Administracinė byla Nr. eI3-1302-811/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03839-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dagana“, dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Morigana“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1A-190), kuriuo nuspręsta patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 (toliau – ir Sprendimas Nr. 18KP-16-380) dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo pripažino, jog už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal 2019 m. spalio 30 d. T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (toliau – ir Deklaracija), atsirado mokestinė prievolė muitinei. Taip pat sprendime pažymėjo, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2019 m. lapkričio 8 d., vieta – Vilniaus TM veiklos zona, ir konstatavo, jog solidarūs skolininkai yra UAB „Morigana“ ir UAB „Dagana“. Muitinės departamentas šį Vilniaus TM sprendimą patvirtino dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei.
Pareiškėja mano, kad skundžiami sprendimai yra neobjektyvūs, kadangi skola turėtų būti nustatoma visiems Europos Sąjungos tranzito procedūrą pažeidusiems asmenims. Nurodo, kad sprendimuose įvardyta (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, savo veiksmais tiesiogiai prisidėjusi prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo. Vilniaus TM nustatė, kad ši įmonė, žinodama, jog prekėms taikoma muitinio tranzito procedūra, davė tiesioginį nurodymą vežėjui UAB „Dagana“ pakeisti prekių pristatymo vietą, vietoje jų išvežimo į Serbijos Respubliką pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą muitinės prižiūrimos prekės buvo iškrautos adresu: (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublika. Mano, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama vežėjui pakeisti prekių vežimo maršrutą ir iškrauti prekes kitu adresu, laikytina prekių gavėju 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl, pareiškėjos teigimu, šiuo atveju privalėjo būti nustatyti visi galimi skolininkai ir sprendimas dėl mokestinės prievolės nustatymo turėjo būti priimtas ir krovinio gavėjos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.
Pažymi, kad Vilniaus TM nustatė, jog būtent prekių iškrovimo metu, kai prekės fiziškai buvo Latvijoje, buvo pažeista Sąjungos tranzito procedūra, todėl pareiškėja teigia, kad jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu. Be to, Vilniaus TM vadovavosi SMK 87 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodoma, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksniai, o šiuo atveju Vilniaus TM nustatė, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Tad mano, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, ir dėl to skundžiami sprendimai buvo priimti veikiant ultra vires (lot. viršijant kompetenciją), todėl turi būti panaikinti.
Mano, kad yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Atkreipia dėmesį, kad Deklaraciją formino ne pati pareiškėja, kadangi ją atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ji nieko nežinojo apie krovinio vežimą. Teigia, kad pareiškėja, suteikdama garantijas muitinei už sėkmingą muitinio tranzito procedūros vykdymą, prisiėmė riziką ir atsakomybę, tikėdama, jog tretieji asmenys tinkamai įvykdys Sąjungos tranzito procedūrą, tačiau pati jokių veiksmų prekėms neatliko. Be to, pareiškėja manė, kad tretieji suinteresuoti asmenys sąžiningai vykdys tranzito procedūrą ir negalėjo žinoti, kad vežėjas UAB „Dagana“, gavęs nurodymus iš krovinio gavėjo „(duomenys neskelbtini)“, pakeis prekių vežimo maršrutą, taip pažeisdamas muitinio tranzito procedūrą.
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Muitinės departamentas persiuntė Vilniaus TM Bulgarijos Respublikos muitinės 2020 m. sausio 9 d. raštą, kuriame informuojama, jog Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir Deklaraciją. Bulgarijos muitinė pranešė, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“, kurios deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje, taip pat, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.
Vilniaus TM, atlikusi tyrimą, nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal deklaraciją Nr. 19LTVR5000LS0634C1 (2019 m. spalio 25 d.), krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Šioje deklaracijoje pagal sąskaitą Nr. 1-3010/19 (2019 m. spalio 30 d.) buvo deklaruotos prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, R134A, R32“ (20 626,8 kg). Prekių siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – (duomenys neskelbtini) įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“, tranzito terminas – 2019 m. lapkričio 7 d. Sąjungos tranzito procedūra įforminta pagal transportavimo važtaraštį (toliau – ir CMR) Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.), kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytoja pagal minėtą tranzito deklaraciją nurodyta UAB „Morigana“, krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „(duomenys neskelbtini)“ ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747. Sąjungos tranzito procedūra pagal minėtą tranzito deklaraciją buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai (per klaidą).
Nurodo, kad tyrimo metu nustatyta, jog nei UAB „Morigana“, nei UAB „Dagana“ negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal Deklaraciją, buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti. UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad krovinys, deklaruotas minėtoje T1 deklaracijoje, buvo nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją, ir iškrautas būtent Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodymą pakeisti maršrutą ji gavo iš „(duomenys neskelbtini) “, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu – į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu adresu Latvijoje. UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė CMR su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ parašu, data ir antspaudu. Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informaciją, kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota.
Pažymi, kad pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Be to, pagal Komisijos 2015 m. lapkričio 24 d. įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalį, Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Tačiau nagrinėjamu atveju paskirties muitinė nepatvirtino ginčo prekių pateikimo paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja kitų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus TM nepateikė.
Šiuo atveju skolos muitinei atsiradimas siejamas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą. Prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja minėtas straipsnis, o UAB „Morigana“ neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.
Teigia, kad Vilniaus TM nustatė, jog ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą, nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Taigi, muitinė iš esmės negalėjo šioms prekėms taikyti priežiūros priemonių, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl laikytina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.
Atkreipia dėmesį, kad, kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies (a), (b) ar (c) punktuose. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad procedūros vykdytoja – pareiškėja, turinti vykdyti pareigas, susijusias su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, laikoma skolininke, o prekių vežėjas UAB „Dagana“, priėmusi prekes, žinojo, kad prekėms įforminta muitinio tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją, kuri turi būti užbaigta paskirties muitinės įstaigoje, ir kuri, nepateikusi krovinio paskirties muitinės įstaigai, taip pat laikoma skolininke. Pagal SMK 84 straipsnį, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą. Tad pareiškėja ir UAB „Dagana“ laikytinos solidariomis skolininkėmis muitinei.
Pažymi, kad pareiškėja klaidina teismą teigdama, jog prekės buvo iškrautos Latvijos Respublikoje, nes tokią informaciją savo atsakyme muitinei pateikė prekių vežėja UAB „Dagana“. Vežėja nurodė, kad krovinys buvo nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją pagal „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą, pateikė tai patvirtinančių dokumentų (sutarties, nurodymo, CMR važtaraščio) kopijas. Be to, Latvijos muitinė informavo atsakovę, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir joms nebuvo atlikti muitinės importo formalumai.
Teigia, kad nei tranzito deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), nei CMR važtaraštyje Nr. RGC-1030/01 (2019 m. spalio 30 d.) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra nurodyta nei prekių vežėju, nei jų gavėju, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.
Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad Vilniaus TM skundžiamas sprendimas priimtas ultra vires, kadangi, pasak pareiškėjos, skolos atsiradimą sąlygojantys veiksniai buvo įvykdyti Latvijos Respublikoje. Nurodo, kad pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta, arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Šiuo atveju prekių paėmimo iš muitinės priežiūros konkreti vieta nėra nustatyta, todėl laikytina, kad skola atsirado išvykimo valstybės narės muitinėje, kurioje buvo įforminta tranzito procedūra, t. y. nagrinėjamu atveju skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.
Taip pat nurodo, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Šiuo atveju UAB „Morigana“ mokesčio, susijusio su paskirta bauda, nesumokėjo, neįvykdė įstatyme įtvirtintos privalomosios sąlygos, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos atleidimo nuo baudos.
Mano, kad priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturi būti panaikinti.
Atsakovas Muitinės departamentas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Bulgarijos Respublikos muitinės administracija 2020 m. sausio 9 d. informavo Lietuvos muitinę, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 Deklaraciją, buvo neteisingai užbaigta ir minėtoje tranzito deklaracijoje nurodytos prekės muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, o transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų. Pažymi, kad pareiškėja UAB „Morigana“ Vilniaus teritorinei muitinei prašant nepateikė dokumentų, patvirtinančių įvykdytą prekių pervežimą.
Paaiškina, kad UAB „Dagana“ informavo Vilniaus TM, jog krovinys, deklaruotas tranzito Deklaracijoje, buvo nugabentas ne gavėjui Serbijoje, o į Latviją, adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad nurodymą pakeisti maršrutą gavo iš prekių gabenimą užsakiusios (duomenys neskelbtini) bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė prekes pristatyti SIA „(duomenys neskelbtini)“. UAB „Dagana“ prekių pristatymą minėtai įmonei grindė pateikta CMR važtaraščio su Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ spaudu kopija. Tačiau Vilniaus TM gavo informacijos iš Latvijos muitinės administracijos, kad prekės pagal Deklaraciją Latvijos muitinės kontrolei nebuvo pateiktos, be to, įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ nebevykdo veiklos nuo 2018 m., o 2020 m. ji apskritai likviduota. Kadangi alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų muitinei nebuvo pateikta, todėl Vilniaus TM, atlikusi išsamų tyrimą, priėmė Sprendimą Nr. 18KP-16-380.
Paaiškina, kad Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti alternatyvūs Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai, kuomet tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas pateikia vieną iš nurodytų dokumentų. Pažymi, kad šis dokumentų sąrašas yra baigtinis ir tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
Muitinės departamentas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Vilniaus TM netinkamai nustatė solidarius skolininkus ir tuo pažeidė objektyvumo principą, kadangi pagal SMK Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą bei nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o taip pat prekių vežėjas ir gavėjas, kuris priima jas žinodamas, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsako už visų prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Nurodo, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nėra prekių vežėja ar gavėja, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jos pripažinimo solidaria skolininke muitinei.
Taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Vilniaus TM neturėjo kompetencijos jos atžvilgiu registruoti skolą muitinei, kadangi skolos atsiradimą lemiantys veiksmai užfiksuoti Latvijoje. Tačiau pagal SMK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei negalima nustatyti, tada skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra. Kadangi šiuo atveju Latvijos muitinės kontrolei prekės nebuvo pateiktos, o nagrinėjamu atveju nenustatyta vieta, kurioje įvykdyti skolos atsiradimą lėmę veiksmai, todėl tranzito procedūra pagal Deklaraciją įforminta krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ ir pagrįstai konstatuota, kad skola muitinei atsirado Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.
Akcentuoja, kad nesutinka su pareiškėjos prašymu atleisti ją nuo paskirtos baudos pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, kadangi nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs paskirtą mokestį ar šio mokesčio mokėjimo terminas atidėtas arba išdėstytas. Šiuo atveju pareiškėja nėra sumokėjusi minėto mokesčio, todėl nėra pagrindo jos atleisti nuo paskirtos baudos.
Mano, kad priimti skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl neturi būti panaikinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur bauda, taip pat dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo patvirtintas skundžiamas Vilniaus TM sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. sausio 21 d. gavo Muitinės departamento 2020 m. sausio 20 d. raštą Nr. (20.3/15)3B-401, kuriuo persiųstas Bulgarijos Respublikos muitinės administracijos 2020 m. sausio 9 d. raštas Nr. 32-6745, kuriame pranešama, kad Bulgarijos muitinėje neteisėtai (per klaidą) buvo užbaigtos Sąjungos tranzito procedūros, vykdytos pagal penkias T1 tranzito deklaracijas, įskaitant ir tranzito deklaraciją T1 Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.). Bulgarijos muitinė informavo, kad prekės „cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas) /404A, 407C, RJ34A, R32“, kurios buvo deklaruotos nurodytoje tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje Bulgarijoje bei, kad transporto priemonė, gabenusi šias prekes, nekirto Bulgarijos Respublikos sienų.
Vilniaus teritorinė muitinė atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad 2019 m. spalio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlyje, užbaigiant prekių laikinąjį saugojimą pagal 2019 m. spalio 25 d. laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. 19LTVR5000LS0634C1, krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“ įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Deklaracijoje deklaruotos prekės – cheminiai preparatai pramonės įrenginiams (freonas), prekių siuntėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių gavėjas – (duomenys neskelbtini) įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2019 m. lapkričio 7 d. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal pateiktą 2019 m. spalio 30 d. CMR Nr. RGC-1030/01, kuriame vežėju nurodyta įmonė UAB „Dagana“. Tranzito procedūros vykdytoja, t. y. pareiškėja, nurodyta kaip turinti leidimą naudoti Bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūrų vykdymui. Krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą „(duomenys neskelbtini)“ ir išleistas į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės plombų numeriai – K927746 ir K927747. Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 buvo užbaigta Bulgarijos muitinės poste ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai (per klaidą).
