Nr. 1S-744-238/2014;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutarties,
n u s t a t ė :
Ž. L. Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Nuteistasis Ž. L. pateikė teismui skundą, kuriuo skundė Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus veiksmus, tai yra 2013-12-18 Pravieniškių pataisos namų-atviros kolonijos direktoriaus atsakymą Nr.7-2310 ir 2014-01-17 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą Nr.2S-368, kuriais atsisakyta teikti nuteistąjį Ž. L. lygtinio paleidimo komisijai, prašė juos panaikinti bei įpareigoti Pravieniškių pataisos namų – atvirtosios kolonijos direktorių teikti jo prašymą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai 2-ojoje valdyboje dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartimi skundą atmetė ir nurodė, kad nuteistojo prašymas negalėjo būti patenkintas. Pagrįstai atsisakyta teikti nuteistąjį lygtinio paleidimo komisijai, nes nebuvo suėję Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau-BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti terminai. Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike, taikomos baudžiamajam įstatymui, o ne Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms.
Ž. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį ir įpareigoti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad BK 3 straipsnis reglamentuoja įstatymo galiojimą laike. Jame numatyta, kad veikios nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Remiantis BVK 3 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
Paskirtos bausmės vykdymo metu galiojo tiek senoji, tiek naujoji 157 straipsnio redakcijos. Remiantis BVK 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Kadangi šiuo atveju švelnesnę nuteistojo padėtį numato iki 2013-01-01 galiojusi BVK 157 straipsnio redakcija, todėl pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisija turėjo taikyti būtent iki 2013-01-01 galiojusią BVK 157 straipsnio redakciją ir pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo.
Nuteistojo Ž. L. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 str. 1 d.), dėl ko BVK iš esmės laikytinas procesiniu teisės aktu, nenustatančiu jokių materialinių teisės normų.
Pažymėtina, kad pačiame BVK yra numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pritartina apylinkės teismo nutartyje suformuluotai išvadai, jog Ž. L. taikytinos šiuo metu galiojančios lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas numatančios teisės normos.
Nustatyta, kad Ž. L. nėra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos bausmės dalies, todėl jis negali būti teikiamas komisijai dėl lygtinio paleidimo, nes BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.
Nuteistasis Ž. L. skunde nurodo, kad švelnesnę nuteistojo padėtį numato iki 2013-01-01 galiojusi BVK 157 straipsnio redakcija, todėl pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos administracija turėjo taikyti būtent iki 2013-01-01 galiojusią BVK 157 straipsnio redakciją ir pristatyti svarstymui dėl lygtinio paleidimo.
Nuteistasis teigia, kad yra kolizija tarp BVK 157 straipsnio redakcijų, galiojusių iki 2013-01-01 ir po 2013-01-01.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BVK 157 straipsnio redakcija nuo 2013-01-01 nesikeitė, todėl nuteistasis nepagrįstai kelia šį klausimą.
Papildomai pasisakytina ir dėl BVK 3 straipsnio 3 dalies, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad įstatymų kolizija, kai du ar daugiau įstatymų tą patį klausimą reglamentuoja skirtingai, galima tik tarp galiojančių įstatymų, tačiau šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas, ar taikytina šiuo metu galiojanti nuostata (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl šiuo atveju kolizijos nėra ir vadovautis BVK 3 straipsnio 3 dalimi nėra pagrindo.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis skunde nurodo išimtinai tik tuos ankstesnius teismų sprendimus, kuriuose pateikti išaiškinimai, kurie nėra analogiški jo padėčiai.
Nuteistasis Ž. L. skundu taip pat prašė įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes baudžiamasis procesas vyksta griežtai baudžiamojo proceso įstatymų reglamentuota tvarka. Teismas neturi teisės įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstyti Ž. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo, tai yra išimtinai komisijos prerogatyva.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, išsamiai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
nuteistojo Ž. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė