(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams antstoliui V. M., antstoliui D. K., uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“, bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „EMILĖ“, Lloyd‘s of London sindikatai.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ginčas kilo dėl žalos, netinkamai paskirsčius gautas varžytinėse parduoto turto lėšas, atlyginimo.

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo antstolio V. M. 277 800 Eur dydžio žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/16/01708 (toliau – ir vykdomoji byla Nr. 1) pagal UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojai bankrutavusiai ir likviduojamai dėl bankroto kooperatinei bendrovei kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“. Šioje vykdomojoje byloje yra išieškoma iš nekilnojamojo turto – įkaito davėjai trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas taip pat vykdo ir vykdomąją bylą Nr. 0240/16/01706 (toliau – ir vykdomoji byla Nr. 2), kurioje yra išieškoma iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai, 0,875 ha dalies nuomos teisės, kuri priklauso ieškovei. Abejose vykdomosiose bylose išieškomu turtu buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas –
2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties Nr. 12-00294 LTL, pagal kurią UAB „Interbesta“ neapmokėta suma sudarė 1 242 459,94 Eur. Atsakovas 2016 m. lapkričio 25 d. paskelbė varžytynes dėl parduodamo turto, kurias laimėjo mažoji bendrija (toliau – MB) „KIR1“, pasiūliusi didžiausią kainą – 1 852 000 Eur.

4.       Antstolis 2017 m lapkričio 6 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo buvo paskirstyta išieškota 1 852 000 Eur suma – vykdomojoje byloje Nr. 1, kurioje įkeistu turtu subsidiariai atsakinga UAB „EMILĖ“, išieškotojos naudai išieškota 1 352 516,46 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos; vykdomojoje byloje Nr. 2 – išieškota 423 980,61 Eur skola ir palūkanos, 399,97 Eur vykdymo išlaidos; antstolio naudai – 622,99 Eur papildomos vykdymo išlaidos, 74 080 Eur atlyginimas. Antstolio 2017 m. lapkričio 6 d. patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo buvo panaikintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, kurioje teismas nurodė, kad UAB „EMILĖ“ tenkančią 1 574 200 Eur sumą antstolis turėjo teisę paskirstyti tik vykdomojoje byloje Nr. 1, įskaitant joje patirtas papildomas vykdymo išlaidas, antstolio atlyginimą, kadangi šioje vykdomojoje byloje Nr. 1 UAB „EMILĖ“ buvo subsidiariai atsakinga įkeistu turtu – pastatu.

5.       1 852 000 Eur sumos, už kurią įsigytas turtas, dalis, proporcinga nuomos teisei, sudaro 277 800 Eur. Kadangi tiek vykdomojoje byloje Nr. 1, tiek vykdomojoje byloje Nr. 2 išieškomu turtu buvo užtikrintas tos pačios prievolės vykdymas, todėl, pardavus turtą ir vykdomojoje byloje Nr. 1 tenkinus visą išieškotojos reikalavimą, vykdomoji byla Nr. 2 nebetenka prasmės, kadangi išieškotojo prievolė laikoma tinkamai įvykdyta ir pasibaigusi. Todėl ir jokia suma negali būti išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 2. Atitinkamai, visa ieškovei tenkanti suma (277 800 Eur) turėjo būti grąžinta jai.

6.       Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos deliktinei antstolio atsakomybei kilti. Antstolis, atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai paskirstė iš turto išieškotas lėšas, neatsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 1 ir vykdomojoje byloje Nr. 2 turtas buvo įkeistas, užtikrinant tą pačią prievolę, leido nepagrįstai praturtėti išieškotojai. Antstolis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl egzistuoja jo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovės žala – turto netekimas, t. y. 277 800 Eur suma, kurią antstolis, tinkamai paskirstęs iš turto išieškotas lėšas, turėjo grąžinti ieškovei. Paties fakto, kad ieškovė patyrė žalą, iš esmės neginčija ir antstolis. Taip pat egzistuoja priežastinis ryšys ir tarp ieškovės patirtos žalos bei antstolio neveikimo, t. y., jeigu antstolis atliktų savo pareigas ir, nutartimi panaikinus patvarkymą, iš naujo paskirstytų iš turto išieškotas sumas, ieškovė nepatirtų žalos.

7.       Atsakovas antstolis V. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodė, kad, sužinojęs, jog išieškojimas skirtingose vykdomosiose bylose vyko pagal tą pačią prievolę, nedelsdamas 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimą grąžinti permoką, kurios susidarymą patvirtino bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, tačiau reikalavimas nėra įvykdytas iki šiol.

8.       Šiuo metu Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1654-555/2018 yra nagrinėjamas antstolio V. M. ieškinys atsakovėms BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir bankroto administratorei UAB „Verslo konsultantai“ dėl negrąžintos 449 608,53 Eur permokos priteisimo. Vėliau sužinota, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, ne tik neteisėtai negrąžino permokos į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau ir visą 449 608,53 Eur dydžio permoką pervedė antstoliui D. K., vykdydama šio antstolio patvarkymą.

9.       Antstolis D. K., vykdydamas jam pateiktą notaro Augusto Rasimavičiaus išduotą vykdomąjį įrašą pagal UAB „EMILĖ“ išduotą paprastąjį vekselį, gautą sumą paskirstė UAB „EMILĖ“ kreditoriui LodyOn group s.r.o.

10.       Pagal įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017, iš realizuoto hipoteka įkeisto turto padengus hipoteka įkeistą skolą, likusios 449 608,53 Eur sumos 85 procentų dydžio dalis buvo gauta iš UAB „EMILĖ“ priklausiusio turto ir 15 procentų dydžio dalis buvo gauta iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausiusio turto.

11.       Taigi, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervedė antstoliui D. K. dalį ne tik UAB „EMILĖ“, bet ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančių lėšų, nors antstolis D. K. reikalavo pervesti tik UAB „EMILĖ“ priklausančias lėšas. Atsakovas pažymėjo, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turėjo prievolę 449 608,53 Eur permoką pervesti (grąžinti) antstoliui V. M., kad šis ją paskirstytų prie išieškojimo prisijungusių antstolių vykdomų bylų išieškotojams.

12.       Antstolis D. K. turėjo prisijungti prie antstolio V. M. vykdomo išieškojimo, o ne reikalauti visos sumos ir paskirstyti ją tik vienam išieškotojui tik pagal savo vykdomą vykdomąjį dokumentą, nes jis žinojo, kad šios lėšos yra gautos iš antstolio V. M. vykdyto nekilnojamojo turto pardavimo ir šias lėšas yra pareikalavęs grąžinti antstolis V. M.. Dėl tokio tyčinio eiliškumo pažeidimo žalos patyrė ne tik UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau ir kiti prie antstolio V. M. vykdomosios bylos prisijungę jų kreditoriai. Dėl nurodytų aplinkybių jau buvo kreiptasi į prokuratūrą, kurioje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų UAB „Verslo konsultantai“ ir antstolio D. K. veiksmų.

13.       Įvertinus antstolio V. M. atliktus veiksmus, negalima juose konstatuoti kaltės ar neteisėtų veiksmų, t. y. negalima konstatuoti, kad antstolis veikė nesąžiningai ir neteisėtai, nesilaikydamas jam įstatymo nustatytų pareigų bei įpareigojimų. Tokiu būdu iš esmės negalima antstolio V. M. veiksmuose konstatuoti nei neteisėtų veiksmų, nei kaltės, kadangi piniginės lėšos ieškovui ir trečiajam asmeniui nėra grąžinamos ne dėl atsakovo kaltės bei veiksmų. Atsakovui įvertinus, kad piniginės lėšos sąžiningai klystant buvo pervestos (susidarė permoka) išieškotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, buvo imtasi visų priemonių, kad piniginės lėšos būtų grąžintos atsakovui.

14.       Trečiasis asmuo Lloyd’s of London sindikatai su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, siekiant taikyti antstoliui civilinę atsakomybę. Antstolis atliko visus teisės aktų leidžiamus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 1 ir vykdomojoje byloje Nr. 2, paskirstydamas iš turto pardavimo iš varžytynių gautas lėšas pagal antstolio dispozicijoje turėtą informaciją. Tai, kad bankroto administratorė galbūt melagingai Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notarui E. N. pateikė informaciją dėl skolininko prievolių kreditorei BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dydžio, nevykdė antstolio raginimo ir priimto patvarkymo grąžinti 449 608,53 Eur, o vėliau 449 608,53 Eur pervedė antstoliui D. K., suponuoja bankroto administratorės, o ne antstolio civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė 2016 m. birželio 1 d. paprašė išduoti vykdomuosius įrašus – kiekvieną
1 242 459,94 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimui, remdamasi hipotekos ir įkeitimo sandoriu, nors buvo žinoma, kad bendra skolininkės skolos suma buvo
1 242 459,94 Eur ir 6 proc. metinių palūkanų pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 12-00294.

15.       Antstolis, gavęs bankroto administratorės prašymą kartu su pateiktais vykdomaisiais įrašais, neturėjo pareigos bei negalėjo kvestionuoti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. išduotų vykdomųjų dokumentų ar vykdomųjų įrašų išdavimo pagrindų. Antstolis, vykdydamas savo funkcijas, laikėsi teisės aktuose nustatytų pareigų. Ieškovė ieškiniu reikalaujamos sumos bet kokiu atveju nebūtų atgavusi. Po turto pardavimo iš varžytynių likusios pinigų sumos nebūtų užtekę patenkinti visų kreditorių reikalavimus, todėl piniginės lėšos būtų proporcingai paskirstytos prisijungusiems išieškotojams, kurių reikalavimus vykdė antstoliai.

16.       Trečiasis asmuo antstolis D. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šios civilinės bylos nagrinėjimas neturi įtakos jo teisėms ir pareigoms, prašė jį pašalinti iš bylos nagrinėjimo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15958-235/2018 buvo atmesti trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ 2018 m. kovo 1 d., 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. balandžio 3 d. skundai dėl antstolio D. K. veiksmų, tarp jų, ir dėl antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S-18-174-3854.

17.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad nors antstoliui, vykdančiam savo funkcijas, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, o nagrinėjamu atveju antstolis atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su gautų lėšų paskirstymu, nėra pagrindo daryti išvadą dėl jo kaltės egzistavimo, t. y., kad antstolis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, priimdamas vykdyti vykdomuosius dokumentus – notaro išduotus vykdomuosius įrašus, todėl neegzistuoja antstolio kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga.

18.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. e2A-52-585/2020, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas, kuriam vykdant savo funkcijas yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nenustatė, kad vykdomosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 turtas buvo įkeistas, užtikrinant tą pačią prievolę ir netinkamai, dėl to neteisėtai paskirstė varžytynėse pardavus turtą gautas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja atsakovo kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Byloje nėra duomenų, kad LodyOn group s.r.o. buvo ir ieškovės kreditorė, todėl ginčo permoką pervedus LodyOn group s.r.o., ieškovės įsipareigojimų kreditoriams suma nesumažėjo. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė žalos kilimo fakto. Teisėjų kolegija laikė nustatytu, kad, atlikęs neteisėtus veiksmus, atsakovas informavo išieškotojo bankroto administratorę UAB „Verslo konsultantai“ apie nepagrįstai pervestą lėšų dalį ir tokią informaciją nurodė lėšoms dar esant pas išieškotoją. Taip pat, iki atitinkamo vykdymo veiksmų atlikimo ir lėšų, gautų iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, paskirstymo atsakovas informavo ir tokius vykdymo veiksmus atlikusį trečiąjį asmenį antstolį D. K.. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad neteisėti atsakovo veiksmai nebuvo pakankami ieškovo nurodomai žalai atsirasti, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priežastinio ryšio nebuvimo (nepakankamumo). Atsakovo neteisėti veiksmai paskirstant lėšas inicijavo žalos atsiradimo procesą, sukūrė esmines sąlygas žalai kilti, bet žalos galutiniam atsiradimui nebuvo pakankami.

19.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatydamas atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nevertino aplinkybės, kad žala ieškovei galėjo būti padaryta ne vien atsakovo veiksmais, bet ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolio D. K. ir UAB „Verslo konsultantai“ bendrais veiksmais, todėl nevertino priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir visų minėtų asmenų atliktų veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas klausimas dėl BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurios vardu veikė jos bankroto administratorė trečiasis asmuo UAB „Verslo konsultantai“, įtraukimo į bylą.

20.       Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovų antstolio V. M., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“, bankrutavusios kooperatinės bendrovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Vilniaus taupomoji kasa), antstolio D. K. solidariai 277 800 Eur sumą; priteisti iš atsakovų solidariai 7 763,17 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

21.       Nurodė, kad antstolio neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, todėl šių civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėti nereikia.

22.       Susirašinėjimas tarp antstolio kontoros darbuotojos ir bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ darbuotojos patvirtina, kad bankroto administratorė sąmoningai delsė bendradarbiauti su antstoliu. Atsižvelgiant į tai, kad minėta permoka nebuvo grąžinta, antstolis bankroto administratorei dėl permokos grąžinimo pareiškė ieškinį Kauno apygardos teismui. Bankroto administratorė nevykdė teisėtų antstolio V. M. reikalavimų grąžinti permoką ir visą 449 608,53 Eur permoką sumokėjo antstoliui D. K., nors antstolis D. K. dėl minėtos sumos pervedimo kreipėsi tik praėjus daugiau negu 2 mėnesiams nuo pirmojo antstolio reikalavimo grąžinti lėšas pateikimo. Byloje nustatyta, kad antstolis bent 5 kartus siuntė bankroto administratorei raginimus įvykdyti reikalavimą ir grąžinti permoką. Antstolis net pareiškė ieškinį Kauno apygardos teismui. Bankroto administratorė ignoravo antstolio V. M. raginimus daugiau nei 2 mėn., tačiau antstolio D. K. patvarkymą dėl permokos sumokėjimo įvykdė nedelsdama. Taigi, bankroto administratorė pervedė antstoliui D. K. lėšas, kurios priklausė ne antstolio D. K. patvarkyme nurodytam skolininkui (UAB „EMILĖ“), o ieškovei. Šios aplinkybės bankroto administratorei buvo žinomos, tačiau tyčia ir sąmoningai ignoruotos, tokiu būdu pažeidžiant įstatyme nustatytą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bei vadovautis teisės aktų reikalavimais.

23.       Antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S-18-174-3854 turinys patvirtina, kad antstoliui D. K. šio patvarkymo surašymo dieną buvo žinoma apie antstolio V. M. nurodymus dėl 449 608,53 Eur permokos grąžinimo.

24.       Ieškovė apibendrino, kad antstolio V. M. patvarkymu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo nepagrįstai sumokėta 449 608,53 Eur dydžio permoka. Jeigu antstolis nebūtų neatlikęs neteisėtų veiksmų, būtų elgęsis apdariai ir nebūtų priėmęs patvarkymo, ieškovei būtų buvusi sumokėta 277 800 Eur suma. Prie žalos prisidėjo ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei jos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“. Bankroto administratorė po
449 608,53 Eur sumos gavimo žinojo, kad minėta suma negali būti naudojama kreditorių interesams tenkinti (t. y. kad minėta suma iš esmės yra permoka, gauta be pagrindo), tačiau nepagrįstai nevykdė antstolio V. M. nurodymų grąžinti minėtą sumą. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip juridinis asmuo, kurio vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvo gauta ir laikoma 449 608,53 Eur dydžio permoka, yra atsakingas už laiku negrąžintą permoką antstoliui ir jo reikalavimų nevykdymą. Be to, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditoriai, įgyvendinantys jiems Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) suteiktas teises, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias neteisėtiems veiksmams. Jeigu kreditoriai būtų dėję tinkamas pastangas, jie būtų įpareigoję bankroto administratorę nutraukti neteisėtus veiksmus ir pervesti be pagrindo laikomas lėšas antstoliui. Galiausiai, antstolis D. K., žinodamas, kad 449 608,53 Eur dydžio permoka nėra vien tik UAB „EMILĖ“ išmokėtinos lėšos ar turtas, priėmė 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą, kuriuo pareikalavo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sumokėti minėtą permoką, o vėliau šią permoką paskirstė tariamam UAB „EMILĖ“ kreditoriaus reikalavimui padengti ir savo atlygio išmokėjimui.

25.       Atsakovas antstolis V. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 11 d., po turto pardavimo iš varžytinių akto surašymo, gautų pinginių lėšų pervedimo išieškotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, antstolis gavo vykdomosios bylos Nr. 2 trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ prašymą, kuriame buvo prašoma paaiškinti dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kadangi, jos nuomone, tas pats reikalavimas buvo patenkintas iš dalies du kartus. Šiame prašyme UAB „EMILĖ“ nurodė, kad vykdomieji dokumentai Nr. 5550 ir Nr. 5552 galbūt buvo išduoti dėl tos pačios prievolės pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutartį Nr. 12-00294 atsiradusiai skolai dengti. Išieškotoja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsakovui pateikė skolos dengimo grafiką, kuris patvirtino, kad padengus skolą susidarė minėta permoka, kuri privalėjo būti grąžinta į depozitinę sąskaitą ir būti paskirstyta kitiems ieškovės kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nedelsdamas 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ reikalavimą grąžinti permoką, kurios susidarymą patvirtino bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“, į antstolio depozitinę sąskaitą. Šis reikalavimas 2017 m. gruodžio 20 d. buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei papildomai išsiųstas registruota pašto siunta, kuri buvo įteikta 2017 m. gruodžio 22 d. pasirašytinai. Visgi antstolio reikalavimas grąžinti lėšas nėra įvykdytas iki šiol. Šiame reikalavime buvo nurodyta, kad susidariusi permoka turi būti grąžinta antstoliui į depozitinę sąskaitą ir skirstoma nustatyta išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka, t. y. pardavus hipoteka įkeistą turtą ir padengus hipotekos kreditoriaus skolą, likusi suma turi būti skirstoma paskesnės eilės prie išieškojimo prisijungusiems išieškotojams UAB „EMILĖ“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skoloms, kurių išieškojimas vykdomas kitose vykdomosiose bylose dengti.