Vilniaus TM pagal gautą informaciją pradėjo tyrimą ir informavo apie tai pareiškėją, prašydama jos pateikti dokumentus, patvirtinančius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. UAB „Morgana“ 2020 m. vasario 5 d. ir 2020 m. vasario 19 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad kreipėsi į vežėją UAB „Dagana“ dėl prekių gabenimo maršruto ir dėl CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su gavėjo spaudu apie įvykdytą prekių pervežimą kopijos gavimo, tačiau negavo atsakymo ir prašomų dokumentų.
Tyrimo metu Vilniaus TM nustatė, kad UAB „Dagana“, priėmusi krovinį pagal CMR važtaraštį Nr. RGC-1030/01, patvirtino tai įmonės antspaudu ir parašu CMR 23-iajame langelyje. Be to, UAB „Dagana“ turėjo vykdyti prekių pervežimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio į paskirties muitinės įstaigą, kurios pavadinimas MP „(duomenys neskelbtini)“ ir kodas (duomenys neskelbtini) nurodyti CMR 13-iajame langelyje. Todėl Vilniaus TM 2020 m. sausio 24 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1561 kreipėsi į UAB „Dagana“, prašydama pateikti informaciją, kas pateikė užsakymą krovinio pervežimui, kur ir kada buvo pristatytas bei iškrautas minėtas krovinys, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, bei pateikti visą turimą informaciją, susijusią su minėtų prekių gabenimu, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad prekės buvo pristatytos į muitinės įstaigą.
Tačiau UAB „Dagana“ 2020 m. kovo 12 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad krovinys, deklaruotas T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nugabentas ne į Serbiją, o į Latviją, ir iškrautas adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat paaiškino, kad nurodymą pakeisti maršrutą ir nuvežti prekes į Latviją ji gavo iš įmonės, užsakiusios prekių gabenimą – „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu, t. y. į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“. UAB „Dagana“ taip pat pateikė 2019 m. spalio 28 d. sutartį, sudarytą su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dėl prekių gabenimo, bei šios įmonės 2019 m. lapkričio 6 d. nurodymą be numerio dėl maršruto pakeitimo. Papildomai vežėjas pateikė ir CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ parašu, data ir antspaudu, uždėtais CMR važtaračio 24-ajame langelyje, kopija.
Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi minėtus dokumentus, 2020 m. balandžio 3 d. raštu kreipėsi į Latvijos muitinės administraciją, prašydama atlikti tyrimą ir nustatyti, ar įmonė SIA „(duomenys neskelbtini)“ gavo minėtas prekes, taip pat, ar prekės buvo deklaruotos muitinėje.
Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. pateikė atsakymą, nurodydama, kad prekės pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 nebuvo pateiktos Latvijos muitinei. Be to, informavo, kad neturi duomenų, jog prekės būtų importuotos Latvijos teritorijoje. Papildomai pažymėjo, kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 m. vasario 4 d. įmonė apskritai likviduota.
Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė, įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-16-380, kuriuo nusprendė pripažinti, jog už tinkamai neįvykdytą tranzito procedūrą, vykdytą pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 (2019 m. spalio 30 d.), atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM. Skolos muitinei atsiradimo diena laikytina 2019 m. lapkričio 8 d., skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona. Solidarūs skolininkai – UAB ,,Morigana“ ir UAB ,,Dagana“. Sprendimu nuspręsta skirti solidariems skolininkams 1 581 Eur baudos. Taip pat Vilniaus TM 2020 m. birželio 11 d. pranešimu Nr. 297 informavo, kad įtraukė į apskaitą solidariems skolininkams 2020 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. KP-16-380 apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. papildomai priskaičiavo 41 Eur muito delspinigių ir 768 Eur PVM delspinigių.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus TM sprendimu, 2020 m. liepos 3 d. pateikė skundą Muitinės departamentui, prašydama panaikinti Vilniaus TM sprendimą arba atleisti pareiškėją nuo baudos.
Muitinės departamentas 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“, kuriuo nusprendė patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 3 561 Eur muito, 12 253 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir skirta 1 581 Eur bauda.
Pareiškėja nesutinka su priimtais Vilniaus TM ir Muitinės departamento sprendimais, kadangi mano, jog buvo netinkamai nustatyti solidarūs skolininkai, neįtraukiant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko buvo pažeistas objektyvumo principas. Taip pat teigia, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu priiminėti sprendimų, susijusių su mokestinės prievolės nustatymu, kadangi iškrovimo metu prekės fiziškai buvo Latvijoje, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu, dėl to Vilniaus TM sprendimas priimtas veikiant ultra vires. Be to, mano, kad tuo atveju, jei sprendimai bus pripažinti pagrįstais, ji turėtų būti atleista nuo baudos MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus TM 2020 m. birželio 4 d. sprendimu 18KP-16-380 pareiškėjai apskaičiavo ir įregistravo muito, importo PVM ir delspinigių mokestinę prievolę, taip pat už padarytą pažeidimą skyrė baudą.
Teismas pažymi, kad ginčui aktualus 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas, nustatantis bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms. Šio kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Taip pat įtvirtinta taisyklė, kad ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.
Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Taip pat minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.
Byloje nėra ginčo, kad UAB „Morigana“ yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktais, ji atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi.
Pareiškėja skunde teigia, kad, nors ji ir neginčija savo atsakomybės dėl neįvykdytos Sąjungos tranzito procedūros, tačiau mano, kad Vilniaus TM, priimdama skundžiamą sprendimą, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principą, kadangi skolininke turėtų būti pripažįstama ir (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruota bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.
Taigi, minėto straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
Iš byloje pateiktos tranzito T1 deklaracijos Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8 matyti, kad siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavėjas – įmonė „(duomenys neskelbtini)“; taip pat iš 2019 m. spalio 30 d. CMR važtaraščio Nr. RGC-1030/01 matyti, kad prekių gavėja nurodoma „(duomenys neskelbtini) gavėja – įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau šiuo atveju pareiškėja nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentui, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekės, deklaruotos tranzito procedūrai pagal tranzito T1 deklaraciją Nr. MRN19LTVR500016E4F3C8, iš tiesų buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti ir pasiekė gavėją.
Pareiškėja nepateikė jokių kitų tinkamų įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą. Šiuo atveju net ir pati Latvijos muitinė, atlikusi tyrimą, nurodė, jog tranzito procedūra užbaigta neteisingai, tačiau pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė jokiais papildomais duomenimis. Pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti tinkamus įrodymus, pagrindžiančius tranzito procedūros užbaigimą, tačiau tai padaryta nebuvo (pareiga pateikti tinkamus įrodymus tenka būtent pareiškėjai). Be to, Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimą, papildomai prašė ir vežėjų pateikti informaciją, ar prekės buvo pristatytos į paskirties vietą, tačiau UAB „Dagana“ tik informavo, kad prekės pagal Deklaraciją buvo iškrautos Latvijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tokį nurodymą pakeisti maršrutą ji gavo iš „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė pervežti krovinį nauju maršrutu – į bendrovę SIA „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu adresu Latvijoje. UAB „Dagana“ pateikė sutartį dėl prekių gabenimo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateikė CMR su (duomenys neskelbtini) įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ parašu, data ir antspaudu.
Tačiau Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 20 d. raštu informavo Vilniaus TM, kad prekės pagal minėtą tranzito deklaraciją nebuvo pateiktos Latvijos muitinei ir nebuvo importuotos jos teritorijoje. Be to, pateikė informaciją, kad bendrovės SIA „(duomenys neskelbtini)“ veikla nutraukta 2018 metais, o 2020 metais ji apskritai likviduota.
Kaip minėta aukščiau, SMK 233 straipsnio 1 dalis nustato, kad būtent Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai bei už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi, o to paties straipsnio 3 dalis įtvirtina prekių vežėjo arba gavėjo, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, atsakomybę už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. SMK 84 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.
Taigi jokie byloje esantys duomenys nepagrindžia pareiškėjos teiginių, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti įtraukta kaip solidari skolininkė, kadangi dokumentuose ji nėra įrašyta nei kaip prekių vežėja, nei kaip gavėja. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog Vilniaus TM nustatė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie tranzito muitinės procedūros pažeidimo, nesuteikia pagrindo pripažinti ją solidaria skolininke, kadangi to nenumato teisinis reglamentavimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nei pareiškėja, nei UAB „Dagana“ nepateikė duomenų, patvirtinančių apie realų prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai jas abi pripažino solidariomis skolininkėmis.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo kompetencijos pareiškėjos atžvilgiu priimti sprendimo, susijusio su mokestinės prievolės nustatymu, kadangi iškrovimo metu prekės fiziškai buvo Latvijoje, todėl jos negali būti Lietuvos Respublikos PVM objektu, dėl to Vilniaus TM sprendimas priimtas veikiant ultra vires.
Tačiau nesutiktina ir su šiais pareiškėjos teiginiais.
Sąjungos muitinės kodekso 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedūra buvo įvykdyta arba jeigu laikinasis saugojimas nebuvo tinkamai užbaigtas, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei neįmanoma nustatyti per konkretų terminą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra arba kurioje jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją taikant tą procedūrą, arba kurioje jos buvo laikinai saugomos.
Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad Latvijos muitinės administracija 2020 m. balandžio 17 d. informavo Vilniaus TM, jog prekės, deklaruotos tranzito T1 deklaracijoje Nr. 19LTVR500016E4F3C8, nebuvo pateiktos Latvijos muitinės kontrolei, taip pat ji neturi duomenų, kad prekės apskritai buvo importuotos Latvijos Respublikos teritorijoje. Taip pat, kaip nustatyta, Bulgarijos muitinė 2020 m. sausio 9 d. raštu informavo Vilniaus TM, jog transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nekirto Bulgarijos Respublikos sienų, o taip pat ir Serbijos muitinės administracija 2020 m. birželio 12 d. informavo Vilniaus TM, kad (duomenys neskelbtini) įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ yra aiškiai nurodžiusi, jog niekada negavo prekių pagal tranzito T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8. Teismas atkreipia dėmesį, kad šių nustatytų aplinkybių jokiais papildomais duomenimis nepaneigė ir pati pareiškėja.
Šiuo atveju, kadangi nėra nustatyta tiksli prekių paėmimo iš muitinės priežiūros data, taip pat ir jų iškrovimo vieta, todėl laikytina, kad skolos atsiradimą lemiantys veiksmai nebuvo įvykdyti Latvijos Respublikoje, kaip teigia pareiškėja. Tad teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, jog Sąjungos tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8 įforminta krovinių poste „(duomenys neskelbtini)“, t. y. skola muitinei atsirado būtent Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės apie neteisingai užbaigtas Sąjungos tranzito procedūras, įskaitant ir pagal T1 deklaraciją Nr. 19LTVR500016E4F3C8, įrodo, jog Vilniaus teritorinė muitinė turėjo pagrindą paskirti pareiškėjai mokestinę prievolę muitinei, t. y. 3 561 Eur muito, 12 253 Eur PVM, 41 Eur muito delspinigių, 768 Eur PVM delspinigių ir 1 581 Eur baudą, taip pat konstatuotina, kad UAB „Morigana“, kaip procedūros vykdytoja, turėjusi įvykdyti prievoles, susijusias su tinkamai įformintomis muitinės procedūromis ir tinkamu tranzito procedūrų taikymu, teisėtai laikoma solidaria skolininke.
Pareiškėja taip pat mano, kad yra pagrindas atleisti ją nuo paskirtos baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.
MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai nustato, kad atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra tuomet, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, taip pat, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Pažymėtina, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo nuo baudos, pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie paskirtos baudos ar sumos sumokėjimą, taip pat ji neatitinka ir kitų kriterijų, dėl kurių galėtų būti atleista nuo baudos, todėl darytina išvada, kad Vilniaus TM ir Muitinės departamentas pagrįstai neatleido pareiškėjos nuo baudos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal MAĮ 141 straipsnio 3 dalį nuo baudų mokesčių mokėtoją gali atleisti mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija; tad šį prašymą dėl atleidimo nuo baudos ji gali teikti mokesčių administratoriui.
Priimant skundžiamus sprendimus (2020 m. birželio 4 d. ir 2020 spalio 12 d.) galiojusios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) redakcijos (t. y. iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos, t. y. įsigaliojusios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijami aktai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Teismas, įvertinęs ginčijamus sprendimus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai sprendimų pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendimuose aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias teisės aktų nuostatas pareiškėja pažeidė.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Todėl naikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1A-190 „Dėl UAB „Morigana“ skundo“ ir Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-16-380 dalyje, kurioje skolininke muitinei pripažinta UAB „Morigana“ ir jai įregistruota mokestinė prievolė muitinei, pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos skundo, atmestinas ir jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Dagana“, dėl sprendimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Petkevičienė