Civilinė byla Nr. e2A-1179-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00077-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:                    2.4.2.10; 2.6.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danutės Gasiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NIMETUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų būstas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Zarasų rajono savivaldybės administracija, viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūra ir Centrinė projektų valdymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybų projektai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „NIMETUS“ 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Zarasų būstas“ 65 725,22 Eur skolos ir 1 487,70 Eur delspinigių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė Statybos rangos sutarties pagrindu atliko daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų iš viso 65 725,22 Eur sumai. Taip pat atsakovė turi sumokėti 1 043,35 Eur delspinigių už objektus (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 31 d. – 1 487,70 Eur delspinigių.

2.       Pareiškėjas Ž. B. kreipėsi į civilinę bylą Nr. e2-141-252-2019 nagrinėjantį Panevėžio apygardos teismą su prašymais „Dėl galimo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu“: 1) 2020 m. kovo 3 d. prašymu (dok. reg. Nr. 710), kuris buvo išspręstas teismo posėdyje 2020 m. vasario 5 d. protokoline nutartimi – atsisakyta įtraukti Ž. B. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2) 2020 m. balandžio 14 d. prašymu (dok. reg. Nr. 1905), kuris išspręstas Panevėžio apygardos teismo teisėjos priimta 2020 m. balandžio 15 d. rezoliucija – atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Ž. B., nes analogiškas prašymas išspręstas teismo posėdyje 2020 m. vasario 5 d. protokoline nutartimi, pareiškėjas nėra sutarties, dėl kurios teisme sprendžiamas ginčas, šalis. 3) 2020 m. gegužės 18 d. prašymu (dok. reg. Nr. 2473), kuris išspręstas teismo posėdyje 2020 m. birželio 26 d. protokoline nutartimi – prašymas atmestas, Ž. B. neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjas Ž. B. 2020 m. liepos 7 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. protokolinės nutarties, kuria atmestas prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (dok. reg. Nr. 3294).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir sprendimo esmė

3.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjo Ž. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. protokolinės nutarties atsisakė priimti, konstatavęs, jog protokolinės nutartys nėra skundžiamos atskiraisiais skundais ir pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką atsisakymas į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra apeliacijos objektas.

4.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės UAB „Zarasų būstas“ ieškovei UAB „NIMETUS“ 41 891,81 Eur skolos, 1 043,35 Eur delspinigių, suskaičiuotų nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2019 m. sausio 31 d. ir 1 487,70 Eur delspinigių, suskaičiuotų nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (44 422,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 400 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 1 233 Eur žyminio mokesčio. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio ir bylos dalį dėl 22 790,61 Eur skolos priteisimo nutraukė. 

5.       Teismas nustatė, kad 2017 m. kovo mėn. atsakovė Centrinė perkančioji organizacija (toliau ir – CPO) elektroniniame kataloge paskelbė užsakymą dėl numatomų įsigyti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbų. Ieškovė UAB „NIMETUS“ dalyvavo paskelbtame pirkime ir jį laimėjo. UAB „NIMETUS“ su partnerėmis UAB „Bendrieji statybų projektai“, UAB „Struktūra“ ir UAB „Zarasų būstas“ sudarė 2017 m. kovo 20 d. Sutartį Nr. CPO31390 (toliau – ir Pagrindinė sutartis) bei Papildomus susitarimus Nr.1, Nr. 3 ir Nr. 5 prie Pagrindinės sutarties. Pagrindinės sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad Sutarties kaina iš viso 306 069,50 Eur, kurią sudaro 252 950 Eur darbai ir 53 119,50 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau ir – PVM). Valstybės teikiamos paramos 15 procentų nuo kainos dalis sudaro 45 910 Eur. Gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), renovacijos kaina yra 142 657,79 Eur (projektavimo kaina  7 132,89 Eur), už atliktus darbus sumokėta 119 824,59 Eur, nesumokėta 22 833,20 Eur. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), renovacijos kaina yra 163 411,72 Eur (projektavimo kaina  8 170,59 Eur), už atliktus darbus sumokėta 135 741,11 Eur, nesumokėta 27 670,61 Eur. 

6.       Byloje nėra ginčo dėl šalių sudaryto Susitarimo Nr. 1, darbai atlikti ir už juos sumokėta. Taip pat byloje nėra ginčo dėl 22 790,61 Eur, sumokėtų už galutinį darbų atlikimą name (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas atsisakė ieškinio dalies dėl šios sumos priteisimo. Teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 22 790,61 Eur priteisimo iš atsakovės nutraukė.

7.       Byloje ginčas kilo dėl sumokėjimo už atlikus darbus pagal Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 bei Darbų priėmimo–pardavimo aktą Nr. 8 (toliau ir – Aktas Nr. 8) ir jo pagrindu išrašytas tris   2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūras: i) Nr. 0002247 dėl 980,18 Eur, ii) Nr. 0002248 dėl  1 832,85 Eur ir iii) Nr. 0002249 dėl 16 263,66 Eur. Papildomas susitarimas Nr. 3 buvo pasirašytas dėl 12 450,36 Eur vertės namo (duomenys neskelbtini) (toliau ir – ginčo namas) papildomų balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbų atlikimo. Papildomas susitarimas Nr. 5 pasirašytas dėl                    10 364,76 Eur vertės papildomų, didesnių kiekių nei nurodyta Techninėje specifikacijoje, ginčo namo sienų šiltinimo darbų atlikimo. Aktas Nr. 8 sudarytas dėl 19 076,69 Eur vertės atliktų statybos rangos darbų pagal Pagrindinę sutartį.

8.       Pagal Pagrindinės sutarties 2.1 papunktį ieškovė įsipareigojo parengti Sutarties priede – Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą bei atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos apmokėti. Ieškovė teigia, kad atsakovė Techninėje specifikacijoje nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius, todėl ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti Pagrindinę sutartį, privalėjo atlikti papildomus darbus, dėl to buvo pasirašyti Papildomi susitarimai. Pagrindine sutartimi yra taip pat pirkti ne tik statybos rangos darbai bet ir projektavimo paslaugos.

9.       Teismo vertinimu, užsakovė Techninėje specifikacijoje nurodė preliminarius kiekius, todėl ieškovė, atlikdama projektavimo darbus, turėjo pareigą ir teisę tikslinti kiekius projektavimo metu. Kadangi Pagrindinėje sutartyje nustatyta konkreti galutinė darbų kaina, todėl ją didinti yra tik išimtinė galimybė, kuri nurodyta Pagrindinės sutarties 11.6 ir 11.7 papunkčiuose. Papildomus, Pagrindinėje sutartyje nenumatytus, darbus užsakovas gali pirkti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) nustatyta tvarka. Šioje byloje yra aktualus ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies taikymas, t. y. kada rangovas prieina išvados, kad reikalingi papildomi darbai, kurie nėra nupirkti, jis apie tai privalo pranešti užsakovui. Šiuo atveju ieškovė laiku ir tinkamai informavo atsakovę dėl Papildomo susitarimo Nr. 5, pateikusi ekonominį pagrindimą, su kuriuo atsakovė sutiko ir Papildomą susitarimą Nr. 5.

10.       Papildomame susitarime Nr. 5 šalys susitarė, kad šiltinami ginčo namo plotai skiriasi nuo Techninėje specifikacijoje nurodytų kiekių – Techninėje specifikacijoje nurodyta 885 kv. m., o faktiškai yra 194,68 kv. m. daugiau. Pateiktame Ekonominiame pagrindime prie Papildomo susitarimo Nr. 5 nurodyta, kad ploto padidėjimas siekia 23 procentus, todėl būtinas pritarimas nenupirktiems darbams atlikti, nes jų neatlikus, namas nebus visiškai renovuotas. Papildomo susitarimo Nr. 5 4 punkte nurodyta, kad šis Susitarimas yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalis. Teismo posėdžio metu viešosios įstaigos (toliau ir – VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“ atstovas paaiškino, kad užsakovas, prieš pasirašydamas Susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo, turi gauti VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ pritarimą. Atsakovė dėl tokio pritarimo į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ kreipėsi po to, kai pasirašė Papildomą susitarimą. Atsakovė pripažino aplinkybę, kad į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nesikreipė, gavusi iš rangovo nuotraukas sutiko su padidėjusiu plotu ir pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 5 ir Ekonominį pagrindimą. Apšiltinimo plotus tikrino po to, kai pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Papildomame susitarime Nr. 5 yra nurodyta, jog jis yra neatskiriama Pagrindinės sutarties dalies, konstatavo, jog atsakovė sutiko modifikuoti Pagrindinę sutartį.

11.       Teismas nurodė, jog neturi teisinio pagrindo pripažinti Papildomą susitarimą Nr. 5 niekiniu nuo jo sudarymo momento, nes kaip pažymėjo Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-458-1120/2020, spręsdamas analogišką ginčą tarp tų pačių šalių, tik buvo renovuojami kiti namai. Atsakovė, pripažinusi aplinkybę, kad nesikreipė į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, kvestionuoja ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, bet priešieškinio nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siekusi pripažinti Papildomą susitarimą Nr. 5  negaliojančiu kokiais nors sandorių negaliojimo pagrindais. Pagrindinės sutarties 11.6 papunktyje nurodyta, kad Papildomų sutarčių (Susitarimų) kaina negali viršyti 30 procentų pradinės rangos sutarties kainos. Papildomas susitarimas Nr. 5 pasirašytas abiems šalims įvertinus pateiktą Techninį-ekonominį pagrindimą, laisva valia, taip pat įvertinus gyventojų patvirtintą Investicijų planą. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ paaiškino, kad jos pritarimas reikalingas dėl to, kad nebūtų viršijami Investicijų planai, kuriems pritarė gyventojai, ir kurių privalo laikytis administruojanti gyvenamąjį namą organizacija. Dėl to, teismo vertinimu, akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nėra ir teismas negali savo iniciatyvia pripažinti Papildomo susitarimo Nr. 5 niekiniu.

12.       Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad Papildomą susitarimą Nr. 5 (kaip ir Susitarimą Nr. 3) ji pasirašė nežinodama reikalavimų, jog apie sudaromus prie Pagrindinės sutarties Susitarimus dėl papildomų darbų atlikimo reikia suderinti su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, kaip prieštaraujančius jau įvykdytam Papildomam susitarimui Nr. 1, kurį atsakovė pasirašė gavusi VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ pritarimą. Papildomas susitarimas Nr. 1 pasirašytas anksčiau, nei Susitarimai Nr. 3 ir Nr. 5, todėl procedūros atsakovei tikrai buvo žinomos.

13.       Taip pat teismas atmetė atsakovės paaiškinimus dėl apšiltintų namų sienų plotų neatitikimo ieškovės Akte nurodytam kiekiui. Byloje nustatyta, jog visus darbus priėmė atsakovės samdytas techninis prižiūrėtojas. Būtent jo pareiga buvo prieš priimant darbus ir prieš pasirašant Techninį-ekonominį pagrindimą bei pateiktą Sąmatą patikrinti realius sienų plotus, įvertinus ir angokraščių plotą. Liudytojas (techninis prižiūrėtojas) A. T. paaiškino, kad jis pasitikėjo ieškove, todėl tinkamai neatliko jam pavestų pareigų (netikrino sienų ploto). Nors atsakovė nepasirašė 2018 m. lapkričio 5 d. Atliktų darbų priėmimo–pardavimo akto Nr. 1.5 (toliau ir – Aktas 1.5) dėl atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 5, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie atliktus darbus pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 ir negavusi iš atsakovės jokio atsakymo dėl Akto Nr. 1.5 nepasirašymo, tinkamai nurodė, kad jį pasirašo vienašališkai. Byloje šias aplinkybes patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas, kurio duomenimis, 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė informavo atsakovę, kad Akto Nr. 1.5 atsakovė nepasirašė ir nepateikė jokių pastabų dėl darbų atlikimo. Raštas išsiųstas pakartotinai 2018 m. gruodžio 12 d. nurodant, kad jis pasirašytas vienašališkai. Teismas konstatavo, kad ieškinio dalis dėl 10 364,76 Eur vertės papildomų sienų šiltinimo pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 yra pagrįsta.

14.       Teismas nustatė, kad prieš pasirašant Papildomą susitarimą Nr. 3, buvo pateikta Lokalinė sąmata ir jos Techninis-ekonominis pagrindimas bei gautas ginčo namo gyventojų pritarimas, jog būtina atlikti balkonų hidroizoliaciją. Tai patvirtina ginčo namo gyventojų susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Protokolas, kurio duomenimis, pritarta, kad būtų atliekamas papildomas pirkimas dėl balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo. Pateiktame Techniniame-ekonominiame pagrindime yra nurodyta, kad pagal Pagrindinę sutartį buvo nupirkti tik balkonų turėklų atnaujinimo darbai,     t. y. jų nuvalymas, nudažymas, balkonų apačios apdaila. Minėtą Ekonominį pagrindimą pasirašė visos šalys, taip pat techninis prižiūrėtojas. Liudytojas (techninis prižiūrėtojas) A. T. parodė, kad balkonų hidroizoliacija buvo būtina, nes balkonų grindys buvo suskilinėjusios, nesulaikė vandens, todėl buvo būtina išlyginti suskilinėjusias grindis, įrengti hidroizoliaciją, iš naujo apskardinti. Apie Papildomą susitarimą Nr. 3 sužinojo jau po to, kai jis buvo pasirašytas. Nei užsakovas, nei rangovas jam nepateikė Projekto pakeitimo; rangovas atlikinėjo darbus savavališkai ir jis darbų žurnale yra padaręs įrašą apie tai, ką jam turi pateikti. Ar balkonų hidroizoliacija yra atlikta tinkamai nežino. Nėra perduoti sprendiniai suderinti su užsakovu, todėl techninis prižiūrėtojas jokių aktų nepasirašė. Darbų žurnalo 57 formoje buvo daromi įrašai dėl darbų. Techninis prižiūrėtojas yra padaręs įrašą darbų žurnale dėl nepriimtų balkonų hidroizoliacijos atliktų darbų. Liudytojas pateikė teismui apžiūrai darbų žurnalo fotokopiją, iš kurios teismas nustatė, jog yra padaryti įrašai, kad balkonų hidroizoliacijos darbai atliekami nesuderinti. Kiti įrašai padaryti dėl durų ir kitų neatitikimų yra ištaisyti, nes yra techninio prižiūrėtojo parašas apie įvykdymą. Techninis prižiūrėtojas paskutinį kartą objekte buvo 2019 m. rugsėjo mėn. ir matė, kad yra paklotas ruberoidas. Taip pat buvo suremontuotas betoninių grindų paviršius ir paklotas ruberoidas (izoliacija). Balkonai ir balkonų plokštės yra apskardinti. Nėra paklota viršutinė danga – plytelės. Statytojas nėra patvirtinęs jokio pakeitimo, nes nebuvo išspręstas finansavimo klausimas. Dekoratyvinis tinkas padengtas iš apačios. Teismo posėdžio metu VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atstovas patvirtino, kad atsakovė kreipėsi su Papildomu susitarimu Nr. 3, tačiau jam buvo nepritarta, nes papildomų darbų vertė būtų viršijusi Investicinį projektą (ne jau buvo atlikti vamzdynų keitimo darbai pagal Susitarimą Nr. 1 bei nebuvo būtinybės atlikti papildomus balkonų apdailos darbus). Buvo sudaryta kita sąmata, dėl daugiau nei 12 000 Eur, tačiau atsakovė su pakeista sąmata į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra“ nesikreipė. 

15.       Atsakovė pripažįsta, kad balkonų hidroizoliacija buvo būtina, bet į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad balkonų hidroizoliacija atlikta nevisiškai arba nekokybiškai. Ieškovė vykdydama Susitarimą Nr. 3 atsakovei pateikė 2018 m. spalio 26 d. Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1), kuris patvirtina atliktus 12 460,36 Eur vertės balkonų hidroizoliacijos darbus. Šio akto nėra pasirašęs techninis prižiūrėtojas, kadangi atsakovė nepateikė sprendinių pakeitimų ir jis apie tai pažymėjo darbų žurnale. Akto Nr. 1 nepasirašė ir atsakovė, nes šie darbai nėra papildomi. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad Aktas Nr. 1 buvo išsiųstas atsakovei pasirašyti. Atsakovei nepasirašius, šis Aktas ieškovės pasirašytas 2018 m. lapkričio 29 d. vienasmeniškai ir išsiųstas atsakovei. Akto Nr. 1 pagrindu buvo išrašytos 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros. Šalys pasirašė 2018 m. lapkričio 5 d. Baigiamuosius darbų perdavimo–priėmimo aktus: du aktai pasirašyti dėl ginčo namo statybos rangos darbų baigimo ir vienas aktas pasirašytas nurodant Papildomą susitarimą Nr. 3 dėl balkonų hidroizoliacijos darbų. Taip pat atsakovei buvo perduota visa būtina dokumentacija, darbų žurnalas, kurių atsakovė teismui nepateikė. Aplinkybė, kad darbų žurnalą atsakovė perdavė atgal ieškovei (A. S.), nepasitvirtino, nes apklaustas liudytojas    A. S. šį teiginį paneigė. Atsakovė neginčija Baigiamųjų darbų aktų, kurie apima Papildomą susitarimą Nr. 3, taip pat atsakovė neteikė įrodymų dėl darbų kokybės. Atsakovė nepasinaudojo savo teise bylos nagrinėjimo metu patikrinti vietoje atliktus darbus dėl balkonų hidroizoliacijos ir teikti įrodymus (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, specialisto išvada ir kt.). Kadangi atsakovė nepriėmė atliktų darbų pagal Aktą Nr. 1, o dėl atliktų darbų ginasi jų nekokybiškumu, jai kilo pareiga įrodyti darbų broką. Teismas padarė išvadą, kad darbai atlikti tinkamai, nes nėra gauti jokie gyventojų skundai dėl jų kokybės (atsakovė nepateikė), gyventojai naudojasi darbų rezultatu (balkonais), todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.