26.       Atsakovo atstovė 2017 m. gruodžio 20 d., 2018 m. sausio 5 d. ir 2018 m. sausio 10 d. el. pašto adresu papildomai išsiuntė raginimus dėl minėtos permokos grąžinimo. Šių raginimų gavimą įrodo UAB „Verslo konsultantai“ elektroniniai laiškai, patvirtinantys laiško gavimą. 2018 m. birželio 20 d. atsakovas dar kartą priėmė patvarkymą dėl 449 608,53 eurų grąžinimo iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. Nors išieškotoja BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir jos bankroto administratorė „Verslo konsultantai“ skundė pastarąjį patvarkymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-28456-819/2018 skundą atmetė, o atsakovo patvarkymą pripažino teisėtu. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

27.       Atsakovo V. M. vertinimu, atsakovo antstolio D. K. bei atsakovų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bei jos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmuose yra konstatuotinas veiklos bendrumas, kadangi jų veiksmai buvo suderinti ir buvo iš esmės veikta kartu, siekiant galbūt negrąžinti permokos atsakovui antstoliui V. M., nes nurodyti asmenys žinojo, kad permoka turi būti grąžinta. Nepaisant to, kreditoriaus atstovė bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ neteisėtai pervedė pinigines lėšas atsakovui antstoliui D. K., o pastarasis jas pervedė kitam asmeniui. Tokie bendri veiksmai ir sukėlė žalą, jeigu tokia kilo. Šiuo atveju, jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma, tai ji kyla nurodytiems asmenims, kurie turėtų solidariai atsakyti už padarytą žalą, kadangi šiuos asmenis sieja bendri neteisėti veiksmai.

28.       Atsakovas atskirai pažymėjo, kad konstatavus, jog visgi žala kilo ieškovei, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-49608-779/2017 buvo konstatuota, kad pastato, kuris nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“, vertė sudarė 85 proc. visos šio pastato kartu su žemės sklypo dalies nuomos teise kainos. Tokiu būdu yra nustatytina, kad atsakovo išieškotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervesta 449 608,00 Eur dydžio permoka susideda iš 85 proc., trečiojo asmens UAB „EMILĖ“ priklausančios dalies ir 15 procentų ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančios dalies, kuri matematine išraiška yra 67 441 Eur.

29.       Atsakovas antstolis D. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš 2018 m. vasario 15 d. antstolio patvarkymo Nr. S-18-174-3854 matyti, jog antstolis nusprendė taikyti pareiškėjo (skolininko) UAB „EMILĖ“ lėšų ir gautinų sumų areštą iš viso 684 533,44 Eur sumai. Be to, antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad areštą nusprendė taikyti, nustatęs, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ galbūt turi pareiškėjui mokėtinų lėšų iš viso 449 608,53 Eur sumai, tačiau niekur antstolio patvarkymo privalomai vykdytinoje dalyje (nurodymuose BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl gautinų lėšų pervedimo) neatsispindi imperatyvus įpareigojimas bankrutavusiai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ būtent
449 608,53 Eur lėšas (dėl kurių paskirties vyksta ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1654-555/2018) pervesti antstoliui D. K..

30.       2018 m. gegužės 14 d. įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15958-235/2018 buvo atmesti trečiojo asmens (skolininko) UAB „EMILĖ“ skundai dėl antstolio D. K. veiksmų, tarp jų ir dėl patvarkymo
Nr. S-18-174-3854. Antstolis D. K. išieškojimą iš UAB „EMILĖ“ vykdė savarankiškai, t. y. neprisijungdamas prie antstolio V. M. vykdyto išieškojimo iš UAB „EMILĖ“.

31.       Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi c. b.
Nr. B2-345-781/2018, kuri įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d., atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ ir bankroto administratore paskyrė J. K.. Atsakovei nėra žinomos ieškinyje nurodomos ginčo aplinkybės, tarp bankroto administratorei perduotų BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ dokumentų nėra paaiškinimų ir motyvų, kodėl nebuvo vykdomas antstolio V. M. patvarkymas grąžinti ginčo permoką. Šiuo metu galima daryti prielaidą, kad galimai tai nebuvo daroma dėl to, jog aptariamu laikotarpiu vyko teisminis ginčas dėl antstolio patvarkymo galiojimo. Dabartinė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė neturi duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl ginčo situacijos buvo informuoti kreditoriai bei jie būtų priėmę sprendimų šiuo klausimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ar bet kuris kitas asmuo, būtų kreipęsis į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ kreditorius aptariamu klausimu. Dėl to, nėra pagrindo sutikti su patikslinto ieškinio teiginiais, kad vien tik aplinkybė, jog BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorė atliko neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai nevykdė antstolio nurodymų, nešalina BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kaip bankrutuojančio juridinio asmens, kurio pagrindinis organas yra kreditorių susirinkimas, atsakomybės.

32.       Lėšos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervestos antstolio V. M. patvarkymu. Iš bylos duomenų taip pat žinoma, kad antstolis pats nesutiko ir netenkino UAB „EMILĖ“ skundo dėl patvarkymo, todėl jis buvo perduotas nagrinėti teismui. Galutinis teismo sprendimas dėl šio antstolio patvarkymo priimtas 2018 m. kovo 30 d. Taigi, ginčo lėšos į BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ banko sąskaitą pateko esant teisiniam pagrindui, kuris išnyko tik 2018 m. kovo 30 d. Vadinasi ginčo laikotarpiu ginčo lėšos BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitoje buvo esant galiojančiam teisiniam pagrindui – antstolio V. M. patvarkymui dėl išieškotų lėšų paskirstymo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ sąskaitoje ginčo lėšų neliko ne dėl jos veiksmų, bet vykdant antstolio D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą reg. Nr. S-18-174-3854.

33.       Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London sindikatai atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Antstolis D. K. 2018 m. vasario 15 d. patvarkyme Nr. S-18-174-3854 aiškiai nurodė, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi pervesti antstoliui tik tas lėšas, kurios priklauso UAB „EMILĖ“. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalies nuomos teisė nėra ir niekada nebuvo rinkos sandorių objektu, todėl neturi ir niekada neturėjo rinkos vertės. Bet kuris asmuo, varžytinių metu įsigijęs UAB „EMILĖ“ pastatą, automatiškai įgyja teisę išsinuomoti dalį žemės sklypo. Žemės sklypo dalies nuomos teisė, kuri negali būti parduodama, yra bevertė. Todėl ieškovės teiginiai, kad žemės sklypo dalies nuomos teisė buvo verta 277 800 Eur yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė žemės sklypo nuomos teisę prarado ne dėl antstolio V. M., antstolio D. K. ar bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, o dėl to, kad buvo parduotas pastatas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

34.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

35.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė reikalauja žalos, kuri atsirado negavus pajamų iš žemės sklypo nuomos teisės pardavimo, atlyginimo, tačiau pagal bylos duomenis ji neturėjo žemės sklypo nuomos teisių nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d., todėl teisės į pajamas, gautas realizavus turtą, ji taip pat neturi. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės ir UAB „EMILĖ“
2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje susitarta, kad pardavėjas (UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) perleidžia pirkėjui (UAB „ EMILĖ“) žemės sklypo nuomos teises. Konkrečiai, šios sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad pardavėjas perleidžia pirkėjui nuomos teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei visus savo įsipareigojimus, atsiradusius iš 2012 m. liepos 13 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismo vertinimu, ieškinio teiginiai, kad antstolis, išieškodamas pagal UAB „Interbesta“ prievoles išieškotojai BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ iš jai įkeisto turto – UAB „EMILĖ“ priklausančio pastato ir 0,875 ha dalies nuomos teisės į tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, išieškojimą vykdė iš ieškovei priklausančios nuomos teisės, neatitinka 2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties.

36.       Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės ir UAB „EMILĖ“ 2012 m. rugsėjo 4 d. jungtinės veiklos sutartį, kurios 2 punkte numatyta, kad nepriklausomai nuo to, jog
2012 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatyta nuomos teisė į žemės sklypą pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nurodytos Valstybinės žemės nuomos sutarties nenutraukia. UAB „EMILĖ“ įsipareigojo jungtinės veiklos sutartimi iki pastato statybos darbų pabaigos užbaigimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nesikreipti į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl naujos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, tokio neteisėto susitarimo pasekoje antstolis V. M. patvarkymuose nurodė, kad parduodama ieškovės, o ne UAB „EMILĖ“ priklausanti žemės sklypo nuomos teisė. Vis tik, teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pakeistas šalių notaro patvirtintas 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas, kuriuo žemės sklypo nuomos teisė perleista UAB „EMILĖ“, o tik įtvirtintas šalių susitarimas dėl jo neįregistravimo, todėl padarė išvadą, kad žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iš varžytynių metu priklausė UAB „EMILĖ“, todėl ir teisė į gautas lėšas iš šios teisės pardavimo varžytynių metu priklauso trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“, o ne ieškovei.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

37.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

37.1.                      Ieškovė buvo nurodyta turto, kuriuo užtikrinamas prievolės įvykdymas, savininke hipotekos ir įkeitimo sandoryje. Ši aplinkybė buvo teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta Registrų centre. Viešai prieinama ir atsakovų turėta informacija bei dokumentai patvirtino, kad būtent ieškovė buvo subjektas, turintis turtinį interesą į nuomos teisę. Tam, kad pasibaigtų nuomos sutartis, turėjo būti atliktas valinis veiksmas, t. y. ji turėjo būti nutraukta. Nacionalinė žemės tarnyba sutartį nutraukė tik 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. jau pardavus turtą. Vadinasi, turto pardavimo metu iki nuomos sutarties nutraukimo nuomos teisė galiojo ir ieškovė išlaikė šį turtinį interesą iki pat nuomos sutarties nutraukimo.

37.2.                      Jungtinės veiklos sutartis, priešingai nei nurodė teismas, nagrinėjamos bylos kontekste yra reikšminga ir labai svarbi. Iš jungtinės veiklos sutarties teksto yra akivaizdu, kad iš karto po pastato pirkimo-pardavimo sutarties šalys sudarė ir jungtinės veiklos sutartį, kurioje susitarė, jog jos bendrai, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias sieks bendro tikslo – praplėsti parduoto pastato plotą papildomais 15 000 kv. m. Siekdamos šio tikslo ir ketindamos sutartus darbus įvykdyti kaip galima greičiau, šalys susitarė, kad jos neįregistruos esamos žemės nuomos sutarties UAB „EMILĖ“, taip pat statybos leidimą bus prašoma išduoti ieškovės vardu. Šios nuostatos, sutarties tikslas ir faktinis šalių elgesys (pvz., kad UAB „EMILĖ“ niekuomet nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės nuomos sutarties įregistravimo; nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo; neginčijo ir nereikalavo pakeisti hipotekos ir įkeitimo dokumentų nuostatų dėl subjekto, kuriam priklauso žemės nuomos teisė; pripažino ieškovės teisę į varžytynėse parduoto turto kainos dalį, proporcingą nuomos teisės vertei viso parduoto turto masėje ir pan.) patvirtino, kad ieškovė išlaikė turtinį interesą į žemės sklypo nuomą.

37.3.                      Teismas, sprendime nurodydamas, kad Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas nenutraukti valstybinės žemės nuomos teisės yra neteisėtas, ne tik nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jis tokį susitarimą laikė neteisėtu, tačiau taip pat ignoravo sutarties uždarumo principą.

38.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

38.1.                      BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nedisponuoja iš antstolio V. M. gauta 449 608,53 Eur permokos suma, nepasisavino antstolio V. M. pervestų perteklinių lėšų, todėl negali permokos ar bet kokios jos dalies grąžinti, atitinkamai iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ negali būti priteisiama su permokos gavimu susijusi galima ieškovės ar kitų asmenų žala. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, atstovaujama nemokumo administratorės J. K., bet kuriuo atveju nėra tinkamas atsakovas byloje.

38.2.                      BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nuosekliai vadovavosi teisėtais antstolių (tiek antstolio V. M., tiek antstolio D. K.) priimtais patvarkymais ir neturėtų būti atsakinga dėl to, kad antstolių patvarkymuose galimai yra klaidų ar neatitikimų. Pats antstolis V. M. savo patvarkymo neatšaukė net pastebėjęs, kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ yra paskirstyta daugiau lėšų, nei skolos dydis. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pervedė lėšas antstoliui D. K. šio antstolio patvarkymo pagrindu – šis patvarkymas yra galiojantis ir nepanaikintas iki šiol.

39.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis V. M. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

39.1.                      Pasikeitus pastato, esančio išnuomotoje valstybinėje žemėje, savininkui, nauja valstybinės žemės nuomos sutartis neturėjo būti sudaroma, t. y. ieškovė ir neturėjo su juo sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukti. Ieškovui perleidus pastatą ir pastatui tenkančio žemės sklypo nuomos teisę, nuomos sutartis galiojo toliau, tomis pačiomis sąlygomis, tik nuomininko teisės ir pareigos teko UAB „EMILĖ“. Atlikti tokio veiksmo, kaip nuomos sutarties nutraukimas, ieškovė nei galėjo, nei privalėjo, todėl susitarimas jo neatlikti jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

39.2.                      Ieškovės žemės nuomos teisė ir teisėti interesai baigėsi su UAB „EMILĖ“ sudarius pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi varžytinėse realizuota nuomos teisė varžytinių metu ieškovei nepriklausė, ieškovė neturėjo pagrindo reikalauti, kad jai būtų pervesta dalis išieškotų lėšų ir nepatyrė jokios žalos, susijusios su realizavus turtą varžytinėse gautos sumos paskirstymu, kaip skundžiamame sprendime teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

40.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas antstolis D. K. prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

40.1.                      Valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

40.2.                      Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teise valdytą administracinį pastatą trečiajam asmeniui UAB „EMILĖ“. Tokiu atveju valstybinės nuomos sutarties pakeitimą turėjo pasirašyti nekilnojamojo turto įgijėjas ir atitinkamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys. Todėl nepaisant to, ar nuomininko teises perėmęs trečiasis asmuo UAB „EMILĖ“ (ne)atliko valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo veiksmus, nuomos teisės ir įsipareigojimų perdavimo klausimas buvo išspręstas būtent pirkimo-pardavimo sutartimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

42.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

43.       Teisėjų kolegija sutinka, kad turto pardavimo metu iki nuomos sutarties nutraukimo nuomos teisė galiojo, tačiau nesutinka su ieškove, kad pastaroji išlaikė šį turtinį interesą iki pat nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas nenutraukti valstybinės žemės nuomos teisės yra neteisėtas, ne tik nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl jis tokį susitarimą laikė neteisėtu, tačiau taip pat ignoravo sutarties uždarumo principą.

44.       Valstybinės žemės nuomos teisės perdavimas nėra pastato pirkimo–pardavimo šalių dispozicijoje. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte analogiškai nustatyta, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), o žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 45 punkte numatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...> Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

45.       Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, bet tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę – t. y. savininkas pirmiausiai turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

46.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybės (savivaldybių) nuosavybė būtų tvarkoma taip, jog tai atitiktų visos visuomenės interesus, viešajam interesui teikiant prioritetą prieš privatų tiek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sąlygų atžvilgiu. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

47.       CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, o kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus turinio, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019 102 punktą ir jame nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką). Taigi, nekilnojamojo turto pirkėjui teisė naudotis valstybine žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis valstybinės žemės sklypu naudojosi nekilnojamojo daikto pardavėjas, kyla iš įstatymo.

48.       Valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu teisiniai santykiai siejami būtent su nekilnojamųjų daiktų tokiame žemės sklype turėjimu (valdymu nuosavybės ar nuomos teise), dėl to tokia nuomos teisė išnyksta netekus nuosavybės ar valdymo teisės į valstybinės žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus – pastatus, statinius, įrenginius, todėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisė, kaip savarankiška turtinė teisė, atsietai nuo pastatų, statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype valdymo teisės negali būti perleidžiama. Valstybinės žemės nuomos teisės, kaip savarankiškos turtinės teisės, perleidimo sandoris ne Vyriausybės nustatyta tvarka (ne aukciono būdu, jei nėra sąlygų, nustatytų CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6-9 dalyse) yra niekinis ir nesukuria teisinių pasekmių, todėl į tokią nuomos teisę negali būti nukreipiamas ir išieškojimas, įskaitant atliekamą priverstinio vykdymo procese (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-395-330/2015).

49.       Atsižvelgiant į tai, yra teisinga ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad jungtinės veiklos sutartimi nebuvo pakeistas notaro patvirtintas šalių 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimas, kuriuo žemės sklypo nuomos teisė perleista UAB „EMILĖ“, o tik įtvirtintas šalių susitarimas dėl jo neįregistravimo. Pastarasis paneigia imperatyvią pardavėjo pareigą pagal įstatymą perleisti nuomos teisę pirkėjui (CK 6.394 straipsnio 3 dalis) ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarime numatytą įsipareigojimą, o valstybinės žemės nuomos teise disponuojama ne Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, nepaisant šalių susitarimo, UAB „EMILĖ“ įsigijus nuosavybės teise statinį, esantį valstybiniame žemės sklype, teisė sudaryti valstybinės žemės sklypo, reikalingo parduoto statinio naudojimui, nuomos sutartį atsirado įstatymo pagrindu, o ieškovė prarado teisę naudotis iš valstybinės žemės nuomos sutarties kylančiomis teisėmis.

50.       Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą ex officio konstatuoja teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, žemės sklypo nuomos teisės pardavimo iš varžytynių metu priklausė UAB „EMILĖ“ ir jungtinės veiklos sutartimi šalys negalėjo padaryti išlygos iš imperatyvios įstatymo normos – CK 6.394 straipsnio 3 dalies – nes tokia išlyga ex officio pripažintina niekine ir negaliojančia.

51.       Dėl varžytinių teisėtumo jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021. Nurodytoje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad nepriklausomai nuo to, ar nuomos teisė būtų nurodyta, kaip parduodamas objektas, ar nebūtų, pirkėja teisę į nuomą įgytų pagal įstatymą. Taigi, valstybinės žemės nuomos teisė buvo parduodama kartu su statiniu, įgijėja įgijo nuomos teisę pagal įstatymą, todėl teisėjų kolegija atmetė argumentus dėl pastato ir žemės nuomos teisės pardavimo ir įkainojimo, kaip turtinio komplekso (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-702-781/2021, 39 punktą).

52.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos civilinės atsakomybės sąlygų – žalos – todėl nebuvo pagrindo patenkinti ieškinio ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

53.       Apeliacinį skundą atmetus turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas antstolis V. M. prašo atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitą faktūra bei mokėjimo nurodymą. Atsakovas antstolis D. K. ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė (CPK 98 straipsnis).

54.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovo prašomos priteisti sumos už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jam iš ieškovės priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kadangi ieškovei po šio apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą gavimo buvo iškelta bankroto byla, bylinėjimosi išlaidos priteistinos bendra tvarka, t. y. jas priteisiant iš įmonės, o ne iš nemokumo (bankroto) administravimui skirtų lėšų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti antstoliui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                Danguolė Martinavičienė

                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                Aldona Tilindienė