Civilinė byla Nr. e2-240-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00094-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimas ir valdymas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo ir atsisakyta tvirtinti pareiškėjos kreditorinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Molupis ir Ko“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Molupis ir Ko“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas M. S.. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 8 d., 2020 m. liepos 27 d., 2020 m. liepos 28 d., 2020 m. spalio 5 d., 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimis patvirtinti kreditorių reikalavimai. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi įmonės pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas jos galutinis kreditorių sąrašas.
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Skolų administravimas ir valdymas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti terminą pareikšti prašymą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Molupis ir Ko“ bankroto byloje ir patvirtinti 32 759,99 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. su COMPAGNIE FRANCAISE DASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas (buvęs pavadinimas Coface SA Lietuvos filialas; Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas) sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią perėmė 32 759,99 Eur dydžio reikalavimo teisę į skolininkę BUAB „Molupis ir Ko“. Teigia, kad 2020 m. liepos 23 d. informavo skolininkės nemokumo administratorių apie perleistas reikalavimo teises, tačiau bankroto administratorius nurodė, kad pradinio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje nėra pateiktas. Prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir neatnaujino pareiškėjai praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi BUAB „Molupis ir Ko“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 25 d. Nutartyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos.
3.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors pareiškėja nurodo, jog reikalavimo teises į BUAB „Molupis ir Ko“ perėmė jau pasibaigus kreditinių reikalavimų pateikimo terminui, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartį pareiškėja su buvusiu kreditoriumi sudarė 2020 m. gegužės 22 d., o terminas kreditiniams reikalavimams pateikti suėjo 2020 m. gegužės 26 d. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėja UAB Skolų administravimas ir valdymas, tiek buvęs kreditorius COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas yra profesionalūs verslininkai, todėl privalo aktyviai rūpintis savo teisių ir interesų gynyba.
3.3. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad pareiškėjai perėmus buvusio kreditoriaus reikalavimo teises į skolininkę BUAB „Molupis ir Ko“ terminas kreditiniams reikalavimams pareikšti jau buvo besibaigiantis, tačiau, priešingai nei teigia pareiškėja, ji nebuvo aktyvi ir, teismo vertinimu, nepagrįstai delsė pareikšti kreditinį reikalavimą. Kaip nurodo pati pareiškėja, ji tik 2020 m. liepos 24 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams informavo nemokumo administratorių apie sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir tik dar po dviejų mėnesių, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškė kreditinį reikalavimą bei tik 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškė jį teismui.
3.4. Pareiškėjos teiginiai apie dokumentų rinkimą, bendravimą su pradiniu kreditoriumi, reikalavimo tikslinimą, nenustačius jokių objektyvių termino praleidimą galėjusių lemti priežasčių, nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėja neįrodė, kad visą laikotarpį nuo Reikalavimo teisių sutarties sudarymo iki kreditinio reikalavimo pareiškimo administratoriui, t. y. 4 mėnesius, objektyviai neturėjo galimybės tinkamai pasirūpinti savo interesais. Įvertinęs termino praleidimo trukmę, pareiškėjos argumentus, kuriais grindžiamos termino praleidimo priežastys, teismas padarė išvadą, kad įstatyme nustatytas terminas praleistas ženkliai, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepripažintinos pakankamomis konstatuoti, jog terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti praleistas dėl objektyvių priežasčių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė UAB Skolų administravimas ir valdymas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį dalyje, kurioje nuspręsta neatnaujinti pareiškėjai UAB Skolų administravimas ir valdymas praleisto termino kreditiniam reikalavimui pareikšti ir atsisakyti tvirtinti kreditinį reikalavimą ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareikšti prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje bei patvirtinti UAB Skolų administravimas ir valdymas 32 759,99 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje, įtraukti UAB Skolų administravimas ir valdymas į BUAB „Molupis ir Ko“ kreditorių sąrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad skolininkė BUAB „Molupis ir Ko“, į kurią pareiškėja įgijo reikalavimo teises, bankrutuoja ir juo labiau, kad pradinis kreditorius nėra pateikęs kreditorinio reikalavimo. Šį faktą pareiškėja sužinojo tik tada, kai pradėjo rengti skolininkams pranešimus dėl reikalavimo teisių perėmimo ir kreditoriaus pasikeitimo, ir tik iš viešai prieinamos informacijos. Nepaisant to, pareiškėja kiek įmanoma skubiai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad jo kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas skolininko bankroto byloje. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorius taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų tinkamai informavęs pradinį ar naująjį kreditorių (pareiškėją) apie skolininkei iškeltą bankroto bylą ir teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
4.2. Pareiškėja 2020 m. liepos 23 d. pranešimu informavo nemokumo administratorių apie kreditoriaus pasikeitimą, tačiau administratorius nurodė, kad pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkės bankroto byloje nėra pateiktas. 2020 m. rugsėjo 29 d. pareiškėja nemokumo administratoriui pateikė kreditorinį reikalavimą skolininkės bankroto byloje. Vėliau vyko komunikavimas su administratoriumi, papildomų dokumentų rinkimas iš pradinio kreditoriaus ir teikimas administratoriui, kreditorinio reikalavimo tikslinimas administratoriaus prašymu, o galiausiai nemokumo administratorius atsisakė ji patvirtinti nurodydamas, kad trūksta duomenų ir pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nesielgė pasyviai, o aktyviai bendravo. Duomenų gavimą iš pirminio kreditoriaus apsunkino šalyje paskelbtas karantinas. Nemokumo administratorius nei karto neužsiminė apeliantei apie tai, kad jos kreditorinis reikalavimas gali būti nepatvirtintas dėl to, kad jam pareikšti yra praleistas terminas.
4.3. Pareiškėja ta pačia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsigijo ne tik reikalavimo teises į BUAB „Molupis ir Ko“, bet ir į dar keliasdešimt skolininkų, iš kurių net 18 yra bankrutuojantys ir 6 restruktūrizuojami ir visose skolininkų bankroto bei restruktūrizavimo bylose (išskyrus BUAB „Molupis ir Ko“) buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas. Pažymėjo, kad nei vieno skolininko bankroto ar restruktūrizavimo byloje nekilo jokių problemų dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškėjai pakako kreiptis į skolininko nemokumo administratorių, kuris pateikė teismui prašymą tvirtinti kreditorinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja tikėjosi, kad ir BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje pakaks kreiptis į nemokumo administratorių, siekiant pasitvirtinti kreditorinį reikalavimą. Kadangi Lietuvos teismuose turėtų būti formuojama vienoda praktika, tai susiklosčiusi situacija neturėtų būti vertinama skirtingai.
4.4. Teismų praktikoje taip pat aiškinama ir pripažįstama, kad prioritetas turi būti teikiamas pagrįsto kreditorinio reikalavimo tvirtinimui, o ne formaliam praleisto termino vertinimui. Atsisakymas patvirtinti pareikštą kreditorinį reikalavimą vien dėl praleisto procesinio termino, nenustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir bankroto procedūrų vykdymo tęstinumo pažeidimo, neatitiktų ne tik bankroto proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra užvilkintos skolininkės bankroto procedūros, ar kad atsirado kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Praleisto termino neatnaujinimas sukelia neproporcingus neigiamus padarinius terminą praleidusiai šaliai, kuri ne piktnaudžiavo savo teisėmis, o priešingai, siekė protingais ir įmanomais būdais pasitvirtinti kreditorinį reikalavimą. Todėl akivaizdu, kad skundžiama teismo nutartimi iš esmės buvo siekiama nubausti terminą praleidusią pareiškėją, o ne priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
4.5. Terminas praleistas vos kelis mėnesius, todėl toks praleidimas laikomas formaliu ir jokiais būdais nepaneigia skolos egzistavimo fakto.
5. BUAB „Molupis ir Ko“, atstovaujama nemokumo administratoriaus M. S., pateikė atsiliepimą į apeliantės UAB Skolų administravimas ir valdymas atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Argumentuodama, kad nežinojo apie skolininkei iškeltą bankroto bylą, apeliantė nenurodo konkrečios sužinojimo apie BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto bylos iškėlimą datos. Atskirasis skundas nėra konkretus, iš apeliantės argumentų neaišku nuo kokios datos, apeliantės nuomone, jai turėtų būti pradėtas skaičiuoti kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo terminas. Abstraktūs argumentai, nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti. Taip pat pažymėjo, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, darytina išvada, jog apeliantė apie BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto bylos iškėlimą sužinojo iki 2020 m. liepos 24 d. dienos. Tokia išvada darytina todėl, kad 2020 m. liepos 24 d. dieną apeliantė informavo nemokumo administratorių apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pažymėjo, kad tik dar po dviejų mėnesių, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d. apeliantė pareiškė kreditorinį reikalavimą, o 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą teismui. Taigi, akivaizdu, jog terminas buvo praleistas ženkliai net ir skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 24 d.
5.2. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, kad nemokumo administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų tinkamai informavęs pradinį ar naująjį kreditorių (pareiškėją) apie BUAB „Molupis ir Ko“ iškeltą bankroto bylą ir teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsikertant į tokius atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, jog (i) šioje byloje niekuomet nebuvo jokio ginčo dėl to, jog BUAB „Molupis ir Ko“ kreditoriai, buvo tinkamai informuoti apie bankroto procesą ir apie procesą žinojo; (ii) iš byloje surinktų įrodymų neabejotinai matyti, kad apeliantė apie bankroto procesą taip pat žinojo, nes nuo 2020 m. liepos 24 d. komunikavo su nemokumo administratoriumi.
5.3. Apeliantė argumentuoja, jog pradinis kreditorius jos neinformavo apie vykstantį bankroto procesą ir apie tai, kad jame nėra pareikštas pradinio kreditoriaus finansinis reikalavimas. Vienas iš reikalavimo teisę patvirtinančių dokumentų, kai reikalavimo teisė perleidžiama į bankrutuojantį juridinį asmenį, yra teismo nutartis, kuria yra patvirtintas pirminio kreditoriaus finansinis reikalavimas (jeigu tai buvo padaryta). Pažymėtina, kad tuo atveju jei pirminis kreditorius nutylėjo, kad BUAB „Molupis ir Ko“ yra bankrutuojantis juridinis asmuo ir neperdavė naujajam kreditoriui pilnos informacijos susijusios su BUAB „Molupis ir Ko“, nutylėjo, kad finansinis reikalavimas bankroto byloje nebuvo pareikštas, tai apeliantė turi teisę reikšti pretenzijas pirminiam kreditoriui arba kelti reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimo klausimą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodoma, kad pradinis kreditorius, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, turėjo informuoti ir pareiškėją apie skolininkei iškeltą bankroto bylą, o pareiškėja, profesionali verslininkė, užsiimanti skolų išieškojimo, administravimo ir valdymo veikla, turėjo pasirūpinti tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises. Reikalavimo teisės perleidimas nesudaro pagrindo kreditoriaus finansinio reikalavimo pateikimo terminus pradėti skaičiuoti iš naujo.
5.4. Pareiškėja teigia, jog ji kiek įmanoma skubiai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad jos kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas bendrovės bankroto byloje. Nemokumo administratoriaus manymu, nėra pagrindo tokiai išvadai, nes iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kreditorius pirmą kartą apie reikalavimo teisės perleidimą administratorių informavo 2020 m. liepos 24 d., t. y. maždaug po dviejų mėnesių po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo (kuri buvo sudaryta 2020 m. gegužės 22 d.). Net jei iš tiesų, apeliantė apie BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto procesą būtų sužinojusi 2020 m. liepos mėnesį, kaip ji pati teigia, tai net ir tokiu atveju, pažymėtina, jog prašymą patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą apeliantė pareiškė ženkliai praleidusi terminą. Po dviejų mėnesių, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., pareiškė kreditorinį reikalavimą, kurį pateikė administratoriui, bei tik 2020 m. lapkričio 19 d. pareiškė jį teismui. Taip pat apeliantė nenurodo kuo pasireiškė dokumentų gavimo apsunkinimas ir kuo tai buvo susiję su Lietuvoje paskelbtu karantinu.
5.5. Ta aplinkybė, kad apeliantės kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti kitose bylose negali turėti įtakos / reikšmės sprendžiant dėl jos finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrindų šioje byloje. Pažymėtina, kad praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimas ar kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimas vienoje byloje, nesudaro jokio pagrindo teigti, kad kitose (nesusijusiose) bylose teismai automatiškai privalo atnaujinti terminus ir / ar patvirtinti iš kitų sandorių ir kitais pagrindais atsiradusius finansinius reikalavimus. Šioje byloje nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad tapačios situacijos skirtinguose teismuose buvo ar yra aiškinamos ir vertinamos skirtingai.
5.6. Apeliantė pagrįstai teigia, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis. Tačiau, vertinant tokius apeliantės argumentus, pažymėtina, kad apeliantė siekdama, jog praleistas terminas būtų atnaujintas, privalo nurodyti svarbias tokio termino praleidimo priežastis.
5.7. Apeliantė, prašydama pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, neatkreipia dėmesio į tai, kad nemokumo administratorius nesutiko su pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimu ne tik dėl to, kad ji yra praleidusi reikalavimo pateikimo terminą. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teismui yra išdėstęs išsamius argumentus, dėl kurių jis išreiškė nesutikimą su pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimu iš esmės, taigi pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimas negali būti išspręstas iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria yra netenkintas pareiškėjo prašymas dėl termino pareikšti kreditorinius reikalavimus BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliantės nurodomus argumentus ir apeliantės nurodomas priežastis, dėl kurių pastaroji praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, pripažino, kad apeliantės nurodomos priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl jos prašymą atmetė.
8. Kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 41 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus įstatyme nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje (teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis).
9. Teismų praktikoje sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas; sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-143/2014). Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, būtent suinteresuoti asmenys turi įrodyti, kad buvo rūpestingi, domėjosi savo skolininko padėtimi (ypač atsižvelgiant į finansinio reikalavimo atsiradimo laiką) ir dėl objektyvių kliūčių negalėjo pateikti savo finansinio reikalavimo laiku (CPK 178 straipsnis). Kuo ilgesnis yra termino finansiniam reikalavimui pateikti praleidimo laikotarpis, tuo objektyvesnės priežastys, pateisinančios pažeidimą, turi egzistuoti, kad būtų pripažinta, jog finansinis reikalavimas gali būti priimtas tvirtinti.
10. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodė, kad Reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad skolininkė BUAB „Molupis ir Ko“, į kurią pareiškėja įgijo reikalavimo teises, bankrutuoja ir juo labiau, kad pradinis kreditorius nėra pateikęs kreditorinio reikalavimo. Šį faktą pareiškėja sužinojo tik tada, kai pradėjo rengti skolininkams pranešimus dėl reikalavimo teisių perėmimo ir kreditoriaus pasikeitimo, ir tik iš viešai prieinamos informacijos. Nepaisant to, pareiškėja kiek įmanoma skubiai ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad kreditorinis reikalavimas būtų patvirtintas skolininko bankroto byloje. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorius taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis būtų tinkamai informavęs pradinį ar naująjį kreditorių (pareiškėją) apie skolininkei iškeltą bankroto bylą ir teismo nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1733-524/2017 (naujas Nr. B2-172-524/2020) buvo iškelta restruktūrizavimo byla BUAB ,,Molupis ir Ko“, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 22 d. Restruktūrizavimo byloje 2018 m. kovo 6 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ 18 142,51 Eur finansinis reikalavimas ir AB „Ventus-Nafta“ 28 125,82 Eur finansinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi restruktūrizavimo byloje patvirtintas kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR 17 855 Eur finansinis reikalavimas ir iki 10 270,82 Eur sumažintas kreditorės AB „Ventus Nafta“ reikalavimas, nes COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR pagal 2015 m. lapkričio 25 d. draudimo sutartį GAC Nr. 2446/15 sumokėjo draudėjui AB „Ventus Nafta“ 17 855 Eur draudimo išmoką dėl BUAB „Molupis ir Ko“ skolos. Restruktūrizavimo byloje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 34 428,18 Eur dydžio kreditoriaus COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR reikalavimas ir patikslintas 1 569,33 Eur dydžio kreditorės UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ finansinis reikalavimas, nes COMPAGNIE FRANCAISE D‘ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR išmokėjo 16 573,18 Eur dydžio draudimo išmoką kreditorei UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ pagal 2017 m. gegužės 30 d. draudimo sutartį.
12. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pradinis kreditorius restruktūrizavimo byloje aktyviai dalyvavo ir siekė įgyvendinti savo teises ir apginti savo interesus. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi BUAB ,,Molupis ir Ko“ restruktūrizavimo byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 12 d. Abejones, kad aukščiau nurodyti kreditoriai galėjo nežinoti apie restruktūrizavimo bylos galimą nutraukimą, pašalina LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 21 d. teismo pranešimu civilinėje byloje Nr. B2-172-524/2020 bylos šalys buvo informuotos apie tai, kad Klaipėdos apygardos teisme (Herkaus Manto g. 26, Klaipėda) teisėja Erika Misiūnienė 2020 m. vasario mėn. 3 d. 9:00 val. rašytinio proceso tvarka nagrinės restruktūrizuojamos BUAB „Molupis ir Ko“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ prašymą dėl BUAB „Molupis ir Ko“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Tuo pačiu pranešimu administratorė įpareigota pranešti kreditoriams apie pateiktą prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir numatytą teismo posėdį byloje, bei teismui pateikti informavimą patvirtinančius dokumentus. Be to, tą pačią dieną pranešimas buvo paviešintas specialiame interneto tinklapyje. Iki bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka dienos restruktūrizavimo administratorė pateikė įrodymus, kad visiems bendrovės kreditoriams (tame tarpe ir aukščiau nurodytiems) buvo pranešta apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. O susipažinus su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria BUAB „Molupis ir Ko“ nutraukta restruktūrizavimo byla nustatyta, kad atsakovės hipotekos kreditorius AS Citadele bankas pateikė restruktūrizavimo administratorei duomenis, jog atsakovė 2019 m. spalio 1 d. turėjo sumokėti 78 630 Eur, tačiau 2019 m. gruodžio 5 d. minėta suma kreditoriui nėra sumokėta. Iš restruktūrizavimo administratorės papildomai pateiktų dokumentų matyti, jog minėtą ketvirtį atsakovė iš viso turėjo pervesti kreditoriams 85 514 Eur, tačiau hipotekos kreditoriui sumokėta tik 5 095,73 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui sumokėta 4 164,87 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog atsakovės 2019 m. 3 ketvirčio mokėjimai kreditoriams turėjo būti įvykdyti iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau 2020 m. sausio 1 d. minėti reikalavimai nebuvo įvykdyti. Kadangi restruktūrizavimo planas nevykdomas nuo 2019 m. spalio 1 d., teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas restruktūrizavimo bylą nutraukti.
13. Dar daugiau, prieš pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos BUAB „Molupis ir Ko“ teismui, bendrovės vadovė visiems bendrovės kreditoriams registruotu laišku išsiuntė 2020 m. vasario 10 d. pranešimą apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą. Toks pranešimas buvo išsiųstas ir kreditoriams UAB „Maisto pramonės logistikos grupė“ bei AB ORLEN Baltics retail, kurio kreditorinis reikalavimas patvirtintas BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto byloje. Todėl manytina, kad bendrovė apdraudusi aukščiau nurodytų kreditorių prekinius kreditus galimai žinojo apie tai, kad skolininkei keliama ar planuojama iškelti bankroto byla dar nuo 2020 m. vasario 10 d., todėl nepateikusi prašymo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes.
14. Iš aukščiau nurodomų duomenų yra akivaizdu, kad pradinis kreditorius žinojo apie restruktūrizavimo bylos nutraukimą tuo pagrindu, kad nėra vykdomas restruktūrizavimo planas, t. y. nustatytais terminais nėra atsiskaitoma su kreditoriais. Atitinkamai restruktūrizavimo byloje dalyvaujantys kreditoriai iš šių aplinkybių turėjo suprasti, kad BUAB „Molupis ir Ko“ susidūrė su ne laikino pobūdžio finansiniai sunkumais, todėl tikėtina, kad nurodytai bendrovei bus keliama bankroto byla. Taigi, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutarties ir nemokumo administratoriaus nurodomais argumentais, kad būtent pradinis kreditorius, sudarydamas reikalavimo teisių perleidimo sutartį, turėjo informuoti pareiškėją apie skolininkei iškeltą bankroto bylą.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nenurodė jokios konkrečios datos, konkrečių aplinkybių nuo kada ji sužinojo apie BUAB „Molupis ir Ko“ iškeltą bankroto bylą. Nagrinėjamu aspektu pripažintina, kad atskirasis skundas yra grindžiamas abstrakčiais argumentais, kadangi net nėra galimybės konkrečiai nustatyti nuo kada apeliantei tūrėtų būti skaičiuojamas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti ir kiek jis yra praleistas.
16. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad perėmus kreditorinį reikalavimą į skolininką, skolininkas privalo būti informuojamas pranešimu apie kreditoriaus pasikeitimą (CK 6.109 straipsnis). Ir nors įstatymas nenumato konkretaus termino per kiek laiko nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo skolininkas turi būti informuotas apie reikalavimo perleidimą, CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantė bando įrodyti, kad ji nieko nežinojo apie tai, kad Reikalavimų perleidimo sutartimi ji įgijo reikalavimo teisę į skolininkę, kuriai yra iškelta bankroto byla. Tokiu būdu, tikėtina, kad apeliantė pranešimą skolininkei būtų siuntusi įprastu jos registruotos buveinės adresu, elektroniniu paštu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iš apeliantės pusės bent kokie aktyvūs veiksmai, siekiant informuoti skolininkę apie reikalavimų perėmimą, buvo atliekami iki 2020 m. liepos 24 d., t. y. iki tos dienos, kai apeliantę atstovaujanti advokatė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą išsiuntė tiesiogiai paskirtam nemokumo administratoriui. Šios aplinkybės tik dar labiau patvirtina įtarimą, kad apeliantė apie skolininkei iškeltą bankroto bylą sužinojo gerokai anksčiau nei bando teigti.
17. Apeliantė taip pat nurodo, kad priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nesielgė pasyviai, o aktyviai bendravo. Duomenų gavimą iš pirminio kreditoriaus apsunkino šalyje paskelbtas karantinas. Nemokumo administratorius nei karto neužsiminė apeliantei apie tai, kad jos kreditorinis reikalavimas gali būti nepatvirtintas dėl to, kad jam pareikšti yra praleistas terminas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija taip pat sutikti negali.
18. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė dar prieš išsiųsdama pranešimą nemokumo administratoriui apie reikalavimo perėmimą kreipėsi profesionalios teisinės pagalbos į advokatę, kuriai turėtų būti žinomos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos. Todėl tokiu atveju nemokumo administratorius neturi pareigos informuoti profesionalaus teisininko, atstovaujančio apeliantės interesus, apie tai, kad apeliantė praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir aiškinti iš to kilsiančias pasekmes. Todėl net ir tuo atveju jei apeliantė išties apie BUAB „Molupis ir Ko“ bankroto procesą būtų sužinojusi 2020 m. liepos mėnesį, ji galėjo iš karto kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Juolab kad, kaip pati apeliantė teigia, ji rinko įrodymus, kurių bankroto administratoriui trūko, tačiau į teismą kreipėsi dar po beveik 4 mėnesių. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvoje paskelbtas karantinas negalėjo turėti įtakos duomenų gavimui iš pirminio kreditoriaus, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės atstovė su suinteresuotais asmenimis bendravo elektroniniu paštu.
19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nurodė, kad apeliantė ta pačia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsigijo ne tik reikalavimo teises į BUAB „Molupis ir Ko“, bet ir į dar keliasdešimt skolininkų, iš kurių net 18 yra bankrutuojantys ir 6 restruktūrizuojami ir visose skolininkų bankroto bei restruktūrizavimo bylose (išskyrus BUAB „Molupis ir Ko“) buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorinis reikalavimas. Kadangi Lietuvos teismuose turėtų būti formuojama vienoda praktika, tai tokia situacija neturėtų būti vertinama skirtingai.
20. Atsikertant į apeliantės argumentus dėl vienodos teismų praktikos formavimo, pasakytina, kad vienodą teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vykdydamas teisingumą – spręsdamas teisinius ginčus ir priimdamas sprendimus individualiose bylose. Nagrinėdamas bylą kasacinis teismas patikrina, ar žemesnės instancijos teismas nepadarė teisės aiškinimo ar taikymo klaidos. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
21. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodyto išaiškinimo, vien tik tas faktas, kad apeliantė dalyvauja ir kitose jos skolininkų bankroto bylose, prašydama patvirtinti reiškiamus kreditorinius reikalavimus, nesukuria pareigos pirmosios instancijos teismui automatiškai patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą ir šioje civilinėje byloje, kadangi šios nagrinėjamos bylos aplinkybės gali gerokai skirtis nuo kitų civilinių bylų, kuriuose apeliantė dalyvauja kaip kreditorė.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliantės argumentai buvus svarbių priežasčių, realiai sutrukdžiusių apeliantei laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, to nepatvirtina. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad apeliantės profesinė veikla yra skolų išieškojimas. Taigi apeliantei, kaip verslo subjektui, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, apdairumo standartai. Antra, net ir tuo atveju, jei apeliantė išties apie bankroto bylos iškėlimą sužinojo tik 2020 m. liepos 24 d., tai niekaip nepateisina, kad į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ji kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 19 d. Darytina išvada, kad apeliantė, praleidusi terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nesielgė apdairiai, o jos nurodomos priežastys, dėl kurių ji tą terminą praleido, nelaikytinos svarbiomis ir pateisinamomis.
23. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pateikti atnaujinimo. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie priimtos teismo nutarties neteisėtumą arba nepagrįstumą, todėl dėl jų plačiau teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. BUAB „Molupis ir Ko“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. S., pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame prašo priteisti iš apeliantės 468,27 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
25. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, BUAB „Molupis ir Ko“ patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. BUAB „Molupis ir Ko“ patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl priteistinos iš apeliantės bankrutavusios bendrovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
26. Apeliantė AB Skolų administravimas ir valdymas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės Skolų administravimas ir valdymas (juridinio asmens kodas 305438475) 468,27 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt septynis euro centus) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Molupis ir Ko“ (juridinio asmens kodas 179862629) naudai.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis
Antanas Rudzinskas