16.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad Papildomą susitarimą Nr. 3 pasirašė nesuprasdama, jog prieš tai būtina gauti VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sutikimą. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atstovas paaiškino, kad nepritarė pirmam Papildomo susitarimo Nr. 3 variantui, o kitos Sąmatos atsakovė nepateikė. Balkonų hidroizoliacijos darbai nenumatyti Techninėje specifikacijoje, bet buvo būtini, norint namą modernizuoti tinkamai, teismo vertinimu, šią aplinkybę pripažino gyventojai (susirinkimas), taip pat atsakovė ir iš dalies pripažino VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ atstovas bei apklaustas liudytojas (techninis prižiūrėtojas) A. T.. Aplinkybė, kad atsakovė tinkamai ir laiku neatliko pareigos suderinti Projekto pakeitimą, kreiptis dėl pritarimo į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ar, kad neatliko pirkimo, neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti už atliktus darbus.

17.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atstovės teiginius, kad Papildomas susitarimas Nr. 3 yra niekinis nuo jo pasirašymo momento, ar kad atsakovei nebuvo žinoma, jog būtinas pritarimas prieš pasirašant šį Susitarimą. Atsakovė administruoja ne vieną daugiabučio namo modernizavimą Zarasų mieste. Teisme jau yra nagrinėta bylų tarp tų pačių šalių dėl papildomų darbų, todėl atsakovei tikrai buvo žinomos jos teisės ir pareigos dėl Papildomų susitarimų pasirašymų. Be to, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ kartu su atsiliepimu pateikė atsakovės 2018 m. vasario 14 d. Prašymą dėl nenupirktų rangos darbų kartu su Papildomu susitarimu Nr. 1, kuriam buvo pritarta. Dėl Papildomo susitarimo Nr. 3 atsakovė į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ kreipėsi tik   2018 m. rugpjūčio 27 d. ir teikė 21 848,52 Eur vertės Sąmatą, kuriai buvo nepritarta, nes numatyta suma viršijo visų gyventojų patvirtintą Investicijų sumą. Taip pat konstatuoti Papildomą susitarimą Nr. 3 niekiniu nėra pagrindo, nes juo buvo sprendžiamas klausimas dėl papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Pagrindinėje sutartyje. Atlikus laiku ir tinkamai visas pirkimo procedūras, jie būtų nupirkti arba laiku kreipiantis į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“, Papildomam susitarimui Nr. 3, kaip ir Papildomam susitarimui Nr. 1, būtų pritarta, tuo labiau kad atliktų darbų vertė neviršija gyventojų patvirtinto Investicinio plano. Teismas padarė išvadą, kad Papildomas susitarimas Nr. 3 yra galiojantis, papildomi darbai pagal jį yra atlikti, todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti.

18.       Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Akte Nr. 8 nurodyta klaidinga (6) diena, teisinga diena yra 5, nes tą pačią dieną pasirašytas Baigiamasis aktas. Pagal Pagrindinę sutartį buvo atlikta 19 076,69 Eur vertės ginčo namo atnaujinimo darbų ir išrašytos trys 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūros: Nr. 0002247 dėl 980,18 Eur, Nr. 0002248 dėl 1 832,85 Eur ir Nr. 0002249 dėl 16 263,66 Eur. Atsakovė Akto Nr. 8 nepasirašė. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad Aktas Nr. 8 buvo siųstas atsakovei pasirašyti, tačiau pastaroji nepasirašė. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad Akto Nr. 8 nepasirašė, nes nepasirašė techninis prižiūrėtojas, kuris nurodė, jog šis Aktas jam nebuvo pateiktas. Atsakovė teigia, kad buvo nustatyti atliktų darbų defektai, kurių ieškovė nėra visiškai pašalinusi. Be to, atliktų darbų sumą sudaro lėšos, kurias turi sumokėti VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir tik tada, kai bus pasirašytas Valstybinės komisijos priėmimo aktas. Kadangi buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai, todėl nėra Valstybinės komisijos akto ir darbai nėra apmokėti. Atsakovės atstovė nurodė, kad šis reikalavimas yra pareikštas per anksti, nes nėra pagrindo mokėti už apmokamus iš valstybės skirtų lėšų darbus. 

19.       Teismas nustatė, kad Pagrindinės sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai atliekami per vieną mėnesį, o atlikus visus darbus – priduodamas visas užbaigtas statinys. Pagrindinės sutarties 6.4 papunktyje nurodyta, kad du akto egzempliorius tiekėjas pateikia užsakovui, kuris per 5 darbo dienas juos pasirašo ir priima darbus, arba priima neginčijamą atliktų darbų dalį ir raštu pareiškia pretenzijas dėl kitų atliktų darbų nustatytų defektų. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad techniniam prižiūrėtojui nepasirašius akto, nepasirašė jo ir atsakovė. Pagrindinėje sutartyje nėra jokios sąlygos, kuri įpareigotų pirmiausia Aktą perduoti techniniam prižiūrėtojui, o tik po to užsakovui. Akivaizdu, kad Aktą pasirašo šalys bendradarbiaudamos, todėl užsakovė (atsakovė), gavusi Aktą Nr. 8, turėjo pareigą išsiaiškinti su techniniu prižiūrėtoju, ar tie darbai yra atlikti, nėra trūkumų. 2018 m. lapkričio 5 d. Baigiamajame akte jokie akivaizdūs darbų trūkumai nėra fiksuoti, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovė nėra pareiškusi ir apie tai yra pažymėjusi Akte. Liudytojas A. T. teismui negalėjo nurodyti kiek dažnai jis lankydavosi statybos objekte, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kodėl Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 8 nepasirašytas. Tiek atsakovės, tiek liudytojo nurodyta aplinkybė, kad 2019 m. gegužės 21 d. buvo fiksuoti atliktų darbų trūkumai, neturi esminės reikšmės nurodyto Akto pasirašymui, nes akivaizdūs atliktų darbų trūkumai, turėjo būti nurodyti atsisakant pasirašyti Aktą Nr. 8 arba Baigiamąjį aktą.

20.       Teismas sutiko su ieškove, kad pasirašant Baigiamąjį aktą atsakovei neteikiant jokių įrodymų apie akivaizdžius atliktų darbų trūkumus, ji neturi teisės remtis šiuo faktu, praėjus daugiau kaip pusei metų nuo Baigiamojo akto pasirašymo. Bet kokie nustatyti trūkumai po Baigiamojo akto pasirašymo, gali būti traktuojami kaip trūkumai, atsiradę garantiniu laikotarpiu ir jų buvimas nėra priežastis neatsiskaityti už atliktus darbus, juolab kad atsakovė teismo posėdyje pripažino, jog pretenzijų dėl atliktų darbų pagal Pagrindinę sutartį neturi. Todėl teismas plačiau dėl nustatytų trūkumų pagal atsakovės pateiktą 2019 m. gegužės 21 d. Aktą nepasisakė, nes jie neturi įtakos apmokėjimui už atliktus darbus pagal Pagrindinę sutartį ir Aktą Nr. 8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė teismui darbų žurnalo, kuriame, pasak techninio prižiūrėtojo, yra fiksuoti trūkumai. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog 2018 m. lapkričio 5 dienai buvo nustatyti kokie nors atliktų darbų trūkumai, atsakovė nepateikė. Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – antstolio 2019 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame yra fiksuota, kad trūkumai, nurodyti atsakovės 2019 m. gegužės 21 d. Akte yra ištaisyti. Liudytojas    A. T. taip pat pripažino, kad ištaisyta didesnė dalis trūkumų, o likę nėra reikšmingi ir nepriklauso nuo ieškovės valios, nes dėl kondicionierių vyksta ginčas teisme, o aštrių briaunų pašalinimas yra gyventojų pageidavimas.

21.       Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovės reikalavimo dalis yra priešlaikinė, nes darbai pagal aptariamą Aktą Nr. 8 bus apmokėti VšĮ „Centrinės projektų valdymo agentūros“ iš valstybės lėšų. Teismas pažymėjo, kad Pagrindinėje sutartyje tokios sąlygos apmokėjimui nėra numatytos. Pagrindinės sutarties 4.5 papunktyje yra nurodyta, kad apmokėjimas vykdomas dalimis po atitinkamo Perdavimo–priėmimo akto pasirašymo per 30 kalendorinių dienų. Galutinis apmokėjimas yra vykdomas po Darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir atitinkamo Garantinio rašto pateikimo per 30 kalendorinių dienų. Kai finansavimas yra susietas gaunamomis lėšomis iš trečiųjų asmenų, apmokėjimo terminai gali būti pratęsti iki 60 kalendorinių dienų. Pratęsti šį terminą užsakovas gali tik pateikęs įrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą. Byloje nustatyta, kad Baigiamasis aktas pasirašytas 2018 m. lapkričio 5 d., ieškovė Garantinį raštą Nr. GA83078 pateikė 2018 m. gruodžio 6 d., todėl atsakovei pareiga atsiskaityti su ieškove kilo nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Atsakovės nurodytas Zarasų rajono savivaldybės VšĮ „Zarasų energetinio efektyvumo didinimo agentūros“ 2017 m. kovo 6 d. raštas Nr. (1.6)S-79 nėra tinkamas įrodymas byloje apie tai, kad tokia sąlyga dėl apmokėjimo buvo išviešinta. Analogiškoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-394-280/2019 yra duomenys, kad minėta viešoji įstaiga yra likviduota. Likviduojamo juridinio asmens raštas apie programos finansavimo šaltinius pats savaime neįpareigoja ieškovės reikalauti skolos ne iš atsakovės.

