Civilinė byla Nr. e2-160-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00312-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.7; 3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tramera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi teismas iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tramera“ restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi nemokumo administratore paskirta UAB „Eurobankrotas“. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas Nr. 08.20. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo plano Nr. 08.20 pakeitimo projektas Nr. 02.

2.       2024 m. rugsėjo 7 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Prašyme nutraukti restruktūrizavimo bylą nurodė, kad remiantis įmonės pateikta informacija, įmonė šiuo metu vykdo ūkinę komercinę veiklą, ir siekia įvykdyti įmonės restruktūrizavimo plane Nr. 08.20 numatytas prievoles kreditoriams, sumokėti einamuosius mokėjimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), tačiau vykdomus darbus apsunkina nepalankios oro sąlygos.

3.       Nepaisant atsakovės pastangų įvykdyti įmonės restruktūrizavimo plane Nr. 08.20 numatytas prievoles kreditoriams ir sumokėti einamuosius mokėjimus, nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad atsakovei nepavyksta dengti numatytų mokėjimų restruktūrizavimo planą ir vykdyti mokestinių prievolių. Atsakovė pagal planą turėjo 2024 m. balandžio 5 d. įvykdyti mokėjimus kreditoriams 44 719,06 Eur sumai, tačiau iki prašymo parengimo dienos administratorei nėra pateikusi pradelstų mokėjimų kreditoriams įvykdymą pagrindžiančių įrodymų.

4.       Atsakovė taip pat netinkamai vykdo mokestines prievoles kreditorėms VMI prie FM ir VSDFV Klaipėdos skyriui. Įmonės įsiskolinimas kreditorei VMI prie FM 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarė 35 077,28 Eur, įsiskolinimas kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui – 17 196,39 Eur.

5.       Kadangi atsakovė nėra pateikusi pagal įmonės restruktūrizavimo planą 2024 m. balandžio 5 d. atliktinų mokėjimų kreditoriams įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, o šios aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip 4 mėnesius, atsakovė taip pat netinkamai vykdo mokestines prievoles, nemokumo administratorė prašo nutraukti restruktūrizavimo bylą. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė nutraukti UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą. Be kita ko teismas nutarė civilinėje byloje Nr. eB2-40-613/2024 inicijuoti nemokumo administratoriaus atranką; skirti teismo posėdį rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje eB2-40-613/2024 dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, 2024 m. sausio 7 d. 14.00 val., kuriame bus sprendžiama dėl bankroto bylos UAB „Tramera“ iškėlimo. Iki 2024 m. gruodžio 30 d. nustatė terminą byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti rašytinius paaiškinimus ir (ar) įrodymus, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl bankroto bylos UAB „Tramera“ iškėlimo. Pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 6 d.

3.       Teismas nurodė, kad pagal restruktūrizavimo plano nuostatas atsakovė iki 2024 m. balandžio 5 d. turėjo įvykdyti mokėjimus kreditoriams 44 719,06 Eur sumai. Atsakovė mokėjimų nėra įvykdžiusi ir nėra pateikusi mokėjimų įvykdymą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė neginčija šios aplinkybės ir neįrodinėja atsiskaitymo su kreditoriais pagal planą nustatytais terminais, tik nurodo, jog deda visas pastangas vykdyti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė įsipareigojimų nevykdo dėl išskirtinai blogų oro sąlygų, karo, debitorės bankroto. 

4.       Administratorės pateikti duomenys įrodo, kad po administratorės prašymo pateikimo mokėjimų, kurie turėjo būti atlikti pagal planą, dydis išaugo nuo 44 719,00 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. balandžio 5 d.), iki 89 439,12 Eur (turėjo būti įvykdyti iki 2024 m. spalio 5 d.).

5.       Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, bet ir nemoka mokesčių. Atsakovės įsiskolinimai VMI 2024 m rugsėjo 25 d. sudarė 35 077,28 Eur ir VSDFV Klaipėdos skyriui – 17 196,39 Eur.

6.       Atsakovės argumentus, kad atsakovės darbus ir galimybes atsiskaityti laiku su kreditoriais stabdo nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, tokios kaip blogos oro sąlygos, įvykęs karas, debitorės bankrotas, teismas nelaikė pagrįstais, nes šios aplinkybės nepanaikina atsakovės pareigos vykdyti restruktūrizavimo planą ir imperatyvias įstatymo nuostatas mokėti mokesčius, einamosios įmokos turi būti vykdomos bendra tvarka, nes restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvykusi nemokumo administratoriaus atranka, teismas daro išvadą, kad civilinėje byloje eB-40-613/2024 inicijuotina nemokumo administratoriaus atranka ir skirtinas teismo posėdis dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, kurioje bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Atsakovė UAB „Tramera“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės prašymą nutraukti UAB „Tramera“ restruktūrizavimo bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1.                      Bendrovėje dirba šešiolika darbuotojų. Atsakovė negali įvykdyti darbų pagal sudarytas subrangos sutartis dėl nepalankių oro sąlygų.

1.2.                      Nors teismas nurodė, kad atsakovė neatlieka einamųjų mokėjimų ir nemoka mokesčių, ji planuoja tą atlikti artimiausiu metu. Atsakovė, įvykdžiusi skunde nurodytas sutartis artimiausiu metu planuoja gauti 550 000 Eur pajamų.

1.3.                      Vien tik restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu susidūrimas su tam tikromis problemomis, lėmusiomis, kad vėluojama atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti einamąsias įmokas, dar nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pagrindas nutraukti atsakovės restruktūrizavimą bylą.

2.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Tramera“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.                      Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė restruktūrizavimo bylą atsakovei. Mano, kad teismo nutartis yra pagrįsta šioje dalyje.

2.2.                      Tačiau pažymėjo tai, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 3 punktu imperatyviai nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, kadangi laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai.

2.3.                      Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskųstoje nutartyje neišsprendė klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

3.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Eurobankrotas“ prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Restruktūrizavimo administratorės nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos aplinkybės, kurioms esant teismas priima nutartį nutraukti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą ir šios aplinkybės tęsiasi JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje  nustatytą terminą.

3.2.                      Atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikė JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų aplinkybių egzistavimą paneigiančių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutraukta UAB „Tramera“ restruktūrizavimo byla ir šiai bendrovei ta pačia nutartimi nebuvo iškelta bankroto byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

2.       Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas (1 punktas), teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano (2 punktas), nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (3 punktas), juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių (4 punktas), nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita (5 punktas), vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai (6 punktas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius. Pagal 3 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

3.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylą nutraukė nustatęs, kad egzistuoja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos aplinkybės. Tačiau ta pačia nutartimi teismas neišsprendė klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

4.       Pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį, teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teismas nutraukęs atsakovės restruktūrizavimo bylą ir neišsprendęs klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo padarė imperatyvios proceso teisės nuostatos pažeidimą. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atliko ir kitų proceso teisės normų pažeidimų.

5.       Pirma, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla iš to, kad nesant objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ir siekiant iškelti bankroto bylą, teismas remiasi JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami, nes šioje byloje yra svarstoma dėl bankroto bylos iškėlimo, nutraukus restruktūrizavimo bylą. Toks reikalavimas tiesiogiai įtvirtintas JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje, todėl jis yra privalomas pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-567/2022).

6.       Be to, teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pažeidžiami JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-450/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022). Taigi teismas, priimdamas procesinį sprendimą nutraukti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą, yra įpareigotas įstatymo (JANĮ) ir negali veikti kitaip, nei vertinti, ar yra pagrindas šį juridinį asmenį pripažinti nemokiu ir ta pačia nutartimi iškelti jam bankroto bylą.

7.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas priėmęs apskųstą nutartį, kuria nutraukta UAB „Tramera“ restruktūrizavimo byla ir šiai bendrovei ta pačia nutartimi nebuvo iškelta bankroto byla, pažeidė imperatyviąsias JANĮ normas. Nagrinėjamoje byloje nustatytas ilgalaikis didelės apimties mokesčių ir socialinio draudimo įmokų nemokėjimo faktas, tokių skolų didėjimas aiškiai parodo, kad restruktūrizuojama bendrovė nevykdo restruktūrizavimo plane nustatytų tikslų – per plane nustatytą terminą ir plane nustatyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokios restruktūrizuojamos bendrovės gautinų pajamų augimo perspektyvos. Tuomet lieka neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi negalėjo spręsti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

8.       Pažymėtina ir tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ir iš pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties yra aišku, kad nemokumo administratorė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pateikė 2024 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis buvo priimta tik 2024 m. gruodžio 6 d., t. y. po trijų mėnesių nuo nemokumo administratorės prašymo pateikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis laikotarpis buvo pakankamas, priėmus nemokumo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, suteikti šalims teisę atsiliepti į nurodytą prašymą, remiantis JANĮ 114 straipsnio 3 dalies nuostata suteikti šalims teisę pasisakyti dėl (ne)būtinumo iškelti UAB „Tramera“ bankroto bylą bei įvykdyti nemokumo administratoriaus atranką. Taigi, prieitina prie išvados, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimo procedūras teismas vykdė nepagrįstai ilgą laiką.

9.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ta pačia apskųsta nutartimi paskyrė posėdį dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, kartu nurodydamas, jog nutartis dėl šios dalies yra neskundžiama.

10.       CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį), jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti (CPK 277 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

12.       Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad papildomas sprendimas teismo gali būti priimamas tik tada, kai jo paskelbtame procesiniame sprendime neišspręstas kuris nors iš CPK 277 straipsnyje nurodytų klausimų, nors pagal įstatymą tai turėjo būti padaryta. Papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo (nutarties) trūkumams – sprendimo (nutarties) nevisapusiškumui – ištaisyti. Ir šiuo institutu negali būti remiamasi sąmoningai pažeidžiant imperatyviai JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą.

13.       Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą ir dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje pasirėmė JANĮ 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose nustatyta, jog teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis). Teismas nusprendė, kad pagal nurodytas nemokumo teisės normas jis gali terminą priimti nutartį iškelti nemokumo bylą ar atsisakyti ją iškelti bei pasirengimo nagrinėti nemokumo bylą teisme terminą pratęsti vienam mėnesiui.

14.       Pažymėtina, kad šis reglamentavimas yra taikomas tuomet, kai teisme yra gaunamas kreditoriaus ar bendrovės vadovo pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 4 ir 5 straipsnis) ir teismas jį priima. Šios teisės normos nėra taikomos tada, kai yra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Dėl to nei teisėjo darbo krūvis, nei nemokumo administratoriaus atrankos procedūros nesuteikė negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys ir pagrindas teismui pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 6 d.

15.       Pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo atidėjo 2025 m. sausio 22 d. paskirtą teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiais veiksmais teismas tik dar labiau užvilkino klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad aptartais veiksmais pirmosios instancijos teismas pažeidė bankroto proceso operatyvumo, efektyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principus.

16.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos nutraukimą ir bankroto bylos iškėlimą, papildomo sprendimo (nutarties) priėmimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali priimti nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą, todėl konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias restruktūrizavimo bylos nutraukimą, bankroto bylos iškėlimą ir papildomo sprendimo (nutarties) priėmimą, apskųsta nutartis panaikinama ir klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, ta pačia nutartimi pirmiausia turi išspręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir tada, jeigu nustatytų atitinkamas sąlygas, spręsti dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.

17.       Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas besprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tramera“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.