Civilinė byla Nr. 2-923-178/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28494-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-2155-232/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

Ieškovė R. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2011 m. birželio 29 d. Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją – grąžinti 10 500 Eur iš atsakovės BAB bankas „Snoras“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos operacijoms su vertybiniais popieriais, į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant šią suma, ieškovės lėšomis mokėjimo sąskaitoje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė padavė teismui prašymą priimti jos atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukti bei solidariai priteisti iš atsakovės BAB bankas SNORAS ir trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 013,67 Eur už suteiktas teisines paslaugas bei 25 proc. (78,75 Eur) sumokėto žyminio mokesčio; grąžinti ieškovei 75 proc. (236, 25 Eur) sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad trečiasis asmuo patenkino ieškinio reikalavimą bylos nagrinėjimo teisme metu ir išmokėjo ieškovei ieškiniu reikalaujamą sumą 10 582,28 Eur, todėl byloje nebeliko ginčo. Nurodė, jog ieškinio pareiškimą bei tolimesnius proceso veiksmus nulėmė atsakovės ir trečiojo asmens elgesys, todėl ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė ieškovės R. B. atsisakymą nuo ieškinio BAB bankas SNORAS dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir šią civilinę bylą nutraukė; grąžino ieškovei 315 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės BAB bankas SNORAS administravimui skirtų lėšų ieškovės naudai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsisakymas nuo ieškinio imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja ir nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 1 ir 2 dalys, 140 str. 1 d.), todėl ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė.  

Ieškovė prašė iš atsakovės ir trečiojo asmens priteisti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 013,67 Eur ir 25 proc. (78,75 Eur) sumokėto žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu siekė pripažinti negaliojančia su atsakove sudarytą indėlių sertifikato įsigijimo sutartį bei taikyti restituciją. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei indėlių draudimo išmoką už byloje ginčytą indėlių sertifikatą. Tokiais veiksmais atsakovė iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus, nes ieškinio reikalavimus atsakovė pripažino ir faktiškai įvykdė jau po ieškovės kreipimosi į teismą. Teismas sprendė, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, pinigines lėšas ieškovė laikė atsakovės banke ir jas investavo būtent atsakovės naudai, įsigydama iš jos indėlio sertifikatus su didesnėmis palūkanomis. Ieškiniu trečiajam asmeniui reikalavimai nereiškiami, į bylą jis įtrauktas tik kaip ieškovės įsigytų indėlių sertifikatų draudikas. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė iš esmės patyrė dėl atsakovės, o ne trečiojo asmens kaltės, todėl, teismo vertinimu, jos priteistinos tik iš atsakovės. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės teiktų procesinių dokumentų, dalyvavimo teismo posėdžiuose skaičių ir Rekomendacijose nustatytą maksimalų užmokestį už advokato teisinę pagalbą teikiant aukščiau nurodytas paslaugas, taip pat į bylos sudėtingumą, apimtį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad 600 Eur suma yra pagrįsta. Teismas taip pat grąžino ieškovei jai sumokėtą žyminį mokestį – 315 Eur (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

Atsakovė BAB bankas SNORAS (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti argumentus, kuriais konstatuojama, jog apeliantė iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus bei ieškinio reikalavimus pripažino ir faktiškai įvykdė jau po to, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, o ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinės dalies trečią pastraipą, kuria iš apeliantės administravimui skirtų lėšų ieškovės naudai priteista 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neteisingas teismo teiginys, kad apeliantė iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus bei ieškinio reikalavimus pripažino ir faktiškai įvykdė jau po to, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė nesuklydo ir nepripažino, jog tarp šalių sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis laikytina negaliojančia, o ieškovės sumokėta 10 500 Eur suma turi būti grąžinta į jos turėtą mokėjimo sąskaitą AB banke SNORAS. Teismo ši sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Tuo atveju, jeigu teismas būtų nagrinėjęs bylą iš esmės, jis būtų privalėjęs apeliantei pareikštų ieškinio reikalavimų netenkinti.
2. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, trečiasis asmuo priėmė sprendimą išmokėti indėlių draudimo išmokas visiems apeliantės indėlio sertifikatų turėtojams (o ne tik ieškovei). Todėl apeliantė pateikė trečiajam asmeniui duomenis apie ieškovės turėtą 10 582,28 Eur dydžio indėlio sertifikatą.
3. Atsiimdama draudimo išmoką už indėlio sertifikatą su priskaičiuotomis palūkanomis, ieškovė faktiškai pripažino, jog ji sutinka, kad 2011 m. birželio 29 d. indėlio sertifikato įsigijimo sutartis galioja ir sukuria jos dalyviams teises ir pareigas. Be to, pagrindo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sandorį negaliojančiu nebuvimas konstatuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015.
4. Apeliantė nei įvykus draudžiamajam įvykiui, nei po minėtos kasacinio teismo nutarties paskelbimo negalėjo nulemti trečiojo asmens sprendimo dėl draudiminės išmokos indėlio sertifikatų turėtojams (ne)mokėjimo. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo išmokėjo ieškovei indėlio draudimo išmoką, nereiškia, kad apeliantė patenkino ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu reikalavimus.
5. Nėra pagrindo išvadai, jog apeliantė kalta (atsakinga) dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė faktiškai siekė atgauti savo investuotus į apeliantės indėlio sertifikatą pinigus indėlių draudimo instituto pagalba, tačiau pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, pateikdama nepagrįstą ieškinį dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo.
6. Ieškovė neteigė, kad į indėlio sertifikatą investuotoms lėšoms taikytinas indėlių draudimas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su apeliantės platintais indėlio sertifikatais, atsiradimą.
7. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo netinkamas. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių ir priėmė nemotyvuotą procesinį sprendimą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atžvilgiu.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiasis asmuo, atsakingas už apeliantės kreditorinius reikalavimus, patenkino ieškinio reikalavimą ir išmokėjo ieškovei reikalautą 10 582,28 Eur sumą, todėl byloje nebeliko ginčo dalyko.
2. Teismas iš esmės teisingai įvertino priežastis, dėl kurių susidarė ieškovės bylinėjimosi išlaidos ir pagrįstai iš apeliantės priteisė 600 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nesiekia maksimalių išlaidų už teisines paslaugas, nurodytų Rekomendacijose.
3. Ieškinio pareiškimą bei tolimesnius proceso veiksmus nulėmė tiek apeliantės, tiek ir trečiojo asmens elgesys, nesutinkant su ieškinio reikalavimais ir jiems prieštaraujant. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas pažeistų interesų gynimo būdas, todėl ji turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą.

Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties išaiškinimais, apeliantė perdavė trečiajam asmeniui duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms už indėlio sertifikatus išmokėti. Trečiasis asmuo, juos gavęs, išmokėjo indėlio draudimo išmokas indėlių sertifikatų turėtojams. Tačiau priešingai negu nurodo teismas, indėlio draudimo išmokos išmokėjimas ieškovei nereiškia, kad apeliantė patenkino ieškinio reikalavimus.
2. Nei apeliantė, nei trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nepripažino ieškovės reikalavimo, priešingai, nesutiko su tariamu ieškovės suklydimu.
3. Ieškovė, atsiimdama draudimo išmoką, faktiškai pripažino, kad indėlio sertifikato sutartis yra galiojanti ir sukurianti šalims teises ir pareigas. Nepagrįstai teismas indėlių draudimo išmokos išmokėjimą sutapatino su ieškovės reikalavimo patenkinimu.
4. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą bei užsitęsusį teismo procesą, kuriame prireikė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
5. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės ar/ir trečiojo asmens procesinis elgesys buvo netinkamas. Indėlio draudimo išmokos išmokėjimas negali būti laikomas ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia pripažinimu ir jo reikalavimų įvykdymu, todėl ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui bylą nutraukus (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio faktinio pagrindo, ieškovė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškė dėl to, kad ieškovei, apeliantei iškėlus bankroto bylą, nebuvo išmokėta draudimo išmoka už įsigytą apeliantės indėlio sertifikatą. Taigi, ieškovės siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jai būtų taikoma Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme nustatyta draudimo apsauga. Tačiau apeliantei ir trečiajam asmeniui laikant, kad ieškovės lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti su apeliante sudarytą indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia dėl esminio suklydimo, o taikant restituciją pripažinti ieškovės sumokėtą 10 500 Eur sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke „Snoras“, kurioms draudimo apsauga taikoma. Neginčytina, kad draudimo išmoka ieškovei išmokėta tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo, kurioje konstatuota, jog indėlių sertifikatui, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Todėl ieškovei tik jau išmokėjus draudimo išmoką, ginčyti minėtą sandorį tapo nebetikslinga ir tai lėmė jos ieškinio atsisakymą. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent apeliantei, dėl kurios veiksmų ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, ir tenka pareiga šias išlaidas atlyginti (CPK 94 str. 1 d.). Tokia išvada atitinka ir šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-639-823/2016; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-186/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-806-516/2016).

Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, kvestionuodama skundžiamos nutarties dalį, nepagrįstai akcentuoja tik teisinį byloje pareikšto ieškinio pagrindą, ignoruodama tai, kad ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas buvo suformuluotas atsižvelgiant būtent į apeliantės poziciją nepripažinti ieškovės lėšoms taikytinos draudimo apsaugos. Kaip jau minėta, ieškovė ieškinį pareiškė dėl šio apeliantės elgesio. Tai, kad ieškovės teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, nepaneigia apeliantės kaltės dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo nagrinėjamoje byloje kalta apeliantė. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl objektyviai neaiškaus ir neišsamaus indėlių bei investicijų draudimo sistemos bei finansinių priemonių rinkos įstatyminio reglamentavimo, kas sąlygojo ypatingai sudėtingų teisinių klausimų, susijusių su apeliantės platintais indėlio sertifikatais, atsiradimą. Teismų praktikoje pažymėta, kad ta aplinkybė, jog ginčo aspektas dėl to, ar indėlių sertifikatams turi būti taikoma indėlių garantijų sistema, teisės požiūriu buvo neaiškus, nereiškia, kad turėtų būti ribojama teisėtai teismo procesą iniciavusio ieškovo teisė į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-12-943/2016).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į tai, kad panašiose bylose bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas tokiu būdu Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne vienoje nutartyje pripažintas teisingu, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus