Civilinė byla Nr. e2-463-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01858-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.8.1.1; 2.6.10.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

sekretoriaujant A. B.,          

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui T. N.,

atsakovų atstovui advokatui T. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ROVABO“ ieškinį atsakovams G. A. ir mažajai bendrijai „Grantera“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė Dayton) bei atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ROVABO“ dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, uždaroji akcinė bendrovė Dayton ir mažoji bendrija „Grantera“).

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB „ROVABO“ ieškinyje prašė: pripažinti, kad atsakovas G. A. (toliau ir Atsakovas1) atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, pažeidžiant konkurencijos teisės nuostatas – draudimą konkuruoti; pripažinti, kad atsakovai G. A. ir MB „Grantera“ (toliau ir Atsakovas2) atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, neteisėtai pasinaudojant ieškovės konfidencialia informacija; įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos; priteisti solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ ieškovės UAB „ROVABO“ naudai nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą 158 162 Eur; priteisti iš atsakovo G. A. ieškovės naudai 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės MB „Grantera“ ieškovės naudai 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      UAB „ROVABO“ įkurta 1992-03-24, užsiima, be kita ko, specializuotos virtuvės įrangos ir baldų iš nerūdijančio plieno prekyba. 2010-08-03 ieškovas ir Atsakovas1 sudarė darbo sutartį Nr. 4. Pagal ją Atsakovas1 buvo priimtas į darbą pardavimų vadybininko Skandinavijos rinkai pareigoms. Darbo sutartyje Atsakovas1 įsipareigojo laikytis nekonkuravimo susitarimo (Darbo sutarties 6 p.) ir išlaikyti ieškovės konfidencialios informacijos slaptumą (Darbo sutarties 8 p.). Atsakovo1 pagrindinės darbo funkcijos buvo naujų klientų paieška, sandorių sudarymas ir produkcijos pardavimas Skandinavijos rinkoje. Darbo sutartis su Atsakovu1 nutraukta 2013-12-11 Atsakovo1 prašymu – pagal DK 127 straipsnio 1 dalį.

1.2.                      2016-04-07 advokatė iš Norvegijos ieškovę informavo, kad Atsakovas1 veikia ne ieškovės, o UAB „Robiga“ (kitos įmonės) vardu, ir pateikė ieškovei Atsakovo1 2013-08-22, t. y. kai Atsakovas1 dirbo ieškovės įmonėje, siųstą elektroninį laišką, adresuotą ieškovės klientui P. S., kuriame Atsakovas/1 save pristato kaip UAB „Robiga“ atstovą. Vėliau ieškovei buvo pateiktas ir ieškovės kliento P. S. 2016-05-30 raštas, kuriame kalbama apie tai, kad bendravo su UAB „ROVABO“ eksporto vadovu Giedriumi (Atsakovu1), tačiau sąskaitas gavo tuo pačiu metu tiek UAB „ROVABO“, tiek ir iš UAB „Robiga“, mokėjimus atliko UAB „Robiga“. UAB „Robiga“ yra konkuruojanti su ieškove įmonė, kadangi prekiauja nerūdijančio plieno įranga, skirta maisto pramonei. Pradėjus aiškintis Atsakovo1 veiklą, paaiškėjo, kad jis dar tebegaliojant darbo sutarčiai, pradėjo asmeninį verslą – 2013-10-08 įsteigė MB „Grantera“ ir pradėjo eiti joje vadovo pareigas. Atsakovas2 pradėjo vykdyti iš esmės analogišką veiklą toje pačioje rinkoje kaip ir ieškovė. Nuo 2013 m. pradėjo mažėti ieškovės parduodamos produkcijos kiekis, o Atsakovo2 – sparčiai didėti.

1.3.                      Ieškovė ir Atsakovas1, sudarydami Darbo sutartį, jos 6 punkte susitarė dėl nekonkuravimo ribojimo. Atsakovas1, būdamas nesąžiningas, tyčia pažeidė net kelis Darbo sutarties punktus, siekdamas asmeninės naudos. Atsakovas1 vis dar dirbdamas pas ieškovę pradėjo eiti kitas pareigas UAB „Robiga“, nors tai draudė sudaryta darbo sutartis. Atsakovas1, dirbdamas UAB „Robiga“, pardavinėjo analogišką ieškovei produkciją jos klientams. Vienas iš ieškovės klientų, kuriam Atsakovas1 pardavė minėtą produkciją, yra Norvegijos bendrovė P. S.. Atsakovas1 vis dar dirbdamas pas ieškovę pradėjo vykdyti asmeninį verslą – 2013-10-08 įsteigė MB „Grantera“, nors tai draudė Darbo sutartis. Atsakovas1 pažeidė ne tik Darbo sutarties 6 punkte numatyta nekonkuravimo susitarimą, bet ir CK 2.164 straipsnyje numatytą konkurencijos draudimą.

1.4.                      Ieškovė, siekdama išsaugoti savo komercinę paslaptį, sudarydama Darbo sutartį su Atsakovu1, Darbo sutarties 8 punkte sudarė susitarimą dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Ieškovės pardavimai nuolat augo, tačiau atsakovams pradėjus atlikti neteisėtus veiksmus, ieškovės pajamos ženkliai sumažėjo, todėl darytina išvada, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė ieškovės pajamų sumažėjimą. Atsakovas1 neteisėtai atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją Atsakovui2. Atsakovas1 nuo MB „Grantera“ įsteigimo iki dabar yra vienintelis jos narys ir darbuotojas. Atsakovas1 savanaudiškais tikslais, pasinaudodamas ieškovei priklausančia konfidencialia informacija apie produktus, jų kainas, klientus ir jų sudaromas sutartis, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovės klientus. Atsakovo2 neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės konfidencialios informacijos, kurią gavo iš Atsakovo1, neteisėtu pasinaudojimu. Atsakovas2 pradėjo plėtoti neteisėtą, nesąžiningą konkurencinę veiklą, pasinaudodamas komercinėmis ieškovės paslaptimis, teikti analogiškas paslaugas, vykdyti konkuruojančią veiklą. Kadangi atsakovai yra glaudžiai susiję, jie veikė kartu, žala padaryta atsakovų bendrais veiksmais, todėl iš jų žala turtėtų būti priteista solidariai (e b. 1 t. 178-188 b. l.).

2.       Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Nekonkuravimo susitarimas įtrauktas į darbo sutartį kaip vienas iš jos punktų, nesudarant atskiro nekonkuravimo susitarimo dokumento, kaip darbo sutarties priedo. Darbo sutartyje nebuvo numatytas papildomas atlygis už susilaikymą nuo konkuravimo, todėl vadovaujantis teismų praktika, galima teigti, kad ieškovė ir G. A. nebuvo susitarę dėl nekonkuravimo sąlygų. Nepaisant to, G. A. visada buvo lojalus ieškovei, o jos kaltinimai dėl vykdytos konkurencinės veiklos nepagrįsti.

2.2.                      Situacija tarp Atsakovo1 ir UAB „Robiga“ negali būti traktuojama kaip darbas konkuruojančioje įmonėje, kadangi darbo santykiai šių asmenų nesiejo. Vienintelė darbo sutartis, pagal kurią atsakovas dirbo, yra sutartis su ieškove. Ši informacija pateikiama 2016-10-17 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) ataskaitoje apie G. A. valstybinį draudimą nuo 2002-01-01 iki 2016-10-17.

2.3.                      2013 m. MB „Grantera“ gautos pajamos nėra susijusios su ieškovės veikla. MB „Grantera“ veiklos rezultatai nėra neva neteisėtos konkurencinės veiklos rezultatas. 2013 m. banko sąskaitos išraše matoma, jog nuo mažosios bendrijos įregistravimo iki 2014 m. sąskaitoje yra tik dvi įplaukos – pirmoji įplauka atlikta R. D., skirta įstatinio kapitalo formavimui,  antroji – UAB „Added value“ atsiskaitymas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GR-000001 už įmonės konsultavimą. Mažosios bendrijos įsteigimas ir vadovavimas jai negali būti nekonkuravimo susitarimo pažeidimu, kadangi atsakovai nevykdė konkuruojančios veiklos. MB „Grantera“ nevykdė veiklos, todėl negali būti traktuojama kaip konkuruojantis ūkio subjektas.

2.4.                      Ieškinyje nėra tiksliai apibrėžta, kokia informacija UAB „ROVABO“ turi būti laikoma konfidenciali. Dalis duomenų, kurie ieškovės nuomone, yra konfidenciali informacija, negali būti traktuojama kaip tokia, kadangi ji yra lengvai prieinama. Pavyzdžiui, UAB „ROVABO“ prekių pardavimo kainos matomos viešai interneto svetainėje skelbiamuose kataloguose. Kita dalis informacijos su ja susipažinus tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių, žinių dalimi. Atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, įgijo įvairios patirties, derybų vedimo meno, patobulino vadybos metodus – visi šie procesai ir informacija negali būti laikoma įmonės konfidencialia informacija, kadangi ji yra neatsiejama nuo darbuotojų ir jie turi teisę naudotis šiomis žiniomis išėję pas kitą darbdavį. Ieškovė neturi informacijos, kuri būtų laikoma konfidencialia, o darbuotojams nebuvo ir nėra aišku, kuri informacija yra konfidenciali, kadangi darbo sutartyje įtvirtinta nuostata yra bendro pobūdžio, neapibrėžta.

