Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-1-485/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03945-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.;
(S)
39.2.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas M. T. surašytas už tai, kad jis 2013 m. birželio 1 d. apie 0.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo transporto priemonę VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas greitį, neatsižvelgė į matomumą, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į bortelį ir stovintį automobilį BMW 520, v/n (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 133; 231.1; 231.2; 234; 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimu M. T. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt bauda; pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Apeliaciniu skundu M. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, tvirtina, kad jis administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nepadarė, jo veiksmuose nėra būtinojo šio pažeidimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios, nes dėl šio pažeidimo padarymo prisipažino E. S.. Anot apelianto, tai, kad jis iš pradžių prisipažino padaręs šį administracinį teisės pažeidimą, neturėtų būti vertintina kaip kaltės pripažinimas, nes toks jo aiškinimas buvo paremtas automobilio pirkėjo patikinimu, kad dėl įvykio problemų neturėtų kilti, o ne asmens suvokimu, kad padarė administracinį teisės pažeidimą. Teismo vertinimas, kad kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažinęs E. S. negalėjo padaryti minėto pažeidimo, grindžiamas tik faktu, kad E. S. neturi teisės vairuoti, tačiau tai, kad asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia galimybės, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir tokios galimybės nevertino. Apelianto teigimu, kadangi jo kaltė nebuvo neginčijamai įrodyta pagal ATPK 130 str. 1 d., jam neturėtų būti inkriminuojama ir ATPK 127 str. 2 d., nes už turto sugadinimą, padarytą eismo įvykio metu, turi atsakyti asmuo, sukėlęs eismo įvykį, t. y. kaltę pripažinęs E. S.. Be to, kadangi apeliantas ketino parduoti transporto priemonę E. S., pastarasis asmuo buvo perėmęs transporto priemonę, ja naudojosi, todėl jis nebuvo atsakingas už tai, kad automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nes tokia prievolė kyla transporto priemonės vairuotojui. Kadangi automobilį pirkti ketinęs ir pareigą tinkamai jį eksploatuoti turėjęs pirkėjas E. S. staiga jį sugalvojo grąžinti, apeliantas naktį (apie 00.00 val.) neturėjo realios galimybės tinkamai sutvarkyti būtinų draudimo dokumentų, todėl teismas turėtų įvertinti šią aplinkybę ir neskirti administracinės nuobaudos arba skirti sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus l. e. viršininko pareigas I. B. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto iškeltą versiją, kad jis automobilio nevairavo, o eismo įvykį padarė E. S., paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Vertinant apelianto ir E. S. parodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi. Byloje yra nustatyta, kad į nukentėjusiojo automobilį buvo atsitrenkta į dešinės pusės galinę dalį, kai liudytojas E. S. parodė, kad jis atsitrenkė į priekinę vairuotojo pusės automobilio dalį. Apeliantas paaiškino, kad E. S. automobilis netiko, tačiau E. S. parodė, kad apeliantas pareikalavo grąžinti automobilį, o jam automobilis tiko. Taip pat E. S. parodė, kad po eismo įvykio jis nuvažiavo prie PC „Savas“, kur automobilį perdavė apeliantui. Tačiau iš liudytojo R. K. parodymų bei fotonuotraukų matyti, kad netrukus po eismo įvykio rasto apeliantui priklausančio automobilio priekinis dešinės pusės ratas buvo be padangos, ratlankis buvo sulankstytas, iš ko darytina išvada, kad automobiliui važiuojant nusimontavo padanga ir kurį laiką automobilis važiavo be padangos. Tačiau apeliantas teismo posėdžio metu teigė, kad, pasiėmęs automobilį iš E. S., jis važiavo Partizanų gatve ir važiuodamas apgadino ratą, todėl automobilį paliko. Skundžiamas teismo nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda pažeidėjui paskirta sankcijoje numatytose ribose, įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog M. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinis skundas nepagrįstai iš esmės grindžiamas tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimais ir parodymais, kuriuos paneigia byloje surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų visetas. Būtent, apelianto teiginį, kad jis automobilio nevairavo, o eismo įvykį padarė E. S., paneigia jo paties pirminis paaiškinimas, kuriame pastarasis asmuo nurodė, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi (b. l. 1), o taip pat 2013-06-01 jo paties ranka rašytas paaiškinimas, kad (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu jis atsitrenkė į stovintį automobilį, buvo blaivus, dėl padaryto „įvykio“ gailisi (b. l. 11). Teismui netikėti apelianto prisipažinimu ir šiomis nurodytomis aplinkybėmis nebuvo ir nėra jokio pagrindo, kadangi tai sutampa su nukentėjusiojo J. L., liudytojų J. B., V. K., R. K. parodymais bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiškiai išdėstė motyvus, kodėl M. T. iškelta versija, kad ne jis 2013-06-01 eismo įvykio metu vairavo automobilį, o galimai jį vairavo E. S., kuriam jis automobilį pagal 2013-05-16 pirkimo – pardavimo sutartį buvo perdavęs bei pateikė minėtą sutartį, bei E. S. šią versiją patvirtinantys parodymai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismo vertinimas, jog kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažinęs E. S. negalėjo padaryti minėto pažeidimo, grindžiamas tik faktu, kad E. S. neturi teisės vairuoti, tačiau tai, kad asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia galimybės, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę, laikytinas deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, juolab, kad ne tik šis faktas, o, kaip minėta, įrodymų visetas patvirtina apelianto kaltę. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus laikė jo gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo E. S. parodymus vertino kaip siekį M. T. išvengti administracinės atsakomybės ir jais pagrįstai nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal nustatytus automobilių apgadinimus bei byloje surinktų įrodymų visetą yra pakankamas pagrindas spręsti, kad M. T. pajuto automobilių kontaktą, ir kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, tai yra jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra tapatūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. T. duotiems parodymams teisme, kurie išsamiai ir objektyviai įvertinti bei išanalizuoti įrodymų viseto aspektu skundžiamame nutarime, o taip pat atsižvelgus į aukščiau paminėtąsias aplinkybes, darytina išvada, kad M. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kaltu pripažintas pagrįstai.
Kadangi byloje nustatyta, kad M. T. priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, apeliantas pagal ATPK 123 str. 5 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentas, kad automobilį pirkti ketinęs ir pareigą tinkamai jį eksploatuoti turėjęs pirkėjas E. S. staiga jį sugalvojo grąžinti, apeliantas naktį (apie 00.00 val.) neturėjo realios galimybės tinkamai sutvarkyti būtinų draudimo dokumentų, laikytinas apelianto gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Remeika