Administracinio nusižengimo byla Nr. II-178-548/2023

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00010-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 1 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Vilmai Janonienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. B.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)  pakeitimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas T. P. 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. B. buvo nubaustas 1150 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 48  mėnesiams ir konfiskuojant automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2022 m. spalio 28 d., 21.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Pareiškėjas D. B. skundžia 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir prašo pakeisti nutarimą, tai yra taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu nustatytą minimalus 3 metų teisės vairuoti atėmimo terminą, nekonfiskuoti transporto priemonės arba, išieškoti transporto priemonę atitinkančią pinigų sumą ir skirti minimalų 3 metų teisės vairuoti atėmimo terminą ir minimalią 1000 Eur dydžio baudą. Skunde nurodyta, kad jis nekvestionuoja padaryto administracinio nusižengimo fakto, jo kvalifikacijos ir nustatytos jo kaltės, dėl padaryto pažeidimo gailisi, tačiau mano, jog jam skirtos administracinio poveikio priemonės nebuvo individualizuotos, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnis.  Įvykio dieną pareiškėjas padėjo draugui jo namuose kloti grindis, kur kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Per valandą išgėrė po dvi skardines 0,3 l. alaus. Daugiau nieko nevartojo. Baigęs darbus nusprendė važiuoti namo, kadangi manė, jog jau bus pasišalinęs iš jo organizmo. Buvo praėję daugiau nei trys valandos nuo alkoholio vartojimo. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė, kad jis yra neblaivumas, tuo negalėjo patikėti. Dėl to nuvyko į gydymo įstaigą priduoti kraują, o gavus specialisto išvadą nustatyta, kad jo kraujyje buvo rasta 0,37 promilių etilo alkoholio.  Jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą, pasirūpinti dukros vežiojimu, automobiliu naudojasi ir jo sugyventinė R. R., kuri vežioja jų bendrą dukrą į ugdymo įstaigas, esančias (duomenys neskelbtini), užklasines veiklas, varžybas. Kito automobiliu neturi, todėl konfiskuotas automobilis yra vienintelis, kuriuo naudojasi ne tik pareiškėjas, bet ir jo sugyventinė. Pareiškėjo darbo vieta nuo gyvenamosios vietos yra nutolusi 12 km, viešuoju transportu susisiekti sudėtinga, jo darbo grafikas yra slenkantis, todėl kai kuriomis dienomis net neįmanoma pasinaudoti viešuoju transportu. Akivaizdu, kad šeimoje yra realus poreikis turėti transporto priemonė, kuris suponuoja, jog šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad jo šeimos finansinė padėtis yra sunki, nes yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, turi įsipareigojimų, kuriuos reikia mokėti kiekvieną mėnesį. Jis negali prarasti darbo, nes tada neteks šeima pajamų, nebegalės mokėti įmokų už vienintelį būstą. Pareiškėjas pažymėjo ir tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, kitų KET pažeidimų nepadarė, jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo nustatytą ribą. Atsižvelgdamas į tai, prašo neskirti transporto priemonės konfiskavimo arba išieškoti transporto atitinkančią pinigų sumą (b. l. 1-12).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjo D. B. skundą netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.  Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjo skundu pateiktą informacija, Institucija mano, kad nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamas neigiamus tokio elgesio padarinius. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo nėra savaime pripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Pareiškėjas, žinodamas dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau taip nesielgė. Pažymėtina, kad pareiškėjo kraujo ėminys gydymo įstaigoje nepaneigia policijos pareigūnų alkotesteriu dviem pūtimais užfiksuoto jo transporto priemonės vairavimo metu buvusio neblaivumo laipsnio 0,47 promilių. Byloje nėra nustatyta apsvaigimo patikrinimo procedūros pažeidimų, nėra pagrindo teigti, kad alkoholio kiekio matuokliu atliktu matavimų duomenys neteisingi. Byloje esantis nusižengimo padarymo metu galiojęs alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuoklis yra tinkamas naudojimui, nustatytas jo tikslumas ir matavimo ribos. Institucija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio, nes buvo ne kartą baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,63 promilių girtumo laipsnis, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta, už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Taigi, pareiškėjo administracinių nusižengimų istorija parodo jo sisteminį vairavimą grubiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Pareiškėjui yra teisinga skirta bauda kartu su specialiosios teisės atėmimu 48 mėnesiams ir transporto priemonės konfiskavimu, kad jis suprastų savo padaryti administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų (b. l. 77-80).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. B. prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Su padarytu pažeidimu sutinka, neginčija pažeidimo padarymo fakto, tačiau mano, kad yra per griežtai nubaustas. Paaiškino, kad 2022 m. spalio 28 d. po darbo nuvyko pas draugą jam padėti atlikti darbų. Kartu su draugu vartojo alkoholinius gėrimus – alų. Tą dieną buvo išgėręs pora butelių alaus. Nusprendęs, kad jau alkoholis jo organizme turi būti išsisklaidęs, nutarė važiuoti namo. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo neblaivumą. Nustačius, kad jis yra neblaivus, tai jam sukėlė nuostabą, nes nesijautė, jog būtų apsvaigęs. Su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis nesutiko, todėl išreiškė pageidavimą vykti į gydymo įstaigą priduoti kraują. Ištyrus jo kraują buvo nustatyta 0,37 etilo alkoholio koncentracija. Vėliau jam paskambino iš policijos komisariato ir liepė atvykti į bylos nagrinėjimą. Atvykus jam į policijos komisariatą, pareigūnas nieko nepaaiškinęs, paskyrė nuobaudą – 1150 Eur baudą, teisę vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams ir automobilio konfiskavimą. Nurodė, kad automobilis jam yra reikalingas vykti į darbą, juo naudojasi ir jo draugė, vežioja jų bendrą dukrą į mokyklą, užklasines veiklas. Kito automobilio įsigyti neturi galimybės. Taip pat paaiškino, kad jis anksčiau irgi buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pirmą kartą baustas buvo prieš du metus, t. y. 2021 m. vasario 14 d. už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Tą kartą jam buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda ir teisių atėmimas 1 metams. Paskirtą baudą yra sumokėjęs. Taip pat baustas ir 2023 m. sausio 24 d., už tai, kad vairavo tempiamą kitos transporto priemonės automobilį BMW, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo sustabdyta. Jis nežinojo, kad negalima vairuoti velkamos transporto priemonės. Teismo prašo netaikyti automobilio konfiskacijos arba išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip pat prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. S. prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis, jis sistemingai daro pažeidimus, t. y. po to, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis, po kurio laiko, vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra sustabdyta. Taip pat, 2023 m. sausio 24 d. irgi vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Taigi, visa tai rodo, kad pareiškėjas nedaro išvadų ir nuolat daro pažeidimus. Jos nuomone, nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes pareiškėjas tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti aukščiau minėto straipsnio nuostatas. Taip pat nesutinka, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų pakeistas į automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos išieškojimą, kadangi pareiškėjui už ankstesnius pažeidimus buvo skiriamos baudos, kurias beveik visas yra sumokėjęs. Visgi, baudų paskyrimai nepadarė jokio auklėjamojo poveikio, nes pareiškėjas toliau važinėja neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Su paskirtos baudos išdėstymu 24 mėnesių laikotarpiui sutinka, tačiau tai ne teismo pareiga išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, o pareiškėjas turi pats kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri įvertinusi pareiškėjo finansines galimybes, gali baudos sumokėjimą išdėstyti iki 2 metų. Teismo prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad D. B. buvo nubaustas 1150 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 48 mėnesiams ir konfiskuojant automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2022 m. spalio 28 d., 21.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilės neblaivumas. Pažeidimas padarytas pakartotinai, kadangi buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.        

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. D. B. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir neskirti jai administracinio poveikio priemonių – sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą, taip pat netaikyti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo arba skirti transporto priemonės vertė atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. 

Vertinant D. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumą matyti, jog nėra teisinio pagrindo D. B. neskirti arba sutrumpinti minėtos administracinio poveikio priemonės terminą, tokio pobūdžio teisės pažeidimą, vairuodamas automobilį neblaivus, padarė antrą kartą, byloje nenustatyta jokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų svarstyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę, kad teisė vairuoti transporto priemonę yra susijusi su pareiškėjo darbine veikla ir ji jam būtina, nes kitaip pareiškėjas, kurio gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, gali netekti darbo ir dėl to būtų sunku išlaikyti šeimą, mokėti komunalinius mokesčius bei dengti įsiskolinimus, pažymėtina, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo, visuomeninės veiklos funkcijoms vykdyti ir kitoms, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Todėl nėra pagrindo laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia sumažinti paskirtą baudą ir sušvelninti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, dėl reikalingumo patenkinti pažeidėjo kasdieninius buitinius poreikius, prižiūrėti artimuosius ar atlikti darbo, visuomenines funkcijas ir pan. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, nes vairavo automobilį būdamas neblaivumas, praėjus dviem mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos (2021 m. vasario 14 d.), jis vėl buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra sustabdyta (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 68-69). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu jis taip pat padarė administracinį nusižengimą, numatytą Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, nes 2023 m. sausio 24 d. 12.37 val. vairavo tempiamą kitos transporto priemonės automobilį „BMW 3ER REIHE“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, kai vairuoti transporto priemones teisė yra sustabdyta (b. l. 86). Tai rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys D. B. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. 

Be to, pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad policijos pareigūnų nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis sukėlė įtarimų, nes nesijautė esantis neblaivus, buvo nemažai laiko praėję nuo alkoholio vartojimo. Dėl šios priežasties pareiškėjas policijos pareigūnams išreiškė pageidavimą vykti į gydymo įstaigą dėl kraujo ėminio paėmimo ir tokiu būdų nustatyti etilo alkoholio koncentraciją jo kraujyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Pagal Taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo <...> rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Pažymėtina, kad ne kartą teismų praktikoje akcentuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-316/2017, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-581/2017, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-143-879/2020 ir kt.). Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išduotoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. B. kraujyje, paimtame 2022 m. spalio 28 d., 22 val. 20 min., nustatyta mažiausia 0,37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiam kontekste pažymėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo per laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Dėl paminėtų priežasčių teismas sprendžia, kad D. B. pateikta specialisto išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkoholio matuokliu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkoholio matuokliu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo, tai patvirtina D. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tyrėjo tarnybinis pranešimas, sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. B. nustatytas girtumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,4 promilės, šios aplinkybės nepaneigė gydymo įstaigoje atliktas tyrimas, todėl šiuo neblaivumo rodmens nustatymo aspektu laikytina, kad D. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Skundu D. B. taip pat prašo netaikyti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo arba išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančia pinigų sumą. Pareiškėjas nurodė motyvus, dėl kurių administracinio poveikio priemonė neturėtų būti skiriama arba tūrėtų būti pakeista.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė – automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkas yra D. B.. Minėtas automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. 

Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – būdamas anksčiau baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir praradusiam teisę vairuoti transporto priemones, nesant būtinumo, pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Teismas daro išvadą, jog Institucijos pareigūnas, nutaręs konfiskuoti pažeidėjui priklausantį automobilį, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, jis nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Kaip jau minėta, pareiškėjas prašo jam paskirtą transporto priemonės „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalyje numatytą alternatyvą – šios transporto priemonės vertės išieškojimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatytas transporto priemonės konfiskavimas buvo privalomas. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Kaip jau minėta aukščiau, pažeidimo padarymo metu transporto priemonė „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjui D. B.. Esant nurodytoms aplinkybėms, Institucijos pareigūnai, nustatę, kad automobilis „BMW 3ER REIHE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažeidimą padariusio D. B. nuosavybė, pagrįstai taikė šios administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 1, 2 dalys).

Tuo tarpu pareiškėjo prašymas alternatyviai pakeisti automobilio konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Atvejai, kai konfiskuojamas ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, o iš pažeidėjo ar kitų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, jog būtų galima išieškoti konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatyta viena iš sąlygų: 1) konfiskuotinas turtas turi būti paslėptas arba; 2) konfiskuotinas turtas turi būti suvartotas, arba; 3) konfiskuotinas turtas turi priklausyti tretiesiems asmenims, arba; 4) konfiskuotino turto turi būti negalima paimti dėl kitų priežasčių arba; 5) konfiskuoti turtą turi būti netikslinga.

Pagal bylos aplinkybes D. B. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad D. B., kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vairavo automobilį būdamas neblaivus nepraėjus vieniems metams nuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį paskirtos nuobaudos įvykdymo. Jis, jau turėdamas tokio nubaudimo patirtį, suvokė tokio pažeidimo pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas, vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Tad pareiškėjo argumentai nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas jam yra aiškiai neproporcinga priemonė pakartotinai padarytam administraciniam pažeidimui. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog transporto priemone naudojasi ne tik jis, bet ir jo gyvenimo draugė, kuri nuveža jų bendrą dukrą į ugdymo įstaigą, užklausinės veiklas, treniruotes, taip pat jam reikalinga nuvykti į darbą, o viešuoju transportu pasiekti darbovietę yra praktiškai neįmanomą, nesudaro pagrindo spręsti apie transporto priemonės konfiskavimo netikslingumą. Pažymėtina, kad situacijos sudėtingumą sukėlė ne kas kitas, o pačio pareiškėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Tokios susidariusios aplinkybės – apsunkintas judėjimas praradus automobilį, neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti turto konfiskavimą. Šiuo atveju tik konfiskavus automobilį bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso keliami tikslai, t. y. užkirstas kelias analogiškų visuomenei pavojingų teisės pažeidimų darymui, juolab kad, D. B. ne vieną kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą esant neblaiviam ir transporto priemonės vairavimą, neturint teisės jos vairuoti, pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog D. B. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus.

Be to, D. B. prašymą nekonfiskuoti automobilio grindė tuo, kad nebus galimybės įsigyti kito automobilio dėl sunkios finansinės padėties, teigė galėsiantis išmokėti jos vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau tuo pačiu išreiškė abejones dėl to, ar jam pavyks tęsti darbo santykius neturint specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, taigi, netenkinant pareiškėjo skundo dalies dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo, jis galimai susidurs su finansiniais sunkumais. Tuo tarpu vien D. B. nurodyta aplinkybė, jog jam kils nepatogumų įsigyjant tokios pačios būklės automobilį, nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės, jog konfiskuojama turi būti nusikalstamos veikos darymo priemonė, bet ne išieškoma jos vertė.

Teismo posėdžio metu D. B. taip pat prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi jo finansinė padėtis yra sunki.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ar institucija, priimdama nutarimą, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nesumokėtos baudos ar jos dalies mokėjimas dalimis negali būti išdėstomas asmeniui, kuris vengė atlikti to paties administracinio nusižengimo teisenoje jam paskirtus viešuosius darbus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad D. B. tokį prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo pateikė jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, šis jo prašymas netenkintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis negalėdamas nutarimu jam paskirtos baudos sumokėti per nustatytą terminą, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pagrindo pakeisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo D. B. skunde išdėstytais argumentais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

Netenkinti D. B. skundo ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)  administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių miesto rūmus.

Teisėjas                                                                                              Ričardas Juodis