Civilinė byla Nr. 2-883-480/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00136-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 44.5.1;

125.10.3;                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, atstovui advokatui Rokui Venslauskui, atsakovės R. M. įmonės atstovui advokatui Domui Pakėnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kelių remonto grupė“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, ieškinį atsakovei R. M. įmonei dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovė BUAB „Kelių remonto grupė“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. M. įmonės 181 206,73 Lt žalos atlyginimo, 6 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodo ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau –Savivaldybė) buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SR-877, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2011 m. gegužės 23 d. pagal techninį projektą atlikti objekto (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus, o Savivaldybė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje numatytą kainą. 2010 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SBR10-6 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika objekte (duomenys neskelbtini) (toliau –Objektas) atlikti elektrotechnikos ir lauko elektros ryšių darbus pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją ir perduoti darbų rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už tinkamai atliktus darbus. 2011 m. gegužės mėn. atsakovė pagal Sutartį atliko elektrotechninius darbus – pastatė 8 m aukščio metalines atramas Objekte, todėl, vadovaujantis 2010 m. birželio 23 d. sutarties 10 punktu, 2011 m. gegužės mėnesį Savivaldybei buvo pateiktas atliktų statybos darbų aktas. 2011 m. rugpjūčio 25 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-637(6.18) „Dėl gatvės šviestuvų“ informavo ieškovę apie tai, kad, jos manymu, šviestuvų atramos pagamintos iš medžiagos, kuri skiriasi nuo techninio projekto techninėse specifikacijose pateikto medžiagų aprašo, bei paprašė šviestuvų atramas įrengti kaip tai numatyta pirkimo sąlygose ir sutartiniuose įsipareigojimuose, nepažeidžiant STR ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų. 2011 m. spalio 6 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-7421(6.18) „Dėl informacijos“ paprašė ieškovės demontuoti apšvietimo atramas, kurių medžiaga neatitinka techniniame projekte, techninėse specifikacijose pateiktų medžiagų. 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovė raštu Nr. 472-02 pakartotinai pateikė Savivaldybei  atliktų darbų aktą, o kartu su juo ir pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KRG-0034930, kurioje nurodyta mokėtina suma už atliktus darbus – 1 638 363,23 Lt, bei pareikalavo, kad Savivaldybė pasirašytų aktą ir apmokėtų už atliktus darbus. 2011 m. gruodžio 8 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-9237(6.18) „Dėl dokumentų grąžinimo“ grąžino ieškovei atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0034930 ir nurodė, jog pagal 2010-06-23 statybos rangos sutarties Nr. SR-877 8 p. mokėjimai nebus atliekami, kol nebus pilnai užbaigti darbai, pagal vykdytus konstruktyvus ir neperduoti dokumentai, reikalingi objekto užbaigimui. 2012 m. vasario 20 d. ieškovė Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš Savivaldybės  1 638 363,23 Lt skolos, 8,06 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-722-230/2013) ieškinį atmetė, nustatęs, jog ieškovės pastatytos šviestuvų atramos neatitiko techninio projekto reikalavimų, todėl juos atlikus ne pagal sutarties reikalavimus rangovas neįgyja teisės į jų apmokėjimą. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kai vykdant sutartį buvo sumontuotos atramos, pagamintos iš galvanizuoto plieno, o ne anoduoto aliuminio, tokios šviestuvų atramos neatitiko techninio projekto reikalavimų, ieškovė negavo iš anksto numatyto pelno – 181 206,47 Lt ( t. y. nuostoliai negautų pajamų forma). Atstovas nurodo, jog pats R. M. 2013 m. kovo 18 d. teismo posėdyje pripažino, kad pastatytų šviestuvų atramos buvo ne iš techninėje specifikacijoje, kuria turėjo būti vadovaujamasi, nurodytos medžiagos (aliuminio atramos), nes bijodamas nuostolių, nepaisydamas techninės specifikacijos, vadovavosi techniniu projektu, kuriame buvo neatitikimų dėl šviestuvų atramų medžiagos nurodytuose apšvietimo skaičiavimuose, vykdė Alytaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Be to, atstovas pažymėjo, kad gen. rangovo ir subrangovo sutartiniams santykiams negali būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, o privalo būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nėra praleidusi.

Atsakovės atstovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Raštu pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 1, b. l. 95-100) nurodo ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė Rangos sutarties nepažeidė: darbai buvo atlikti tinkamai pagal pakeistą techninę specifikaciją, kuri buvo suderinta tiek su ieškove, tiek su Savivaldybe; atliktus darbus ieškovė priėmė nepareiškusi jokių pretenzijų, todėl nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu. Be to, raštu pateiktame pareiškime ieškovės pareikštiems reikalavimams prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 m. ieškinio senaties terminą, o atstovas teismo posėdyje – CK 6. 259 straipsnio nuostatas.

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau –Savivaldybė) buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SR-877, kuria ieškovė įsipareigojo iki 2011 m. gegužės 23 d. pagal techninį projektą atlikti objekto (duomenys neskelbtini) renovacijos darbus, o Savivaldybė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje numatytą kainą (t. 1, b. l. 11-25). 2010 m. birželio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. SBR10-6 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika objekte (duomenys neskelbtini) (toliau –Objektas) atlikti elektrotechnikos ir lauko elektros ryšių darbus pagal ieškovės pateiktą projektinę dokumentaciją ir perduoti darbų rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už tinkamai atliktus darbus (t. 1, b. l. 26-37). 2011 m. gegužės mėn. atsakovė pagal Sutartį atliko elektrotechninius darbus – pastatė 8 m aukščio metalines atramas Objekte, todėl, vadovaujantis 2010 m. birželio 23 d. sutarties 10 punktu, 2011 m. gegužės mėnesį Savivaldybei buvo pateiktas atliktų statybos darbų aktas (t. 1, b. l. 38-39). 2011 m. rugpjūčio 25 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-637(6.18) „Dėl gatvės šviestuvų“ informavo ieškovę apie tai, kad, jos manymu, šviestuvų atramos pagamintos iš medžiagos, kuri skiriasi nuo techninio projekto techninėse specifikacijose pateikto medžiagų aprašo, bei paprašė šviestuvų atramas įrengti kaip tai numatyta pirkimo sąlygose ir sutartiniuose įsipareigojimuose, nepažeidžiant STR ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų (t. 1, b. l. 40). 2011 m. spalio 6 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-7421(6.18) „Dėl informacijos“ paprašė ieškovės demontuoti apšvietimo atramas, kurių medžiaga neatitinka techniniame projekte, techninėse specifikacijose pateiktų medžiagų (t. 1, b. l. 41). 2011 m. gruodžio 5 d. ieškovė raštu Nr. 472-02 pakartotinai pateikė Savivaldybei  atliktų darbų aktą, o kartu su juo ir pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KRG-0034930, kurioje nurodyta mokėtina suma už atliktus darbus – 1 638 363,23 Lt, bei pareikalavo, kad Savivaldybė pasirašytų aktą ir apmokėtų už atliktus darbus (t. 1, b. l. 43-45). 2011 m. gruodžio 8 d. Savivaldybė raštu Nr. SD-9237(6.18) „Dėl dokumentų grąžinimo“ grąžino ieškovei atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KRG-0034930 ir nurodė, jog pagal 2010-06-23 statybos rangos sutarties Nr. SR-877 8 p. mokėjimai nebus atliekami, kol nebus pilnai užbaigti darbai, pagal vykdytus konstruktyvus ir neperduoti dokumentai, reikalingi objekto užbaigimui (t. 1, b. l. 46). 2012 m. vasario 20 d. ieškovė Kauno apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš Savivaldybės 1 638 363,23 Lt skolos, 8,06 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (prijungta apžiūrai civ. byla Nr. 2-722-230/2013) ieškinį atmetė, nustatęs, jog ieškovės pastatytos šviestuvų atramos neatitiko techninio projekto reikalavimų, todėl juos atlikus ne pagal sutarties reikalavimus rangovas neįgyja teisės į jų apmokėjimą.

Ieškovė nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kai vykdant sutartį buvo sumontuotos atramos, pagamintos iš galvanizuoto plieno, o ne anoduoto aliuminio, tokios šviestuvų atramos neatitiko techninio projekto reikalavimų, už šiuos darbus ji negavo apmokėjimo iš Savivaldybės, o tuo pačiu ir iš anksto numatyto pelno – 181 206,47 Lt (t. y. nuostoliai negautų pajamų forma) (t. 1, b. l. 3-8).

CK 6.256 straipsnio 1dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles; asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, dėl to ji grindžiama visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Tam, jog būtų galima taikyti atsakovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad būtina nustatyti visų civilinės atsakomybės sudėties sąlygų egzistavimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 17 d. (nors pagal bylos medžiagą turėtų būti 2013 m. birželio 17 d. ir tai vertintina kaip rašymo apsirikimas) sprendime civilinėje byloje Nr. 2-722-230/2013 (CPK 182 str. 2 p.). Aiškinant proceso teisės normas (CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį) dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Beltateksas“ v. UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firma, bylos Nr. 3K-3-17/2011). Šios bylos šalys, nors ir skirtingu procesiniu statusu, dalyvavo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje, o joje nustatytos faktinės aplinkybės dėl atliktų darbų pastatant šviestuvų atramas neatitikimo techniniam projektui ir šalių susitarimams reikšmingos ir šioje byloje. Kaip nustatyta bylos duomenimis, 2010 m. birželio 23 d. tarp ieškovės ir Savivaldybės buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. SR-877, pagal kurią rangovas (t.y. ieškovė) įsipareigojo savo rizika atlikti (duomenys neskelbtini) viešųjų erdvių sutvarkymo (esamų automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, apšvietimo, želdinių, automobilių stovėjimo aikštelių rekonstrukcijos ir naujų įrengimo) renovacijos darbus pagal parengtą techninį projektą (Šios sutartis 1 p.); darbų apimtys nurodytos užsakovo rangovui pateiktame techniniame projekte ir rangovo prie šios sutarties pridedamose darbų objektinėse ir lokalinėse sąmatose, darbų atlikimo grafike, kurie yra šios sutarties neatskiriami priedai (šios sutarties 2 p.). Šios sutarties 17.31 punktu jos šalys susitarė, kad objekto statybos darbams rangovas turi teisę savo nuožiūra pasitelkti subrangovus ir (arba) kitus trečiuosius asmenis, kurie atliks statybos darbus objekto statybos aikštelėje; už subrangovų ir kitų trečiųjų asmenų atliktus darbus arba padarytą žalą visapusiškai atsako rangovas; rangovas privalo raštu informuoti užsakovą apie objekte dirbančius subrangovus (t. 1, b. l. 11-25). Vadovaujantis minėta sutarties nuostata ir neturėdama kompetentingų specialistų/darbuotojų elektrotechniniams ir lauko elektros ryšių darbams atlikti, ką patvirtino liudytoju apklausas buvęs ieškovės gen. direktorius S. D., ieškovė (dabar BUAB „Kelių remonto grupė“) su atsakove (R. M. įmonė) 2010 m. birželio 28 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SBR10-6 (toliau – Sutartis), pagal kuria Rangovas (t. y. atsakovė) įsipareigojo savo jėgomis ir rizika objekte (duomenys neskelbtini), atlikti elektrotechninius ir lauko elektros ryšių darbus ir perduoti darbų rezultatą Užsakovui (t. y. ieškovei) šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Sutarties 1.1 p.); atsakovė įsipareigojo atlikti darbus pagal projektinę dokumentaciją, kelių techninį reglamentą ir kitų teisės aktų reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus, darbų vykdymui naudoti medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas, dirbinius, gaminius ir įrengimus. Pagal Sutarties 5.2 punkte aptartas atsiskaitymo už darbus sąlygas, apmokėjimas atliekamas Užsakovui (t. y. ieškovei) pasirašius Dabų perdavimo-priėmimo aktą, pagal Rangovo (t.y. atsakovės) pateiktą sąskaitą, per 5 darbo dienas, po to, kai Užsakovas už atliktus darbus gauna apmokėjimą iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos (Sutarties 5.2 p.), o mokėjimai atliekami pagal atliktų statybos darbų aktus ir rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras (2010 m. birželio 23 d. Statybos rangos sutarties Nr. SR-877 10 p.). Tokiu būdu šalims sudarius Sutartį, Rangovas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) tampa generaliniu rangovu ir išlieka atsakingas užsakovui (nagrinėjamu atveju – Savivaldybė) už prisiimtų prievolių įvykdymą, o subrangovui (nagrinėjamu atveju – atsakovei) – už užsakovo prievolių įvykdymą. Subrangovas atsakingas generaliniam rangovui už tinkamą prievolių įvykdymą. Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu pažeidimu (CK 6.650 straipsnio 4 dalis). Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Rombas“ v. UAB ,,ATEA“ , bylos Nr. 3K-3-526/2012). Nagrinėjamu atveju ieškovė surašė ir 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė atliktų darbų aktą dėl 8 m aukščio metalinių atramų pastatymo bendrai 1 638 363, 23 Lt, kurio Savivaldybė nepasirašė (prijungtos apžiūrai civ. bylos Nr. 2-722-230/2013 t. 1 b. l. 56) ir už atliktus darbus nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į tesimą su ieškiniu dėl 1 638 363,23 Lt skolos priteisimo (prijungta apžiūrai civ. bylos Nr. 2-722-230/2013). Pažymėtina, kad nors į bylą ir nėra pateikta bylos šalių pasirašyto šių darbų perdavimo-priėmimo akto (Sutarties 4.4 p.), tačiau byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad faktiškai 8 m aukščio metalinių atramų pastatymo darbus pagal Sutartį atliko atsakovė. Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 17 d. sprendimu (toliau -Sprendimas) civilinėje Nr. 2-722-230/2013 galutinai buvo išspręstas ginčas tarp ieškovės ir Savivaldybės dėl skolos už 2010 m. birželio 23 d. Statybos rangos sutarties Nr. SR-877 pagrindu atliktus darbus priteisimo: ieškovės UAB „Kelių remonto grupė“ pareikštas ieškinys atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims R. M. įmonei, UAB „Kelvista“, UAB „Simper“, dėl 1 638 363,23 Lt skolos priteisimo, atmestas, neginčijamai nustačius, kad ieškovės pastatytų šviestuvų atramos neatitiko techninio projekto reikalavimų, ir ieškovė taip pat neįrodė, kad būtent atsakovės pageidavimu buvo pastatytos techniniam projektui prieštaraujančios šviestuvų atramos, kadangi įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė negalėjo ir faktiškai nesiekė projekte nenumatytų atramų pastatymo (CK 6.681 str. 1 d., 687 str.). Sprendime nustatyti ir įvertinti faktai dėl pastatytų šviestuvų atramų neatitikimo techninio projekto reikalavimų, konstatavus aplinkybes, kad: techninio projekto dalies „Projektiniai sprendiniai“, „Medžiagų techninės specifikacijos“ 2.11 skyriuje „Gatvinio šviestuvo techninės charakteristikos“ buvo numatyta, kad šviestuvo atrama turi būti pagaminta iš anoduoto aliuminio, aukštis 8 m, gembė 1,5 m (techninio projekto b. l. 65); ieškovė neginčija, kad vykdant sutartį buvo sumontuotos šviestuvų atramos, pagamintos iš galvanizuoto plieno, o ne iš anoduoto aliuminio, tačiau teigia, kad techninis projektas buvo paruoštas su klaidomis, nes buvo padaryta vertimo klaida dėl šviestuvų atramų medžiagos, be to, techninio projekto sprendiniai prieštaravo vieni kitiems, todėl ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai, o šiuos savo teiginius grindžia projektuotojo UAB „Simper“ 2011-06-22 raštu, kuriame nurodyta, kad medžiagų techninėje specifikacijoje 2.11 skyriuje „Gatvinio šviestuvo techninės charakteristikos“ parašymas, kad šviestuvo atrama turi būti pagaminta iš anoduoto aliuminio yra klaidingas - vertimo klaida, kadangi vertimas buvo daromas iš apšvietimo skaičiavimuose esančių šviestuvų aprašymų, kuriuose nurodyta, kad atrama yra cinkuoto plieno, tik šviestuvo korpusas pagamintas iš aliuminio; Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 30 punkte numatyta, kad jei projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: 30.1. techninės specifikacijos; 30.2. aiškinamieji raštai; 30.3. brėžiniai; 30.4. sąnaudų kiekių žiniaraščiai, tai reiškia, kad techninėms specifikacijoms, kaip techninio projekto daliai, teikiamas prioritetas, todėl jose užfiksuoti duomenys turi esminę reikšmę, ir rangovas neturi teisės jų nepaisyti; bet kuriuo atveju esant tam tikriems techninio projekto neatitikimams turėtų būti atliekamas projekto keitimas, kurio keitimo tvarką numato STR 1.05.06:2010 IV skyrius, o šio reglamento 48 punktas numato, kad projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas. Tokia nauja techninio projekto laida nebuvo atlikta, todėl rangovas (šiuo atveju ieškovė), atlikdamas statybos rangos sutartyje numatytus darbus, privalėjo laikytis techninėse specifikacijose nurodytų reikalavimų; Šviestuvų atramų medžiagos keitimas pasirašytoje sutartyje taip pat nebuvo numatytas. Kadangi sutartis buvo pasirašyta Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka, tai remiantis šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Analogiškai numatyta ir statybos rangos sutarties 28 punkte. Sutarties sąlygos šio įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka nebuvo pakeistos; turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.) ir negali būti ginčijami šioje byloje (CPK 279 str. 4 d.), todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako ir sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai neginčijamai įrodyti (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo argumentai, jog darbai buvo atlikti tinkamai pagal pakeistą techninę specifikaciją 2011 m. spalio 12 d., yra tik įrodymais nepagrįsta subjektyvi jo nuomonė, nes 2011 m. spalio 12 d. techninės specifikacijos patikslinimo aktas Nr. 1 (t. 1, b. l. 128-129), net nepasirašytas Savivaldybės atstovo, nepatvirtina atsakovės tinkamo darbų atlikimo, o Sprendime neginčijamai konstatuota, kad Savivaldybė  negalėjo ir faktiškai nesiekė projekte nenumatytų atramų pastatymo; nauja techninio projekto laida nebuvo atlikta kaip to reikalauja STR 1.05.06:2010 48 punktas (CPK 182 str. 2 p.).

              Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas dėl minėto teisinio reglamentavimo taikymo savo išaiškinimuose yra pasisakęs, jog įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui atlyginus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui jo patirtą nuostolių dydį. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje A. A. (A. A.) v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007 ir kt.). Taip pat kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje A. J. firma v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Nagrinėjamu atveju įvertinus visas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė įrodė visas tris aukščiau nurodytas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti.

              Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Nuostoliais laikytinos negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutartį. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad ieškovė negautų pajamų forma reikalauja priteisti iš atsakovės 52 481,10 Eur (181 206,73 Lt), kas sudaro skirtumą tarp iš anksto numatytų gauti pajamų - 1 354 019,20 Lt, atėmus sąnaudas – 1 172 812,47 Lt (atsiskaitymas su atsakove). Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta negautų pajamų suma ir jos apskaičiavimas atitinka negautų pajamų atžvilgiu keliamus realumo reikalavimus. Ieškovės įstatuose įtvirtintas vienas iš jos tikslų – pelno siekimas ir akcininkų turtinių interesų tenkinimas (UAB „Kelių remonto grupė“ įstatų 2.1.2 p., t. 1, b. l. 58). Pagal 2010 m. birželio 23 d. statybos rangos sutarties Nr. SR-877 5 punktą, šios sutarties 1 priedo „Darbų apimtys ir jų objektinės ir lokalinės sąmatos“ žiniaraščio „Elektrotechniniai darbai (I etapas)“ 3 dalies „Apšvietimo tinklai“ 12 punktą 8 m. aukščio metalinių atramų pastatymo kaina yra 1 354 019,20 Lt (t. 1, b. l. 21). Šiai 1 354 019,20 sumai be PVM mokesčio už 8 m aukščio metalinių atramų pastatymą ieškovė 2011 m. buvo surašiusi Atliktų darbų aktą, kurio nepasirašė Savivaldybė (prijungtos apžiūrai civ. bylos Nr. 2-722-230/2013 t. 1, b. l. 56). Kaip jau minėta, Savivaldybė už atliktus darbus nesumokėjo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 1 638 363,23 Lt skolos priteisimo, tačiau Kauno apygardos teismas Sprendimu šį jos reikalavimą atmetė, konstatavęs, jog Savivaldybė pasirašyti darbų priėmimo aktą atsisakė pagrįstai, t. y. todėl, kad dokumentai nesuderinti su techninės priežiūros vadovu, toks vienašalis perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu, ieškovės atlikti darbai neatitinka sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. darbus atlikti pagal parengtą techninį projektą, todėl jai neatsiranda pareiga atlikti mokėjimus, remiantis sutarties 10 punktu (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai pagal šalių pasirašytos Sutarties 6.8 punktą bei jos priedo – Lokalinės sąmatos žiniaraščio „Elektros montavimo darbai“ skyriaus „Apšvietimo tinklai“ 35 punktą 8 m aukščio metalinių atramų pastatymo kaina - 18 012,47 Lt, o pagal skyriaus „Medžiagos“ 72 punktą metalinių atramų su 8 m šviestuvu bendra suma – 1 137 500,00 Lt, 83 punktą metalinė atrama 8 m T tipo su 2 šviestuvais – 17 300,00 Lt (t. 1, b. l. 31, 33; pažymėtina, kad šios kainos taip pat nurodomos be PVM), taigi, atsiskaitydama pagal Sutartį ieškovė atsakovei už tinkamą 8 m aukščio metalinių atramų pastatymą būtų sumokėjusi 1 172 812,47 Lt (18 012,47 + 1 137 500,00 + 17 300,00 = 1 172 812,47). Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalis turi įstatymo galią, turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str., 6.200 str.). Tokiu būdu ieškovė iš anksto buvo numačiusi ir pagrįstai tikėjosi gauti 181 206,73 Lt, arba 52 481,10 Eur, pelno (1 354 019,20 Lt (numatytos pajamos pagal 2010 m. birželio 23 d. statybos rangos sutartį Nr. SR-877) – 1 172 812,47 Lt (numatytos sąnaudos, atsiskaitymas su atsakove) = 181 206,73 Lt pelnas). Pastebėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką priteisiant žalos negautų pajamų forma atlyginimą, dėl ekonominės veiklos sukurta pridėtinė vertė priteisiama nepaisant mokestinių prievolių, galbūt atsirandančių dėl gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011).

Kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), nustatymas. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kai ji veikdama kaip subrangovas ir būdama savo srities profesionalas, įvertindama jai pateiktą projektinę dokumentaciją, nesilaikydama Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 30 punkte nustatytos dokumentų viršenybės, vykdydama Sutartį sumontavo šviestuvų atramas, pagamintas iš galvanizuoto plieno, o ne iš anoduoto aliuminio, kaip numatyta techniniame ir darbo projekte, o šių atsakovės veiksmų rezultate dėl netinkamo prievolių vykdymo pagal 2010 m. birželio 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. SR-877 ieškovė negavo apmokėjimo už 8 m aukščio metalinių atramų pastatymą iš Savivaldybės ir tuo pačiu patyrė nuostolius negautų pajamų forma. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamo prievolių vykdymo pagal Sutartį ir ieškovei kilusių nuostolių negautų pajamų forma (CK 6.650 straipsnio 3 dalis, CK 6.247 straipsnis).

Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėtina, nes atsakovė yra verslo subjektas (tai patvirtina įmonės savininko ir vadovo R. M. paaiškinimai 2013 m. kovo 18 d. teismo posėdyje (prijungtos apžiūrai civ. bylos Nr. 2-722-230/2013 t. 4 b. l. 142 147), liudytojo S. D. parodymai 2015 m. vasario 10 d. teismo posėdyje) ir atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

Be to, teismas pažymi, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko, nagrinėjamu atveju -atsakovės), bet ir kreditoriaus (nagrinėjamu atveju – ieškovės) veiksmus (CK 6.259 straipsnis). Ir nors 2013 m. sausio 30 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nagrinėjamu atveju prašė taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas, tačiau aplinkybių, patvirtinančių ir ieškovės kaltę dėl netinkamos Sutarties vykdymo, nenurodė ir kreditoriaus (ieškovės) kaltės neįrodinėjo (CPK 12, 178 str.). Pastebėtina, kad šiuo atveju ieškovės kaltė, priešingai nuostolius padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti nuostolius padaręs asmuo (atsakovė). Kreditoriaus veiksmai gali būti pripažįstami tyčia ar neatsargumu tik tokiu atveju, jei jie turėjo didelę reikšmę nuostolių atsiradimui ar padidėjimui ir neatitinka protingai atsargaus asmens elgesio standartų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, neturėdama kompetentingų specialistų/ darbuotojų elektrotechniniams ir lauko elektros ryšių darbams atlikti, veikdama kaip rūpestingas ir atidus verslo subjektas, būtent ir sudarė Sutartį su atsakove šiems darbams atlikti, kuri, atsižvelgiant į jos (subrangovo) teisinę padėtį, jos įsipareigojimų pobūdį, kaip profesionalas, atsakingai sprendė ir priėmė visą riziką dėl šviestuvų atramų pastatymo, kurios vėliau pasirodė netinkamos, ir bylos duomenimis ieškovės tyčia ar neatsargumas vykdant Sutartį, nenustatytas.

Byloje atsakovė nurodė, jog ieškovė praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 m. ieškinio senaties terminą, prašė jį taikyti, tuo pagrindu atmesti ieškinį. Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2013 m. liepos 17 d. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui civ. byloje Nr. 2-722-230/2013 ir kreipiantis į teismą su ieškiniu 2014 m. vasario 10 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino nepraleido, o atsakovės nurodoma teisės norma generalinio rangovo ir subrangovo sutartiniams santykiams negali būti taikoma. Teismas su tokiais atsakovės teiginiais sutinka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui perduoda ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, tai užsakovo ir generalinio rangovo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6.667 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas; santykiams tarp generalinio rangovo ir subrangovų ši norma netaikoma, nes ji nereglamentuoja generalinio rangovo ir subrangovo santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Parama“ v. UAB ,,Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovės (generalinio rangovo) reikalavimas atsakovei (subrangovui) yra pareikštas ne dėl atliktų darbų trūkumų, o dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo ir tokiems reikalavimas taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2013 m. liepos 17 d., kai įsiteisėjus Sprendimui paaiškėjo, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo prievolių vykdymo pagal Sutartį negaus apmokėjimo už 8 m aukščio šviestuvų atramų pastatymą iš užsakovo. Ieškovei pareiškus ieškinį 2014 m. vasario 10 d., byloje nėra praleistas įstatymo leidėjo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis )

Remdamasis tuo, kas aptarta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį, tai yra priteisti iš atsakovės ieškovei 52 481,10 Eur (181 206,73 Lt) žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistinas 1 338,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 8 p.).

Iš atsakovės valstybei priteistina 5,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d., 92 str.).

Ieškovė pateikdama ieškinį prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydį ir pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės, įmonės kodas 234536850, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. 70440, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kelių remonto grupė“, įmonės kodas 133206293, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. 70440, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, 52 481,10 Eur (penkiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 10 euro centų) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (52481,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. M. įmonės, įmonės kodas 234536850, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, b. k. 70440, valstybei 1 338 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio ir 5,86 Eur (penkis eurus 86 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant juos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660. 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                    Albina Rimdeikaitė