Civilinė byla Nr. 2-605/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00708-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2429-324/2012 (Nr. 2-917-324/2013) pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ pareiškimą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Sarteksas“ ir A. K. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas UAB „Beltateksas“ pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo priimti nutartį dėl atsakovų UAB „Sarteksas“ ir A. K. veiklos tyrimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar atsakovai veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti UAB „Sarteksas“ akcininkų interesai, ar šios įmonės veiklos rezultatus (nuostolius bendrovei, jos akcininkams) lėmė A. K. veiksmai.

              Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas, t. y. CK 2.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų priemonių pritaikomumą, prašė skirti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo, dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto.

Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Sarteksas“, uždrausdamas administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, išreikšto kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo, dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto.

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino. Panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Sarteksas“. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. (b.l. 171-173). Teismas nurodė, kad UAB „Sarteksas“ pagrindinė vykdoma ūkinė veikla ir esminis jos pajamų šaltinis yra nekilnojamojo turto nuoma, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visi su šia veikla susiję sprendimai gali būti priimami tik bendru šalių sutarimu. Esant šalių nesutarimams dėl priimamų sprendimų atsakovo įmonės turto nuomos klausimais, teismas sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja ir faktiškai sustabdo atsakovo įmonės ūkinę veiklą, kurios vykdymas neturi įtakos įmonės turto pokyčiams (nuomojant įmonės patalpas, turto pokyčių neatsiranda) ir negali sutrukdyti nustatyti atsakovo įmonės veiklos pablogėjimo priežastis. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka jomis siekiamų tikslų, nustatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, ir pažeidžia ekonomiškumo principą. Teismas padarė išvadą, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis priimta, nesant pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ji panaikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 334 str. 2 d. 1 p., 144 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Beltateksas“ (toliau – apeliantas) prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovų atskirąjį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 179-183). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovai pareiškė atskirąjį skundą su reikalavimu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atskirasis skundas nėra pagrįstas jokiomis įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios paneigtų pavojų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui. Apelianto nuomone, vien dėl to atskirasis skundas negalėjo būti tenkinamas.
2. Tiek prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tiek skundžiama nutartis iš esmės grindžiami galimybės nuomoti atsakovo patalpas apribojimu, nes tai stabdo bendrovės veiklą. Tačiau teismas panaikino visas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o iš nutarties motyvuojamosios dalies neaišku, kokiu pagrindu yra naikinamos su nuomos sandorių sudarymo apribojimu nesusijusios laikinosios apsaugos priemones, nes atitinkamų motyvų skundžiamojoje nutartyje nėra.
3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės faktiškai sustabdo bendrovės veiklą, t.y. atima iš bendrovės galimybę nuomoti patalpas. Iš 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties turinio matyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nukreiptos tik prieš UAB „Sarteksas“ administracijos vadovą A. K., t.y. jam uždrausta vienasmeniškai priimti tam tikrus sprendimus ir sudaryti tam tikrus sandorius bendrovės vardu. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribojo pačios bendrovės teisės per kitus valdymo organus sudaryti nuomos sandorius įstatuose nustatyta tvarka. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neriboja UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo A. K. daugiau nei jo kompetenciją riboja bendrovės įstatai, nes įstatų reikalavimai analogiški pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Dėl to pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukelia jokių naujų apribojimų atsakovams.
4. Iš atskirojo skundo turinio galima spręsti, kad atsakovai siekia panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kad galėtų pažeidžiant įstatus sudaryti naujus nuomos sandorius. Taip pat aiškinama neva neįmanoma gauti visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovo pritarimo nuomos sandorių sudarymui, kuris yra būtinas pagal įstatus didesnės nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto nuomai. Taigi, atsakovai netiesiogiai pripažįsta ketinimą nesilaikant įstatų reikalavimų sudaryti nuomos sandorius, kas įrodo pavojų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui, todėl laikinosios apsaugos priemonės panaikintos nepagrįstai.
5. Priešingai nei nurodoma skundžiamojoje nutartyje, dėl nuomos sandorių gali atsirasti reikšmingi turto pokyčiai, nes nuomos sutarties pagrindu yra perleidžiama teisė naudotis patalpomis už atlygį sutartyje numatytomis sąlygomis, todėl tokios sutarties pagrindu patalpos gali būti perduotos naudotis nepagrįstai ilgam terminui už neprotingai mažą kainą. Dėl nepagrįstai ilgo nuomos laikotarpio galimybė susigrąžinti išnuomotą turtą gali būti minimalizuota dėl turto nusidėvėjimo. Taip pat patalpos gali būti išnuomotos akivaizdai nepatikimiems nuomininkams, kurie nemokėtų nuomos mokesčio arba nuomininkai gali pabloginti patalpų būklę iki komercinei nuomai netinkamo svorio.

Atsakovai UAB „Sarteksas“ ir A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (b.l. 191-194). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Atskiruoju skundu nutartis yra ginčijama tik dalyje, kuria patenkintas atsakovų atskirasis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties. Todėl ieškovo suformuluotas reikalavimas negali būti patenkintas, nes nutartis skundžiamoje dalyje yra neskundžiama.
2. Apeliantas netinkamai suvokia įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims taisykles, nes nagrinėjamu atveju pareigą įrodyti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas turi prašantis jas taikyti ieškovas. Tačiau apeliantas neįrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo atsakovui UAB „Sarteksas“, o jas pritaikius UAB „Sarteksas“ ūkinė veikla būtų sutrikdyta ir faktiškai sustabdyta, o bendrovė negautų pajamų ir kasdien patirtų žalą.
3. Atsakovai pažymi, kad naujų nuomos santykių sukūrimas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą byloje dėl UAB „Sarteksas“ veiklos tyrimo ir niekaip negali trukdyti nustatyti tariamo įmonės veiklos pablogėjimo priežasčių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Sarteksas“, uždrausdamas administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, išreikšto kvalifikuota 2/3 balsų dauguma, bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo, dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto. Skundžiama nutartimi teismas patenkino atsakovų atskirąjį skundą, panaikino 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Šią nutartį skundžia ieškovas (apeliantas), prašo ją panaikinti ir  atmesti atsakovų atskirąjį skundą (dėl 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties).

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria patenkintas atsakovų atskirasis skundas ir panaikinta 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis, negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atsakovų argumentais.

CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal šio straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl šio Kodekso 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka per tris darbo dienas nuo atskirųjų skundų dėl teismo nutarties ir atsiliepimų į atskiruosius skundus padavimo terminų pabaigos išsiunčia bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sutiko su atskiruoju skundu, tačiau nepagrįstai nurodė, kad atskirąjį skundą jis tenkina, nes atskirieji skundai yra tenkinami/netenkinami/iš dalies tenkinami tik apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose. Kaip jau minėta, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ne tenkinti atskirąjį skundą, o tik, su juo sutikdamas, panaikinti 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Tokiu atveju iš tikrųjų nutartis, kuria panaikinama anksčiau priimta nutartis, atskiruoju skundu pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį nėra skundžiama – tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, jos apskundimo galimybės nenumato ir CPK normos.

Tačiau skundžiama nutartimi yra iš esmės išspręstas ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių  - ieškovo (apelianto) prašymas jas taikyti yra atmestas. Tokio pobūdžio nutartys yra apeliacijos dalykas (CPK 151 str.). Todėl, nors apeliantas savo atskirajame skunde ir reiškia reikalavimą skundžiamą nutartį panaikinti ir atmesti atsakovų  atskirąjį skundą, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas faktiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje. Taigi, iš esmės apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta  tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo iš esmės.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

              Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Taigi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus konkretaus ieškinio dalyko pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę galimai tenkintinų ieškinio reikalavimų įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto pareiškimo dėl juridinio asmens tyrimo turinio matyti, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo UAB „Sarteksas“ netinkamo valdymo – visuotinio akcininkų susirinkimo laiku nesušaukimo, nepateikimo į susirinkimo  darbotvarkę aktualių klausimų svarstymo, bendrovės ūkinės veiklos nuostolingumo, administracijos vadovo interesų konflikto, informacijos akcininkui (apeliantui) neteikimo ir ypač dėl administracijos vadovo A. K. veiksmų, sudarant nuomos sutartis, teisėtumo. Apeliantas kvestionuoja atsakovo administracijos vadovo vienasmeniškai atliktus veiksmus bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo, dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo  (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktus valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma), jeigu įstatuose nenurodyta kitokia vertė; sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia suma; sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, jeigu įstatuose nenurodyta kitokia kaina. Įstatuose gali būti numatyta, kad valdyba, prieš priimdama aukščiau nurodytus sprendimus, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą (ABĮ 34 str. 5 d.).

UAB „Sarteksas“ įstatų 6.1 punktu nustatyta, kad bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas. Įstatinis kapitalas yra 393 940 Lt (Įstatų 4.1 p.). Tik visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo (Įstatų 7.2.15 p.). Bendrovės valdyba priima sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą. Kiekvienam šio punkto nustatytam sprendimui priimti reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Be susirinkimo pritarimo sudarytais sandoriais perleidžiamo, nuomojamo ar įkeičiamo ilgalaikio turto suminės balansinės vertės ir laiduojamų ar garantuojamų kitų subjektų prievolių dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo (Įstatų 10.11.2 p.).

Taigi, kaip matyti iš nurodytų ABĮ, UAB „Sarteksas“ įstatų reikalavimų, jie iš esmės yra tapatūs prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms, išskyrus reikalavimą sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto yra perteklinis, nes, kaip minėta, ir taip tiek ABĮ, tiek bendrovės įstatuose numatyta, kad UAB „Sarteksas“ administracijos vadovas A. K. priimdamas aukščiau nurodytus sprendimus įmonės vardu turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Taigi, tokio pobūdžio apelianto prašymas iš esmės reiškia, kad teismas turėtų atsakovams neleisti atlikti tokius veiksmus, kuriuos jau ir šiaip neleidžia atlikti nei bendrovės įstatai, nei ABĮ normos. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neriboja UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo A. K. daugiau nei jo kompetenciją riboja bendrovės įstatai, nes įstatų reikalavimai analogiški pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.  Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui dar kartą drausti atsakovams atlikti jau paties įstatymo draudžiamus veiksmus nėra būtinumo. Juo labiau, kad ir pats apeliantas nurodo, jog, išskyrus A. K., jis neprieštarauja kitų bendrovės valdymo organų  įstatymų nustatyta tvarka sprendimų priėmimui ir sandorių sudarymui.  Be to, pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo priimti bet kokius sprendimus ir sudaryti sandorius iš tikrųjų, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, būtų esmingai sutrikdyta (galimai ir negrįžtamai) UAB „Sarteksas“ ūkinė veikla, iš kurios gaunamos pajamos (nuomos santykiai). Todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams, be to, dar net neturint ekspertų ataskaitų faktiškai jau būtų pritaikyta  viena iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių – įpareigoti juridinį asmenį neatlikti tam tikrų veiksmų, kas yra galima tik gavus ekspertų ataskaitą, kad juridinio asmens (jo valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama (CK 2.131 str. 1 d. 7 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones - be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo bei hipotekos, dėl kitų asmenų prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo bei sprendimus įsigyti ilgalaikio turto, nes šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali be pagrindo apriboti ir suvaržyti UAB „Sarteksas“ vykdomą ūkinę komercinę veiklą, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Tačiau, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, gali būti nustatomi tam tikri ribojimai ar draudimai, kurie iš esmės netrikdo įmonės veiklos. Kaip matyti iš pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantas taip pat prašo uždrausti UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus ir sudaryti sandorius dėl paskolų gavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis ieškovo prašymas yra pagrįstas, nes šia laikinąja apsaugos priemone yra tikslinga apriboti UAB „Sarteksas“ administracijos vadovo kompetenciją priimti sprendimus dėl įmonės paskolų gavimo, taip užkertant kelią galimai nebūtinų UAB „Sarteksas“ finansinių įsipareigojimų prisiėmimui. Juo labiau, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės atitinka akcininkų interesus bei nevaržo atsakovo teisių labiau negu šiuo atveju yra būtina. Be to, esant būtinumui gali būti keliamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar dėl konkretaus sandorio atlikimo galimybės.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimą UAB „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus dėl paskolų gavimo ir sudaryti tokio pobūdžio sandorius (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Beltateksas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies - uždrausti uždarosios akcinės bendrovės „Sarteksas“ administracijos vadovui A. K. be visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuota 2/3 balsų dauguma išreikšto pritarimo bendrovės vardu priimti sprendimus dėl paskolų gavimo ir sudaryti tokio pobūdžio sandorius. Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Teisėjai                                                        Audronė Jarackaitė

                                                                      Nijolė Piškinaitė

                                                                      Alvydas Poškus