
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2015 m. liepos 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė V. B. skundo priėmimo klausimą
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-07-07 gautas V. B. skundas, kuriame jis teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2015-03-23 sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-908 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327-13).
Pareiškėjas ginčija Agentūros 2015-03-23 sprendimą, o pranešimą apie susidariusią skolą gavo 2015-04-25 (voko kopija). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2015-07-02 (skundą išsiuntė), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad ne kartą telefonu kreipėsi į atsakovę, su ja susirašinėjo elektroniniu paštu ir 2015-06-11 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė jo skundą nagrinėti. Pareiškėjo teigimu, jis terminą skundui paduoti praleido nežymiai dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir yra pagrindas jo prašymą tenkinti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, net ir skaičiuojant terminą skundui paduoti nuo 2015-04-25, matyti, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio būdą ir nesiekė operatyviai savo teisių ginti teismine tvarka, o, kaip pats nurodo, skambino į Agentūrą bei su ja susirašinėjo. Taigi, tokios aplinkybės yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, irgi negali būti vertinama kaip objektyvi, sutrukdžiusi jam su skundu tiesiogiai kreiptis į teismą. Pareiškėjas į Komisiją jau kreipėsi praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą ar į Komisiją ir nepasinaudojo sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas, be kita ko, naudojosi ir profesionalaus teisininko paslaugomis. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių objektyvių aplinkybių jis neskundė Agentūros sprendimo teismui jame nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti objektyviomis ir vertinti, kaip sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pats turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105–106 ir 149 straipsniais,
n u t a r ė:
Netenkinti V. B. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Atsisakyti priimti V. B. skundą.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžinti pareiškėjui V. B..
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui apduoti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė