Be to, nei 2017 m. liepos 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, nei Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nuosprendyje nebuvo nurodyta informacija apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo, saugojimo tvarką ir kt. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad jis skambino pradiniam kreditoriui dėl automobilio atsiėmimo 2018 m., tačiau jam buvo nurodyta, kad automobilis nebus grąžintas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą asmuo ar transporto priemonės savininkas turi žinoti, kad transporto priemonė yra priverstinai nuvežta ir kur ji yra saugoma. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai, policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale. 2017 m. liepos 17 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nėra automobilio savininko vardo, pavardės ir parašo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis nežinojo, kad jo automobilis buvo nuvežtas, apie šį faktą sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo sulaikytas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas gavo priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą ir ar automobilio savininkui buvo pranešta apie priimta sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į atsakovui priklausantį automobilį buvo priimtas 2017 m. lapkričio 17 d., atsakovui nutarimas paskelbtas 2018 m. sausio 9 d. (baudžiamoji byla Nr.1-585-287/2018 t. 3, b. l. 85).

Teismo vertinimu, nei pradinė kreditorė UAB „A.“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Pagal Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.5 punktą, jei transporto priemonė saugoma ilgiau nei 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti. Gavęs informaciją iš paslaugos gavėjo apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, paslaugos teikėjas turi teisę savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „A.“ būtų pasinaudoję šia teise, kreipęsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios būtų ėmęsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Kaip minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė ar ieškovė nedelsiant būtų ėmusios veiksmų, siekdamos informuoti automobilio savininką ir valdytoją apie saugomą transporto priemonę ir jos saugojimo įkainius, automobilio atsiėmimo galimybes. Iš bylos medžiagos matyti vieninteliai pradinės kreditorės aktyvūs veiksmai – ji perdavė reikalavimo teisę į atsakovo skolą tik 2019 m. sausio 14 d. Ieškovė atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą pirmą kartą informavo daugiau nei po vienerių metų, t. y. skolininkui apie reikalavimo perleidimą pranešė 2020 m. liepos 13 d.

Vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 3 dalimi, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Šiuo atveju ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų siekiant sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą. Nors atsakovas, po metų gavęs pranešimą apie automobilio saugojimą ir dėl jo susidariusių išlaidų atlyginimą, nereagavo į raginimus ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, pripažintina, kad ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko įsiskolinimas kiekvieną dieną augo.

Kaip minėta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant atlyginimo už transporto priemonės saugojimą dydžio pagrįstumą, yra būtina įvertinti, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta. Nors teismas sutinka, kad atsakovas taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas, tačiau jam kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Be to, iš dalies ieškovės pasyvūs veiksmai nulėmė didelių transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą. Ieškovė nuo reikalavimo perėmimo daugiau nei metus nesikreipė dėl skolos priteisimo, teismas tai vertina kaip kryptingą siekį padidinti automobilio saugojimo išlaidas, kurias ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovo.

Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui, tačiau ne visiškai atleisti transporto priemonės savininką nuo automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).

Teismo vertinimu, 5184,40 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidos, susidariusios už 1400 kalendorinių dienų, tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei nesiimant aktyvių veiksmų siekiant stabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, skaičiuotos nepateisinamai ilgai, todėl turi būti mažinamos. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, šalių teises ir pareigas, susijusias su priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimu savininkui (valdytojui), jų atliktus veiksmus (neveikimą), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei iš atsakovo priteistina skolą už automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugojimą skaičiuotinas už 499 kalendorines dienas, t. y. laikotarpį nuo 2020 m. liepos 13 d. (pirmojo pranešimo įteikimo atsakovui R. M.) iki 2021 m lapkričio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos). Taigi, iš atsakovo priteistinas 1497,00 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą (3,00 Eur x 499 dienos), vadovaujantis 2019 m. spalio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.6 punkte nustatytu įkainiu. Teismo įsitikinimu, toks automobilio saugojimo išlaidų dydis būtų protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė byloje patyrė 830,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį bei 762,30 Eur už suteiktą advokato pagalbą. Tenkinus 49,90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 414,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Osvalda“, j. a. k. 245195140, buveinė Pramonės g. 23L-2, Šiauliai:

– 1497,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 00 ct) transporto priemonės saugojimo išlaidų;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 29 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 414,32 Eur (keturis šimtus keturiolika eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                          Sigita Rozgaitė