22.       Teismo vertinimu, atsakovės skolą ieškovei patvirtina ir po bylos atnaujinimo ieškovės pateikti papildomai įrodymai. Šalys pasirašė 2020 m. kovo 16 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame yra fiksuota atsakovės 238 847,80 Eur skola ieškovei. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte atsakovė nurodė, kad ieškinio suma (22 790,61 Eur) yra vykdomas apmokėjimas ir nurodė kokias sumas ir kas sumokės. Tai pasitvirtino ir paskutiniame teismo posėdyje, ir dėl šio reikalavimo ieškovė atsisakė reikalavimo, nes atsakovė šią sumą yra sumokėjusi. Tačiau Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte kitų sumų atsakovė neginčija. Iš Detalaus skolininkų žiniaraščio matyti, kad atsakovė skolinga ieškovei mokėjimus pagal Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 bei pagal tris PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0002247 (980,18 Eur), Nr. 0002248       (1 832,85 Eur) ir  Nr. 0002249 (16 263,66 Eur). Detaliame skolininkų žiniaraštyje atsakovės skola sutampa su skola, nurodyta Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte. Todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, kad šiuo Aktu vadovautis negalima, kaip nepagrįstus. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas apima ir kitus ieškovės renovuojamus namus Zarasuose ir neatsiskaitymą už kituose namuose atliktus darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei pagal Aktą Nr. 8 ir jo pagrindu išrašytas tris PVM sąskaitas faktūras. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23.       Atskirajame skunde pareiškėjas Ž. B. prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti Ž. B. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

24.       Nurodo, kad pareiškėjas iš Panevėžio apygardos teismo posėdžių sekretorės gavo: i) 2020 m. birželio 29 d. gavo pranešimą apie 2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi netenkintą Ž. B. prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; ii) 2020 m. liepos 1 d. gavo paaiškinimą, jog teismo posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės dėl pareiškėjo pateikto prašymo ir teismas Ž. B. prašymo dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu netenkino, nes teismo priimtas procesinis sprendimas ginčo namo gyventojų teisėms ir pareigoms įtakos neturės, t. y. atsakovė UAB „Zarasų būstas“ paėmė banko paskolą, neviršijančią gyventojų susirinkimo patvirtinto investicinio plano, gyventojų mokamos paskolos dalis nedidės. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos ginčo namo bendraturčių teisėms ir pareigoms, nes būtent ginčo namo bendraturčiai turės sumokėti už renovacijos papildomus darbus. Investiciniame plane yra nurodyta didžiausia paskolos suma, skirta daugiabučio namo renovacijai ir ši suma negali būti viršijama. Jeigu projekto vykdymo metu pasirašomi  susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo, gautinė suma gali keistis. Tai reiškia, kad renovuojamo namo bendraturčiai (ir pareiškėjas) turės mokėti daugiau (papildomai). Dėl to akivaizdu, kad bendraturčiai turi ne tik finansinį suinteresuotumą, bet ir suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi. Be to, namo administratorius neteikia informacijos apie sudarytus susitarimus, todėl pareiškėjui įstojus į bylą atsiras galimybė susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ginčo namo statybos rangos darbais, papildomais darbais ir jų kainomis. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir nepagrįstai nurodė, kad protokolinės nutartys nėra skundžiamos atskiraisiais skundais ir nėra apeliacijos objektas.

25.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „NIMETUS“ prašo klausimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, spręsti teismo nuožiūra, kadangi Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis yra susijusi išimtinai su pareiškėjo         Ž. B. teisėmis ir pareigomis.

IV. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „NIMETUS“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo dalį dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovės papildomai 9 807,30 Eur pirmojoje instancijoje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priteisti apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Zarasų būstas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

27.1.       Pirma, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei už Pagrindinėje sutartyje nenumatytus papildomus darbus pagal Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5, nes dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo paskelbtas viešasis konkursas ir Papildomais susitarimais Nr. 3 ir Nr. 5 šalys negalėjo pakeisti (modifikuoti) Pagrindinės sutarties nuostatų dėl šalių susitartos kainos:

27.1.1.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog Papildomais susitarimais Nr. 3 ir Nr. 5 buvo modifikuota Pagrindinės sutartis – padidinta visa statybos rangos darbų kaina ir atsakovei kilo pareiga papildomai sumokėti ieškovei. Pagrindinėje sutartyje tiekėjai (ir ieškovė) įsipareigojo parengti Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą Techninę specifikaciją ir suderintą Techninį projektą, atlikti statybos rangos darbus (Pagrindinės sutarties 2.1 papunktis). Šalys Pagrindinėje sutartyje susitarė dėl sąlygų, susijusių, su Sutarties kaina bei jos keitimu. Pagrindinės sutarties kaina yra iš viso 306 069,5000 Eur su PVM, kurią sudaro 252 950,0000 Eur ir 53 119,5000 Eur PVM (Pagrindinės sutarties 3.1 papunktis). Už šią kainą tiekėjas įsipareigojo atlikti Techninio projekto parengimo paslaugas ir darbus, numatytus Pagrindinėje sutartyje, taip pat kainą sudaro darbo jėgos, mechanizmų ir medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos darbų objekto statybos užbaigimo komisijai parengimo išlaidos (kadastrinių matavimų byla, išpildomoji dokumentacija ar kiti reikiami dokumentai) ir visos kitos teikėjui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus bei Pagrindinę sutartį priklausančios išlaidos (Pagrindinės sutarties 3.2 papunktis). Į Pagrindinės sutarties kainą įtrauktas visas už darbus numatytas užmokestis ir teikėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio Šalių susitarimo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 3.4. papunktis). Dėl kitokių, nei Pagrindinės sutarties 3.6 ir 3.10 papunkčiuose nurodytų, kainos didinimo atvejų šalys susitarė 3.12 papunktyje, numatančiame, kad darbai, kurie nėra Pagrindinės sutarties dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas. Už Pagrindinėje sutartyje nenumatytus, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (jeigu taip įvyktų), užsakovas nemoka. Pagrindinėje sutartyje nenumatytų, papildomų, darbų (ir / ar įrangos, medžiagų) pirkimas vykdomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) nustatyta tvarka (Sutarties 11.7 papunktis). Pagrindinės sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai bei tokiems Pagrindinės sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Taigi Pagrindine sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos, dėl papildomos kainos už atliekamus papildomus statybos rangos darbus negali būti sudaromi Susitarimai, o turi būti skelbiami nauji viešieji pirkimai.

27.1.2.                      Papildomo susitarimo Nr. 3 2 punkte numatyta, jog nepirkti darbai pateikti lokalinėje sąmatoje – balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimas; kaina 21 848,52 Eur. Papildomo susitarimo Nr. 5 2 punkte nustatyta, nepirkti darbai pateikti kainos išskaidymo lentelėje, kaina 10 364,76 Eur. Šiais Papildomais susitarimais nėra modifikuojama Pagrindinės sutarties kaina ir nėra susitarta dėl atsakovės prievolės per tam tikrą terminą sumokėti ieškovei padidintą (didesnę nei Pagrindinės sutarties 3.1 papunktyje numatytą) kainą, nėra taikomi Pagrindinės sutarties 3.12 papunktyje nurodyti ribojimai. Todėl Papildomi susitarimai Nr. 3 ir Nr. 5 negali būti kvalifikuojami Susitarimais dėl Pagrindinės sutarties kainos padidinimo. Papildomuose susitarimuose nurodyta informacija apie darbų kainą (vertę) negali būti vertinama Susitarimu dėl Sutarties kainos didinimo. Šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė neturi prievolės vykdyti mokėjimus už Pagrindinėje sutartyje nenumatytus, tačiau teikėjo dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (Sutarties 11.7 papunktis). Atrodytų, jog už viešųjų pirkimų procedūrų organizavimą turėtų atsakyti atsakovas, tačiau Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 turinys nenumato, jog yra keičiamas Pagrindinės sutarties Nr. 3.1 papunktis, todėl atsakovė neturėjo prievolės nei organizuoti naujų viešųjų pirkimų procedūrų, nei kreiptis į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūrą“.

27.1.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės, kad šalys susitarė dėl fiksuotos statybos rangos darbų kainos. Pagrindinės sutarties sudarymo metu galiojusios Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21, 9 punkte nurodyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus (Metodikos 8 punktas).

27.1.4.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kitose bylose, kurių ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) visiškai sutampa su nagrinėjama byla. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-127-241/2018.

27.1.5.                      Jeigu teismas Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 vertintų Susitarimu dėl Pagrindinės sutarties kainos padidinimo, šie Susitarimai laikytini niekiniais, kurių faktą ir teisinius padarinius teismas turėtų konstatuoti savo iniciatyva. 

27.2.       Antra, atsakovė neturi pareigos mokėti ieškovei pagal 2018 m. lapkričio 6 d. Aktą Nr. 8:

27.2.1.                      Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybėmis ir įrodymais, kad Akte Nr. 8 nurodyti pagal Pagrindinę sutartį atlikti 19 076,69 Eur vertės ginčo namo atnaujinimo darbai. Šio Akto atsakovė nepasirašė, nes jis nepatvirtintas (nepasirašytas) techninio prižiūrėtojo. Techninis prižiūrėtojas yra užsakovo atstovas statybų kokybės klausimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad rangovas neprivalėjo pateikti Akto Nr. 8 techniniam prižiūrėtojui. Techninis prižiūrėtojas byloje paaiškino, kad Aktas Nr. 8 nepasirašytas, nes darbai buvo su trūkumais (defektais). Atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą nepasirašyti Akto Nr. 8, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – VTPSI) 2019 m. gegužės 30 d. rašte Nr. 2D-7338 yra konstatuota, kad daugiabučio ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos užbaigimo procedūros sustabdytos.

27.2.2.                      Pirmosios instancijos teismas tapataus pobūdžio rašytinius įrodymus vertino skirtingai. Atsakovė įrodinėjo, kad Papildomo Susitarimo Nr. 3 darbų trūkumus fotonuotraukomis, tačiau jas pirmosios instancijos teismas pripažino netinkamu įrodymu, o ieškovės pateiktą antstolio, kuris neturi specialių statybos žinių, faktinių aplinkybių protokolą su fotonuotraukomis vertino kaip tinkamą rašytinį įrodymą, pagrindžiantį darbų defektų pašalinimo faktą.

27.2.3.                      Pagal Pagrindinės sutarties 9.4.3 papunktį teikėjas turi teisę pradėti darbus, suderinęs su užsakovu, savo rizika prisiimdamas patirtas išlaidas už atliktus darbus kai užsakovas tiekėjui pateikia jam privalomus pateikti dokumentus, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą ir priėmimo aktą ir informuoja tiekėją  apie paskirtą techninį prižiūrėtoją. Taigi, užsakovui (atsakovei) yra numatyta teisinė pareiga informuoti rangovą (ieškovę) apie paskirtą techninį prižiūrėtoją. Baigiamasis aktas yra sudarytas anksčiau (2018 m. lapkričio 5 d.) ir negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu, jog neegzistuoja Akte Nr. 8 numatyti darbų trūkumai. Atsakovė laikosi pozicijos, jog Akto Nr. 8 pagrindu negalėjo būti išrašytos PVM sąskaitos faktūros 2018 m. lapkričio 6 d., nes darbai nepriimti. Tuo atveju, jeigu rangovas būtų tinkamai vykdęs savo funkcijas, su juo būtų atsiskaityta iš programos lėšų. Šiuo atveju neatsiskaitymą su rangovu nulėmė ieškovės neveikimas.

28.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

28.1.       Papildomi susitarimai Nr. 3 ir Nr. 5 yra galiojantys ir vykdytini. Šalys nurodytus Papildomus susitarimus sudarė laisva valia ir laikydamosi Sutartyje bei teisės aktuose nustatytos tvarkos (sąlygų). Papildomuose susitarimuose aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl konkrečių papildomų darbų, jų kiekio, vieneto bei visos kainos. Atsakovė neginčijo Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka (nepareiškė priešieškinio ir neprašė pripažinti negaliojančiais Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5). Teismas neturėjo jokio pagrindo ex officio pripažinti Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 niekiniais ir negaliojančiais. Šalys yra ne tik sudariusios, bet ir visiškai įvykdžiusios Papildomiems susitarimams Nr. 3 ir Nr. 5 beveik identišką Papildomą susitarimą Nr. 1, kurio pagrįstumo ir (ar) teisėtumo atsakovė nekvestionuoja.

28.2.       Papildomi susitarimai Nr. 3 ir Nr. 5 buvo sudaryti esant pakankamam faktiniam pagrindui –paaiškėjus būtinybei atlikti papildomus darbus, t. y. ginčo namo balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbus bei sienų šiltinimo darbus. Šie darbai nebuvo numatyti Sutartyje (Techninėje specifikacijoje). Sudarydamos Sutartį šalys negalėjo ir neturėjo jų numatyti, taip pat šie darbai nebuvo buvo būtini Pagrindinei sutarčiai tinkamai įvykdyti. Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 1 ir 2 punktuose vartojama sąvoka „Nenupirkti darbai“. Techniniame-ekonominiame pagrindime 1 ir 2 vartojamos sąvokos „Papildomi darbai“, „Nenupirkti statybos rangos darbai“. Ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 6 d. protokole Nr. AP-36 nurodyta, jog pirmininkas (atsakovės direktoriaus pavaduotojas) A. S. informavo, kad vykdant namo renovacijos darbų pirkimą, į jo sąlygas nebuvo įtrauktas butų balkonų hidroizoliacijos įrengimas. Atsakovės 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymas Nr. S-891 ir 2018 m. lapkričio    19 d. prašymas Nr. S-1231 yra dėl nenupirktų statybos rangos darbų. Jeigu atsakovė nebūtų pasirašiusi Papildomų susitarimų, nebūtų juose sulygusi dėl atitinkamų papildomų darbų, neturėtų įsipareigojimo sumokėti tų darbų kainą.

28.3.       Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5, jie sudaryti pagal pagrindinės sutarties 11.6 ir 11.7 papunkčius bei vadovaujantis (nepažeidžiant) VPĮ 89 straipsnio 2 dalimi. Pagrindinės Sutarties 11.6 papunktyje numatyta, kad užsakovas galės pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į Pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pagrindinės sutarties vykdymo; tokių papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina negali viršyti 30 procentų pagrindinės sutarties kainos. Remiantis Sutarties 11.7 papunkčiu, papildomų, Pagrindinėje sutartyje nenumatytų, darbų pirkimas vykdomas VPĮ nustatyta tvarka. VPĮ 89 straipsnio  2 dalyje numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama pagal šį įstatymą neatliekant naujos pirkimo procedūros, nors ir nėra šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų šio įstatymo 4 str. 1 d.; 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 15 procentų pradinės sutarties vertės darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties pobūdis. Ginčo atveju egzistavo visos VPĮ 89 straipsnio 2 dalies taikymui būtinos sąlygos. Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5, taip pat Papildomo susitarimo Nr. 1 bendra darbų vertė yra 35 754,30 Eur neviršija ginčo pirkimo vertės ribų. Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 bei Papildomo susitarimo Nr. 1 vertė taip pat neviršija 15 procentų Pagrindinės sutarties vertės (306 069,50 Eur). Papildomais susitarimais Nr. 3 ir Nr. 5 nebuvo iš esmės pakeistas Sutarties pobūdis – jais buvo nupirkti su Sutarties objektu esančiais darbais tiesiogiai susiję papildomi darbai. Taigi, nors Papildomuose susitarimuose nėra aptartas atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už papildomus darbus vykdymas, tačiau šios prievolės vykdymas reglamentuotas pačioje Sutartyje.

28.4.       Atsakovė galimai sąmoningai (tyčia) siekia suklaidinti teismą, apeliaciniame skunde selektyviai atsirinkusi ir akcentuodama pavienes Pagrindinės sutarties sąlygas, savaip interpretuoja šių sąlygų turinį bei nutyli jai nenaudingas aplinkybes. Pagrindinės sutarties 3.4 papunktyje yra numatyta išlyga dėl šalių sudaryto atskiro rašytinio susitarimo. Šiuo atveju šalys sudarė atskirus rašytinius susitarimus – Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5, todėl ieškovė turi teisę reikalauti užmokesčio už atliktus papildomus darbus. Sutarties 3.12 papunktyje kalbama apie tokius tiekėjo atliktus papildomus darbus, dėl kurių šalys nebuvo sudariusios atskiro rašytinio susitarimo ir teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė, vykdydama Pagrindinę sutartį, tokių darbų neatliko ir nereikalauja atsakovės už juos apmokėti. Ieškovė reikalauja atsiskaityti tik už Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 pagrindu atliktus darbus. Papildomi darbai pagal Susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 buvo nupirkti (įsigyti) laikantis VPĮ 89 straipsnio 2 dalies, pagal kurią esant atitinkamoms aplinkybėms pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros.

28.5.       Atsakovė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Papildomais susitarimais Nr. 3 ir Nr. 5 sulygtų papildomų darbų, turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-127-241/2018, kaip precedentu. Bylos yra skirtingos, ryškiausias jų skirtumas – Lietuvos apeliacinio teismo byloje pagrindinių sutarčių šalys (užsakovas ir rangovas) nebuvo sudarę jokių rašytinių susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo. Ginčo atveju šalims sudarant Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 nebuvo reikalingas (būtinas) Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

28.6.       Ieškovė tinkamai atliko ir perdavė atsakovei darbus pagal Aktą Nr. 8, atsakovė neįrodė pagal šį Aktą atliktų darbų trūkumų. Ieškovė, vadovaudamasi Pagrindinės sutarties 6.4 papunkčiu bei CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, parengė Aktą Nr. 8, kuriame detalizavo per ataskaitinį laikotarpį pagal Pagrindinę sutartį atliktus 19 076,69 Eur vertės ginčo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir jų kiekius, nurodytus procentine išraiška. Ieškovė Aktą Nr. 8 pateikė atsakovei kartu su 2018 m. lapkričio 12 d. lydraščiu, tačiau per 5 darbo dienas atsakovė šio Akto nepasirašė bei nenurodė jokių jo nepasirašymo motyvų, nepareiškė pretenzijų dėl netinkamo darbų atlikimo. Ieškovė vienašališkai pasirašė šį Aktą ir 2018 m. lapkričio 28 d. raštu bei 2018 m. lapkričio 29 d. el. laišku pateikė atsakovei. Atsakovė Akto Nr. 8 byloje neginčija. Taip pat neginčija Baigiamojo akto, kurio 3 punkte atsakovė patvirtino, kad neturi ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Ieškovė pagal Pagrindinę sutartį (privatinių teisinių santykių kontekste) neturėjo prievolės perduoti atliktų darbų tarpiniu aktu statybos techniniam prižiūrėtojui bei atsakovei. Statybos techninis prižiūrėtojas apskritai nebuvo savarankiška Pagrindinės sutarties šalis, jis atstovavo atsakovei.

28.7.       Ieškovė nesutinka su atsakove, kad Baigiamasis aktas yra sudarytas anksčiau ir negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu, jog neegzistuoja Akte Nr. 8 numatyti darbų trūkumai. Atsakovei neabejotinai žinoma, jog rengiant Aktą Nr. 8 buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida – suklysta nurodant dieną, kuri liko neištaisyta. Atsakovė yra įvykdžiusi ne vieną statybos rangos sutartį, o daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje turi sukaupusi labai didelę patirtį, yra šios srities profesionalė. Jeigu Baigiamąjį aktą pasirašė anksčiau, vadinasi, veikė savo rizika ir privalo prisiimti atitinkamas neigiamas pasekmes.

28.8.       Atsakovė nepateikė į bylą jokių patikimų ir pakankamų įrodymų (pavyzdžiui, nepriklausomo, kompetentingo statybos srities eksperto išvados ar bent jau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo), patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai atliko kokius nors darbus (juolab darbus, nurodytus Akte Nr. 8), kad jų rezultatas neatitinka (netenkina) Pagrindinėje sutartyje, projektinėje dokumentacijoje, teisės aktuose, be kita ko, statybos techniniuose reglamentuose, kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose, nustatytų kokybės ar kitų reikalavimų. 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad neturi pretenzijų dėl Rangos sutarties pagrindu atliktų darbų. 2020 m. birželio 8 d. Atsakyme į raštą „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) trūkumų šalinimo“ Nr. (1.10)S-642 paaiškinta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio mėn. nustatyti darbų trūkumai ir kitokio pobūdžio neatitikimai, kurie realiai egzistavo ir už kuriuos ieškovė buvo atsakinga, buvo pašalinti, o tariami darbų trūkumai ir neatitikimai, t. y. kurie realiai neegzistavo ir (ar) už kuriuos ieškovė nebuvo ir nėra atsakingas, buvo argumentuotai paneigti. 2020 m. birželio 8 d. Atsakyme itin detaliai pasisakyta dėl kiekvieno 2019 m. sausio mėn. nustatyto darbų trūkumo, įskaitant tariamus trūkumus. Jeigu yra kokių nors smulkių (mažareikšmių) ginčo namo atnaujinimo darbų trūkumų, tai tokie trūkumai šalintini vykdant garantinio laikotarpio įsipareigojimus ir nesudaro pagrindo atsakovei neatsiskaityti su ieškove.

28.9.       Pasirašydama Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus atsakovė patvirtino juose nurodytą visą įsiskolinimo ieškovei dydį ir tuo pačiu pripažino nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku esančią skolą (41 891,81 Eur) ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė yra skolinga ieškovei apmokėjimą pagal Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 bei pagal tris PVM sąskaitas faktūras. Detaliame skolininkų žiniaraštyje atsakovės skola sutampa su skola nurodyta pasirašytame tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte.

29.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

30.       Nurodo, kad VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nedavė pritarimo papildomų darbų būtinumui ir su ja papildomi susitarimai nebuvo derinti. CK 6.653 straipsnio 5 dalies imperatyvą, jei sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės ją padidinti, o užsakovas sumažinti. Sutarties galiojimo metu Pagrindinės sutarties sąlygos negali būti keičiamos, išskyrus tokias sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai. Papildomas susitarimas dėl statybos rangos darbų gali būti pasirašomas tik dėl darbų, tiesiogiai susijusių su pagrindinėje statybos rangos darbų sutartyje numatytais darbais, be kurių neįmanoma užbaigti pagrindinės sutarties, atlikimo. Tokia papildomų darbų sutartis ir jos sudarymo priežastys, papildomi darbai turi būti techniškai ir ekonomiškai pagrįsti. Jei yra būtini papildomi darbai, statybos techninis prižiūrėtojas parengia techninį-ekonominį papildomų darbų sutarties ir papildomų darbų pagrindimą, statybos rangos darbus atliekantis asmuo (rangovas) – papildomo susitarimo dėl statybos rangos darbų projektą, kuriuos užsakovas teikia VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ su prašymu pritarti sutarčiai dėl papildomų statybos rangos darbų. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ per 5 dienas išnagrinėja prašymą ir raštu informuoja užsakovą. Papildomų darbų kainos apskaičiavimas atliekamas vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95. Jeigu papildomi statybos rangos darbai susiję su papildomais mokėjimais, padidinančiais bendrą investicijų plane numatytų priemonių (statybos rangos darbų) kainą, Investicijų planas turi būti keičiamas ir derinamas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. Dl-107 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pradėjus vykdyti ginčo namo šildymo sistemos atnaujinimo darbus paaiškėjo, kad sistemos stovų būklė nepatenkinama. Rengiant ginčo namo Investicijų planą nebuvo galimybių įvertinti šildymo sistemos stovų būklę, kadangi stovai sumontuoti sienose. Techniniame darbo projekte šildymo stovų keitimas nebuvo numatytas, tačiau atliekant magistralinių vamzdynų išpjaustymo darbus paaiškėjo, kad esami stovai yra labai blogos būklės, pažeisti korozijos, užakę iš vidaus, reikėjo vienvamzdę šildymo sistemą pakeisti į dvivamzdę. Buvo pateikta techninio prižiūrėtojo išvada, kad seni šildymo stovų vamzdynai neatlaikys hidraulinių bandymų pridavimo ar eksploatavimo metu bei sąlygoja butų ir kitų patalpų savininkų patiriamus šilumos nuostolius. UAB „Zarasų būstas“ 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi dėl nenupirktų darbų, t. y. šildymo sistemos stovų pakeitimo. Buvo pateiktas butų ir kitų patalpų savininkų 2017 m. rugsėjo 22 d. susirinkimo protokolas Nr. AP-58, kuriuo pritarta šildymo sistemos būtiniems remonto darbams ir pateiktai sąmatai. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2018 m. vasario 22 d. pritarė Papildomam susitarimui Nr. 2 dėl                     12 939,18 Eur vertės šildymo sistemos stovų pakeitimo. Taip pat VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. gavo iš atsakovės prašymą dėl nenupirktų statybos rangos darbų – balkonų grindų hidroizoiliacijos ir apdailos įrengimo. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nepritarė Papildomam susitarimui Nr. 3. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“       2018 m. lapkričio 23 d. nepritarė Papildomo susitarimo projekto Nr. 5 pasirašymui (sudarymui). Nagrinėjamu atveju papilomų darbų derinimą turėjo atlikti savivaldybės įgaliotas atstovas. Papildomų darbų apmokėjimo klausimai sprendžiami pagal Pagrindinės sutarties, o ne pagal bendrąsias CK nuostatas. Jeigu padaryti pakeitimai sutarties dokumentuose, sutarties papildymai ir pakeitimai tokiu atveju tampa pradinės šalių sudarytos Sutarties sudėtine dalimi.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

31.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio     2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties ir sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nustatė absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

32.       2017 m. kovo mėn. VšĮ CPO LT elektroniniame kataloge paskelbė užsakymą dėl numatomų įsigyti daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini),  atnaujinimo (modernizavimo) darbų. UAB „NIMETUS“ UAB „Struktūra“ ir UAB „Bendrieji statybų projektai“, veikiantys kaip partnerių grupė, pateikė 2017 m. kovo 15 d. pasiūlymą, kuris buvo pripažintas laimėtoju. UAB „NIMETUS“, kaip atsakingas (pagrindinis) jungtinės veiklos partneris, ir atsakovė UAB „Zarasų būstas“ sudarė 2017 m. kovo 20 d. Sutartį Nr. CPO31390, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą (-us), vykdyti projekto autorinę priežiūrą bei atlikti statybos rangos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą (toliau ir – Techninė specifikacija) (toliau ir – Pagrindinė sutartis). Pagrindinės sutarties vykdymo eigoje buvo sudaryti trys Papildomi susitarimai. Papildomu susitarimu Nr. 1 šalys susitarė dėl 12 939,18 Eur vertės papildomų šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo darbų atlikimo (toliau ir – Papildomas susitarimas Nr. 1 (nėra ginčo). Papildomas susitarimas Nr. 3 dėl 12 450,36 Eur vertės papildomų ginčo namo balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbų atlikimo bei Papildomas susitarimas. Nr. 5 dėl 10 364,76 Eur vertės papildomų, didesnių nei nurodyti Techninėje specifikacijoje, sienų šiltinimo darbų kiekių. Atlikusi darbus UAB „NIMETUS“ pateikė UAB „Zarasų būstas“ tarpinius Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus: 1) 2018 m. spalio 26 d. Nr. 1 dėl 12 450,36 Eur vertės atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 (toliau ir – Aktas Nr. 1); 2) 2018 m. lapkričio 5 d. aktą Nr. 1.5 dėl 10 364,76 Eur vertės atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 (toliau ir – Aktas Nr. 1.5); 3) 2018 m. lapkričio 6 d. Nr. 8 dėl 19 076,69 Eur vertės atliktų darbų pagal Pagrindinę sutartį (toliau ir – Aktas Nr. 8). Atsakovė Aktų Nr. 1, Nr. 1.5 ir Nr. 8 nepasirašė, ieškovė šiuos Aktus pasirašė vienašališkai. Akto Nr. 1 (pagal Papildomą susitarimą Nr. 3) pagrindu ieškovė UAB „NIMETUS“ išrašė ir pateikė atsakovei UAB „Zarasų būstas“ tris 2018 m. spalio 26 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002235 dėl 1 226,81 Eur; 2) NMT 0002236 dėl 10 567,46 Eur, 3) NMT 0002280 dėl 656,09 Eur. Papildomo susitarimo Nr. 5 pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei tris 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002263 dėl 546,18 Eur 2) NMT 0002277 dėl 1 021,30 Eur, 3) NMT 0002278 dėl 8 797,28 Eur. Taip pat Akto Nr. 8 pagrindu (pagal Pagrindinę sutartį) ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei tris 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūras: 1) NMT 0002247 dėl 980,18 Eur, 2) NMT 0002248 dėl 1 832,85 Eur, 3) NMT 0002249 dėl 16 263,66 Eur. Ieškovei užbaigus namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbus, šalys pasirašė 2018 m. lapkričio 5 d. Baigiamąjį rangos darbų perdavimo–priėmimo aktą (toliau ir – Baigiamasis aktas), kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė besąlygiškai priėmė visus atliktus darbus. Baigiamojo akto 3 punkte UAB „Zarasų būstas“ patvirtino, kad neturi UAB „NIMETUS“ pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės.

Dėl mokėjimų už papildomus statybos rangos darbus, numatytus Pagrindinę sutartyje ir nenumatytus Pagrindinėje sutartyje

33.       Byloje nustatyta, kad ginčo namo renovacijos darbų vertė sudaro iš viso 142 657,79 Eur, iš kurios 7 132,89 Eur projektavimo kaina. Už atliktus ginčo namo renovacijos darbus sumokėta        119 824,59 Eur, likusi už ginčo namo renovacijos darbus mokėtina (nesumokėta) suma sudaro 22 833,20 Eur (119 824,59 Eur + 22 833,20 Eur = 142 657,79 Eur). Techniniame-ekonominiame pagrindime 1 ir 2 vartojamos sąvokos „Papildomi darbai“, „Nenupirkti statybos rangos darbai“. Byloje ginčas kilo dėl ieškovės atliktų papildomų darbų, nenumatytų Pagrindinėje sutartyje, apmokėjimo. Pagal Papildomą susitarimą Nr. 1 buvo atlikta       12 939,18 Eur vertės šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo darbų. Pagal Papildomą susitarimą Nr. 3 buvo atlikta 12 450,36 Eur vertės balkonų hidroizoliacijos įrengimo darbų) ir pagal Papildomą susitarimą Nr. 5 buvo atlikta 10 364,76 Eur vertės namo sienų šiltinimo darbų, nenumatytų Pagrindinėje sutartyje. Nurodytų papildomų darbų vertė sudaro iš viso         35 754,30 Eur. Taip pat pagal Aktą Nr. 8 ir jo pagrindu išrašytas tris 2018 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitas faktūras: Nr. 0002247 (980,18 Eur), Nr. 0002248 (1 832,85 Eur) ir Nr. 0002249 (16 263,66 Eur) ieškovė atliko dar 19 076,69 Eur vertės papildomų darbų. Taigi visi ieškovės atlikti papildomi darbai sudaro 54 830,99 Eur sumą.

34.       Pagrindinės sutarties 3.12 papunktyje šalys susitarė, kad darbai, kurie nėra Pagrindinės sutarties dalykas, yra atskirojo viešojo pirkimo objektas; už Pagrindinėje sutartyje nenurodytus, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių atlikus darbus (jeigu taip įvyktų), užsakovas nemoka. Pagrindinės sutarties 11.6 papunktyje šalys susitarė, jog užsakovas galės pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįtrauktų į Pagrindinę sutartį, tačiau be jų negalima užbaigti Pagrindinės sutarties vykdymo. Tokių papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina negali viršyti 30 proc. Pagrindinės sutarties kainos.

35.       Šiuo atveju ginčo namo renovacijos eigoje paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų, neįtrauktų į Pagrindinę sutartį, be kurių negalima užbaigti Pagrindinės sutarties vykdymo. Šiuo atveju užsakovas pirko papildomus darbus ne VPĮ nustatyta tvarka, o sudarydamas Papildomus susitarimus.

36.       Pagrindinės sutarties 3.4 papunktyje nurodyta, kad į Pagrindinės sutarties kainą įtrauktas visas už darbus nustatytas užmokestis ir teikėjas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Pagrindinės sutarties 3.8 papunktį pagrindinės sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimo įforminimas šalių pasirašomu protokolu / susitarimu, kuriame užfiksuojami perskaičiuoti įkainiai bei Pagrindinės sutarties kaina ir šio perskaičiavimo įsigaliojimo sąlygos.

37.       Taigi jeigu sudaromi atskiri rašytiniai šalių susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo Pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka, šalių pasirašytame protokole / susitarime turėjo būti įformintas Pagrindinės sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimas (Pagrindinės sutarties 3.4, 3.8 papunkčiai).

38.       Byloje nustatyta, kad ginčo namo renovacijos eigoje paaiškėjo, kad reikia papildomų darbų – šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo, balkonų grindų hidroizoliacijos įrengimo, didesnio ploto sienų apšiltinimo – neįtrauktų į Pagrindinę sutartį, bet be kurių nebuvo galima užbaigti Pagrindinės sutarties vykdymo, todėl šalys sudarė Susitarimus dėl papildomų darbų. Su Papildomu susitarimu dėl šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo darbų sutiko VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ir byloje nėra ginčo dėl 12 939,18 Eur vertės šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo darbų. Kiti papildomi darbai – balkonų grindų hidroizoliacijos įrengimo – nebuvo Pagrindinės sutarties dalykas (Pagrindine sutartimi nupirkti tik balkonų turėklų atnaujinimo darbai (jų nuvalymas, nudažymas, balkonų apačios apdaila), taip pat balkonų hidroizoliacijos darbai nenumatyti Techninėje specifikacijoje. 2018 m. rugpjūčio 6 d. ginčo namo gyventojų susirinkimas pritarė, kad būtų atliktas papildomas pirkimas dėl balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo. Papildomas ginčo namo balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo darbų pirkimas neatliktas. Šalys Papildomą susitarimą     Nr. 3 sudarė negavusios VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ sutikimo, nes pagal pradinę lokalinę sąmatą 21 848,52 Eur papildomų darbų kaina būtų viršijusi Investicinį projektą, kadangi jau buvo atlikti vamzdynų keitimo darbai pagal Susitarimą Nr. 1, o kita sudaryta sąmata dėl 12 450,36 Eur vertės papildomų darbų VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nebuvo pateikta, dėl to pritarimas atlikti papildomus balkonų hidroizoliacijos bei apdailos darbus negautas. Kita vertus, atsakovė bei VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ neginčija, kad ginčo namo balkonų hidroizoliacijos darbai buvo būtini. 12 450,36 Eur vertės balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo darbai (iš viso 25 389,54 Eur) neviršijo 30 proc.     (42 797,34 Eur) Pagrindinės sutarties kainos (142 657,79 Eur). Taip pat dėl papildomų 10 364,76 Eur vertės namo šiltinimo darbų buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 5. Šis Susitarimas sudarytas negavus ginčo namo bendraturčių ir valstybės paramą administruojančios viešosios įstaigos pritarimo. Byloje nustatyta, kad užsakovė Techninėje specifikacijoje nurodė preliminarius ginčo namo apšiltinimo darbų kiekius, ieškovė, atlikdama projektavimo darbus turėjo apskaičiuoti ginčo namo apšiltinimo plotą. Atsakovė pripažįsta, kad į VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ nesikreipė, gavusi iš rangovo nuotraukas sutiko su padidėjusiu plotu, pasirašė Susitarimą Nr. 5 ir ekonominį pagrindimą. VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ paaiškina, kad  ginčo namo butų savininkai pateikė fasadinių sienų ir stogo plotų skaičiavimus, kuriuos UAB „Zarasų būstas“ prašymu atliko UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“. Kontrolinės-geodezinės nuotraukos lentelės suvestinėje fasado plotas yra 816,6 kv. m., o Pagrindine sutartimi perkamas sienų šiltinimo plotas sudaro 823 kv. m. Šiuo metu ginčo namo renovacijos darbai baigti, surašytas defektinis aktas. Darbų defektai nepašalinti. Ieškovės pagal Susitarimą Nr. 5 atlikti 10 364,76 Eur vertės ginčo namo sienų apšiltinimo darbai kartu su šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo ir balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo darbais (iš viso 25 389,54 Eur) sudaro iš viso 35 754,30 Eur, t. y. neviršija 30 proc. (42 797,34 Eur) Pagrindinės sutarties kainos (142 657,79 Eur).

39.       Pagal Aktą Nr. 8 ieškovė atliko 19 076,69 Eur vertės ginčo namo atnaujinimo darbų (fasado sienų, cokolio, stogo šiltinimus ir kt.) pagal Pagrindinę sutartį. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl mokėjimų pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą Aktą Nr. 8. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad antstolio 2019 m. liepos 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip ir atsakovės pateiktos fotonuotraukos, patys savaime, be specialių žinių turinčio asmens vertinimo, negali pagrįsti, kad darbai atlikti su defektais ir (arba) darbų defektai tinkamai ištaisyti (tinkamai sutvarkytos ir įrengtos palangės, tinkamai sutvarkyti balkonai ir t. t.). Pažymėtina tai, jog atliktų pagal Aktą darbų vertė kartu su atliktais papildomais darbais (šildymo sistemos stovų vamzdynų keitimo, balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo bei sienų apšiltinimo) sudaro iš viso 54 830,99 Eur, t. y. viršija ginčo namo 30 proc. (42 797,34 Eur) Pagrindinės sutarties kainos (142 657,79 Eur). Ginčo namo bendraturtis           Ž. B. nurodo, kad viršytas ginčo namo Investicinis projektas ir jis turi papildomai sumokėti 3 500 Eur.

40.       Jeigu papildomi statybos rangos darbai susiję su papildomais mokėjimais, padidinančiais bendrą Investicijų plane numatytų priemonių (statybos rangos darbų) kainą, Investicijų planas turi būti keičiamas ir derinamas Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. vasario    12 d. įsakymu Nr. Dl-107 „Dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Be to, sprendžiant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, sutarties sąlygų keitimo teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas (CK 6.193–6.195 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). 

41.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra Papildomų susitarimų Nr. 3 ir Nr. 5 akivaizdaus prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnis), dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti Susitarimo Nr. 5 niekiniu nuo jo sudarymo momento (o Susitarimo Nr. 3 niekiniu nepripažino kaip ir Susitarimo Nr. 5), nes taip yra pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-458-1120/2020. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-458-1120/2020 sprendė klausimą, ar skundžiamame sprendime buvo pagrįstai ir teisėtai konstatuotas niekinio sandorio (Papildomų susitarimų prie Pagrindinės sutarties) faktas dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir teisėjų kolegija sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės ir atsakovės susitarimai akivaizdžiai niekiniai CK 1.81 straipsnio pagrindu, nes pagal Rangos sutarties 11.6 papunktį, ieškovė ir atsakovė turėjo teisę papildomai sudaryti pirkimo sutartis, jų kainai neviršijant         30 proc. pradinės Rangos sutarties kainos. Taigi, nors teisės taikymo klausimu byla Nr. e2A-458-1120/2020 yra panaši į nagrinėjamą bylą, tačiau bylų faktinės aplinkybės ir ginčų teisinis kvalifikavimas yra skirtingi.

Dėl ginčo namo bendraturčio teisių gynybos ir įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei negalėjimo išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme 

42.       Panevėžio apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. protokoline nutartimi pareiškėjui Ž. B. apribota CPK 334 straipsnyje suteikta teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jam neleista įstoti į bylą (Ž. B. neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų). CPK 47 straipsnyje nėra detalizuota kokia (žodine ar rašytine) nutartimi teismas išsprendžia klausimą dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo dalyvauti byloje, esant pateiktam motyvuotam prašymui, tačiau CPK 290 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal šį Kodeksą ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Lietuvos apeliacinio teismo yra pažymėta, kad teismo nutartis, kuria tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įtraukti į bylą, negali būti skundžiama apeliacine tvarka, nes neužkerta galimybės tolesnei proceso eigai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria šiuos asmenis atsisakyta įtraukti į procesą ar kuria jie iš proceso pašalinti, gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1592-302/2016). Nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017).

43.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį atskirai nuo teismo sprendimo galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis CPK numatytais atvejais bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismo priimtu tarpiniu procesiniu sprendimu nėra užkertama galimybė tolesnei bylos eigai ir tokio procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybės nenumato konkreti CPK norma, apeliacinis procesas negali prasidėti, o pradėtas procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis). CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, (patys) gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų negali pradėti savarankiško proceso (skirtingai nei trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus), todėl jo įstojimas į procesą yra vienintelė efektyvi jo teisių ir interesų gynimo forma, o atsisakymas įtraukti tokį asmenį į procesą vertinamas kaip užkertantis kelią bylos eigai to asmens atžvilgiu. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2391/2012). Trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą netrukdo nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju civilinės bylos Nr. e2-141-252-2019 procesas, netenkintus pareiškėjo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, vyko toliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens Ž. B. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra pakankamas (glaudus), kadangi jis yra daugiabučio namo Zarasuose, Sėlių a. 20 butų savininkas ir namo statybos renovacijos projektas finansuojamas 70 procentų gyventojų lėšomis, taip pat pagal patvirtintą Investicijų planą, kuriame nustatyta didžiausia suma, mokėtina už statybos renovacijos darbus.

44.       Taigi pirmosios instancijos teismas, neužtikrino Ž. B. teisės būti išklausytam, t. y. neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Ž. B., kuris yra renovuojamo daugiabučio namo Zarasuose, Sėlių g. 20 dviejų butų savininkas bei ne tik naudos pagal Statybos rangos sutartį ir Papildomus susitarimus gavėjas, bet ir mokėtojas.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

45.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šių teises normų tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti asmens teise buti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Tačiau absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008).

46.       Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK   4.82 straipsnio 3 dalis).

47.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Taigi, įstatymas įtvirtina tris atskiras bendrojo naudojimo objektų valdymo formas.

48.       Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). 

49.       Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys).

50.       Šiuo atveju daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai jiems priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo teises, įskaitant ir namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimą, įgyvendino per bendrojo naudojimo objektų administratorę UAB „Zarasų būstas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas administratorės (CK  4.84 straipsnis) arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo (CK 4.85 straipsnis) nustatyta tvarka valinis sprendimas dėl papildomų darbų pagal Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5 atlikimo bei išlaidų bendraturčiams paskirstymo. Byloje nustatyta, kad prieš pasirašant Papildomą susitarimą Nr. 3 buvo sušauktas ginčo namo butų savininkų susirinkimas ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. ginčo namo butų savininkai pritarė, kad būtų atliktas papildomas pirkimas dėl balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo pagal pradinę UAB „Zarasų būstas“ sudarytą lokalinę sąmatą. Papildomas ginčo namo balkonų grindų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo darbų pirkimas neatliktas. Vėliau UAB „Zarasų būstas“ parengė kitą lokalinę sąmatą dėl papildomų balkonų hidroizoliacijos ir apdailos įrengimo darbų, tačiau byloje nėra duomenų, nei apie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, nei apie administratorės UAB „Zarasų būstas“ priimtus valinius sprendimus dėl papildomų darbų pagal Papildomą susitarimą Nr. 3, taip pat pagal Papildomą susitarimą Nr. 5, atlikimo.

51.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo negaliojimo pagrindą, nes viršijančių patvirtintą Investicijų planą mokėjimų našta (t. y. pirmosios teismo priteisti ieškovei skola ir delspinigiai už atliktus ginčo namo renovacijos darbus pagal pagrindinė sutartį ir Papildomus susitarimus Nr. 3 ir Nr. 5) tenka (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams, kurie nebuvo teismo išklausyti ir į teismo procesą įtraukti. (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikina Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

        Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir 2020 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                  Danutė Gasiūnienė

                                                                                      Vilija Mikuckienė

                                                                                       Antanas Rudzinskas