2.5.                      Konfidencialios informacijos ribos nėra aiškiai apibrėžtos ir tuo pačiu negali būti taikomos visai įmonėje generuojamai informacijai. Ieškovės ir G. A. sudarytoje darbo sutartyje tik bendrais bruožais numatyta, kas ta konfidenciali informacija, tačiau pasirašius sutartį ir pradėjus eiti pardavimų vadybininko pareigas atsakovas nebuvo detaliau supažindintas su konfidencialios informacijos apibrėžimu, nebuvo pasirašytas konfidencialios informacijos sąrašas. Ieškovės kaltinimai nėra pagrįsti ir/ar apibrėžti, kadangi ji teigia, jog MB „Grantera“ veiklai buvo panaudota UAB „ROVABO“ konfidenciali informacija, tačiau nėra aišku kokia informacija.

2.6.                      MB „Grantera“ nuo įregistravimo dienos iki G. A. atleidimo iš darbo, nors ir buvo įregistruota, veiklos nevykdė. Interneto svetainė buvo sukurta ir pristatyta viešai tik 2015 m. 2015-02-25 G. A. ir individualią veiklą vykdantis E. Š. sudarė sutartį dėl individualios internetinės svetainės sukūrimo. Numatyta svetainės sukūrimo data 2015-04-25, tačiau ši svetainė visu pajėgumu veikti pradėjo tik 2015 m. pabaigoje, kadangi buvo tobulinama, keičiama, pildoma. Svetainė nebuvo kuriama tik įregistravus MB „Grantera“, kadangi nebuvo išgryninta įmonės veikla, o pateikiamas svetainės variantas nurodo, jog po beveik dviejų metų veiklos įmonė yra apsibrėžusi veiklos ribas ir gali tai pristatyti suinteresuotiems klientams viešoje erdvėje.

2.7.                      Pagrindinės ieškovės prekės, sudarančios didžiąją dalį veiklos, yra restoranų, kavinių, barų įranga. MB „Grantera“ fokusuojasi į nerūdijančio plieno baldų pardavimą. Nors šios dvi sritys gali atrodyti panašios, tačiau jos negali būti tapatinamos, nes tai dvi skirtingos veiklos kryptys. Apžvelgus MB „Grantera“ pirkimo sąskaitų suvestinę, matoma, jog 2014 m. MB „Grantera“ pirko didelį kiekį įvairių nerūdijančio plieno baldų ir tik maža dalis pirkimų yra įrangos įsigijimai. 2014 m. MB „Grantera“ įsigyja nerūdijančio plieno baldų už 84 198,96 Eur ir įrangos už 25 921,04 Eur. Bendra įsigytų prekių suma sudaro 110 120,30 Eur. 2015 m. padidėja įrangos įsigijimai. 2015 m. MB „Grantera“ įsigyja nerūdijančio plieno baldų už 103 119,10 Eur ir įrangos už 123 851,90 Eur. Šie pokyčiai įtakojami esamų klientų, kurie, iš pradžių įsigiję nerūdijančio plieno baldų, nusprendė tęsti bendradarbiavimą ir MB „Grantera“ teikė užklausas dėl galimų įrangos įsigijimų. Tiekėjai, su kuriais bendradarbiauja MB „Grantera“, nebuvo ieškovės tiekėjai tuo metu kai G. A. pagal darbo sutartį dirbo UAB „ROVABO“. Tiekėjų skaičiaus didėjimas, klientų aktyvumas, pelno augimas yra G. A. profesionalumo, asmeninių gebėjimų ir darbo rezultatas, kadangi į MB „Grantera“ buvo investuota daug laiko ir pastangų, ieškant tiekėjų, klientų, projektų ir kt. MB „Grantera“ pelno augimas yra verslo vystymo pasiekimas, todėl teigti, jog įmonės rezultatai paremti konfidencialios informacijos nutekinimu ir panaudojimu, yra klaidinga.

2.8.                      G. A. buvo siunčiamas tik į komandiruotes, o ne į mokymus. Komandiruotės buvo skirtos klientų pritraukimui, ryšių užmezgimui, bet ne G. A. tobulėjimui. Komandiruotės atnešė tiesioginę naudą ieškovei, kadangi pritraukus klientus būdavo pateikiami nauji užsakymai ir tokiu būdu įmonės pelnas tik augo.

2.9.                      Kiekvieno ieškovės kliento negalima traktuoti kaip atnešančio pastovų vienodą pelną, kadangi vieni klientai didino užsakomų prekių kiekį, kiti mažino, kai kurie nutraukė bendradarbiavimą su UAB „ROVABO“. Dėl šios priežasties nėra teisinga visą pelno nuosmukį paaiškinti tuo, jog G. A. nutraukė darbo sutartį ir tapo vadovu mažosios bendrijos, kuri 2013 m. nevykdė veiklos (e. b. 3 t. 1-9 b. l.).

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB Dayton atsiliepime prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinys nėra susijęs nei su jau išregistruota UAB „Robiga“, kurios teises ir pareigas trečiasis asmuo perėmė, nei su trečiuoju asmeniu, todėl trečiasis asmuo neturi galimybės vertinti UAB „ROVABO“ reikalavimų pagrįstumo. Trečiojo asmens duomenimis, G. A. nebuvo UAB „Robiga“ darbuotojas/atstovas. Ieškovės pateiktas 2016-08-22 elektroninis laiškas, adresuotas P. S., buvo išsiųstas iš el. pašto dežutės @inbox.lt, UAB „Robiga“ darbuotojai iki jos reorganizavimo darbo tikslais naudojosi elektroniniu paštu @robiga.lt. UAB „Robiga“ specializavosi nerūdijančio plieno baldų gamyboje, o ieškovės pagrindinis prekybos objektas yra virtuvės įranga (ne baldai), be to, ieškovė yra tik tarpininkė (nėra gamintoja) (e. b. 2 t. 28-29 b. l.).

4.       Teismas 2017-01-02 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 4 t. 1 b. l.).

5.       Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dublike nurodė, kad:

5.1.                      Vien tai, kad darbo sutartyje nėra numatytas „papildomas atlygis“ už susilaikymą nuo konkuravimo, savaime nedaro nekonkuravimo susitarimo negaliojančiu, nes minėtą susitarimą ieškovė ir Atsakovas1 sudarė abipusiu susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad susitarimas jo sudarymo metu neatitiko tikrosios Atsakovo1 valios. Nekonkuravimo susitarimas yra sudėtinė darbo sutarties dalis ir privaloma darbo sutarties sąlygą (DK 95 straipsnio 4 dalis). Nesant tokio susitarimo, Atsakovas1 nebūtų priimtas į darbą ir darbo sutartis nebūtų buvusi sudaryta. Kadangi darbo ieškovės įmonėje metu Atsakovas1 gavo darbo užmokestį, kuris laikytinas atlygiu už visų darbo sutarties sąlygų, įskaitant ir draudimą konkuruoti, tinkamą vykdymą, todėl papildomas atlygis už draudimą konkuruoti Atsakovui1 nepriklausė.

5.2.                      Atsakovas1, nurodydamas, kad jo ir UAB „Robiga“ nesiejo darbo santykiai, nepaneigė aplinkybės, kad jį su UAB „Robiga“ siejo kitokie santykiai, kuriuos patvirtina Atsakovo1 2013-08-22 el. laiškas, adresuotas ieškovės klientui P. S., kuriuo Atsakovas1 ieškovės klientui P. S. siunčia konkuruojančios įmonės UAB „Robiga“ išrašytą sąskaitą ir save pristato kaip jos atstovą, taip pat ieškovės kliento P. S. 2016-05-30 raštas, iš kurio matyti, kad Atsakovas1 klaidino ieškovės klientą P. S. dėl tikrojo prekių pardavėjo. Atsakovas1 nepaneigė aplinkybės, kad jį ir UAB „ROBIGA“ dar darbo sutarties galiojimo metu siejo santykiai, kuriuos draudė nekonkuravimo susitarimas.

5.3.                      Darbo sutarties 8 punkte nurodyta, kas laikoma konfidencialia informacija. Esminį klientų apsisprendimą pirkti ieškovės produktus, lemia ne produktų viešai skelbiamos pradinės kainos ieškovės internetinėje svetainėje, o realiai klientams taikomos kainos, kurių dydį nulemia pritaikytos nuolaidos, kurias žinodamas Atsakovas1 iš karto įgijo pranašumą nesąžiningai vystydamas savo asmeninį verslą, kuris yra analogiškas ieškovės vystomam. Ieškovė ėmėsi pakankamų priemonių išsaugoti konfidencialios informacijos slaptumą. Ieškovė saugojo viešai neskelbiamą informaciją apie savo klientus.

5.4.                      Prieš Atsakovui2 atliekant pirkimus iš UAB „Robiga“, turėjo būti ruošiamasi tokios veiklos vykdymui. Atsakovas2 interneto svetainėje nurodo, kad „nuo 2009 m. vysto maitinimo ir higienos įrangos iš nerūdijančio plieno projektus“. Tokios aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas2 pradėjo konkuruojančią veiklą vykdyti iš karto po įsteigimo, o Atsakovas1 gerokai prieš Atsakovo2 įsteigimą. Abiejų šalių parduodama produkcija yra tapati, tik kitaip pavadinta. Reikalinga atkreipti dėmesį ne į parduodamos produkcijos pavadinimą, o į tai, kokia realiai parduodama produkcija. Kadangi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad konkurentai yra ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija, todėl tiek ieškovė, tiek Atsakovas2, tiek UAB „Robiga“ (dabartinis pavadinimas UAB Dayton), turi būti laikomi konkuruojančiais ūkio subjektais, nes jie, vykdydami veiklą, susiduria kartu toje pačioje rinkoje (e. b. 4 t. 1-11 b. l.).

6.       Atsakovai triplike prašė ieškinį atmesti. Triplike nurodė, kad:

6.1.                      Iš MB „Grantera“ steigimo akto matyti, jog ji buvo įsteigta ne Atsakovo1, o R. D.. MB „Grantera“ veiklos pradžioje faktiškai buvo valdoma pačios steigėjos, kol Atsakovui1 2014-02-03 buvo pateikta paslaugų teikimo sutartis, kuria MB „Grantera“ įsipareigojo atsakovui mokėti 2 500 Lt (724,05 Eur) už jo teikiamas vadovavimo paslaugas.

6.2.                      Darbo užmokestis negali būti vertinamas kaip atlyginimas už ką nors kitą nei darbuotojo darbas. Susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas, apibrėžiant jo dydį ir paskirtį, atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų. Nei mėnesinis atlyginimas, nei priedas nuo įvykdytų pardavimų negali būti traktuojamas kaip kompensacija už nekonkuravimo susitarimą.

6.3.                      Atsakovui nebuvo suteikta informacija apie potencialius ieškovės klientus. Ieškovė neturėjo duomenų bazės ar kito susisteminto duomenų šaltinio, todėl G. A. naudojosi „Google“ ir kitų viešų paieškų sistemomis, kuriose anglų ir norvegų kalbų pagalba ieškojo įvairių įmonių, kurios galėtų tapti ieškovės klientais. Atsakovas nedirbo su prekių (tiekėjų) kainomis ir neturėjo prieigos prie šių duomenų.        Potencialūs klientai nėra konfidencialios informacijos objektas. Buvo kreiptasi į tam tikras Skandinavijos valstybėse veikiančias įmones, kurios pateikė paaiškinimus dėl savo bendradarbiavimo su ieškovės ir Atsakovo1 įmonėmis. Ieškovė yra prekes parduodanti įmonė, trečiasis asmuo ieškovės parduodamas prekes gaminanti įmonė, atsakovė MB „Grantera“ parduoda nestandartinius nerūdijančio plieno baldus, kuriuos, bent jau Atsakovui1 dirbant ieškovės įmonėje, buvo vengiama pardavinėti (e. b. 5 t. 1-14 b. l.).

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Dayton triplike nurodė, kad ieškinys nėra susijęs nei su išregistruota UAB „Robiga“, nei su trečiuoju asmeniu UAB „Dayton“, kurio teises ji perėmė. UAB „Dayton“ nėra žinoma pretenzijų UAB „Robiga“ dėl tariamai per klaidą sumokėtų sumų grąžinimo. Ieškovė ir UAB „Robiga“ nebuvo konkuruojančios įmonės, todėl darbo sutarties 6 punktas negalėtų būti taikomas (e. b. 6 t. 7-8 b. l.).

8.       Atsakovas G. A. priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nekonkuravimo susitarimą: „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“, kuris buvo įtvirtintas 2010-08-03 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties Nr. 4, 6 punkte; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad 2010-08-03 tarp ieškovės ir Atsakovo1 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4. Darbo sutartyje nebuvo numatyta kompensacija už nekonkuravimo įsipareigojimus. Atsakovo gaunamas pajamas sudarė pastovus atlyginimas ir kintanti priedo dalis, skaičiuojama pagal įvykdytus pardavimus. Nekonkuravimo susitarimas nėra privaloma darbo sutarties sąlyga ir turi būti rengiamas atsižvelgiant į abiejų šalių interesus. Darbo sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas yra negaliojantis ab initio, todėl, kad pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, taip pat nėra numatyta kompensacija už darbuotojo nekonkuravimo įsipareigojimus, kurie apriboja konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą (e. b. 6 t. 1-5 b. l.).

9.       Ieškovė UAB „ROVABO“ atsiliepime į atsakovo G. A. priešieškinį prašė priešieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

9.1.                      Nekonkuravimo susitarimas su Atsakovu1 buvo sudarytas ne tam, kad ribotų jo konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, tačiau tam, kad darbo santykių metu ribotų jo nesąžiningą konkurenciją. Ieškovė sutinka su Atsakovo1 teiginiu, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sudarant nekonkuravimo susitarimą turėjo būti nustatyta kompensacija už įsipareigojimo laikymąsi, tačiau kompensacijos nenustatymas savaime nedaro susitarimo dėl nekonkuravimo negaliojančiu. Byloje nėra nei įrodymų, jog Atsakovas1 buvo verčiamas sudaryti nekonkuravimo susitarimą, nei įrodymų, kad nekonkuravimo susitarimo pasirašymo metu nebuvo išreikšta tikroji Atsakovo1 valia. Nors Atsakovas1 bendrovėje dirbo daugiau nei tris metus, tačiau jis neišreiškė pretenzijų dėl kompensacijos mokėjimo, nesikreipė į ieškovę dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir pan. Pretenzijas dėl tariamos kompensacijos už nekonkuravimą nebuvimo Atsakovas1 pradėjo reikšti tik po to, kai pažeidė galiojantį susitarimą.

9.2.                      Atsakovo1 įsipareigojimas nekonkuruoti su ieškove nebuvo absoliutus, t. y. Atsakovas1 galėjo konkuruoti su ieškove, jei būtu gavęs jos sutikimą. Atsakovas1 nesiekė gauti tokio sutikimo, o tyčia ir slapta konkuravo su ieškove. Jei Atsakovas1 būtų norėjęs nepažeisti šalių sudaryto nekonkuravimo susitarimo, jis galėjo raštu atsiklausti ieškovės apie galimybę įsteigti konkuruojantį subjektą ar tokiame dirbti. Atsakovas1 to nepadarė. Nėra pagrindo ieškovės ir Atsakovo1 nekonkuravimo susitarimą pripažinti negaliojančiu, nes tai neturės reikšmės šioje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Atsakovo1 ir Atsakovo2 nesąžiningos konkurencijos veiksmų pažeidžiant tiek CK 1.116 straipsnį, tiek Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą (e. b. 6 t. 36-39 b. l.).

10.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Dayton atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog už įsipareigojimą nekonkuruoti kompensacija privalo būti nustatoma ir mokama ne tik, kai nekonkuravimo įsipareigojimas taikomas pasibaigus darbo santykiams, bet ir darbo santykių galiojimo metu. Tinkamam priešieškinio išnagrinėjimui svarbu nustatyti: ar darbo sutarties šalys aiškiai susitarė dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus darbo santykių galiojimo metu mokėjimo, jei toks susitarimas buvo, ar darbdavys jį vykdė (e. b. 6 t. 36-39 b. l.).

11.       Teismo 2017-03-20 nutartimi pasirengimas nagrinėti bylą dėl priešieškinio paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 6 t. 40 b. l.).

12.       Atsakovas G. A. dublike dėl priešieškinio prašė tenkinti priešieškiniu pareikštus reikalavimus. Nurodė, kad sutiko su pateikiamomis sąlygomis ir dėl savo nežinojimo, ko gali reikalauti iš darbdavio, ir dėl to, jog įsidarbinant buvo jaunas, todėl nuolatinį pastovų darbą susirasti nebuvo itin lengva. Pasiūlymas garantavo pastovias pajamas, tačiau ieškovė pasinaudojo savo padėtimi ir neleido Atsakovui1 pilnai įvertinti sąlygų, kuriomis jis buvo priimtas į darbą. Atsakovas, būdamas jaunas ir neišmanydamas savo teisių, buvo priverstas sutikti su pateiktomis sąlygomis, kadangi nesutikimo atveju jis būtų praradęs galimybę dirbti įmonėje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė neteisi, teigdama, jog nekonkuravimo susitarimas buvo sudarytas laisva valia (e. b. 6 t. 42-44 b. l.).

13.       Ieškovė UAB „ROVABO“ triplike dėl priešieškinio prašė atmesti priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Atsakovas1, pradėjęs dirbti nuo  (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jau buvo sukaupęs didelę gyvenimišką ir darbo patirtį, t. y. prieš pradėdamas dirbti pas ieškovę, buvo (duomenys neskelbtini)  metų amžiaus, išdirbės net septyniose darbovietėse, įgijęs bakalauro mokslų laipsnį ir tęsė magistratūros studijas. Atsakovas1 turėjo pakankamai žinių, gyvenimiško patyrimo ir raštingumo sudarant darbo sutartis, todėl sudarant Darbo sutartį turėjo žinoti savo teises ir suprasti jos nuostatų svarbą. Atsakovas1 darbo sutarties sudarymo metu nereiškė pretenzijų dėl jos nuostatų, todėl, pasirašydamas darbo sutartį, jis išreiškė tikrąją savo valią, o tik kilus ginčui dėl joje esančių nekonkuravimo nuostatų pažeidimo, apsimeta nieko apie tai nesuprantantis. Atsakovas1 galėjo konkuruoti su ieškove, jei būtų gavęs sutikimą, tačiau Atsakovas1 nesiekė gauti tokio sutikimo (e. b. 6 t. 46-48 b. l.).

14.       Ieškovė teikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė:

14.0.1.                      priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 16 371,20 Eur žalos kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimo;

14.0.2.                      priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės UAB „ROVABO“ negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo;

14.0.3.                      įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos;

14.0.4.                      priteisti ieškovei iš atsakovo G. A. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

14.0.5.                      priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;

14.0.6.                      priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;

14.0.7.                      grąžinti ieškovei 1 383 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį.

14.1.                      Pažymėjo, kad ieškovės patirta žala pasireiškė dvejopo pobūdžio nuostoliais, t. y. netiesioginiais nuostoliais – negautomis pajamomis dėl atsakovo G. A. neteisėtai atskleistos ir atsakovės MB „Grantera“ neteisėtai panaudotos ieškovės konfidencialios informacijos; ir atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstu praturtėjimu neteisėtai pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Susipažinus su Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktų finansinių ekspertizių 2018-08-01 ir 2019-07-17 aktais, teigtina, kad MB „Grantera“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 iš perviliotų ieškovės klientų Skandinavijos šalyse gavo 16 371,20 Eur grynojo pelno, kuris turėtų būti suprantamas kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstas praturtėjimas, neteisėtai pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Vadovaujantis minėtais finansinių ekspertizių aktais, teigtina, kad nuo 2013-12-12 atsakovui G. A. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją atsakovei MB „Grantera“, ieškovės pajamos (grynasis pelnas) iš MB „Grantera“ perviliotų klientų Skandinavijos šalyse per du metus, t. y. nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11, sumažėjo 30 995,55 Eur suma ((23 387,81 Eur - 12 364,19 Eur) + (23 387,81 Eur - 3 415,88 Eur), kuri turėtų būti suprantama kaip ieškovės negautos pajamos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Nepagrįstą praturtėjimą faktiškai gavo MB „Grantera“, todėl visa nepagrįsto praturtėjimo suma – 16 371,20 Eur – priteistina iš ją gavusios atsakovės MB „Grantera“. Kadangi MB „Grantera“ nepagrįsto praturtėjimo suma (16 371,20 Eur) nepadengia visų ieškovės negautų pajamų (grynojo pelno) sumos (30 995,55 Eur), šių sumų skirtumas – 14 624,35 Eur, priteistinas solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“, nes nėra galimybės atskirti jų atsakomybės apimties (e. b. 11 t. 64-66 b. l.).  

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Dayton atsiliepime prašė ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra bei priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė patikslintus reikalavimus sieja su pajamų/pelno skaičiavimais. Tokie skaičiavimai savaime neįrodo nei neteisėtų veiksmų bei neatskleidžia priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir konkrečių negautų pajamų ar kitokių tariamų nuostolių. Net jei būtų nustatyti kokie nors atsakovų pažeidimai, pateikti skaičiavimai nesudaro pagrindo nustatyti, kiek jie buvo įtakoti tariamų neteisėtų veiksmų, o kiek šiuos pokyčius lėmė kitos priežastys (egzistuoja verslo ciklai, ekonomikos svyravimai, kiti veiksniai, darantys įtaką bendrovių veiklai) (e. b. 11 t. 69-70 b. l.).

16.       Atsakovai atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

16.1.                      Pagal pateiktą duomenų analizę matyti, jog ieškovė iki Atsakovui2 tampant vienu iš C. K. AS/Culina teikėju, neuždirbo tokio dydžio sumų kaip Atsakovas2, todėl nesuprantama kokiu pagrindu ieškovės įvardijamos Atsakovo2 uždirbtos didesnės sumos neva pasinaudojant komercine ieškovės paslaptimi gali būti prilyginamos netiesioginiams nuostoliams. Atsakovai neįžvelgia tiesioginio priežastinio ryšio tarp MB ,,Grantera” sugeneruoto grynojo pelno nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 ir sugeneruoto UAB ,,ROVABO” grynojo pelno nuo 2012-12-12 iki 2015-12-11. Kliento C. K. AS/Culina visi kontaktiniai duomenys, įskaitant mobilaus telefono numerius, yra laisvai prieinami jų internetiniame puslapyje, todėl tokia informacija nėra laikytina komercine paslaptimi. Klientas C. K. AS/Culina raštu yra patvirtinęs, jog šios įmonės ir UAB ,,ROVABO” bendradarbiavimas nutrūko dėl rašte nurodytų priežasčių.

16.2.                      MB „Grantera“ pardavimų mastas 2013-12-12 – 2014-12-11 neprilygsta UAB „ROVABO“ pardavimų mastui, kuris ženkliai didesnis už MB „Grantera“ 2013-12-12 – 2014-12-11. MB „Grantera“ pardavimai 2013-12-12 – 2014-12-11 proporcingai nemažina UAB „ROVABO“ pardavimų, palyginus su 2012-02-12 – 2013-12-11 laikotarpiu. MB „Grantera“ pardavimai 2014-12-12 – 2015-12-11 daug daugiau krenta nei UAB „ROVABO“ ir MB „Grantera“ pardavimai šiuo laikotarpiu tik simboliniai. Pardavimai taip pat mažėjo, o ne didėjo. Dėl UAB „ROVABO“ pardavimų mažėjimo, nėra MB „Grantera“ kaltės ir nėra pagrindo teigti, kad MB „Grantera“ vykdė neteisėtą konkurencinę veiklą. UAB „ROVABO“ pardavimų kritimas Servicio AS negali būti siejamas su MB „Grantera“ veikla, o skaičiuojamos negautos pajamos yra hipotetinės ir nepagrįstos.

16.3.                      UAB „ROVABO“ pardavimų kritimas Servicio AS negali būti siejamas su MB „Grantera“ veikla, nes 2014-12-12 – 2015-12-11 pas abi įmones pardavimų yra 0 (e. b. 11 t. 71 b. l.). MB ,,Grantera” ir H. S. AS bendradarbiavimas buvo epizodinis, kadangi nei MB ,,Grantera”, nei UAB ,,ROVABO” nepajėgė patenkinti įmonės H. S. AS poreikių.

16.4.                      UAB ,,ROVABO” nebuvo pajėgi užtikrinti tinkamo H. S. AS asortimento, todėl bendradarbiavimas tarp šių įmonių nutrūko. Atsakovai neįžvelgia priežastinio ryšio tarp negautų UAB ,,ROVABO” pajamų ir MB ,,Grantera” kaltų veiksmų (e. b. 11 t. 71-77 b. l.).

17.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinio patikslintus reikalavimus, o atsakovo G. A. priešieškinį atmesti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad atsisako reikalavimo – įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos.

18.       Teismo posėdžio metu atstovų atstovas prašė ieškinį atmesti, o atsakovo G. A. priešieškinį tenkinti, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a

19.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

20.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl teismo nustatytų aplinkybių         

21.       2010-08-03 tarp UAB „ROVABO“ ir G. A. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 4, pagal kurią G. A. priimtas į darbą į UAB „ROVABO“ eksporto padalinį pardavimo vadybininko Skandinavijos rinkai pareigoms pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2010-08-03 (11 p.). Darbo sutartis nutraukta 2013-12-11 vadovaujantis LR DK 127 straipsnio 1 dalimi (e. b. 1 t. 163-164, 165 b. l., 3 t. 10-13, 14 b. l.). Darbo sutarties Nr. 4 2011-12-22 pakeitimo Nr. 2 3.2 punkto pastaboje nurodyta, kad pardavimai su didesne nei 40 procentų nuolaida neskaičiuojami į metines pardavimų apimtis, nuo kurių skaičiuojamas metinis darbo užmokesčio priedas (e. b. 1 t. 166 b. l., 3 t. 15 b. l.).

22.       Iš UAB „ROVABO“ Juridinių asmenų registro išrašo su istorija matyti, kad iš pradžių veiklą vykdė kaip privati J. Ž. firma „JŪRANA“, nuo 1992-03-24 iki 2010-06-11; veiklos tikslai ir rūšys: gamyba; prekyba; paslaugų teikimas; bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams (e. b. 1 t. 13-17 b. l.). Į bylą teikti: UAB „ROVABO“ 2012-12-31, 2013-12-31, 2014-12-31, 2015-12-31 balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, 2015-09-30 pelno (nuostolių) ataskaita, 2013-12-31, 2014-12-31, 2014-12-31 pinigų srautų ataskaita nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (e. b. 1 t. 82-83, 84-85, 86, 87, 88-89, 90, 91, 92-93, 94-95, 96 b. l., 5 t. 38 b. l.); UAB „ROVABO“ pirkėjų sąrašas (e. b. 1 t. 144-148 b. l., 3 t. 152-156 b. l., 7 t. 126-130 b. l., 8 t. 122, 125-128 b. l., 9 t. 64-68, 75-78 b. l.); 2011-2015 m. grynojo pelno apskaičiavimas iš prekių pardavimo Skandinavijos šalyse (e. b. 1 t. 149 b. l.); dienpinigių, išmokėtų G. A. komandiruotėse Skandinavijos šalyse metu apskaičiavimas (e. b. 1 t. 152 b. l.); UAB „ROVABO“ detalus bandomasis balansas SKANI_SUM (e. b. 1 t. 153-158 b. l.); UAB „ROVABO“ išrašas (e. b. 1 t. 168-172 b. l.), UAB „ROVABO“ katalogas (e. b. 3 t. 160-283 b. l.), UAB „ROVABO“ išrašytos sąskaitos (e. b. 8 t. 139-165 b. l., 10 t. 3-205 b. l., 12 t. 4-413 b. l.).    

23.       MB „Grantera“ įregistruota nuo 2013-10-08, direktoriaus G. A. paskyrimo (išrinkimo) data 2013-10-03 (e. b. 1 t. 52-53 b. l.). Pagal 2013-10-03 MG „Grantera“ steigimo sutartį, jos steigėja yra R. D., o joje taip pat nurodyta, kad jos vadovas G. A. (e. b. 5 t. 15-16 b. l.). Teiktas MB „Grantera“ internetinio puslapio turinys (e. b. 1 t. 54-81 b. l.); MB „Grantera“ 2013-12-31, 2014-12-31, 2015-12-31 balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas už 2013-12-31 pasibaigusius finansinius metus, 2014-01-01 – 2014-12-31, 2015-01-01 – 2015-12-31 Aiškinamojo rašto bendroji dalis (e. b. 1 t. 97, 98, 99-111, 112, 113, 114-127, 128, 129, 130-143 b. l., 5 t. 39 b. l.); MB „Grantera“ 2014 ir 2015 m. prekių pirkimo sąskaitos (e. b. 2 t. 30 b. l., 3 t. 31-151, 288-434 b. l., 5 t. 46-315); MB „Grantera“ pardavimų klientams sąskaitos (e. b. 7 t. 1-124 b. l., 8 t. 1-118 b. l.) ir lentelė (e. b. 8 t. 138 b. l.); MB Grantera sąskaitos išrašas (e. b. 3 t. 25 b. l., 13 t. 3 b. l.); viešai internete skelbiami duomenys (e. b. 5 t. 19-34 b. l.). 2015-02-25 MB „Grantera“ sudarė sutartį dėl individualios svetainės kūrimo (e. b. 3 t. 26-28, 29-30 b. l.).

24.       Iš UAB „Robiga“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad įmonė buvo reorganizuota (e. b. 1 t. 38-46 b. l., 2 t. 2-10 b. l.), teiktos jos internetinio puslapio turinio išrašas (e. b. 1 t. 47-51 b. l.).

25.       Teikti duomenys iš SODRA apie G. A. (e. b. 3 t. 18-24 b. l.), jo išsilavinimą (e. b. 3 t. 284-286 b. l.). Tarp MB „Grantera“ ir G. A. 2014-02-03 sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1 (e. b. 5 t. 17-18 b. l.).

26.       2013-08-22 elektroniniame laiške, pasirašytame G. A. UAB „Robiga“, nurodyta, kad siunčia apmokėjimo sąskaitą faktūrą naujam užsakymui (gavėjas post@gpstorkjokken.no) (e. b. 1 t. 18-21 b. l.). 2018-05-30 UAB „ROVABO“ atsakymas G. P. S. AS, <...> nurodyta, kad nori įmonės Robica pareiškimo, kadangi gavo sąskaitą faktūrą tuo pačiu metu kaip ir sąskaitą-faktūrą iš įmonės Rovabo (e. b. 1 t. 22-26, 27-28, 29-31, 34-35, b. l.).

27.       Teismo 2017-02-05 nutartimi byloje paskirta finansinė ekspertizė, pavedant atsakyti į teismo nutartyje suformuluotus klausimus (e. b. 8 t. 186-189 b. l.). 2018-08-01 Ekspertizės akte nurodyta, kad: 1. MB „Grantera“ 2013-12-12 – 2014-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 11 199,65 Eur grynojo pelno: pagal klientus: C. K. AS/Chulina 6 280,90 Eur; Servicio AS 2 940,94 Eur; H. S. AS 580,96 Eur; Resto-Rent Equipment AB 664,81 Eur; H. S. AS 732,04 Eur. 2. MB „Grantera“ 2014-12-12 – 2015-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 5 171,55 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 3 252,86 Eur; Servicio AS 211,81 Eur; H. S. AS 0; Resto-Rent Equipment AB 197,51 Eur; H. S. AS 1 509,37 Eur; 3. UAB „ROVABO“ 2012-12-12 – 2013-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 688,22 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 0; Servicio AS 0; H. S. AS 393,78 Eur; Resto-Rent Equipment AB 294,44 Eur; H. S. AS 0; 4. UAB „ROVABO“ 2013-12-12 – 2014-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 1 273,94 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 527,41 Eur; Servicio AS 0; H. S. AS 280,25 Eur; Resto-Rent Equipment AB 0; H. S. AS  466,28 Eur. 5. UAB „ROVABO“ 2014-12-12 – 2015-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 3 818,12 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 89,08 Eur; Servicio AS 1 478,62 Eur; H. S. AS 0; Resto-Rent Equipment AB 193,43 Eur (e. b. 9 t. 27-49 b. l.).

28.       Teismo 2018-11-23 nutartimi byloje paskirta papildoma finansinė ekspertizė, kuria pavesta atsakyti į nutartyje suformuluotus klausimus (e. b. 11 t. 9-12 b. l.). 2019-07-17 Ekspertizės akte nurodyta, kad: 1. MB „Grantera“ 2013-12-12 – 2014-12-11 laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 11 199,65 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 6 280,90 Eur; Servicio AS 2 940,94 Eur; H. S. AS 580,96 Eur; Resto-Rent Equipment AB 664,81 Eur; H. S. AS 732,04 Eur; 2. MB „Grantera“ 2014-12-12 – 2015-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis gavo 5 171,55 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 3 252,86 Eur; Servicio AS 211,81 Eur; H. S. AS 0; Resto - Rent Equipment AB 197,51 Eur; H. S. AS 1 509,37 Eur; 3. UAB „ROVABO“ 2012-12-12 – 2013-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis, kurios nurodytos teismo nutartyje, gavo 23 387,81 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 3 294,03 Eur; Servicio AS 17 317,90 Eur; H. S. AS 669,51 Eur; Resto-Rent Equipment AB 1 418,94 Eur; H. S. AS 687,43 Eur; 4. UAB „ROVABO“ 2013-12-12 – 2014-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas su Skandinavijos firmomis, kurios nurodytos teismo nutartyje, gavo 12 364,19 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 569,38 Eur; Servicio AS 10 060,09 Eur; H. S. AS 319,04 Eur; Resto-Rent Equipment AB 532,80 Eur; H. S. AS 882,88 Eur. 5. UAB „ROVABO“ 2014-12-12 – 2015-12-11 (imtinai) laikotarpiu vykdant pardavime operacijas su Skandinavijos firmomis, kurios nurodytos teismo nutartyje, gavo 3 415,88 Eur grynojo pelno, pagal klientus: C. K. AS/Chulina 108,49 Eur; Servicio AS 2 819,02 Eur; H. S. AS - 0 Eur; Resto-Rent Equipment AB 377,55 Eur; H. S. AS 110,82 Eur (e. b. 11 t. 17-49 b. l.).

29.       Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai S. S., V. Ž. (e. b. 11 t. 84-88 b. l.). Atsakovų atstovas teikė prekių palyginimo suvestinę, VMI pažymas apie G. A. pajamas 2014-2015. 

30.       Byloje yra pareikštas tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo G. A. priešieškinis, kadangi atsakovo G. A. priešieškinio išsprendimas gali turėti įtakos ieškovės reiškiamiems reikalavimams, teismas visų pirma pasisakys dėl atsakovo G. A. priešieškinio.

Dėl atsakovo G. A. priešieškinio

31.       Priešieškiniu atsakovas G. A. prašo darbo sutarties 6 punktą, kurį įvardina nekonkuravimo susitarimu, pripažinti negaliojančiu, o tokio reikalavimo pagrindas – atskiro atlyginimo už nekonkuravimą nenumatymas sutartyje bei nemokėjimas.

32.       Darbo sutarties 6 punktas numatė, kad Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla. Konkuruojanti įmonė yra bet kuri įmonė, kuri užsiima gamyba ir/arba pardavimu produktų ir paslaugų, kurie tarnauja tam pačiam tikslui, kaip ir produktai, kuriuos gamina ar parduoda įmonė ir kurie yra apyvartoje tose pačiose rinkose. Darbuotojas įsipareigoja už šio punkto įsipareigojimų nesilaikymą sumokėti baudą, kuri yra lygi įmonės patirtiems nuostoliams (e. b. 1 t. 163-164, 165 b. l., 3 t. 10-13, 14 b. l.).

33.       Vertinant paties susitarimo turinį paminėtini šie aspektai: pirma, jis taikomas tik darbo sutarties galiojimo laiką; antra, norint atlikti jame numatytus veiksmus yra būtinas rašytinis darbdavio sutikimo; trečia, nustatyti ribojimai: i) steigti įmonę, ii) sudaryti sandorius, iii) atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, iv) užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla; v) konkuruojanti įmonė yra bet kuri įmonė, kuri užsiima gamyba ir/arba pardavimu produktų ir paslaugų, kurie tarnauja tam pačiam tikslui, kaip ir produktai, kuriuos gamina ar parduoda įmonė ir kurie yra apyvartoje tose pačiose rinkose. Teismo vertinimu: pirma, nurodytas susitarimas pagal jo turinį numatė ženklius ribojimus darbuotojui; antra, darbo sutartyje nebuvo nustatytas atlyginimas už aptariamą nekonkuravimo susitarimą.

34.       Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvė, taip ir šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė yra neatsiejama nuo konstitucinės kiekvieno žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą, taigi ir nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla arba ja nebeužsiimti, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką ir be dirbtinių kliūčių iš jos pasitraukti. Pagrindinis įstatymas, kuriame įgyvendinama konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija ir nustatomas sąžiningos konkurencijos gynimo mechanizmas, yra Konkurencijos įstatymas (KĮ). Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

35.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nekonkuravimo susitarimo institutas nėra tiesiogiai reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, jam pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.). Nekonkuravimo susitarimai gali būti sudaromi ir galioti tiek darbo santykių galiojimo metu, tiek nutraukus darbo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas pagal savo prigimtį, pobūdį ir esmę vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, jog jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos papildymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012). Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl nekonkuravimo susitarimo, taikomos CK normų nustatytos taisyklės, reglamentuojančios sandorių ir sutarčių teisėtumą. Nekonkuravimo susitarimas teismų praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu nepaisant to, kad jis sudarytas darbo sutarties šalių ir inkorporuotas į šalių sudarytą darbo sutartį kaip jos papildymas, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, suteikiantį teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat ir Lietuvos Respublikos CK nenustatytas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

36.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2008), susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimus turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų ir kt. Taigi darbo santykių metu galiojantis nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-687/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

37.       Susitarimo dėl nekonkuravimo tikslas – apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos. Kompensacija susitarime dėl nekonkuravimo darbuotojui numatyta už jam taikomus jo teisių suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2008). Taigi darbdavys moka darbuotojui už savo verslo saugumą ir jo išsaugojimą, o darbuotojas už gaunamą atlygį prisiima įsipareigojimus nekonkuruoti su darbdaviu. Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi vadovautis bendrosiomis sandorių negaliojimo taisyklėmis ir kiekvienu atveju tirti tokio reikalavimo pagrindu nurodytas faktines aplinkybes bei spręsti, ar jos pagal CK normų nuostatas pakankamos pripažinti susitarimą negaliojančiu. Minėta, kasacinio teismo yra išaiškintas vienas iš kriterijų pripažinti susitarimą negaliojančiu, tai akivaizdžiai nesąžininga darbuotojui mokama piniginis kompensacija už nekonkuravimą. Sprendžiant dėl kompensavimo už nekonkuravimą pakankamumo, turi būti tiriamos ir vertinamos visos reikšmingos ginčo sprendimui faktinės aplinkybės, tarp jų ir dėl nekonkuravimo susitarimo sudarymo, darbo santykių trukmės, susitarimo šalių elgesio tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus. Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę šalių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.228 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012).

38.       Teismo vertimu, ieškovės dėstomos aplinkybės, atsakovui G. A. nenustačius atlyginimo už nekonkuravimo susitarimą, laikytinos nepagrįstomis. Darbo sutarties turinys patvirtina, kad G. A. nebuvo numatytas atlyginimas už nekonkuravimo susitarimą, todėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu atsakovo priešieškinis tenkintinas ir 2010-08-03 tarp UAB „ROVABO“ ir G. A. sudarytos darbo sutarties Nr. 4, 6 punkto dalis „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“ pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

Dėl ieškovės reikalavimų sumažinimo ir dalies reikalavimų atsisakymo  

39.       Byloje ieškovės reikalavimai buvo suformuluoti teikiant ieškinį, tačiau ieškovė 2019-08-03 teikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriame prašė: priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 16 371,20 Eur žalos kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės UAB „ROVABO“ negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo; įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos; priteisti ieškovei iš atsakovo G. A. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovei 1 383 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį (e. b. 11 t. 64-66 b. l.), o rašytinėje baigiamojoje kalboje ir 2020-02-13 teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos.

40.       Viena iš ieškovės procesinių teisių yra sumažinti ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ ieškovės UAB „ROVABO“ naudai nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą 158 162 Eur žalą, o bylos nagrinėjimo eigoje sumažino savo reikalavimus prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 16 371,20 Eur žalą kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimą, priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo, t. y. sumažino turtinius reikalavimus iki 30 995,55 Eur. Ieškovės reikalavimai iš esmės nagrinėti sumažintų reikalavimų apimtyje, o ieškovei sumažinus reikalavimus jai už sumažintų reikalavimų dalį grąžintas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Ieškovės rašytinėje baigiamojoje kalboje, taip pat 2020-02-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos.

42.       CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

43.       Nors ieškovė dėl ieškinio dalies atsisakymo ir pasisakė rašytinėje savo baigiamojoje kalboje, tačiau joje nebuvo nurodyta, jog ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas 2020-02-13 teismo posėdžio metu ieškovės atstovui išaiškino ieškinio atsisakymo pasekmes, o ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jam yra aiškios ir jis atsisako ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos. Dėl išdėstytų aplinkybių priimtinas ieškovės ieškinio dalies atsisakymas nuo reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos, ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44.       Ieškovei atsisakius reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos jai yra grąžintina už šį reikalavimą mokėtina 75 procentų žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimų

45.       Ieškovė prašė priteisti ieškovei iš atsakovės MB „Grantera“ 16 371,20 Eur žalos kaip atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų (nepagrįsto praturtėjimo) atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ 14 624,35 Eur ieškovės UAB „ROVABO“ negautų pajamų (patirtų netiesioginių nuostolių) atlyginimo.

46.       Ieškovės ir atsakovo G. A. sudarytos darbo sutarties 8 punktas numatė, kad „darbuotojas įsipareigoja išlaikyti visišką konfidencialios informacijos, susijusios su paslaugomis, įmonės verslu arba opcijomis slaptumą. Darbuotojas įsipareigoja neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia pačią įmonę, ar ji buvo perduota įmonei ar darbuotojui trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas. Konfidenciali informacija – įmonės viduje naudojama informacija, susijusi su įmonės finansine informacija, ataskaitomis, planais, veiklos dokumentais, susirašinėjimu su partneriais, produktų informacija, kainoraščiai, klientų informacija, pasiūlymai klientams, pirkimo-pardavimo sutartimis, personalo informacija, darbo sutarčių turiniu, asmeninėmis pajamomis, informacija su atžyma „konfidencialu“. Konfidencialia informacija nelaikoma viešai įmonės išplatinta arba paskelbta informacija (pavyzdžiui bukletai, kainoraščiai, informacija interneto puslapiuose). Darbuotojas įsipareigoja nenaudoti konfidencialios informacijos asmeniniais, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais. Darbuotojas privalo gauti išankstinį raštišką įmonės pritarimą bet kokiai išimčiai dėl konfidencialių paslapčių įsipareigojimų. Darbuotojas įsipareigoja už šio punkto įsipareigojimų nesilaikymą sumokėti baudą, kuri yra lygi įmonės patirtiems nuostoliams. Šis įsipareigojimas lieka galioti 2 metus pasibaigus įmonės sutarčiai (8 p.) (e. b. 1 t. 163-164, 165 b. l., 3 t. 10-13, 14 b. l.). Taigi nurodytas darbo sutarties punktas numatė: pirma, darbuotojo pareigą išlaikyti visišką konfidencialios informacijos, susijusios su paslaugomis, įmonės verslu arba opcijomis slaptumą; antra, darbuotojo pareigą neatskleisti jokių komercinių paslapčių ar kitos konfidencialaus pobūdžio informacijos, susijusios su darbdaviu arba jo klientais, nepaisant ar tokia informacija liečia pačią įmonę, ar ji buvo perduota įmonei ar darbuotojui trečiosios šalies, išskyrus tuos atvejus, kai tai reikalinga šios sutarties tikslams arba kai to reikalauja įstatymas; trečia, įtvirtino konfidencialios informacijos apibrėžimą (įmonės viduje naudojama informacija, susijusi su įmonės finansine informacija, ataskaitomis, planais, veiklos dokumentais, susirašinėjimu su partneriais, produktų informacija, kainoraščiai, klientų informacija, pasiūlymais klientams, pirkimo-pardavimo sutartimis, personalo informacija, darbo sutarčių turiniu, asmeninėmis pajamomis, informacija su atžyma „konfidencialu“); ketvirta, darbuotojas įsipareigojo nenaudoti konfidencialios informacijos asmeniniais, šeimos, giminaičių ar trečiųjų asmenų interesais; penkta, konfidencialumo įsipareigojimas lieka galioti 2 metus pasibaigus įmonės sutarčiai (8 p.) (e. b. 1 t. 163-164, 165 b. l., 3 t. 10-13, 14 b. l.).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovės bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

48.       Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektas, taigi – svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Kokie kriterijai keliami informacijai, kad ši būtų traktuojama ir saugoma kaip įmonės komercinė paslaptis, pateikta CK 1.116 straipsnio 1 dalyje – tai informacijos slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos šiai informacijai išsaugoti. Rinkos informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį, priskiriamas, be kita ko, ūkio subjekto klientų sąrašas. Ši informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį. Komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Informacija apie užsakovus susideda iš daugelio įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. informacija apie tai, kokios konkrečios įmonės turi paslaugų užsakymo poreikį, koks tų įmonių mokumas, finansinė būklė, patikimumas, kas konkrečioje įmonėje priima sprendimus dėl pervežimo užsakymo, transportavimo kainų nustatymo, kokios yra planuojamos pervežimų užsakymo apimtys, kokio tipo krovinius veža užsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas).

49.       CK nuostatose, galiojusiose laikotarpiu, kuriuo, kaip įrodinėja ieškovė, buvo atskleista jos komercinė paslaptis ir buvo atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmai, ir už kurį dėl šių veiksmų ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą, buvo nustatyta, kad asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Pareigą atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties šalis, atskleidusi gautą komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018).

50.       Tais atvejais, kai žala padaroma bendrais kelių subjektų veiksmais, reikia nustatyti kiekvieno iš jų civilinės atsakomybės sąlygas ir ribas. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia pirmiausia atskirai įvertinti kiekvieną iš pareikštų reikalavimų – kas atliko neteisėtus veiksmus, kokia žala atsirado, kuo ji pasireiškė. Veiksmų bendrumas vertinamas kiekvieno reikalavimo atžvilgiu atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 92–95 punktai). Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

51.       Ieškovė atsakovų neteisėtus veiksmu įrodinėja tuo, kad: pirma, atsakovas G. A. pažeidė nekonkuravimo susitarimą; antra, atsakovas G. A. disponavo konfidencialia informacija: Skandinavijos klientų duomenimis, jų poreikiais, kontaktais asmenų, su kuriais reikalinga susisiekti norint parduoti produkciją ir kurie priima sprendimus dėl prekių įsigijimo, kainodara, klientų mokumu, sutarčių su ieškove sąlygomis ir kt.; trečia, atsakovė MB „Grantera“ įgijo per atsakovą G. A. ir naudojosi ieškovės turima informacija apie ieškovės klientus, taikomas nuolaidas ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruodama, pradėjo vykdyti analogišką veiklą kaip ieškovė bei perviliojo ne mažiau kaip penkis klientus: C. K. AS/Chulina, Servicio AS, H. S. AS, Resto-Rent Eqiupment AB, H. S. AS.

52.       Kadangi praktikoje terminai „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ neretai vartojami kaip sinonimai, tai šių informacijos rūšių santykis ir atribojimas reikšmingas sprendžiant dėl padarinių, jeigu jie atsirado tokią informaciją paviešinus, panaudojus. Konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma taip: informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). „Neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Neteisėto pasinaudojimo komercinę paslaptį sudarančia informacija atveju priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo paprastai atsiranda neigiamų pasekmių (pvz., prarandamas klientas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).

53.       Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, pažymėtina, kad: pirma, pačioje darbo sutartyje buvo nustatyta, kas yra laikytina komercine paslaptimi. Tuo pačiu pažymėtina, kad darbdaviui nėra ribojimo pačiam nurodyti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente; antra, komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis. Šiuo atveju konfidencialios informacijos apibrėžimas buvo nurodytas ieškovės ir atsakovo G. A. sudarytoje darbo sutartyje; trečia, teismas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu patenkino atsakovo G. A. priešieškinį ir pripažino darbo sutarties 6 punkte įtvirtintą nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Esant tokioms aplinkybėms šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti ieškovės įrodinėjamų atsakovo G. A. neteisėtų veiksmų dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo; ketvirta, į bylą teikti įrodymai apie ieškovės ir atsakovės MB „Grantera“ siūlomas prekes leidžia daryti išvadą, jų siūlomos prekės iš dalies yra konkuruojančios. Teismo vertinimu, bylos medžiaga sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus: atsakovo G. A. neteisėti veiksmai pasireiškė konfidencialios informacijos perdavimu MB „Grantera“, o šios neteisėti veiksmai pasireiškė jai perduotos konfidencialios informacijos panaudojimu vykdant tolesnę veiklą.

54.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti sudėtinga įvardyti ir įrodyti tikslų nuostolių dydį. Nagrinėjant tokios kategorijos bylas, būtina turėti omenyje tai, kad siekis nesąžiningai konkuruoti ir sąžiningai konkurencijai priešingų veiksmų atlikimas dažnai sąmoningai yra nukreiptas į nesąžiningos, taigi ir neteisėtos, naudos gavimą kitų asmenų sąskaita. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai prašomų priteisti sumų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo forma) teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati, žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu ir turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 97, 99 punktai). Žala, apibrėžta tokiose bylose gali būti trejopo pobūdžio: tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

55.       Ieškovė, sumažinusi ieškinio reikalavimus, nurodė, kad MB „Grantera“ nesąžiningo konkuravimo laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 iš perviliotų ieškovės Skandinavijos klientų gavo 16 371,20 Eur grynojo pelno, kuris yra atsakovės MB „Grantera“ nepagrįstas praturtėjimas pasinaudojus ieškovės konfidencialia informacija. Taip pat G. A. atskleidus ieškovės konfidencialią informaciją atsakovei MB „Grantera“, ieškovės grynasis pelnas iš perviliotų klientų Skandinavijos šalyse per du metus, t. y. nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 sumažėjo 30 995,55 Eur. Kadangi nepagrįsto praturtėjimo suma (16 371,20 Eur) nepadengia visų ieškovės negautų pajamų sumos, šių pajamų skirtumas priteistinas iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“ solidariai.

56.       Kaip minėta, ieškovė teigė esą buvo pervilioti ne mažiau kaip penki jos klientai: C. K. AS/Chulina, Servicio AS, H. S. AS, Resto-Rent Equipment AB, H. S. AS. Į bylą teiktas C. K. AS 2017-01-07 raštas, kuriame nurodyta bendradarbiavimas su UAB „ROVABO“ nutrūko, nes ji buvo nepajėgi užtikrinti aptarnavimo po pardavimo ir tiekti atsargines dalis, <...> 2014 m. pradžioje gavo laišką iš Grantera, kuriame buvo pateikta informacija apie galimybę užsisakyti nestandartinių nerūdijančio plieno baldų. Po kelių bandomųjų užsakymų pradėjo bendradarbiauti su ja, <...> G. A. jau pažįsta pakankamai ilgą laiką, pasitiki juo kaip savo srities profesionalu, <...> patvirtina, kad sprendimas dirbti su „Grantera“ buvo mūsų savarankiškas sprendimas, paremtas mūsų įmonės veikla ir tuo faktu, kad UAB „ROVABO“ neatitiko standartų (e. b. 6 t. 15-16 b. l.). Servicio AS 2017-02-06 rašte nurodė, kad <...> nuo 2015 m. pradėjo tiesiogiai importuoti daugelį produktų tiesiai iš gamintojų, kadangi tai užtikrino geresnes pardavimo sąlygas ir didino apyvartą. <...> kadangi G. A. išėjo iš UAB „ROVABO“, bendravimas dar labiau suprastėjo, <...> 2014 m. Giedrius susisiekė su mumis kaip MB „Grantera“ atstovas. „Grantera“ buvo pristatyta kaip įmonė, kuri specializuojasi nerūdijančio plieno baldų tiekime. 2014 m. vykdydami projektus pradėjo bendradarbiauti su MB „Grantera“. Praėjus vieneriems metams po bendradarbiavimo nusprendė atsisakyti MB „Grantera“ kaip partnerio. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į MB „Grantera“ tiekiamų produktų kokybę. Dėl to pasirinko kitą, šį kartą norvegų, įmonę (e. b. 6 t. 17-18 b. l.). H. S. AS 2017-02-01 rašte nurodė, kad 2014 m. „Grantera“ atstovas A. atsiuntė el. laišką su pasiūlymu bendradarbiauti. Šį asmenį žinojo iš anksčiau, todėl bendravimas buvo paprastas. „Grantera“ buvo pristatyta kaip nestandartinių nerūdijančio plieno baldų gamintojas. 2014 m. dirbo tiek su UAB „ROVABO“, tiek su „Grantera“. Pasirinko „Grantera“ kaip naująjį partnerį, kadangi visi užsakyti produktai buvo pristatomi laiku, buvo labai patenkinti kokybe už pagrįstą kainą. Dėl nedidelio projektų skaičiaus 2015 m. sumažino užsakymų kiekį visiems tiekėjams. Tais pačiais metais turėjo įvykdyti daug nestandartinių užsakymų, o UAB „ROVABO“ ne visada buvo pajėgi juos įvykdyti, todėl siuntė užsakymus „Grantera“ (e. b. 19-20 b. l.). H. S. AS 2017-01-20 rašte nurodė, kad bendradarbiavimas su MB „Grantera“ prasidėjo 2014 m. pradžioje. Po užsakymų 2014 metais daugiau nesiuntė užsakymų ir pasirinko kitus tiekėjus (6 t. 21-22 b. l.). Jau minėta, kad byloje buvo paskirta finansinė ekspertizė ir pakartotinė finansinė ekspertizė, ją skiriant pažymėta, jog byloje nekilo ginčo dėl to, kad iki pirminės ekspertizės atlikimo ieškovė nebuvo pateikusi visų ginčui reikšmingų sąskaitų, atitinkamai ekspertas jų nevertino ir neanalizavo ekspertizės akte, dėl ko byloje pateiktas ekspertizės aktas laikytinas neišsamiu; pakartotinės ekspertizės metu buvo formuluojami klausimai dėl grynojo pelno uždirbimo (e. b. 11 t. 9-12 b. l.). Pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, kokie dokumentai buvo ištirti, o akte pagal nurodytą laikotarpį nustatytas grynasis pelnas (e. b. 11 t. 17 b. l.).

57.       Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė patyrė žalą, tačiau ją skaičiuoja nevisiškai teisingai: pirma, ieškovės reikalavimai iš esmės siejami: su i) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimu ir ii) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimu; antra, ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „ROVABO“ 2012-12-13 – 2013-12-11 laikotarpiu vykdant pardavimo operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje gavo 23 387,81 Eur grynojo pelno; 2013-12-12 – 2014-12-11 gavo 12 364,19 Eur grynojo pelno (t. y. grynasis pelnas sumažėjo 11 023,62 Eur suma); 2014-12-12 – 2015-12-11 gavo 3 415,88 Eur grynojo pelno (t. y. nuo dar prieš tai buvusio laikotarpio (2012-12-13 – 2013-12-11) sumažėjo 19 971,93 Eur suma). Ieškovė teigia, kad nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 grynasis pelnas sumažėjo 30 995,55 Eur (11 023,62 Eur + 19 971,93 Eur). Teismo vertinimu, toks skaičiavimas nėra teisingas, nes skaičiuojant už antruosius metus sumažėjusi grynąjį pelną, apskritai nėra atsižvelgiama į jau po metų fiksuotą sumažėjimą. Teismo įsitikinimu, darytina išvada, kad UAB „ROVABO“ grynasis pelnas nuo 2013-12-12 iki 2015-12-11 sumažėjo 18 631,36 Eur (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur) + (23 387,81 Eur – 12 364,19 Eur – 3 415,88 Eur). Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad MB „Grantera“ grynasis pelnas 2013-12-12 – 2015-12-11 sudarė 16 371,20 Eur. Teismo įsitikinimu, tuo pačiu turėjo būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad UAB „ROVABO“ grynasis pelnas galėjo sumažėti ne tik išimtinai tik dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, tačiau ir dėl kitų aplinkybių (pvz. buvę klientai apskritai pasirinko kitokį prekių užsakymo modelį; jiems buvo svarbu, kur dirba prieš tai su jais kontaktavęs G. A., tą taip pat patvirtinta ir aukščiau nurodytuose raštuose klientų išdėstytos aplinkybės, kurių įvertinimas atliekant ekspertizes nebuvo darytas; pačių prekių pobūdis, jų kainų keitimasis  ir pan.). Tokios pačios aplinkybės atitinkamai galėjo lemti ir didesnį MB „Grantera“ pelną, jo nesiejant išimtinai tik su neteisėtais (aukščiau nustatytais) atsakovų neteisėtais veiksmais.

58.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuostolių atlyginimo dydį gali sumažinti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Išimties taikymas turi būti motyvuojamas teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nurodant konkretų jos taikymo sąlygų konkrečioje byloje turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti jų dydį nustato teismas. Dėl išdėstytų aplinkybių, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), egzistuoja pagrindas tam tikra dalimi (20 procentų) mažinti tiek nurodytą UAB „ROVABO“ grynąjį pelną, tiek ir MB „Grantera“ grynąjį pelną. Be to, jau minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, kai prašomų priteisti sumų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo forma) teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati, žalą patyrusio asmens negautos pajamos iš esmės sutampa su komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens gauta nauda, jų negalima priteisti kartu ir turi būti tenkinamas didesnis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 97, 99 punktai). Dėl išdėstytų aplinkybių laikytina, kad įrodyta UAB „ROVABO“ žala kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautos pajamos yra 13 096,96 Eur (16 371,20 *0,8), o UAB „ROVABO“ negautos pajamos sudaro 1 808,13 Eur ((18 631,36 Eur * 0,8) – 13 096,96 Eur).

59.       Civilinė atsakomybė atsiranda ir tuo (netiesioginio priežastinio ryšio) atveju, kai žala kyla ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Pagal teisinį reguliavimą atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teismo vertinimu, tarp aukščiau nurodytų teismo nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

60.       Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina. Taip pat nustatyta kaltė, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, o atsakovės nepaneigė šios sąlygos nustatymo.

61.       Taigi sutiktina su ieškovė, jog byloje yra įrodytos ir nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovų atžvilgiu. Ieškovei UAB „ROVABO“ žala, kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautos pajamos 13 096,96 Eur, priteistina iš atsakovės MB „Grantera“, o UAB „ROVABO“ 1 808,13 Eur negautos pajamos priteistinos solidariai iš atsakovų G. A. ir MB „Grantera“. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

62.       Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo G. A. 5 procentų dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

63.       CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo G. A. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš jo priteistas sumas, o iš atsakovės MB „Grantera“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už iš jos priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (4 d.). Proceso dalyviai reiškė procesinius prašymus priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovė prašė priteisti 6 134,70 Eur advokato išlaidų ir kitų 3 954,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 13 t. 14-16 b. l.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB Dayton  prašė priteisti 1 489,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 6 t. 82-90 b. l.), atsakovai prašė priteisti 9 182,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (e. b. 13 t. 41-42 b. l.).

65.       Byloje ieškovė ieškiniu pareiškė 158 162 Eur dydžio turtinį reikalavimą ir neturtinį reikalavimą; bylos nagrinėjimo metu ieškovė turtinį reikalavimą sumažino iki 30 995,55 Eur, taip pat atsisakė neturtinio reikalavimo, o teismas šiuo sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo, kurio ieškovė atsisakė, ir ieškinį tenkino iš dalies 14 905,08 Eur sumoje, t. y. teismas patenkino 48,09 procentų ieškovės pareikštų reikalavimų. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kurio materialųjį reikalavimą teismas patenkino visiškai.   

66.       Ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 2 148 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t. 150 b. l.) (ieškinio pateikimo metu galiojusios CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų nuostatos). Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos ieškovei grąžintina tuo metu sumokėto 30,75 Eur (41 Eur * 0,75) žyminio mokesčio dalis. Ieškovei sumažinus turtinius ieškinio reikalavimus nuo 158 162 Eur iki 30 995,55 Eur sumos taip pat grąžintina dalis žyminio mokesčio 1 383 Eur pagal ieškovės prašymą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3, 4 dalys). Iš viso ieškovei grąžinta 1 413,75 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas G. A. už pareikštą priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio (e. b. 6 t. 6 b. l.). Priešieškinio materialųjį reikalavimą patenkinus visiškai atsakovui G. A. priteistina 31 Eur žyminio mokesčio iš ieškovės UAB „ROVABO“.

67.       Pasisakant dėl prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėtina: pirma, ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, atsakovės priešieškinis patenkintas visiškai; antra, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008); trečia, teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai ir kitos patirtos išlaidos teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos išlaidų dalies nepriteisia.

68.       Vertinant ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėtina, tai, kad pirma, bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės sumažino ieškinio reikalavimus beveik 80,40 procento, taip pat atsisakė neturtinio reikalavimo; antra, teismas ieškovės sumažintus reikalavimus tenkino iš dalies 48,09 procento, taigi yra pagrindas priteisti 1 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 60 Eur išlaidų, susijusių su dokumentų gavimu, faktinių aplinkybių konstatavimu, dokumentų vertimu, 1 000 Eur už ekspertizes turėtų išlaidų (e. b. 9 t. 24 b. l.). Šių išlaidų dalis 460 Eur priteistina iš G. A., o 2 000 Eur dalis priteistina iš MB „Grantera“. Atsižvelgiant į tenkintas ir atmestas ieškovės reikalavimų dalis, ieškovei iš atsakovo G. A. 20,34 Eur priteistina žyminio mokesčio dalis, o iš MB „Grantera“ žyminio mokesčio 315,02 Eur žyminio mokesčio dalis.

69.       Pasisakant dėl atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad: pirma, taikytini aukščiau nurodyti kriterijai; antra, apskritai nėra pagrindo priteisti išlaidų už bylos medžiagos kopijavimą ir spausdinimą (131,66 Eur); trečia, mažintinos išlaidos, kaip neatitinkančios nustatytų Rekomendacijose reikalavimų ir pagrįstumo kriterijaus, už nuomonės dėl ieškovės prašymo skirti ekspertizę iki 300 Eur, atsiliepimo į ieškovės 2018-02-15 prašymą rengimo iki 300 Eur, pakartotinės ekspertizės duomenų analizės, duomenų apibendrinimo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimo iki 1 500 Eur, rašytinių paaiškinimų/baigiamosios kalbos rengimo iki 700 Eur. Taigi yra pagrindas priteisti 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 9 182,45 Eur išlaidų 1 995,05 Eur patyrė MB „Grantera“, o 7 187,40 Eur G. A.. Nurodytų aplinkybių pagrindu G. A. iš ieškovės priteistina 3 287,34 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o MB „Grantera“ 912,66 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis iš ieškovės.    

70.       Kadangi bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos tiek ieškovei, tiek atsakovams, siekiant vykdymo proceso ekonomiškumo ir operatyvumo, tikslinga atlikti priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą: atsakovui G. A. priteisiant iš ieškovės UAB „ROVABO“ 2 838 Eur bylinėjimosi išlaidų (31 Eur + 3 287,34 Eur – 460 Eur – 20,34 Eur); ieškovei UAB „ROVABO“ priteisiant iš atsakovės MB „Grantera“ 1 402,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 000 Eur +315,02 Eur – 912,66 Eur)  

71.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Nors trečiasis asmuo teiktuose dokumentuose prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, tačiau įvertinus į bylą jo teiktų procesinių dokumentų turinį matyti, kad jis labiau pritarė atsakovų pozicijai (pvz. nurodė, kad G. A. nebuvo UAB „Robiga“ darbuotojas/atstovas, teigė, kad ieškovė ir UAB „Robiga“ nebuvo konkuruojančios įmonės, nurodė teismų praktiką, patvirtinančią atsakovo priešieškinio pagrįstumą, pažymėjo, kad net jei būtų nustatyti kokie nors atsakovų pažeidimai, pateikti skaičiavimai nesudaro pagrindo nustatyti, kiek jie buvo įtakoti tariamų neteisėtų veiksmų, o kiek šiuos pokyčius lėmė kitos priežastys (egzistuoja verslo ciklai, ekonomikos svyravimai, kiti veiksniai, darantys įtaką bendrovių veiklai) ir pan.). Išdėstytų aplinkybių pagrindu trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsižvelgiant į tenkintas ir atmestas ieškinio bei priešieškinio dalis priteistina 950 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Priimti ieškovės UAB „ROVABO“ atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos).

Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės UAB „ROVABO“ reikalavimą įpareigoti atsakovus G. A. ir MB „Grantera“ nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – nenaudoti UAB „ROVABO“ konfidencialios informacijos.

        Atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei UAB „ROVABO“ (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, UAB Dayton ir MB „Grantera“) tenkinti visiškai.

        Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010-08-03 tarp UAB „ROVABO“ ir G. A. sudarytos darbo sutarties Nr. 4 6 punkto dalį „Darbuotojas sutinka, kad per darbo sutarties galiojimo laiką be rašytinio Darbdavio sutikimo neturės teisės steigti įmonės, sudaryti sandorius, atlikti darbus ar teikti paslaugas bei tarpininkauti trečioms šalims ar dirbti jų pusėje, jas konsultuoti ar kitaip dalyvauti tokių įmonių bei konkuruojančių įmonių veikloje, užsiimti bet kokiu verslu, kuris konfliktuotų su įmonės veikla“.

        Ieškovės UAB „ROVABO“ ieškinį atsakovams G. A. ir MB „Grantera“ (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, UAB Dayton) tenkinti iš dalies.

        Priteisti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 13 096,95 Eur (trylika tūkstančių devyniasdešimt šešis eurus 95 ct) žalos, kaip MB „Grantera“ nepagrįstai gautų pajamų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (13 096,95 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės MB „Grantera“, j. a. k. 303162067.

        Priteisti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 1 808,13 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuonis eurus 13 ct) negautų pajamų solidariai iš atsakovų G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir MB „Grantera“,  j. a. k. 303162067.

        Priteisti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 808,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės MB „Grantera“, j. a. k. 303162067.

        Priteisti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1 808,13 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

        Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

        Priteisti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 1 402,36 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus du eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės MB „Grantera“, j. a. k. 303162067.

        Priteisti atsakovui G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 838 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027.

        Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB Dayton, j. a. k. 122598028, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027.

        Gražinti ieškovei UAB „ROVABO“, j. a. k. 121308027, 1 413,75 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trylika eurų 75 ct) žyminio mokesčio dalį, kuri sumokėta 2016-09-12 mokėjimo nurodymu Nr. 3944 (žyminio mokesčio užduoties kodas ZE28810). 

         Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas