Civilinė byla Nr. e2-1911-1044/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27895-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,
sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,
dalyvaujant ieškovui G. D., atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
atsakovų atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „F. C.“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Leonienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. (G. D.) ieškinį atsakovams E. J. ir G. J. dėl notarinės sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių m. 2-ojo notaro biuro notarė Lina Varnienė, Vilniaus rajono 3-iojo notaro biuro notaras Tomas Petras Vėlyvis, D. O., uždaroji akcinė bendrovė „F. C.“.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovas G. D. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. vasario 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties 7.11 punkto nuostatą „Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį perdavė Pirkėjui“. Nurodoma, kad su atsakovais E. J. ir G. J. (toliau ir atsakovai) 2016 m. vasario 3 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis), kuria atsakovai pardavė ieškovui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas ieškovui perduotas 2016 m. vasario 8 d. priėmimo – perdavimo aktu. Ieškovo teigimu, sutarties 7.11 punkte nurodyto depozito iš atsakovų jis negavo, ką patvirtino pats atsakovas žodžiu ir raštu kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams D. O. ir UAB „F. C.“, kurioje trečiuoju asmeniu įtrauktas E. J. Toje civilinėje byloje E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „su naujuoju buto pirkėju G. D. buvo sutarta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus parduodamas už 108 000 Eur kainą. Pirkėjas G. D. buvo informuotas, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra sumokėjęs E. J. 3 000 Lt (868,86 Eur) depozitą. Tam, kad nereikėtų grąžinti depozito nuomininkui UAB (duomenys neskelbtini), buto kaina buvo sumažinta nuo 108 000 Eur iki 107 000 Eur“. Taigi atsakovas patvirtino, kad ginčijamas sutarties 7.11 punktas yra neteisingas ir neatitinka tikrovės. Ieškovas nesutinka, kad buto kaina buvo sumažinta nuo 108 000 Eur iki 107 000 Eur dėl perduoto depozito, nes tokia kaina buvo sutarta. Priešingu atveju, tai būtų aptarta sutartyje. Ieškovas pažymėjo, kad jis nei sutartimi nei kitokiu būdu, nei žodžiu, nei raštu neįsipareigojo išnuomoti buto. Ieškovo teigimu, sudarant sutartį, jam buvo pranešta, kad butas nuomojamas. Ieškovas nederino sutarties sutarties teksto su atsakovais, ar su notaru. Pasirašant sutartį, ieškovui pats svarbiausias dalykas buvo sutarties nuostatos, susijusios su perkamo buto kaina (107 000 Eur). Tuo tarpu sutarties 7.11 punkte neapibrėžtai kalbama apie ieškovui perduodamą depozitą, t. y. nenurodant jokios konkrečios depozito sumos, į ką ieškovas būtų atkreipęs dėmesį pasirašydamas sutartį. Ieškovo teigimu, tai įrodo, kad jis suklydo pasirašydamas ginčijamą sutarties 7.11 punkto nuostatą. Be to, perkant nekilnojamąjį turtą, pirkėjas (ginčo atveju ieškovas) moka pinigus pardavėjui (t. y. atsakovui), o ne atvirkščiai. Pažymėjo, kad E. J. atsiliepime į ieškinį minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020 taip pat nurodė, kad pagal tarpusavio susitarimą, naujasis buto savininkas (ieškovas) įsipareigojo grąžinti 3 000 Lt (868,86 Eur) depozitą UAB (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, tokiu atveju ieškovas būtų turėjęs sumokėti 868,86 Eur didesnę kainą už perkamą butą dėl UAB (duomenys neskelbtini) grąžintino 3 000 Lt (868,86 Eur) depozito, kas yra nelogiška ir nepagrįsta. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovas prašo Sutarties 7.11 punktą pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodė, kad restitucija netaikytina, nes ieškovas negavo depozito iš atsakovų.
Atsakovai E. J. ir G. J. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos pervedant atsakovams. Nėra ginčo, kad atsakovai su ieškovu sudarė notarinį sandorį – 2016 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ieškovui butą, kad sutarties 7.11 punkte pardavėjai pareiškė, o pirkėjas patvirtino, jog depozitą nuomininko sumokėtą pagal nuomos sutartį perdavė pirkėjui. Ieškovas nesuklydo dėl sutarties 7.11 punkto nuostatų, nes tokia buvo abiejų sutarties šalių valia. Notarą, pas kurį buvo sudaryta sutartis nurodė ieškovas, atsakovai norėjo sandorį sudaryti pas savo notarą, bet ieškovas pageidavo, kad sutartis būtų sudarytą pas notarą Tomą Petrą Vėlyvį. Pasak atsakovų, priešingai nei teigia ieškovas, buvo tartasi, kad ieškovas už perkamą butą sumokės 108 000 Eur ir ši suma buvo įrašyta į sutarties projektą. Ieškovas norėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais, bet kai šalys atvyko pasirašyti sutarties, ieškovas pareiškė, kad visos sumos neturi ir pinigus dar skolinsis. Tuomet notaras pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, o priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti po pinigų pervedimo. Kadangi ieškovas minėjo, jog pinigų dar pasiskolins, atsakovas E. J. pasakė, kad ,,nereikia žaisti su pinigų vaikščiojimu iš rankų į rankas“, todėl jis (atsakovas) sutiko sumažinti buto kainą iki 107 000 Eur, o ieškovas prisiėmė depozito turėtojo pagal nuomos sutartį pareigas, t. y. patvirtino, kad depozitas jam perduotas ir esant reikalui, jis turės pareigą jį grąžinti nuomininkui. Dėl nurodytų priežasčių ir buvo padarytas sutarties pakeitimas, joje sumažinant buto kainą nuo 108 000 Eur iki 107 000 Eur, sutartis papildyta 7.11 punktu, nurodant, kad ,,Pardavėjai pareiškia, o Pirkėjas patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį Pardavėjai perdavė Pirkėjui“. Teigia, kad sutarties 7.11 punktas buvo parengtas pagal abiejų šalių susitarimą. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad yra neįgalūs asmenys (turi negalią dėl regėjimo ir tik 20 procentų darbingumą), todėl pasirašyti sutarties pas notarą juos lydėjo sūnus (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad butas išnuomotas, ieškovas žinojo iš anksto, nes ieškovo tikslas buvo tokiu būdu investuoti pinigus, t. y. nusipirkti jau išnuomotą butą ir gauti pagal nuomos sutartį nuompinigius, atsakovai jam atidavė nuomos sutarties kopiją. Prieš parduodamas butą, atsakovas E. J. 2016 m. sausio 15 d. raštu ,,Dėl buto pardavimo“ apie būsimą pirkimo-pardavimo sandorį informavo nuomininką – UAB (duomenys neskelbtini) direktorių D. O., nurodydamas, kad nuomos sutartis ir depozitas bus perleidžiamas naujam pirkėjui. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-604-931/2020 D. O. davė paaiškinimus, kad šios bylos ieškovas vėliau perrašė buto nuomos sutartį savo vardu ir jokių pretenzijų dėl depozito nekėlė, naujo depozito nereikalavo, nes buvo prisiėmęs įsipareigojimus dėl depozito turėjimo pagal 2016 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Aplinkybes, kad ieškovas žinojo apie buto nuomą, taip pat patvirtina Nekilnojamojo turto išrašas, iš kurio matyti, kad buto nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2017 m. sausio 27 d. (butas tuo metu priklausė atsakovams, po to nuomos santykiai tęsėsi su ieškovu). Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo sudaręs šio buto nuomos sutartį su UAB ,,F. C.“ ir jokių pretenzijų dėl 868,86 Eur depozito atsakovams nereiškė (nutraukiant nuomos sutartį, depozitas jau tada turėjo būti grąžintas nuomininkui). Nurodė, kad ieškovas už butą atsiskaitė ne sutarties pasirašymo dieną, o pavedimu ir tik po to buvo surašytas 2016 m. vasario 8 d. priėmimo–perdavimo aktas, kuriame ieškovas ir atsakovai patvirtino, kad ,,Pardavėjai ir Pirkėjas pasirašydami šį Priėmimo – perdavimo aktą patvirtina, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą Daiktą ir jokių ginčų ir/ar pretenzijų dėl kainos bei atsiskaitymo nėra“. Pasirašius sutartį ir po 5 dienų pasirašius priėmimo–perdavimo aktą, ieškovas žinodamas apie tai, kad nupirktas butas išnuomotas, nereiškė jokių pretenzijų dėl depozito, nes buvo sutarta, kad užuot atsakovams ieškovui grąžinus depozitą, bus 1 000 Eur suma sumažinta buto pirkimo kaina, tokiu būdu įskaitant depozitą. Nurodė, kad VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, ieškovas buvo sudaręs ne vieną nekilnojamojo turto sandorį, tarp jų ir nuomos sandorius (pvz. nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. spalio 8 d. ieškovas valdė ½ negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu parduotuvė buvo nuomojama). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra rūpestingas verslininkas, turintis ir galintis suprasti pasirašomų sutarčių esmę ir turinį. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškinį ieškovas pateikė teismui tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020, kurioje tarp ieškovo G. D. ir atsakovų UAB ,,F. C.“ ir D. O. kilo ginčas dėl iš ieškovo reikalaujamo pastolių nuomos mokesčio. Šioje byloje trečiuoju asmeniu įtrauktas E. J., kuris papasakojo faktines aplinkybes apie sutarties 7.11 punkto atsiradimą ir vykdymą. Pasak atsakovų, po E. J. apklausos teisme, E. J. 2020 m. rugsėjo 18 d. paskambino ieškovas ir telefoninio pokalbio metu pradėjo teisintis ir prašė nesijaudinti ir nurodė, kad ,,visas mazgas žinai dėl ko čia užsirišo, kad jisai man nemokėdavo, aš pareikalavau tą debitą, paėmiau pastolius, dabar jis atbuline data paprašė apie 3 000 Eur nuomos mokestį, aš nesu ...., viską aš prisimenu gerai, kaip mes, bet visa ta kova eina dėl pastolių nuomos, man nėra išeities, reikia su tokiu švonderių kovoti, kito būdo neradau kaip, noriu, kad tu negalvotum, kad aš esu toks blogas žmogus..., jeigu aš nelaimėsiu šitą vot dėl šito debeto, tai supranti pas man visas pagrindas, kad aš debeto sakau negavau, pareikalavau to debeto, jis pinigus neturėjo, padavė man pastolius, nu yra kaip yra, atsiprašau, tai pakalbėk su mano advokatu “. Šis ieškovo skambutis patvirtina, kad reikalavimą pripažinti sutarties 7.11 punkto nuostatą negaliojančia nuo sudarymo momento, ieškovas pateikė tik siekdamas apsiginti nuo pralaimėjimo kitose civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020. Be to, atsakovui E. J. prieš teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-604-931/2020 skambino ieškovo atstovas advokatas, kuriam pokalbio metu atsakovas paaiškino visą situaciją dėl sutarties 7.11 punkto sudarymo, kas surado notarą, kaip buvo rengiama sutartis, taip pat kad su ieškovu pas notarą Tomą Petrą Vėlyvį buvo atvykęs kažkoks vaikinukas. Ieškovas pats pasiūlė atsakovui, jog padarys 107 000 Eur pavedimą vietoje 108 000 Eur ir tuomet bus įskaitytas depozitas. Atsakovas prašė ieškovo ir jo advokato nevelti jo į teisminius ginčus, nurodė, kad dėl depozito ieškovas viską žinojo ir taip norėjo. Ieškovo advokatas norėjo paaiškinti, ką reikėtų sakyti toje byloje, bet atsakovas nesutiko.
Atsakovų teigimu, šalių ketinimas buvo ne fiziškai perduoti depozitą, o užuot ieškovui skolinantis pinigus, kad jis surinktų 108 000 Eur, atsakovai sutiko Buto pardavimo kainą sumažinti iki 107 000 Eur, o ieškovas už tai prisiėmė įsipareigojimus pagal nuomos sutartį, t. y tapo ir depozito turėtoju. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas daugiau negu keturis metus nekėlė reikalavimų dėl depozito gražinimo, naujai sudarydavo buto nuomos sutartis su kitais nuomininkais, ir tik įsivėlęs į ginčą dėl pastolių nuomos, nutarė reikšti atsakovams pretenzijas dėl sutarties 7.11 punkto negaliojimo, kas rodo ieškovo nesąžiningumą. Dėl to ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Tretieji asmenys UAB „F. C.” ir D. O. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tretieji asmenys sutiko su atsakovų atsiliepime į ieškinį išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios suponuoja išvadą, kad ieškovas, sudarydamas sutartį ir sulygdamas dėl 7.11 punkto nuostatų, aiškiai suvokė tokių nuostatų prasmę, teisines pasekmes, su jomis sutiko ir sąmoningai bei savanoriškai sudarė minėtą sandorį su visomis sandorio sąlygomis, taip prisiimdamas iš sutarties kylančias teises ir pareigas. Nurodė, kad daugiau negu 4 metus po sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovų nekilo ginčas nei dėl pačios sutarties teisingumo ar teisėtumo, nei dėl sutartyje įtvirtintų sąlygų ir susitarimo galiojimo bei atitikimo šalių interesams. Tarp nuomotojo G. D. (ieškovo) ir nuomininko UAB „F. C.” (trečiojo asmens) 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-604-931/2020 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams UAB „F. C.“ ir D. O., trečiajam asmeniui E. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „F. C.“ priešieškinį ieškovui G. D. dėl 853,93 Eur dydžio sumos priteisimo. Pažymėjo, kad nurodytoje civilinėje byloje UAB „F. C.“ priešieškiniu pareikšti reikalavimai buvo kildinami iš tarp ieškovo ir UAB „F. C.“ 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. vasario 1 d. sudarytų Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, kuriose šalys aiškiai sulygo, kad E. J. (atsakovas), pardavęs patalpas perdavė naujam savininkui 868,86 Eur (dviejų mėnesių) depozitą (2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.8. p. „Nuomotojui Depozitas yra perduotas ankstesniojo patalpų savininko.”; 2017 m. vasario 1 d. sutarties Bendrųjų sąlygų 2.8. p. „Nuomotojui perkeliamas Depozitas 868,86 Eur, kuris yra sumokėtas pagal 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Depozitas laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone”). Be to, aplinkybę, kad ankstesniam patalpų savininkui E. J. sumokėtas depozitas (868,86 Eur) buvo perleistas naujam buto pirkėjui G. D. patvirtina ir kiti įrodymai – 2016 sausio 15 d. E. J. pranešimas dėl buto pardavimo ir 2014 sausio 7 d. mokėjimo pavedimas 868,86 Eur sumai. Teigia, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, sąmoningai siekdamas užvilkinti ir apsunkinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-604-931/2020 nagrinėjimą ir toks neteisėtas elgesys turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant teisei priešingų tikslų, todėl ieškovui skirtina 5 000 Eur baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirtos baudos 50 procentų priteisiant atsakovams ir tretiesiems asmenims lygiomis dalimis.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaras Tomas Petras Vėlyvis prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Šiaulių m. 2-ojo notaro biuro notarė Lina Varnienė 2021 m. birželio 1 d. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2016 m. vasario 3 d., tvirtindama Sutartį, ji buvo notaro Tomo Petro Vėlyvio atstovė (ne notarė), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 16 straipsniu, notaras atsako už savo atstovo (jo atstovavimo metu) atliktus notarinius veiksmus ir dalyvauja vėlesniuose procesuose, nes notaro Tomo Petro Vėlyvio archyve yra minėta Sutartis ir visi lydintys dokumentai. Pažymėjo, kad kadangi Sutartis tvirtinta prieš daugiau nei penkis metus, ji negali atsiminti visų sutarties aplinkybių, tačiau paaiškino kad visais atvejais, būdama notaro atstove, ji šalims išaiškindavo Sutarties turinį, visas esmines ir neesmines sąlygas, pasekmes ir tvirtindavo tokią Sutartį, tik įsitikinusi, kad Šalims viskas aišku ir jokių klausimų ar neaiškių nuostatų nėra (tai nurodyta ir pačios Sutarties, kurią visos šalys pasirašė, pabaigoje). Taip pat pažymėjo, kad Sutarties 7.11 punktas nėra standartinė Sutarties sąlyga, todėl dėl tokių sąlygų, visada šalims aiškinama papildomai. Notarė įsitikinusi, kad Sutarties šalys jai, kaip notaro Tomo Petro Vėlyvio atstovei, aiškiai pareiškė, jog nuomininko pardavėjams sumokėtas depozitas yra perduotas pirkėjui, todėl, šalių prašymu, tokia nuostata ir buvo įtraukta į Sutartį. Teigė neabejojanti, kad šis Sutarties punktas tikrai buvo aptartas tiek su pardavėjais (atsakovais), tiek ir su pirkėju (ieškovu), jiems išaiškintas ir abi šalys jį patvirtino, kadangi vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsniu, ji visais atvejais savo notarinėje (bei notaro atstovės) veikloje taip elgiasi.
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais. Ieškovas papildomai paaiškino, kad derybos dėl kainos vyko sunkiai, prasidėjo nuo 115 000 Eur, o ieškovas pradinę kainą nurodė 105 000 Eur, paskutinę kainą, kurią ieškovas nurodė pardavėjui, buvo 107 000 Eur. Liudytojas (duomenys neskelbtini), ieškovo draugas, jam pasiūlė tą objektą, nurodė apytikslią 107 000 Eur kainą. Ieškovui buvo pasakyta, kad objektas yra išnuomotas, tačiau jis negavo nuomos sutarties kopijos. Sutartį pasirašė nepaklausęs pirkėjo apie 7.11 punktą, gal nepastebėjo, gal „pražiopsojo“, nurodyto depozito jokiais būdais negavo. Notaro biurą pasiūlė ieškovas, dėl to, kad biuras centre ir yra automobilių aikštelė, geras aptarnavimas, buvo ten prieš metus, nes dalyvavo forminant kitą sandorį. Paaiškino, kad jam trūko pinigų perkant butą, todėl skolinosi, tačiau laiko save turtingu žmogumi. Greitai perskaitė sutartį, sutarties 7.11 punkto neįsidėmėjo. Paaiškino, kad „raudonu diplomu“ baigė elektromechanikos politechnikumą. Profesija – skaičiavimo mašinų eksploatacija ir aptarnavimas. Šiuo metu pensininkas. Iki pensijos dirbo skaičiavimo mašinų mechaniku Kaune. Dirbo Jakutijoje, kasė deimantus, 1970-1980 m., dirbo Kazachstane, Azerbaidžane. Uždirbtus pinigus investavo Lietuvoje įsigydamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) sandėlius, nuomodavo pramoninius šaldytuvus įmonėms. Vėliau juos pardavė. Nurodė, kad užsiima nekilnojamuoju turtu, dabar turi nemažai turto, šiemet pardavė du žemės sklypus Antakalnyje ir Asvejos regioniniame parke, ši sritis jį domina, užsiima gyvenamųjų patalpų nuoma. Dėl sutarties sudarymo nurodė, kad atvyko į aikštelę prie notaro biuro, sulaukę pardavėjo ir paklausė ar niekas nepasikeitė, šis atsakęs, kad ne. Pas notarą jau buvo parengta sutartis, joje ieškovas pažiūrėjęs ką perka ir už kokią kainą. Neprisimena, kas perdavė sutarties pagrindinius duomenis notarei.
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ir rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui baudą. Atsakovas papildomai paaiškino, kad derinant buto pardavimą vyko susitikimai su kitu asmeniu, su kuriuo buvo derinta kaina, per jį buvo perduota nuomos sutartis susipažinti. Buto pardavimo dieną atvykus į aikštelę prie notaro biuro tas asmuo pasakęs, kad pirkėjas bus (duomenys neskelbtini), ten su juo ir susipažino. Kai sėdo pas notarą derinti sutarties sąlygų, paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) trūko pinigų, todėl jis pasakęs, kad kai bus sumokėti pinigai, tada ir bus įformintas turto perleidimas. Tuomet buvo sutarta, kad per 3 dienas bus pervesti pinigai. Kai ieškovui trūko pinigų, atsakovas ieškovui pasiūlęs, kad būtų įskaičiuotas depozitas ir galutinė pardavimo kaina būtų 107 000 Eur. Gavus pinigus buvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas. Maždaug prieš 2 metus jam paskambinęs (duomenys neskelbtini) ir pasiūlęs susitikti pasikalbėti, o susitikus ieškovas pasakęs, kad turi bėdų su nuomininku, bylinėjasi teisme. Prašė patvirtinti teisme, kad atsakovas nesumokėjęs ieškovui depozito, sakė, kad jis nuskriaustas neliks. Atsakovas atsisakęs taip liudyti. Po kiek laiko dėl to jam skambino tiek ieškovas, tiek jo advokatas. Patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) pirmąkart susipažino atvykęs prie notaro biuro Juozapavičiaus gatvėje. Nurodė, kad nuomos sutarties kopija buvo perduota ieškovui prie notaro biuro, tarpininkui ši sutartis perduota anksčiau.
Trečiojo asmens UAB „F. C.“ atstovė teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Liudytojas A. J. (atsakovų sūnus) parodė, kad turto kaina buvo 110 000 Eur, vėliau sumažinta iki 108 000 Eur, kuri sumažinta tūkstančiu iki 107 000 Eur kompensuojant depozitą. Dėl depozito buvo susitarta notaro patalpose. Nurodė, kad su ieškovu buvo kelis kartus susitikę pas notarą, jis atvežęs savo tėvus. Antrą kartą važiavo pas notarą, nes (duomenys neskelbtini) pirmąkart neturėjo pinigų. Nurodė, kad dokumentai susiję su turtu ieškovui buvo perduoti po apmokėjimo, taip pat ir nuomos sutartis.
Liudytojas D. P. parodė, kad jis yra nekilnojamojo turto brokeris, ieškovas yra jo senas pažįstamas ir klientas, kuriam jis teikia paslaugas nekilnojamojo turto srityje, padeda ieškovui ieškoti, parduoti nekilnojamą turtą, konsultuoja jį. Pažįsta atsakovą, nes yra dalyvavęs buto apžiūroje su ieškovu (duomenys neskelbtini). Butas buvo parduodamas už 115 000 Eur, pasiūlymą atsakovui dėl buto pirkimo pateikė žodine forma, toliau bendravo tik su ieškovu. Pasiūlymą dėl pardavimo už 107 000 Eur pateikė žodžiu iki notaro. Nežino, kas pateikė duomenis notarui sutarčiai sudaryti, nėra matęs nuomos sutarties. (duomenys neskelbtini) buvo 77 kv. m, gyvenamasis, tačiau panašėjo į komercinės paskirties. Gerai pamena šį butą, nes jie su ieškovu iki šiol jį nuomoja, taip pat su ieškovu šiuo metu turi vieną objektą, kurį padeda ieškovui aptarnauti.
Ieškinys atmestinas
Byloje ginčas kilo dėl notarinės pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytos dėl esminio suklydimo.
CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra išskyręs kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).
Vertinant, ar buvo iš esmės suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Teismų praktika. 2015, 44, p. 73–103; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 33 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktas, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, kt.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas) ir atsakovai (pardavėjas) notarine tvarka 2016 m. vasario 3 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TVP-806. Sutartį patvirtino notaro Tomo Petro Vėlyvio atstovė notarė Lina Varnienė (Notariato įstatymo 22 straipsnis). Sutarties sudarymo metu parduodamas butas buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini), pirkėjas (ieškovas) žinojo apie tai, kad butas parduodamas su sudaryta nuomos sutartimi, nuomininkas žinojo apie sudaromą pirkimo-pardavimo sandorį. Nuomos sutartis buvo registruota VĮ Registrų centre. Ginčijamame pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkte nurodyta, jog pardavėjas (atsakovai) pareiškia, o pirkėjas (ieškovas) patvirtina, kad depozitą nuomininko sumokėtą pagal nuomos sutartį perdavė pirkėjui (ieškovui). Sutarties 11.2 punkte šalys patvirtino, kad ši sutartis ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo, kad šalys ėmėsi visų priemonių šios sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms ir pareigoms suprasti bei išsiaiškinti, taip pat šios sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytas CK 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė. Taip pat šalys patvirtino, kad dėl šios sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta, t. y. kiekviena šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, šalims suprantamos ir priimtinos, kad ši sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei šalių teisių ir interesų. Šios sutarties sąlygos nėra ginčijamos. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių po vieną perduota sutarties šalims (sutarties 11.4 p.). Byloje nustatyta (tarp šalių ginčas nekilo), kad depozito suma – 868,86 Eur (3000 Lt). Priėmimo-perdavimo akte, patvirtintame notaro Petro Tomo Vėlyvio 2016 m. vasario 8 d., paryškintame 2.3 punkte konstatuota, kad pardavėjai ir pirkėjas (atsakovai ir ieškovas), pasirašydami šį priėmimo-perdavimo aktą patvirtina, kad yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą daiktą ir jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl kainos bei atsiskaitymo nėra. Praėjus ketveriems metams ir beveik aštuoniems mėnesiams po sutarties sudarymo, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkto sąlyga yra negaliojanti, nes ieškovas suklydo pasirašydamas šią nuostatą. Reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad sutarties teksto ieškovas nederino nei su atsakovais, nei su notaru, jis neįsipareigojo išnuomoti butą, jam tik buvo pranešta, kad butas nuomojamas, sutarties 7.11 punkte nenurodyta konkreti depozito suma, ieškovas negavo depozito iš atsakovų. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad sudarydamas sutartį ginčijamo sutarties punkto arba nematė, arba „pražiopsojo“.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų, šiuo atveju nekilnojamojo turto, kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Pagal CK 6.495 straipsnį nuomotojas, parduodamas nuomojamą daiktą, privalo apie tai pranešti daikto pirkėjui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą daikto pardavimą. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad atsakovai tinkamai įvykdė šią pareigą – informavo ieškovą ir nuomininką apie tai, kad parduodamas daiktas yra išnuomotas, o nuomininkui – apie nuomojamo daikto pardavimą. Atsakovai 2016-01-15 pranešime dėl buto pardavimo nuomininkui taip pat nurodė, kad nuomos sutartis ir depozitas bus perleidžiamas naujam pirkėjui. Pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutarties lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre. Šis faktas taip pat nurodytas pirkimo-pardavimo sutarties 2.2, 7.10 punktuose.
Šiame kontekste reikšmingomis laikytinos ir kitos (neginčijamos) sutarties sąlygos, iš kurių matyti, kad šalių sudaryta sutartis buvo individualizuota ne viename sutarties punkte, atsižvelgiant į faktinę aplinkybę, kad turtas parduodamas esant galiojančiai nuomos sutarčiai. Tai yra sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad yra sudaryta nuomos sutartis; nuomininkas UAB (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2014 m. sausio 7 d. nuomos sutartis ir 2015 m. lapkričio 23 d. susitarimas, įrašas galioja nuo 2016 m. sausio 27 d. Sutarties nuostatos, išdėstytos dalyje „Šalių pareiškimai ir garantijos“ 7.2, 7.7, 7.10 punktuose, yra individualizuotos, juose nurodant ir išskiriant išimtį – „šioje sutartyje nurodytą nuomą“. Sutarties 7.10 punkte yra detalizuota, kad pardavėjai (atsakovai) pareiškė, o pirkėjas (ieškovas) patvirtino, jog jam yra žinoma, kad parduodamas daiktas yra išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (pagrindas 2014-01-07 Nuomos sutartis, Nr. 1, 2015-11-23 Susitarimas (toliau – Nuomos sutartis); nuomos sutartis galioja iki 2017-01-20). Pardavėjai informavo daikto nuomininką apie daikto pardavimą. Pirkėjas pareiškė, jog jam yra žinoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.494 str., kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Ir tik sutarties 7.11 punkte (ginčijamas punktas) nurodyta, kad pardavėjai (atsakovai) pareiškia, o pirkėjas (ieškovas) patvirtina, kad depozitą, nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį pardavėjai perdavė pirkėjui. Sutarties 7.13 punkte šalys patvirtino, kad šiame skyriuje nurodyti jų pareiškimai ir garantijos yra teisingi ir tikslūs ir pripažįsta, kad kiekviena šalis sudarė šią sutartį, remdamasi aukščiau minėtais kitos šalies pareiškimais ir garantijomis. Įvertinus sistemiškai sutarties nuostatas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovui dar iki sutarties sudarymo buvo žinoma, kad perkamas nekilnojamasis daiktas yra išnuomotas, ieškovas pretenzijų dėl to nereiškė ir pasirašydamas notarinę sutartį su tuo sutiko, kitų sutarties sąlygų neginčijo, sutiktina su trečiojo asmens notarės Linos Varnienės, kuri kaip notaro Tomo Petro Vėlyvio atstovė patvirtino šalių sudarytą sutartį, argumentais, kad pati sutartis iš esmės nebuvo standartinė, o ginčijamas sutarties 7.11 punktas nebuvo standartinė sutarties sąlyga. Notariato įstatymo 30 straipsnis įpareigoja notarą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti, imtis visų priemonių, kad nebūtų sudarytų neteisėtų sandorių. Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad nestandartinė 7.11 punkto sąlyga į sutartį buvo įtraukta šalių prašymu, kad šis punktas buvo aptartas tiek su pirkėju, tiek su pardavėju ir jiems išaiškintas. Ieškovas nepagrindė, jog minėta notaro pareiga nebuvo atlikta, ar atlikta netinkamai. Tuo labiau, kad notarą sandoriui parinko pats ieškovas. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė, kad sandorio sudarymo metu jis neturėjo pakankamai lėšų iš karto atsiskaityti su atsakovais, kaip buvo tartasi, ketino skolintis, todėl tarp šalių vyko diskusijos dėl atsiskaitymo. Ieškovo argumentai, kad jis galbūt nepastebėjo minėtos sąlygos ar, anot ieškovo, „pražiopsojo“, nes buvo susikoncentravęs į turto kainą, pati savaime nesuponuoja išvados, kad ieškovas suklydo pasirašydamas sutartį dėl 7.11 punkto sąlygos. Minėta, kad pagal teismų praktiką klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas, savo nuožiūra pasirinktinai tam tikrų sutarties sąlygų įvertinimas, o kitų nevertinimas, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas neįrodė, kad ginčo sutarties sąlyga buvo sudaryta jam suklydus dėl nuostatos esmės. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra brandaus amžiaus (sandorio sudarymo metu buvo 62 metų), turintis gyvenimiškos, įvairiapusės darbo ir verslo patirties, įskaitant nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą ir nekilnojamojo turto nuomą. Tai yra iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad ieškovui nuo 2007-08-13 iki 2014-10-08 nuosavybės teise priklausė ½ dalis negyvenamosios patalpos – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kuri buvo išnuomota juridiniam asmeniui. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino kad seniai užsiima nekilnojamuoju turtu, turi nemažai turto, šiemet pardavė du žemės sklypus Antakalnyje ir Asvejos regioniniame parke, ši sritis jį domina, jis užsiima gyvenamųjų patalpų nuoma, kad jis pasiūlė notarų biurą, nes 2015 m. ten tvirtino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo posėdyje ieškovo prašymu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad užsiima nekilnojamojo turto brokerio veikla, ieškovas yra jo senas pažįstamas ir jis ilgą laiką teikia ieškovui paslaugas, susijusias su nekilnojamuoju turtu (padeda ieškovui ieškoti, parduoti nekilnojamą turtą, konsultuoja jį, sudaro ir pasiūlė ieškovui iš atsakovų pirkti butą, dalyvavo jo apžiūroje, rekomendavo kainą, iš atsakovų nupirktą butą iki šiol jie su ieškovu nuomoja, kad su ieškovu šiuo metu turi vieną objektą, kurį padeda ieškovui aptarnauti). Ieškovas taip pat paaiškino, kad „raudonu diplomu“ baigė elektromechanikos politechnikumą ir įgijo skaičiavimo mašinų eksploatacijos ir aptarnavimo profesiją; iki pensijos dirbo skaičiavimo mašinų mechaniku Kaune, taip pat dirbo Jakutijoje, kasė deimantus, 1970-1980 m., dirbo Kazachstane, Azerbaidžane, uždirbtus pinigus investavo Lietuvoje įsigydamas individualios įmonės (duomenys neskelbtini) sandėlius, nuomodavo pramoninius šaldytuvus įmonėms. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas laikytinas asmeniu, turinčiu didelį potencialą išvengti suklydimo dėl sudaromų sandorių ir jų sąlygų bei gebančiu pasirūpinti savo teisėmis ir pareigomis, įvertinti galimus teisinius padarinius. Be to, kaip nustatyta, naudojasi ir profesionalia pagalba, susijusia su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu, disponavimu. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta turima patirtis užsiimant nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nuoma, į bylą atsakovų pateiktas garso įrašas tarp ieškovo ir atsakovų, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį esant nuomos sutarčiai, tarp ieškovo ir atsakovų turėjo būti tarpusavio susitarimas dėl nuomininko sumokėto depozito. Dar daugiau, minėta, kad priėmimo-perdavimo aktas, kuriame abiejų sutarties šalių buvo patvirtinta, jog yra galutinai ir tinkamai atsiskaityta už perduodamą daiktą ir jokių ginčų ir / ar pretenzijų dėl kainos ir atsiskaitymo nėra, buvo pasirašytas praėjus 5 dienoms po sutarties sudarymo, todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko papildomai susipažinti su sutarties turiniu ir teisinėmis pasekmėmis bei elgtis atidžiai ir rūpestingai. Trečiasis asmuo notaras Tomas Petras Vėlyvis duodamas paaiškinimus patvirtino, kad nebūtų tvirtinęs priėmimo-perdavimo akto, jeigu tarp šalių būtų buvęs ginčas dėl atsiskaitymo.
Ieškovas tvirtina, kad atsakovai depozito jam neperdavė grynais pinigais ar pavedimu, todėl jis suklydo pasirašydamas sutarties 7.11 punktą. Atsakovai nurodė, kad sutarties pasirašymo metu ieškovas pareiškė, kad jis neturi reikiamos sumos ir turi dar pasiskolinti pinigų, todėl šalys susitarė, kad ieškovas prisiims pareigą grąžinti nuomininkui depozitą, o atsakovai atitinkamai šių išlaidų sumą įskaičiuos į perkamo turto kainą. Nors ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su atsakovais sutarties pasirašymo metu, tačiau tokių įrodymų neteikė. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020 45 punktas). Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad į daikto kainą yra įskaičiuoti visi mokesčiai ir pardavėjų išlaidos, susijusios su įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymu. Ginčijamame sutarties 7.11 punkte nurodyta, kad pardavėjai (atsakovai) pareiškia, o pirkėjas (ieškovas) patvirtina, kad depozitą, nuomininko sumokėtą pagal Nuomos sutartį pardavėjai perdavė pirkėjui. Priešingai nei nurodo ieškovas, lingvistinė perdavimas reikšmė apima ne tik fizinį veiksmą, tačiau apima ir reikšmę perleisti (pvz., teises, pareigas). Taigi iš pirmiau nurodytų nuostatų darytina išvada, kad sutartyje aptartas atsakovų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymas (CPK 185 straipsnis).
Be aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje yra svarbūs šalių veiksmai po ginčijamos sutarties sudarymo (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad tarp nuomotojo G. D. (ieškovo) ir nuomininko UAB „F. C.” (trečiojo asmens) 2016 m. liepos 1 d. ir 2017 m. vasario 1 d. buvo sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys Nr. 1 ir Nr. 2. Sutarties 2016 m. liepos 1 d. Nr. 1 6 punkte nurodytas 868,86 Eur depozitas, o Bendrųjų sąlygų 2.8 punkte įtvirtinta, kad „Nuomotojui Depozitas yra perduotas ankstesniojo patalpų savininko. Depozitas yra laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo priemone“. Sutarties 2017 m. vasario 1 d. Nr. 2 6 punkte nurodytas 868,86 Eur depozitas, o Bendrųjų sąlygų 2.8 punkte įtvirtinta, kad Nuomotojui perkeliamas Depozitas 868,86 Eur, kuris yra sumokėtas pagal 2016 m. liepos 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Depozitas laikomas Nuomininko įsipareigojimų pagal šią Sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemone. Teismo vertinimu, tai taip pat rodo, kad ieškovas suvokė ginčijamą sutarties sąlygą. Sprendžiamam klausimui reikšminga ir tai aplinkybė, kad laiko tarpas praėjęs nuo ginčijamo sandorio sudarymo iki ieškinio pareiškimo šioje byloje buvo pakankamas, kad ieškovas visapusiškai įvertintų sudaryto sandorio 7.11 punkto sąlygą, tačiau reikalavimas dėl šios sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia buvo pareikštas ne neuždelsiant (per protingą terminą), o tik po daugiau nei ketverių metų bei po to, kai teisme buvo iškelta kita civilinė byla tarp ieškovo ir nuomininko (civilinė byla Nr. e2-217-931/2021 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovams UAB „F. C.“ ir D. O., trečiajam asmeniui E. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovo UAB „F. C.“ priešieškinį ieškovui G. D.).
Vadovaujantis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, atsižvelgiant į rungimosi principą ir šalių turimą įrodinėjimo pareigą, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos pagrįsti teisme pareikštą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, nulemtų neteisingai suvoktų esminių sandorio aplinkybių arba netikslios valios išraiškos, tokių aplinkybių teismui nenustačius, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti 2016 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties 7.11 punkto sąlygą negaliojančia dėl suklydimo (CPK 1.90 straipsnis). Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Atsakovai ir tretieji asmenys prašo skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Prašymas ieškovui skirti baudą motyvuojamas tuo, kad pareikšdamas ieškinį šioje byloje ieškovas siekia apsunkinti ir užvilkinti kitą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-217-931/2021 ir ją nesąžiningai bei neteisėtai laimėti. Kaip nustatyta aukščiau, atsakovai, tretieji asmenys teisingai nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla civilinė byla Nr. e2-217-931/2021. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pastaroji civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ši civilinė byla (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vien ta aplinkybė, kad šioje byloje ieškovo reikalavimai netenkinti, nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad ieškinys pareikštas tikslu užvilkinti kitos civilinės bylos nagrinėjimą. Nepagrįstais laikytini taip pat atsakovų, trečiųjų asmenų argumentai, kad šios bylos ieškovo tikslas yra neteisėtai ir nesąžiningai laimėti pirmiau nurodytą kitą civilinę bylą Nr. e2-217-931/2021. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai), o teismo sprendimas priimamas kiekvienoje konkrečioje byloje vadovaujantis įstatymu ir įstatyme įtvirtintomis procesinių sprendimų priėmimo taisyklėmis. Nors ieškinys yra atmestas, tačiau tai taip pat nesuponuoja išvados, kad ieškovas pareiškė ieškinį piktnaudžiaudamas teise kreiptis į teismą, akivaizdžiai naudodamasi ja ne pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, nurodyta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
Įvertinęs bylos duomenis, teismas šiuo atveju neturi pakankamo pagrindo kvalifikuoti ieškovo veiksmų kreipiantis į teismą dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia kaip pakankamų piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti, todėl netenkina atsakovų ir trečiųjų asmenų prašymo taikyti ieškovui CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją už piktnaudžiavimą procesu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir jas patvirtinančius dokumentus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, todėl atmetus ieškinį, priteistinos iš ieškovo atsakovams lygomis dalimis, t. y. po 300 Eur kiekvienam atsakovui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo UAB „F. C.“ dalyvavo byloje atsakovų pusėje. Pateikė prašymą priteisti 3 092,74 Eur advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį, pozicijos dėl teismo posėdžio būdo, papildomų rašytinių paaiškinimų parengimas, įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui, pasirengimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje, teismo posėdžiuose, ir patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio, yra realios ir pagrįstos, atsižvelgiant į rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinos iš ieškovo trečiajam asmeniui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Kitokia išvada pažeistų šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principus.
Duomenų apie trečiojo asmens D. O. turėtas išlaidas teisinei pagalbai nepateikta, todėl jų atlyginimo klausiamas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 29,16 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, t. y. į tai, jog ieškinys atmestas, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J.
(a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur, t. y. kiekvienam atsakovui po 300 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „F. C.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 092,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė