Civilinė byla Nr. e2-43-324/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00978-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.2.2.11; 3.2.6.1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. J., uždarosios akcinėms bendrovėms „NBP“ ir „RAY Investments“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, rašytinio proceso tvarka 

nustatė:

ieškovas A. Ž. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašo pradėti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „NBP“ (toliau – ir Bendrovė) veiklos tyrimą ir panaikinti juridinio asmens organų sprendimus, t. y. Bendrovės 2016 m. spalio 24 d. akcininko sprendimą Nr. 16-03 dėl pritarimo UAB „Šiluminės energijos sistemos“ (toliau – ir ŠES) ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ (toliau – ir EER) reorganizavimo sąlygoms; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad UAB „NBP“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis privatusis juridinis asmuo, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra pelno gavimas. Bendrovės įstatinis kapitalas ieškinio pateikimo dieną yra 29 000 Eur, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, įstatinis kapitalas suskirstytas į 10 000 vnt. akcijų, iš kurių 2 000 vnt. akcijų priklauso ieškovui (tai sudaro 20 proc. balsų); 1 000 vnt. atsakovui A. J. (10 proc. balsų); 7 000 vnt. akcijų  UAB „RAY Investments“ 70 proc. balsų). Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovė yra valdoma vienasmenio valdymo organo – vadovo (direktoriaus). Bendrovės vadovu yra paskirtas atsakovas A. J. Bendrovė pagrindines pajamas gauna iš EER administravimo/aptarnavimo veiklos ir šios įmonės mokamų dividendų. Nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 7 d. EER direktoriaus pareigas ėjo ieškovas. Prieš tapdamas Bendrovės akcininku, ieškovas ir UAB „NBP“ 2011 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą, pagal kurį patvirtino, kad šalis sieja nepavaldumo santykiai, todėl veikdami dėl bendro intereso įsipareigojo dėti maksimalias pastangas siekiant naudos EER, taip pat ieškovas įsipareigojo kol eis EER įmonės valdymo organo pareigas, bet ne trumpiau kaip iki 2016 m. gegužės 1 d. nekonkuruoti su EER ir ne trumpiau kaip vienerius metus po santykių pasibaigimo neatskleisti tretiesiems asmenims konfidencialios EER informacijos. Ieškovas po darbo santykių pasibaigimo kitoje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 2 d. Nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. Bendrovė buvo vienintele EER akcininke, t. y. Bendrovei priklausė 100 procentų EER akcijų. Dėl šios priežasties, Bendrovė kaip akcininkė gaudavo visą naudą dividendų pagrindu iš EER. Ieškovui atsistatydinus iš užimamų EER direktoriaus pareigų, 2016 m. spalio 24 d. įmonės EER vienintelio akcininko sprendimu Nr. 16-03, kurį pasirašė akcininkui UAB „NBP“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta reorganizuoti EER, prie jos prijungiant ŠES. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. spalio 24 d., įmonės ŠES vienintelio akcininko sprendimu Nr. 16-02, kurį pasirašė akcininkui UAB „TS Investments“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta ŠES prijunti prie EER. 2016 m. gruodžio 20 d., pabaigus reorganizavimo procesą, ŠES prijungta prie EER. Reorganizavimas įvykdytas pagal EER ir ŠES parengtas reorganizavimo sąlygas (toliau – Reorganizavimo sąlygos), kuriose nurodyta, jog naujai veikiančios bendrovės įstatinis kapitalas sudarys 645 000 Eur, bus padalytas į 645 000 vnt. 1 Eur nominalios vertės akcijas. Šiose Reorganizavimo sąlygose buvo nurodyta, jog po reorganizavimo veikiančioje bendrovėje EER akcijos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Tokiu būdu po reorganizavimo veikiančios bendrovės 82 736 vnt. akcijų atiteko UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. Bendrovei. Dėl šios priežasties po reorganizavimo Bendrovės valdomas EER akcijų skaičius sumažėjo nuo 100 proc. iki 87,1727 proc., t. y. 12,8273 proc. akcijų. Įmonių sujungimo procesas reiškia, kad iš dviejų įmonių, kaip įvyko EER ir ŠES atveju, yra sukuriamas vienas juridinis asmuo, kurio akcijos turėtų būti paskirstytos buvusiems akcininkams proporcingai įneštai į bendrą įmonės veiklą turto daliai, t. y.  EER ir ŠES akcininkai šias įmones sujungus į vieną turėjo proporcingai gauti tiek akcijų, kiek buvo vertos EER ir ŠES įmonės sujungimo metu. Priešinga situacija reikštų tai, jog kažkuris iš sujungiamos įmonės akcininkų įgytų finansinį turtą – akcijas, realiai nepadengdamas jų įnešamos įmonės turtu, t. y. nepagrįstai praturtėtų kito akcininko sąskaita. EER ir ŠES sujungimas bei šios bendrovės akcijų paketo pasiskirstymas tarp akcininkų UAB „NBP“ ir UAB „TS Investments“ būtų laikomas pagrįstu ir teisėtu, jei reorganizavimo metų UAB „TS Investments“ valdomos įmonės ŠES nuosavas kapitalas būtų 211 033 Eur arba tokio dydžio, koks jis nurodomas Reorganizavimo sąlygų 5.5.1 punkte. Tačiau EER ir ŠES finansinių duomenų nuosekli analizė rodo visiškai priešingą situaciją, o tai reiškia, kad sujungiant įmones nebuvo laikytasis akcininkų įnašų proporcijų ir akcininkas UAB „TS Investments“ įgijo turto, už kurį visiškai neatsiskaitė. Ieškovas, išanalizavęs EER ir ŠES Reorganizavimo sąlygas, ŠES finansinės ataskaitos ir audito išvadas už 2015 finansinius metus bei EER finansinės ataskaitos ir audito išvadas už 2016 finansinius metus yra įsitikinęs, jog ŠES dirbo nuostolingai ir ne tik negalėjo dalyvauti reorganizavimo procedūroje, bet ir atsakovai tyčia pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose ir šiuo pagrindu įgijo asmeninės naudos sau bei padarė žalą Bendrovei. Pagal ieškovo atliktą vertinimą, ŠES jau per 2015 m. patyrė 203 424 Eur nuostolį, o ne gavo pelną, kaip teigiama finansiniuose dokumentuose. Ši aplinkybė nustatyta išanalizavus ŠES 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas. Ieškovo nuomone, Bendrovės pripažintas sutarties įvykdymo lygis ir įvertintas rezultatas yra per didelis. Jei Bendrovė atsargiai vertintų pajamų ir sąnaudų santykį ir dėl to perskaičiuotų sukauptas pajamas, Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnis „Per vienerius metus gautinos sumos“ sumažėtų, tiek pat sumažėtų 2015 m. pajamos ir veiklos rezultatas. Bendrovės 2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinėse ataskaitose nebuvo priskaityti atostogų kaupiniai. Jei Bendrovė priskaitytų atostogų kaupinius, 2015 m. gruodžio 31 d. „Per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų“ straipsnis padidėtų ir atitinkamai turėtų būti sumažintas įmonės finansinių ir ankstesniųjų metų rezultatas. Nepriklausomo ŠES audito išvadose nurodoma, kad faktiškai ŠES pasididino sukauptų pajamų dydį (t. y. tikėtinas gauti sumas už einamųjų metų rezultatus), kas padidino Pajamų (nuostolių) ataskaitos pajamų skyriaus sumą ir neparodė atostogų kaupinių, kas sumažino Pajamų (nuostolių) ataskaitos sąnaudų skyriaus sumą, dėl to ŠES gavo didesnę pelno sumą. Kadangi pelnas, nurodytas ŠES 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra ir taip minimalus (9 816 Eur), tai bet koks pajamų sumų sumažinimas ar sąnaudų sumų padidinimas vietoje pelno reikštų nuostolius. Todėl remiantis nepriklausomo auditoriaus išvada tampa akivaizdu, jog ŠES finansiniai rezultatai už 2015 metus yra galimai suklastoti, kad finansinėse ataskaitose ŠES galėtų parodyti nors minimalų pelną. Reorganizavimo sąlygose (8 puslapis, 5.5.1 punktas) nurodoma, jog ŠES nuosavą kapitalą sudaro 211 033 Eur. ŠES patys savo balanse pripažįsta, kad per laikotarpį 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. savo veikloje patyrė 129 467 Eur nuostolį. Tokiu būdu ataskaitinių metų pelnas, kuris galimai sąmoningai ar tyčia ŠES balanse neparodytas atskirai (su minuso ženklu), o parodytas kartu su ankstesnių metų nepaskirstytu pelnu, iš tikrųjų yra ŠES patirti nuostoliai, kuriuos sudaro 129 467 Eur suma. Pateikti skaičiavimai, kurie yra gauti įvertinus objektyvius ir paties ŠES teiktus oficialius duomenis, patvirtina ieškovo poziciją, jog įmonių reorganizavimas buvo vykdytas vadovaujantis tikrosios finansinės situacijos neatitinkančiais ŠES finansiniais duomenis, kuriems esant ŠES akcininkas UAB „TS Investments“ neturėjo teisinio ir finansinio pagrindo įgyti UAB „NBP“ akcijų. Po įmonių reorganizavimo ŠES tikslino 2015 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) ir šios bendrovės deklaruotas 9 816 Eur pelnas už 2015 metus, nurodytas ŠES 2015 m gruodžio 31 d. Pelno nuostolių ataskaitoje, po tikslinimo tapo nuostoliu. Remiantis EER finansinės atskaitomybės Aiškinamojo rašto 3.8 punktu „Nuosavas kapitalas“ ir ŠES“ Finansinės ataskaitos ir audito išvada galima atlikti paskaičiavimus, kuriais remiantis nepaskirstytas pelnas abiejų bendrovių finansinių metų pradžioje yra 399 415 Eur (337 314 Eur + 62 101 Eur, paskaičiavimai remiantis Reorganizavimo sąlygomis ir jose esančiais 2016 m. rugsėjo 30 d. abiejų bendrovių finansinės atskaitomybės dokumentais), tačiau metų pabaigoje EER nepaskirstytas pelnas 62 101 Eur (remiantis UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ finansinės ataskaitos ir audito išvada), o ŠES atitinkamai 124 074 Eur (399 415 - 62 101 - 124 074 = 213 240). Tokiu būdu ŠES galimai patyrė apie 213 240 Eur nuostolį todėl, kad per daug rizikingai 2015 metų gruodžio 31 dienai pripažino pajamas (sukauptos pajamos) nustatydami darbų pagal sutartį įvykdymo lygį. Tokias aplinkybes tvirtina ir UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ Finansinės ataskaitos ir audito išvados 3.8 punktas. 2016 m. po reorganizacijos Bendrovei perėjo reorganizuotos bendrovės ataskaitinių metų nuostolis 293 424 Eur. Pasinaudojus viešai skelbiamais dokumentais, ŠES už finansinius 2015 metus ir 2016 metus galimai turėjo apie 506 664 Eur nuostolio (293 424 + 213 240). Todėl per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendras ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas sumažėjo 211 545 Eur suma nuo 399 415 Eur iki 187 870 Eur (399 415 Eur – 187 870 Eur). Šie skaičiavimai rodo, kad ŠES dirbo nuostolingai, ne tik 2016 m., bet ir 2015 metais, kadangi pateikė patikslintą 2015 m. pelno mokesčio deklaraciją perskaičiavo 2015 finansinius metus jau po bendrovių reorganizavimo. Susigrąžintas permokėtas pelno mokestis, kuris buvo permokėtas dėl to, kad ŠES savo ataskaitose parodė, kad ji gavo pelną. Po patikslinimo, kai paaiškėjo, kad pelno nėra, o yra nuostolis, sumokėta (ŠES sumokėjo 2 221 Eur pelno mokesčio už 2015 metus) pelno mokesčio dalis buvo susigrąžinta (prie nepaskirstyto pelno pridėta 1 695 Eur sugrąžinto pelno mokesčio). Taigi, po ŠES 2015 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos patikslinimo matyti, kad ŠES Ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas sumažėjo nuo 337 314 Eur iki 124 074 Eur, kas rodo, kad tais ankstesniais (2015 m.) ŠES deklaruotas pelnas po patikslinimo sumažėjo 213 240 Eur (337 114 – 124 074), t. y buvo ne gautas 9 816 Eur pelnas, o patirtas 203 424 Eur nuostolis (Pelnas – Pelno sumažėjimas = 9 816 Eur -213 240 Eur = 203 424 Eur). Iš patikslintos deklaracijos ir kitų bylos duomenų akivaizdu, jog ŠES savo 2015 m. pelną, nurodytą tarpiniame 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse, dirbtinai pasididino apie 200 000 EUR nesitikima gauti suma, nurodė neteisingą sumą 2016 m. nepaskirstytojo pelno eilutėje. Tokią tarpinę finansinę atskaitomybę panaudojo rengiant reorganizavimo sąlygas. Po minėtų sąlygų parengimo ŠES per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. patyrė papildomą daugiau nei 160 000 Eur nuostolį. Panaudojus neteisingą tarpinę finansinę atskaitomybę reorganizavimo procedūrai atlikti, 2017 m. buvo pateikta patikslinta pelno mokesčių deklaracija nurodant tikrąjį pelną 2015 m. bei įtraukiant 2016 m. patirtus nuostolius. Bendrovės direktorius A. J. niekada nešaukė Bendrovės akcininkų susirinkimo dėl pritarimo EER ir ŠES reorganizavimo sąlygoms ar šių sąlygų svarstymo bei pats asmeniškai Bendrovės vardu priėmė vienintelio akcininko sprendimą inicijuoti reorganizavimą ir pritarti reorganizavimo sąlygoms. Akcininkas apie susidariusią padėtį sužinojo iš viešai prieinamų duomenų, kurių nuosekli analizė ir parodė, jog atsakovai savo veiksmais sumažino Bendrovės finansinį turtą – EER akcijų paketą 12,82735 proc., tačiau tokių veiksmų tiesioginė nauda teko būtent atsakovams, kadangi jie per susijusias įmones iš esmės kontroliuoja akcininkui UAB „TS Investment“ turimas EER akcijas. Nurodytas aplinkybes patvirtina įmonių valdymo ir akcininkų išsidėstymo schema iki EER ir ŠES sujungimo. Kaip matyti iš pateiktos schemos, atsakovas A. J. vienu metu veikė kaip Bendrovės akcininkas; Bendrovės direktorius; UAB „RAY Investments“ akcininkas, valdantis įmonę per UAB „ENG grupė“, kurios akcijos priklauso su A. J. susijusiems asmenims; UAB „TS Investments“ akcininkas; UAB „TS Investments“ direktorius; EER valdybos pirmininkas; UAB „ENG grupės“ valdybos narys; ŠES  valdybos pirmininkas. Ieškinio pateikimo dieną A. J. yra EER direktorius.

Ieškovas, matydamas susidariusią situaciją, kuri akivaizdžiai kenkia Bendrovės interesams, pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo siekiama apginti Bendrovės interesus (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-2097-264/2018). Šioje byloje trečiuoju asmeniu šioje byloje įtraukta Bendrovė, kuriai ir buvo galimai neteisėtais A. J. veiksmais padaryta žala. Tačiau byloje susidarė situacija, jog Bendrovės interesus realiai niekas neatstovauja, kadangi Bendrovei turintis atstovauti valdymo organas – Bendrovės vadovas – pats yra atsakovas A. J.. Todėl A. J. susiduria su akivaizdžiu interesų konfliktu, nes jis stengiasi paneigti savo kaltę, tačiau iš kitos pusės, neigdamas savo kaltę jis negina Bendrovės interesų reikalauti atlyginti žalą. Akivaizdu, kad jei A. J. veiktų savo Bendrovės interesais, tai jis žalos turėtų prašyti iš savęs paties, tačiau faktinėje situacijoje taip nėra ir Bendrovės teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra ginamas. A. J. interesams atstovavo ta pati advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai, kurio partnerė L. R. yra kitų susijusių įmonių valdybos narė, įskaitant EER, valdybos narė. Taip pat šios advokatų profesinės bendrijos teisininkai teikia teisines paslaugas visiems UAB „ENG grupės“ valdybos nariams, kurie pritarė reorganizavimo sąlygoms. Bendrovės grynasis pelnas tendencingai nuo 2015 metų mažėja: 2015 metais grynasis pelnas sudarė 917 388 Eur, kai tuo tarpu dar 2016 metais grynasis pelnas siekė 544 092 Eur, o 2017 metais tesudarė 423 717 Eur. Tačiau akcininkams dividendai buvo išmokėti tik už 2015 metus, kas reiškia, jog šiai dienai už 2016 ir 2017 metus Bendrovė turi turėti ne mažiau kaip 967 809 Eur skirstytino pelno, kuris turi būti kaip finansinis turtas laikomas Bendrovės banko sąskaitose arba investuojamas. Ieškovo įsitikinimu, Bendrovė neskirstydama turimo pelno, jo nenaudodama Bendrovės veiklai, bet papildomai siekdama didinti įstatinį kapitalą papildomais piniginiais įnašais sukuria pakankamą pagrindą manyti, kad Bendrovė deklaruojamo finansinio turto faktiškai neturi ar jį yra praradusi. Bendrovės vadovas, savo tiesioginiais veiksmais inicijuojat ir pritariant Reorganizavimo sąlygoms, pažeidė lojalumo pareigą Bendrovei. Pagrindinis Bendrovės tikslas yra pelno siekimas, todėl Bendrovės direktorius A. J., įgyvendindamas Bendrovės tikslą, turėjo pareigą įsitikinti, kad prie EER prijungiama įmonė ŠES turi pakankamai turto tam, kad jo akcininkui būtų po reorganizavimo perleistas daugiau kaip 12 proc. EER akcijų paketas. Tačiau direktorius jokiais savo veiksmais šios pareigos neatliko, priešingai  – veikdamas kaip vienasmenis ŠES akcininko UAB „TS Investments“ atstovas, priėmė vienintelio akcininko sprendimą dėl ŠES reorganizavimo. Įmonės reorganizavimas verslo vystymo prasme laikytinas itin reikšmingu žingsniu siekiant veiklos optimizavimo ir įprastoje verslo praktikoje toks sprendimas priimamas apie tai mažų mažiausiai informuojant akcininkus arba esant jų sprendimui, tačiau A. J. ieškovo (akcininko) jokiomis priemonėmis neinformavo ir nešaukė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo būtent sprendžiant EER ir ŠES bendrovių sujungimo klausimą. Jeigu A. J. būtų veikęs lojaliai Bendrovei, tai jis nebūtų galėjęs leisti, jog pagrindinio EER akcijų paketas atitektų kitam subjektui ir taip sumažėtų Bendrovės turimas turtas. Direktoriaus vienasmeniu sprendimu prie EER buvo prijungta nuostolinga bendrovė ir tai padaryta galimai sąmoningai pateikiant tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis. Tokio A. J. veikimo negalima priskirti įprastai verslo rizikai, kadangi A. J. priklauso 29 proc. įmonės UAB „TS Investments“ akcijų. Vadinasi, UAB „TS Investments“ aptariamo EER ir ŠES reorganizavimo metu įgijus EER akcijų, akivaizdi finansinė nauda atiteko būtent A. J., nes padidėjo jo turimų UAB „TS Investments“ akcijų vertė, šiai bendrovei įgijus papildomo finansinio turto. Kitaip tariant, prieš ŠES reorganizavimą A. J. per UAB „TS Investments“ turėjo 29 proc. nuostolingai veikusios įmonės ŠES, o po Reorganizavimo įgijo papildomą dalį pelningai veikiančios EER akcijų. A. J. nei vienu nagrinėjamų sprendimų priėmimo atveju nenusišalino nuo sprendimo ir nedeklaravo savo interesų. Analogiškai turi būti vertinama ir akcininko UAB „RAY Investments“ veiksmai EER ir ŠES įmonių reorganizavimo procese. UAB „RAY Investments“ nuosavybės teise valdo tiek UAB „NBP“ akcijų dalį, tiek UAB „TS Investments“ 71 proc. akcijų. Tokia akcijų išsidėstymo schema reiškia, kad EER ir ŠES reorganizavimas realiai padidino UAB „RAY Investments“ turto vertę, nes ji perleido nuostolingą ŠES ir vietoj jos įgijo papildomai EER akcijų.

Išdėstytos aplinkybės ir teisinis lojalumo pareigos vertinimas leidžia atsakovių sąmoningus veiksmus mažinant Bendrovės finansinį turtą vertinti ne tik kaip nelojalumą Bendrovei, bet ir kaip interesų supainiojimą, kadangi vienintelė tiesioginė nauda ir nuostolingos bendrovės ŠES prijungimo prie EER atiteko direktoriui ir akcininkui. Šios aplinkybės ir jų svarba Bendrovės veiklai sudaro pagrindą inicijuoti Bendrovės veiklos tyrimą. Bendrovės vadovas net ir susiklosčius aplinkybėms, iš kurių tapo akivaizdu, kad Bendrovės interesus pažeidė Reorganizavimo sąlygos, nesiėmė jokių veiksmų tokiai situacijai ištaisyti, priešingai –  veikė savo asmeninių interesų naudai. Atsakovas A. J. nuo 2012 m. sausio 31 d. yra paskirtas EER valdybos pirmininku ir nuolat juo perrenkamas, o nuo 2018 m. birželio 5 d. eina šios bendrovės direktoriaus pareigas. Todėl jau po Reorganizavimo 2017 m. gegužės 3 patikslinus ŠES pelno mokesčio deklaraciją ir vietoj anksčiau deklaruoto pelno nurodžius patirtą nuostolį, A. J., kaip NBP direktoriui turėjo tapti akivaizdu, jog Reorganizavimo sąlygose pateikti ŠES finansiniai duomenys visiškai neatitiko tikrosios faktinės situacijos. Tačiau A. J. dėl tokios situacijos nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo ieškovo, nešaukė visuotinio akcininkų susirinkimo susidariusiai situacijai spręsti. Bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. Todėl net ir tuo atveju, kai A. J. veikė kitų juridinių asmenų naudai ir interesais dalyvaudamas jų valdymo organų veikloje, kaip nagrinėjamu atveju, šios aplinkybės neatleidžia A. J. nuo jo prisiimtų fiduciarinių pareigų Bendrovei. Daugiau kaip 12 proc. EER akcijų praradimas Bendrovei reikš, jog mažėja jos gautini dividendai – pagrindinės veiklos pajamos, kurios pastaraisiais metais ir taip mažėjo (2015 metais Bendrovės grynasis pelnas sudarė 917 388 Eur, 2016 metais grynasis pelnas siekė 544 092 Eur, o 2017 metais tesudarė 423 717 Eur). Todėl net jei Bendrovė veiktų pelningai, tai pelno gavimas be teisinio ir faktinio pagrindo praradus didelės vertės finansinį turtą vertintinas kaip Direktoriaus veiklos aplaidumas ir fiduciarinių pareigų Bendrovei nevykdymas. Bendrovė neturi skolų valstybės bei savivaldybės biudžetams, neturi užvestų vykdomųjų bylų, tačiau ir tokiu atveju įmonė veikia netinkamai ir yra pagrindas pradėti Bendrovės veiklos tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 208-403/2018).

Nesiėmus priemonių būtent pasitelkus ekspertus nustatyti už Bendrovės veiklą ir priimtus sprendimus atsakingus asmenis, ieškovas kaip mažasis akcininkas gali tik iš dalies ginti Bendrovės pažeistas teises inicijuodamas netiesioginius reikalavimus už Bendrovę, tačiau priimti sprendimai kelia ne tik tokių sprendimų įtakos klausimą praeities įvykiams, bet ir turi tiesioginę reikšmę Bendrovės ateities perspektyvoms, nes, jei pasitvirtintų ieškovo teiginiai, jog ŠES prijungimo metu buvo nuostolinga, tai reikštų, kad akcininkas UAB „TS Investments“ negali turėti jokio teisinio pagrindo dividendų gavimui iš EER ir ateityje. Dėl šios priežasties yra faktinis ir teisinis pagrindas Bendrovės veiklos tyrimui. Ypatingai neigiamas nusiteikimas ir ieškovo teisių pažeidimas atsispindi 2018 m. lapkričio 6 d. atsakyme į ieškovo reikalavimus, kurio nuosekli analizė leidžia daryti šias išvadas: 1) teiginiai esą EER ir ŠES prijungimas buvo naudingas Bendrovei nepagrindžiami jokiais faktiniais įrodymais; 2) ieškovas yra apkaltinamas netinkama konkurencine veikla, nors ieškovo atžvilgiu nėra inicijuota jokio teisinio ar kito proceso. Ieškovas siekia ne sau naudingos situacijos, o užtikrinti tinkamą Bendrovės valdymą, todėl teiginiai dėl ieškovo veiklos yra visiškai deklaratyvūs ir nesusiję su juridinio asmens veiklos tyrimu. Atsakovas A. J. savo atsakyme nurodo civilinę bylą Nr. e2-1719-480/2018, kuri esą kelia advokatų interesų konfliktą. Tačiau minėtoje byloje ieškovas, A. J. nei Bendrovė nebuvo bylos šalys, todėl su tikrąja juridinio asmens tyrimo esme nesusijusios bylos pateikimas kaip esą kylanti kliūtis yra visiškai nepagrįstas atsakovų bandymas manipuliuoti nesusijusiais faktais ir juos interpretuoti sau palankiu būdu. Atsakyme aiškiai pasisakoma, jog ieškovui Bendrovė negali teikti absoliučiai jokių su ūkine – komercine veikla susijusių bei komerciškai jautrių duomenų. Tai reiškia, kad ieškovas, nors ieškinio pateikimo metu ir buvo 20 proc. Bendrovės akcijų savininku, negali ginti savo teisių vien dėl akivaizdžios ir sąmoningais direktoriaus veiksmais sudaromos situacijos – atsisakymo teikti duomenis ir informaciją apie Bendrovę, todėl kito būdo akcininkui įgyvendinti savo teises, kaip tik inicijuoti juridinio asmens tyrimą, atsakovai nepaliko. Vertinant mažojo akcininko teises ir atsakovų elgesį svarbu ir tai, jog 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovas gavo Bendrovės vadovo pranešimą apie organizuojamą akcininkų susirinkimą, tačiau į darbotvarkės klausimus nebuvo įtrauktas nei vienas iš ieškovo reikalavime nurodytas prašymas, priešingai – inicijuojamas susirinkimas dėl Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais, kas suponuoja nuomonę, jog atsakovai siekia tokiu būdu sumažinti ieškovo turimą akcijų paketo proporciją ir tokiu būdu užkirsti kelia ieškovui kaip 1/10 dalį akcijų turinčiam akcininkui įstatymo nustatyta tvarka kelti aktualius Bendrovės veiklos klausimus.

Atsakovas A. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ŠES bei EER reorganizavimo metu buvo laikytasi visų reorganizavimo procedūrai nustatytų norminių aktų reikalavimų ir terminų. Vykdant reorganizavimą buvo priimti ir viešajame registre registruoti (išviešinti) įstatyme numatyti bendrovių organų sprendimai; apie reorganizavimą buvo paskelbta viešai ir sudarytos galimybės visiems suinteresuotiems asmenims susipažinti su reorganizavimo dokumentais bei pareikšti dėl jų pretenzijas ir reikalavimus; nei ieškovas, nei kiti asmenys, jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl reorganizavimo nereiškė, o reorganizavimo procedūra buvo užbaigta dar 2016 m., veiklą tęsiant EER (ŠES kaip atskiras juridinis asmuo nebeegzistuoja). Taigi, po reorganizavimo veiklą tęsianti EER rinkoje veikia kelis metus, o teisės normose numatyti ieškinio senaties terminai ginčyti atitinkamus organų sprendimus ar patį reorganizavimą yra praleisti ir atsakovas prašo juos taikyti (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, CK 2.102 straipsnio 2 dalis). Visa tai reiškia, jog reorganizavimas (tiek atskiri procedūriniai sprendimai, tiek jo rezultatas) nebegali būti pripažintas negaliojančiu, paneigiant susiklosčiusio teisinio santykio stabilumą. Atsakovo įsitikinimu, suvokdamas, jog ginčas dėl reorganizavimo pripažinimo neteisėtu yra neperspektyvus, ieškovas atitinkamą reikalavimą reiškia ne tiesiogiai, o prisidengdamas reikalavimu atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Pastebėtina, jog tokie nesąžiningi ieškovo veiksmai atliekami jau nebe pirmą kartą - Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-857-264/2019 dėl žalos atlyginimo, kurioje ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui, neva ginant UAB „NBP“ interesus. Netiesioginio ieškinio faktinį pagrindą sudarė tos pačios aplinkybės, kaip ir šioje civilinėje byloje, t. y. ŠES bei EER reorganizavimas, ŠES apskaitos klausimai ir kt. Tiek šioje civilinėje byloje, tiek Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019 ieškovas siekia (siekė) užginčyti ŠES bei EER reorganizavimą. Visa tai suponuoja išvadą, kad ieškovas pasirinko netinkamą teisių gynybos būdą - manydamas, jog ŠES bei EER reorganizavimas jam sukėlė žalą, ieškovas privalėjo ginčyti patį reorganizavimą. To nepadaręs bei praleidęs ieškinio senaties terminą, šioje civilinėje byloje ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovo ieškinį, o taip pat spręsti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Šios kategorijos bylose ieškinio pagrindas nepagrindžia ieškinio dalyko ir netgi jam prieštarauja. Ieškovas turi procesinę pareigą nurodyti bei įrodyti galimai (tikėtinai) CK 2.86-2.87 str. pažeidžiančius juridinio asmens valdymo organo (ar jo narių) veiksmus, sąlygojančius esminius juridinio asmens veiklos trūkumus. Tik kilus pagrįstam įtarimui dėl esminių juridinio asmens veiklos trūkumų, teismas nusprendžia pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą ir paskiria ekspertus veiklos tyrimui atlikti. Atlikę išsamų juridinio asmens veiklos tyrimą, ekspertai pateikia teismui ataskaitą dėl konkrečios juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumo. Sutikdamas su ekspertų ataskaita teismas jai pritaria ir sprendžia dėl CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymo. Darytina išvada, jog juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas visų pirma yra teismo ekspertų pagalba nustatyti konkrečius netinkamus (neteisėtus) juridinio asmens valdymo organo (jo narių) veiksmus. Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo institutas aktualus, kuomet asmuo (ieškovas) susiduria su netinkama juridinio asmens veikla, tačiau negali įvardinti bei įrodyti konkrečių neteisėtų juridinio asmens valdymo organo (ar jo narių) neteisėtų veiksmų ir savo pažeistų teisių apginti kitomis įstatyme numatytomis priemonėmis (pavyzdžiui, ginčydamas atitinkamus sprendimus ir/arba sandorius, reikalaudamas žalos atlyginimo ir t.t.). Priešingu atveju, t. y. ieškovui žinant konkrečius tariamai neteisėtus juridinio asmens valdymo organo veiksmus, tolimesnis vėliau skiriamų ekspertų darbas tokiems (ir taip aiškiems) veiksmams ištirti netenka prasmės, o juridinio asmens veiklos tyrimo institutas tampa netinkama (neekonomiška) tariamai pažeistų teisių gynybos priemone. Nagrinėjamu atveju ieškovas aiškiai bei konkrečiai įvardijo tariamai neteisėtus valdymo organų veiksmus - sprendimą reorganizuoti ŠES bei EER, pritarimą reorganizavimo sąlygoms bei iš to sekusį EER akcijų paskirstymą. Savo ruožtu tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju nėra juridinio asmens veiklos tyrimo objekto - ieškovui nežinomų (tariamai neteisėtų Bendrovės  valdymo organų veiksmų, kuriuos atliekant tyrimą nustatytų teismo paskirti ekspertai; ieškovas šioje civilinėje byloje realiai kelia ne veiklos tyrimo, o jos teisėtumo klausimus, t. y. ieškiniu realiai ginčija konkrečius valdymo organų sprendimus bei įvykdytą EER bei ŠES reorganizavimą. Esant tokiai situacijai (Bendrovės veiklos aplinkybėms esant aiškioms), beprasmėmis tampa procesinio sprendimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą priėmimo bei paties ekspertų darbo stadijos. Iš to seka išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovas savo tariamai pažeistas teises turėtų ginti kitomis teisių gynybos priemonėmis - ginčydamas atitinkamus sandorius, sprendimus ar veiksmus, reikalaudamas žalos atlyginimo ar kita). Tų pačių aplinkybių (ŠES bei EER reorganizavimas) pagrindu pagal netiesioginį ieškovo ieškinį yra išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-857-264/2019, t. y. jis yra pasinaudojęs ekonomiškesne savo tariamai pažeistų teisių gynybos priemone. Dėl to ieškinys yra ne tik nepagrįstas – jo dalykas (pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą) prieštarauja jo pagrindui (tariamas atlikto reorganizavimo neteisėtumas). Kitų aplinkybių, suponuojančių pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, ieškovas nepagrindė. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas apeliuoja į tai, kad bendrovės grynasis pelnas „tendencingai mažėja“, o taip pat į tai, kad netgi ir turėdama nepaskirstyto pelno, Bendrovė siekia didinti įstatinį kapitalą papildomais įnašais, esą tai patvirtina, kad Bendrovė deklaruojamo finansinio turto faktiškai neturi ar jį yra praradusi. Tokie ieškovo samprotavimai yra netikslūs ir nesudaro pagrindo Bendrovės veiklos tyrimui pradėti, kadangi ieškovas nutyli aplinkybę, jog 2017 m. bendrovės įsipareigojimai sumažėjo nuo 199 644 Eur iki 5 079 Eur. t. y. beveik 40 kartų (Bendrovėje iš esmės liko vien tik turtas). Bendrovės nepaskirstytas pelnas paaugo nuo 1 774 964 Eur 2015 m. iki 2 272 769 Eur 2017 m., taigi, jos akcininkams priėmus atitinkamą sprendimą, Bendrovė faktiškai beveik visą savo turtą galėtų išmokėti akcininkams dividendų forma, kas paneigia ieškovo samprotavimus dėl bendroves veiklos ydingumo ar prieštaravimo akcininkų interesams. Ieškovo akcentuojamas UAB „NBP“ įstatinio kapitalo didinimas papildomais akcininkų įnašais yra teisėtas UAB „NBP“ akcininkų verslo sprendimas plėsti EER veiklą. 201 m. lapkričio 21 d. EER vadovo pareiškimu Bendrovė buvo informuota apie papildomą EER apyvartinių lėšų poreikį (EER vykdo keletą stambių projektų, kuriems įgyvendinti reikalingas papildomas finansavimas). Kadangi pati Bendrovė nebuvo pajėgi suteikti atitinkamos paskolos, įmonių grupę kontroliuojanti UAB „ENG grupė“ nutarė padidinti UAB „NBP“ įstatinį kapitalą EER reikalinga apyvartinių lėšų suma bei pritarti, jog įstatinio kapitalo padidinimui skirtos lėšos būtų paskolintos EER veiklai finansuoti. Taigi, papildomi UAB „NBP“ akcininkų įnašai nukreipti ne į UAB „NBP“ veiklą ar jos finansavimą, o į EER plėtrą. Nors ieškovas akcentuoja tariamai netinkamą UAB „NBP“ lėšų naudojimą, tačiau to nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais. Ieškovas nuslėpė bylai reikšmingą aplinkybę, jog jis pats pasirašė 2019 m. sausio 9 d. UAB „NBP“ akcijų pasirašymo sutartį ir įsipareigojo apmokėti 52 200 vnt. naujai išleidžiamų UAB ..NBP“ akcijų. Akivaizdu, jog jeigu UAB „NBP“ veikla iš tiesų būtų netinkama, kaip teigiama ieškinyje, ieškovas nebūtų sutikęs investuoti daugiau kaip 100 000 Eur sumos į šią tariamai netinkamai veikiančią įmonę. Ieškovo argumentai dėl tariamo Bendrovės finansinio turto praradimo yra visiškai nepagrįsti - bendrovė 2015-2017 m. laikotarpiu išlaikė 1 783 514 Eur finansinio turto, kas atsispindi jos balanse. Duomenų, paneigiančių oficialius bei išviešintus bendrovės balanso duomenis, ieškovas nepateikė. UAB „NBP“ finansinė būklė buvo ir tebėra gera. Bendrovė iš esmės neturi skolų ir veikia stabiliai pelningai. Tai, kad UAB „NBP“ neišmokėjo dividendų akcininkams pastaruosius dvejus metus, atspindi bendrovės akcininkų valią (verslo sprendimą) siekti ne trumpalaikės naudos (išmokant dividendus už einamąjį laikotarpį), o verslo (EER) augimo bei plėtros, t. y. didesnės investicijų grąžos ilgalaikėje perspektyvoje. Vien tai, kad būdamas smulkiuoju akcininku ieškovas siekia gauti trumpalaikę naudą bei užkirsti kelią EER finansavimui, o taip pat įgyti komerciškai vertingą informaciją, kadangi dirba konkuruojančios įmonės UAB „Remanas“ naudai, nesudaro pagrindo teigti, jog UAB „NBP'‘ ir/arba jos valdymo organų veikla yra netinkama. Priešinga išvada reikštų, jog juridinio asmens tyrimas būtų atliekamas vien dėl to. kad smulkiojo akcininko netenkina kontrolinį paketą valdančio akcininko verslo strategija.

EER bei ŠES reorganizavimas buvo teisėtas bei pasiteisinęs verslo sprendimas, padėjęs EER išlaikyti teigiamus rezultatus nepaisant nesąžiningų paties ieškovo veiksmų. Ieškiniu keliami klausimai, susiję su priimtu bei dar 2016 m. įgyvendintu verslo sprendimu reorganizuoti ŠES bei EER. ŠES buvo įregistruota dar 2000 m. vasario 28 d. ir ne vienerius metus iki reorganizavimo (prijungimo prie EER) rinkoje veikė stabiliai pelningai. Kitaip tariant, prie EER prijungta naudą generuojanti (vertinga) įmonė, ką patvirtina šie ŠES veiklos rezultatai. Iš ŠES perimtos veiklos EER per 2017 m. sugeneravo virš per 2,3 milijonų Eur pajamų, o per 2018 m. - 2019 m. uždirbs dar papildomai 7,2 milijonų Eur pajamų, bendra sutarčių vertė iš šios (ŠES) veiklos pasiekė daugiau kaip 9 milijonų eurų. EER buvo perduotas visas ŠES turtas, teisės ir pareigos, kurie buvo įtraukti į EER buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei EER iš ŠES atitekusio materialaus turto verte siekė 100 000 Eur. EER pajamas po reorganizavimo, t. y. 2017 m., sudarė 11 473 293 Eur, kas sudaro ~21 proc. prieaugį, lyginant su 2016 metais (iki reorganizavimo).  ŠES prijungimas prie EER buvo racionalus ir ekonomiškai pagrįstas (pasiteisinęs) akcininkų verslo sprendimas, leidęs optimizuoti abi veiklas, jas papildyti bei EER generuoti ženklias pajamas iš papildomos (iš ŠES perimtos) veiklos. Natūralu, kad sėkmingos veiklos atveju dėl ŠES veiklos srities didesnė EER apyvarta, o tuo pačiu ir didesnis įmonės pelnas, sąlygos didesnius dividendus vienai akcijai, t. y. didesnę naudą akcininkams (tame tarpe ir UAB „NBP“). Apsiribodamas formaliu akcijų proporcijos pasikeitimu (100 proc. vs 87 proc.), ieškovas ignoruoja akivaizdų akcijų vertės padidėjimą, t. y. akivaizdžią akcininko naudą, kuri buvo gauta sustiprinus EER papildomu turtu, pajamomis bei veiklos perspektyvomis. Akcentuodamas 12,83 proc. EER akcijų paskyrimą ŠES akcininkui UAB „TS Investments“, ieškovas neatsisako teisės į dividendus, kuriuos sugeneruoja bei sugeneruos EER vykdydama iš ŠES perimtą veiklą. Ieškovas akcentuoja tik reorganizavimo sąlygotą akcijų proporcijos sumažėjimą, tačiau sutinka su akcijų vertės padidėjimu bei neatsisako teisės gauti reorganizavimo sąlygotą naudą (papildomus dividendus), t. y. ieškovas reorganizavimą žalingu laiko tik tam tikroje dalyje. Objektyviai įvertinus iš ŠES perimto turto, sutarčių bei veiklos perspektyvas, buvo nuspręsta tam tikrą dalį EER akcijų paskirstyti ŠES akcininkui, t. y. atlyginti už šios įmonės prijungimą. Neracionalu būtų teigti, kaip tai daro ieškovas, jog tokios apimties pajamas generuojančios įmonės prijungimas neturėtų sąlygoti dalies po prijungimo veikiančios įmonės akcijų paskyrimo prijungtos įmonės akcininkui, t. y. jog tokia įmonė turėtų būti prijungiama prie kitos „už dyką“ (verslas turėtų būti tiesiog atiduodamas). UAB „NBP“ turimų EER akcijų dalies pasikeitimas priėmus sprendimą prie minėtos įmonės prijungti ŠES buvo neišvengiamas. Minėti faktiniai EER veiklos rezultatai (11 473 293 Eur pajamų, iš kurių 2,3 mln. Eur arba 20 proc. sugeneruota iš ŠES veiklos) sudaro pagrindą išvadai, jog ŠES akcininkui UAB „TS Investments“ turėjo atitekti netgi didesnė akcijų dalis (pavyzdžiui. 20 proc. - pagal dalį EER sugeneruotose pajamose), nei buvo paskirta reorganizavimo sąlygomis (12.83 proc.). Taigi, EER akcijų paskirstymo proporcija buvo netgi palankesnė EER akcininkui UAB „NBP“ nei ŠES akcininkui UAB „TS Investments“, tad nesukėlė ir negalėjo sukelti UAB „NBP'' žalos. Reorganizavimas ir jo metu įvykęs akcijų paskirstymas buvo pagrįsti bei pasiteisinę verslo sprendimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti pagrindų juridinio asmens veiklos tyrimui. Ieškovas nuo 2010 m. birželio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d. veikė kaip Bendrovės kontroliuojamos EER vienašmenis valdymo organas (direktorius). Ieškovui savo noru pasitraukus iš EER vadovo pareigų, 2016 m. gruodžio 6 d. buvo įsteigta UAB „Remanas“. Pastaroji įmonė užsiėmė su EER konkuruojančia veikla, ėmė bendradarbiauti su EER tiekėjais bei klientais. Atsakovo žiniomis, pats ieškovas oficialiai UAB „Remanas“ įsidarbino tik suėjus nekonkuravimo susitarime numatytam terminui. Nepaisant to, ieškovas nuo pat UAB „Remanas“ įsteigimo veikė konkuruojančios UAB „Remanas“ vardu prieš trečiuosius asmenis ir galiausiai oficialiai tapo UAB „Remanas“ komercijos direktoriumi; daugybę kartų buvo pastebėtas darbo dienomis, darbo laiku besilankantis konkuruojančios įmones UAB „Remanas“ buveinėje. Į ieškovo atstovaujamą UAB „Remanas“ masiškai (viršijant bet kokius statistinius vidurkius) perėjo dirbti EER darbuotojai (tiek administracijos personalas, tiek daugybė EER klientų objektuose dirbančių šaltkalvių bei suvirintojų). Konkrečiai į ieškovo įmonę UAB „Remanas“ perėjo dirbti net 44 EER darbuotojai, kas sudarė 83 proc. visų UAB „Remanas“ darbuotojų. Tokie nesąžiningi ieškovo bei UAB „Remanas“ veiksmai turėjo neigiamos įtakos EER veiklos rezultatams - EER neteko dalies klientų, o kartu ir pelno. Nepaisant to EER išliko pelninga įmone, o tai EER padėjo pasiekti būtent ŠES prijungimas - iš ŠES perimtos veiklos rezultatas (pastebėtina, jog šios veiklos UAB „Remanas“ nekopijavo, t. y. šios veiklos dalies nesąžiningos konkurencijos veiksmai neįtakojo). Bendrovių reorganizavimas tiesiogiai prisidėjo prie to (nulėmė tai), kad EER per 2017 m. nepatyrė nuostolio, o UAB „NBP“ (EER akcininkas) gavo atitinkamą naudą. Įvertinusi dėl ieškovo ir UAB „Remanas“ veiksmų patirtus praradimus, EER pareiškė ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A- 440-/2019). Po šios bylos prieš UAB „Remanas“ iškėlimo ieškovas vieną po kito ėmė reikšti nepagrįstus ieškinius EER akcininkui UAB „NBP“ bei jos vadovui (atsakovui). Kitaip tariant, klausimus dėl UAB „Šiluminės energijos sistemos“ reorganizavimo bei UAB „NBP“ veiklos tariamų trūkumų ieškovas ėmė kelti ne įstatyme numatyto senaties termino ribose, o ženkliai vėliau, t.y. kaip atsaką į prieš UAB „Remanas“ pradėtą teisminį procesą. Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, jog EER bei ŠES reorganizavimas įvykdytas teisėtai, o ieškovas procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį. Atsakovui tapo žinoma, jog UAB „Remanas“ pradėjo vykdyti ir iš ŠES perimtą veiklą – 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Remanas“ (kartu su kitais ūkio subjektais) sudarė rangos sutartį su VĮ „Visagino energija“, kurios pagrindu įsipareigojo atlikti centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų modernizacijos (rekonstrukcijos) darbus. Tai, kad ieškovas su UAB „Remanas“ kopijuoja EER veiksmus (ŠES prijungimą), UAB „Remanas“ vykdant ŠES veiklai analogišką veiklą, papildomai patvirtina, jog ŠES prijungimas prie EER buvo ekonomiškai pagrįstas verslo sprendimas (priešingai, nei teigia ieškovas). Priešingu atveju UAB „Remanas“ nebūtų pasekusi EER pėdomis.

Atsakovės UAB „NBP“ ir UAB „RAY Investments“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad ieškovo ieškinys neatitinka nurodytų juridinio asmens veiklos tyrimo esmės ir tikslo, todėl prašomas Bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimas negali būti pradėtas. Ieškinio pagrindą iš esmės sudaro dvi grupės aplinkybių, esą patvirtinančių netinkamą Bendrovės ir jos vadovo veiklą: aplinkybės, susijusios su 2016 m. įvykusiu EER ir ŠES reorganizavimu (įskaitant neatstovavimą Bendrovės interesams ieškovo inicijuotoje byloje prieš Bendrovės vadovą dėl Bendrovei nurodytu reorganizavimu padarytos žalos atlyginimo); aplinkybės, iš esmės susijusios su Bendrovės įstatinio kapitalo didinimu (jo poreikiu). Tačiau abi šios aplinkybės sudaro savarankiškų anksčiau ieškovo inicijuotų ir pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtų civilinių bylų dalyką: Kauno apygardos teismo byla Nr. e2-857-264/2019 pagal ieškovo netiesioginį ieškinį Bendrovės vadovui A. J. dėl žalos, esą sukeltos EER ir ŠES reorganizavimu, atlyginimo Bendrovei (toliau – ir Byla dėl žalos), Kauno apylinkės teismo byla Nr. e2-3464-877/2019 pagal ieškovo ieškinį Bendrovei dėl Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą akcininkų įnašais pripažinimo negaliojančiu (toliau - ir Byla dėl įstatinio kapitalo). Byloje dėl žalos ir Byloje dėl įstatinio kapitalo jų faktinis pagrindas yra tapatus nagrinėjamam ieškiniui, be to, abejose šiose bylose dalyvavo ir nagrinėjamos bylos šalys. Taigi, ieškovas turėjo galimybes ginti tariamai pažeistas savo (Bendrovės) teises ir interesus ir kitomis – paprastesnėmis, ekonomiškesnėmis bei mažiau Bendrovės ir jos vadovo veiklą varžančiomis – teisių gynimo priemonėmis ir šias galimybes yra realizavęs. Ieškovo siekis, kad tos pačios aplinkybės būtų tiriamos nagrinėjamoje byloje, kad jas, priešingai nei Byloje dėl žalos ir Byloje dėl įstatinio kapitalo, visų pirma vertintų ekspertai (CK 2.124 straipsnis), o ne teismas, prieštarauja juridinio asmens veiklos tyrimo institutui. Ieškinyje nurodoma aplinkybė apie tariamą Bendrovės vadovo neatstovavimą Bendrovės interesams Byloje dėl žalos yra neatsiejama būtent nuo tos bylos (tuo ieškovo ir grindė netiesioginio ieškinio pareiškimą Bendrovės interesais), kita vertus, vien tik ji nelaikytina pakankama pradėti Bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimą. Susiklosčius situacijai, kuomet, pasak ieškovo, Bendrovės vadovas neatstovauja jos interesams (nereiškia Bendrovės vardu sau (Bendrovės vadovui) ieškinio), ieškovas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį ir ja pasinaudojo.

Ieškovas nenurodo, kokio konkretaus rezultato siekia Bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad, nors pareiškėjo prašomos taikyti priemonės teismo nesaisto ir teismas yra laisvas, atsižvelgdamas į bylos esmę, pritaikyti bet kurias iš CK 2.131 straipsnyje nurodytų priemonių, padėsiančių užtikrinti tinkamą juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklą, tačiau tai neatleidžia bylą inicijuojančio pareiškėjo nuo pareigos nurodyti savo siekiamą rezultatą. Tokia pozicija ypač aktuali nagrinėjamu atveju, nes ieškovo ieškinyje tiesiogiai ir netiesiogiai nurodytos taikytinos CK 2.131 straipsnio priemonės negali būti taikomos, nes joms yra suėję ieškinio senaties terminai. Pagal CK 2.131 straipsnio 3 dalį sprendimas panaikinti juridinio asmens organų sprendimus negali būti priimtas, jei yra pasibaigęs įstatymų nustatytas ieškinio senaties terminas. Pirma, ieškovas ieškiniu tiesiogiai prašo panaikinti Bendrovės 2016 m. spalio 24 d. priimtą ginčo sprendimą, kuriuo nuspręsta pritarti EER ir ŠES reorganizavimo sąlygų rengimui. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 19 straipsnio 10 dalį ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti 2016 m. spalio 24 d. priimtą ginčo sprendimą, dėl to tokia priemonės negali būti taikoma ir remiantis juridinio asmens veiklos tyrimo institutu. Antra, atsakovių vertinimu, tikrasis tiek Bylos dėl žalos, tiek nagrinėjamos bylos tikslas yra nuginčyti EER ir ŠES reorganizavimą. Tai patvirtina tiek nagrinėjamo ieškinio faktinis pagrindas, iš esmės skirtas įrodyti šio reorganizavimo nepagrįstumą, tiek ieškinyje deklaruojamas siekis, kad po reorganizavimo EER akcininku tapusi bendrovė UAB „TS Investments“ neturėtų teisės į ERR mokamus dividendus. CK 2.102 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negalima pripažinti reorganizavimo negaliojančiu, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau kaip 6 mėn. Kadangi reorganizavimas, kaip nurodo pats ieškovas, buvo baigtas 2016 m. gruodžio 20 d., naikinamasis terminas jį ginčyti yra pasibaigęs, ir tokia priemonė pagal CK 2.131 straipsnį taip pat negali būti taikoma. Ieškovui neatskleidus konkretaus Bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimu siekiamo rezultato bei nesant teisinės galimybės taikyti jo pageidaujamas CK 2.131 straipsnyje nustatytas priemones, toks tyrimas yra beprasmis, todėl negali būti pradedamas. Ieškovas savo (Bendrovės) esą pažeistas teises ir interesus gynė kitose savarankiškose bylose (Byla dėl žalos ir Byla dėl įstatinio kapitalo), nagrinėjamoje byloje nėra nurodęs Bendrovės ir jos vadovo veiklos tyrimu siekiamo rezultato, o jo pageidaujamos taikyti priemonės negali būti taikomos dėl suėjusių terminų (ieškinio senaties ir naikinamojo termino), todėl pagrindo imtis juridinio asmens veiklos tyrimo nėra. Šis ieškovo ieškinys, kaip ir ieškiniai Byloje dėl žalos ir Byloje dėl įstatinio kapitalo, yra pareikštas siekiant trikdyti Bendrovės veiklą ir tokiu būdu įgyti konkurencinį pranašumą Bendrovės konkurentui UAB „Remanas“, kuriuo tikruoju savininku, atsakovių manymu, yra ieškovas, o ne esą užtikrinti tinkamą Bendrovės ir jos valdymo organo veiklą. Priešingai, ieškovo pastangos nukreiptos trukdyti Bendrovei ir jos vadovui tinkamai veikti.

Bylos procesinės aplinkybės

Byla buvo išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka. Išklausius šalių atstovų paaiškinimų dėl ieškovo prašymo pradėti Bendrovės veiklos tyrimą, 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdyje nutarta pereiti prie rašytinio bylos proceso.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas 

Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų, jų atstovų paaiškinimų teismo posėdžiuose, rašytinių įrodymų ir su nagrinėjama byla susijusių kitų civilinių bylų medžiagos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „NBP“ yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis privatusis juridinis asmuo. Bendrovės įstatinis kapitalas ieškovo ieškinio pateikimo metu buvo 29 000 Eur, vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur, įstatinis kapitalas suskirstytas į 10 000 vnt. akcijų, iš kurių 2 000 vnt. akcijų priklausė ieškovui (tai sudaro 20 proc. balsų); 1 000 vnt. atsakovui A. J. (10 proc. balsų); 7 000 vnt. akcijų UAB „RAY Investments“ (70 proc. balsų.) Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovė yra valdoma vienasmenio valdymo organo – vadovo (direktoriaus). Nuo 2011 m. gruodžio 28 d. Bendrovės vadovu yra paskirtas atsakovas A. J., ieškinio pateikimo metu buvęs ir UAB „TS Investments“, kuriai priklausė 100 proc. ŠES akcijų, direktoriumi. Nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. Bendrovė buvo vienintele EER akcininke, t. y. Bendrovei priklausė 100 procentų EER akcijų. 2016 m. spalio 24 d. įmonės ŠES vienintelio akcininko sprendimu Nr. 16-02, kurį pasirašė akcininkui UAB „TS Investments“ atstovaujantis direktorius A. J., buvo nuspręsta ŠES prijunti prie EER. 2016 m. gruodžio 20 d. pabaigus reorganizavimo procesą, ŠES prijungta prie EER.

 Reorganizavimo sąlygose buvo nurodyta, jog po reorganizavimo veikiančioje bendrovėje EER akcijos paskirstomos proporcingai atsižvelgiant į 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis. Tokiu būdu po reorganizavimo veikiančios EER 82 736 vnt. akcijų atiteko UAB „TS Investments“, o 526 264 vnt. Bendrovei.

Juridinio asmens veiklos tyrimas, kaip speciali akcininko teisių gynimo priemonė, yra įtvirtintas CK 2.124 straipsnyje. Minėta norma numato, jog akcininkai, valdantys 1/10 akcijų, turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas CK 2.131 straipsnyje. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jei teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė (CK 2.126 straipsnio 4 dalis, 2.124 straipsnis).

Formuodamas teismų praktiką dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo pagrindą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021, pažymėjo, kad  netinkama juridinio asmens veikla reiškia netinkamą juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklą. „Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkama veikla“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010 ir kt.). Kadangi bendrovę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, t. y. tarpusavio pasitikėjimu grindžiami, santykiai, todėl visi bendrovės valdymo organai privalo veikti išimtinai bendrovės interesais. Atsižvelgiant į tai, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos pareigos yra fiduciarinės prigimties (sąžiningumas ir protingumas, lojalumas, konfidencialumas, interesų konflikto vengimas), o jų pažeidimas lemia juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veiklos kaip netinkamos kvalifikavimą. Plėtodamas įstatymo formuluotės „netinkama veikla“ aiškinimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši įstatymo formuluotė aiškintina taip, kad kaip juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindas nurodomos netinkamos veiklos aplinkybės turi būti tokios, kurios iš esmės pažeistų mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesus ir trukdytų pasiekti juridinio asmens tikslus. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013).“ (cituojamos nutarties 50, 51 punktai).

Remiantis šiomis nuostatomis, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė pagrindų Bendrovės veiklos tyrimui pradėti.

Ieškovo teigimu, reorganizavimas prijungimo būdu buvo itin žalingas UAB „NBP“, nes prie EER prijungiama ŠES turėjo mažesnę, nei deklaruota, pelno sumą, dėl to sumažėjo UAB „NBP“ turima EER akcijų proporcija ir gautini dividendai. Bendrovės veiklos tyrimo ieškovas siekia tikslu įvertinti reorganizavimo teisėtumą, tačiau dėl to jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-857-264/2019, bei šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi Nr. e2A-205-1120/2020 nustatyta, kad akcijų santykio pasikeitimas buvo privaloma ir svarbi bendrovių reorganizavimo sąlygų dalis (ABĮ 63 str. 1 d.). Verslo sprendimą reorganizuoti bendroves priėmė UAB „ENG grupė“ (per UAB „RAY Investments“), šiuo atveju veikusi per savo valdybą. Reorganizavimu buvo siekiama bendrovių veiklos sinergijos, toks verslo sprendimas pasiteisino, o UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ yra veikianti bendrovė. Buvo atmesti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo A. J. 51 309 Eur žalą, padarytą dėl EER ir ŠES reorganizavimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas žalos atsiradimo faktą įrodinėjo tik tuo pagrindu, jog po bendrovės reorganizavimo pasikeitus UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų proporcijoms UAB „NBP“ už 2017 m. negavo 51 309 Eur dividendų, bet to nepakanka siekiant konstatuoti žalos atsiradimo faktą. Po reorganizavimo veiklą tęsiančios UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pasikeitus akcijų proporcijoms, 12,8273 proc. akcijų atiteko vienintelei buvusiai UAB „Šiluminės energijos sistemos“ akcininkei – UAB „TS Investments“, o 87,1727 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ buvusiai vienintelei akcininkei iki reorganizavimo – UAB „NBP“, todėl pagal proporcijas 51 309 Eur dividendų suma, kaip skaičiuoja ieškovas, ir neturėjo atitekti UAB „NBP“. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad UAB „NBP“ prarado 51 309 Eur vertės bendrovės turtą ir kad turtas apskritai yra prarastas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad UAB „NBP“ būtų gavusi bei paskirsčiusi didesnę dividendų sumą, jeigu reorganizavimas nebūtų įvykęs (nutarties 72-73 p.), t. y. žalos dėl įvykusio reorganizavimo UAB „NBP“ nepatyrė (nutarties 74 p.).

 Pasisakydamas dėl nagrinėjamo ieškovo prašymo teismas sprendžia, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties 67, 68 punktuose nurodytas vertinimas, kad atsakovas pažeidė lojalumo pareigą veikdamas interesų konflikto įtakoje ir neužtikrindamas, kad sprendimas dėl reorganizavimo būtų priimtas tinkamai ištyrus informaciją ir skaidriai atstovaujant visų akcininkų interesus, nesudaro pagrindo pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimo procedūrą. Minėta, kad šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo ir nebuvimą pagrindo teigti, jog ieškovo nurodoma žala (ne tik sumažėjo UAB „NBP“ valdomų akcijų skaičius, bet UAB „NBP“ negavo pajamų dividendų pagrindu), atsiradusi dėl reorganizavimo, priežastiniu ryšiu kaip nors yra susijusi su atsakovo veiksmais. Visų pirma, ieškovas neįrodė, kad neatlikus reorganizavimo būtų gauta būtent tokia dividendų suma. Šiuo atveju ieškovo pozicija dėl žalos kilimo remiama prielaida, kad, jeigu UAB „NBP“ būtų išlikusi 100 proc. UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ akcijų savininke, ji būtų skirsčiusi tokią pat sumą UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno. Ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, kad, jei tokia pelno suma ir būtų gauta, būtų priimtas sprendimas išmokėti dividendus, nes bendrovės dividendus skirsto visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių ar tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį (ABĮ 59 straipsnio 1 dalis). Dividendų išmokėjimas ar neišmokėjimas priklauso nuo daugiau UAB „NBP“ akcijų turinčio akcininko (UAB „RAY Investments“ (70 proc.)) valios. Teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentams, jog net jeigu UAB „NBP“ turimų akcijų proporcija ir nebūtų pasikeitusi, tai nereiškia, kad būtų buvęs priimtas toks pat sprendimas dėl UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ pelno skirstymo. Ieškovas (20 proc.) yra smulkusis UAB „NBP“ akcininkas, kiti du akcininkai yra atsakovas (10 proc.) bei UAB „RAY Investments“ (70 proc.), šių akcininkų balsų pakanka sprendimams dėl pelno skirstymo priimti, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „NBP“ priimtų būtent tokius sprendimus, kurių pageidauja ieškovas. (nutarties 74 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė ir išvadas, kad nebuvo įrodyta, jog esą atsakovas žinojo apie netikslius ŠES finansinius duomenis, o šie sąmoningai buvo iškraipyti (nutarties 38, 54, 67, 68 p.), jog lojalumo pareigos pažeidimas Bendrovei būtų sukėlęs žalos (nutarties 72-75 p.). (CPK 182 str. 2 d.).

Pasisakant dėl aptarto, ieškovo akcentuojamo Lietuvos apeliacinio teismo vertinimo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties 67,63 punktuose pažymėtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje šis Teismas yra atkreipęs dėmesį, jog CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų pareigų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas taikyti juridinio asmens vadovo, kitų valdymo organų ar jų narių civilinę atsakomybę, tačiau pats savaime negali lemti juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo narių) netinkamos veiklos CK 2.131 straipsnio prasme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-611/2020).

Minimame Kauno apygardos teismo sprendime padarytą išvadą, kad reorganizavimas pasiteisino, patvirtina faktiniai EER veiklos rezultatai po reorganizavimo: EER 2018 m. spalio 26 d. pažymos Nr. S-283, Nr. S-284, Nr. S-285, iš kurių matyti, kad iš ŠES perimtos veiklos EER per 2017 m. (t. y. po reorganizavimo) sugeneravo virš per 2,3 milijonų eurų pajamų, o per 2018 m. – 2019 m. dar papildomai 7,2 milijonų eurų pajamų, bendra sutarčių vertė iš šios (ŠES) veiklos pasiekė daugiau kaip 9 milijonų eurų. Tai sąlygojo reikšmingą EER pajamų prieaugį po reorganizavimo: 2017 m. (po reorganizavimo) EER pajamas sudarė 11 473 293 EUR, arba ~21 proc. daugiau, nei 2016 metais (iki reorganizavimo). Iš 2016 m. gruodžio 12 d. turto ir nuosavo kapitalo perdavimo priėmimo akto matyti, kad EER buvo perduotas visas ŠES turtas, teisės ir pareigos, kurie buvo įtraukti į EER buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu po reorganizavimo veiklą tęsiančiai bendrovei EER iš ŠES atitekusio materialaus turto vertė siekė 100 000 eurų. Atsakovas A. J. pagrįstai teigia, kad ieškovo teiginius dėl reorganizavimo žalingumo paneigia jo paties veiksmai – ieškovas 2019 m. sausio 9 d. pasirašė UAB „NBP“ akcijų pasirašymo sutartį ir įsipareigojo apmokėti 52 200 vnt. naujai išleidžiamų UAB „NBP“ akcijų. Jeigu UAB „NBP“ veikla iš tiesų būtų buvusi netinkama, ieškovas ne tik būtų kreipęsis į teismą, bet ir nebūtų sutikęs investuoti daugiau kaip 100 000 eurų sumos į UAB „NBP“ (CPK 185 straipsnis). 

Ieškovas nepagrindė jokių kitų (tariamų) UAB „NBP“ veiklos trūkumų už sekančius šešis UAB „NBP“ veiklos metus. Nors jis ginčijo 2018 m. gruodžio 21 d. UAB „NBP“ akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl įstatinio kapitalo didinimo, šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3464-877/2019 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „RAY Investments“, A. J., dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kurį, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka,  2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-1736-924/2019). Teismai konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ginčijamu susirinkimo sprendimu buvo siekiama ieškovą eliminuoti iš dalyvavimo įmonės veikloje ar jam sudarytos nesąžiningos, neprotingos, išimtinai jam vienam nepalankios sąlygos dalyvauti įmonės įstatinio kapitalo didinimo procese. Ieškovas išreiškė savo valią ir balsavo prieš kapitalo didinimą piniginiais įnašais, tačiau jo turimų balsų nepakako tam, kad jo siūlomas sprendimas būtų priimtas. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. gruodžio 21 d. yra priimtas akcininkų sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 29 000 Eur iki 783 000 Eur, su UAB „NBP“ 2019 m. sausio 9 d. pasirašė Akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią įsipareigojo už akcijas sumokėti jų emisijos kainą –150 800 Eur. Juridinių asmenų registre nuo 2019 m. sausio 21 d. yra įregistruoti duomenys dėl įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų tvirtinimo. Kiti akcininkai akcijas pasirašė ir jas apmokėjo, vienintelis ieškovas liko neapmokėjęs jo pasirašytų akcijų, nors finansines galimybes akcijas apmokėti turėjo. Be to, nauja akcijų emisija buvo išleista ir akcininkams pasiūlyta jas įsigyti nominalia verte, o ne rinkos verte, kuri yra net keliasdešimt kartų didesnė, kas taip pat nepatvirtina priimto sprendimo nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu.

Po reorganizavimo veiklą tęsianti EER sėkmingai veikia rinkoje jau daugiau kaip 6 metus.

Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomas atsakovo lojalumo pareigos pažeidimas yra mažareikšmis (CPK 178, 185 straipsniai).  

CK 2.102 str. 2 d. numatyta, jog reorganizavimo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Nagrinėjamu atveju nuo reorganizavimo pabaigos (2016 m. gruodis) iki ieškovo kreipimosi į teismą (2018 m. gruodis) praėjo dveji metai. Tai reiškia, jog teisės normose numatyti ieškinio senaties terminai ginčyti atitinkamus organų sprendimus ar patį reorganizavimą yra praleisti. Kadangi atsakovas prašė juos taikyti dar bylos nagrinėjimo pradžioje (atsiliepimu į ieškinį) (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.102 straipsnio 2 dalis), tuo atveju jei Bendrovės veiklos tyrimas būtų pradėtas bei nustatytas pagrindas konstatuoti reorganizavimo trūkumus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties 67,63 punktuose minimu aspektu, ieškovo reikalavimo panaikinti UAB „NBP“ akcininkų susirinkimo sprendimą dėl pritarimo reorganizavimo sąlygoms tenkinimas yra negalimas tiek dėl pirmiau aptarto šio reikalavimo nepagrįstumo, tiek dėl praleisto senaties termino, tokio reikalavimo tenkinimas pakenktų teisinių santykių stabilumui bei sudarytų teisinio neapibrėžtumo būseną vertinant bendrovės veiklą per šešerius  metus po ginčo veiksmų atlikimo.

Svarbi aplinkybė, kad teisę reikalauti juridinio asmens veiklos tyrimo turi bendrovės akcininkai, kurių turimų akcijų nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo (CK 2.124 ir 2.125 str.). Pareikšdamas ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ieškovas atitiko minėtą reikalavimą (CK 2.125 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad NBP visuotinis akcininkų susirinkimas 2022 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą reorganizuoti Bendrovę – atskirti dalį veiklos ir jos pagrindu sukurti naują bendrovę. Dėl šio reorganizavimo, be kita ko, ieškovas prarastų Bendrovės akcininko statusą (tačiau taptų naujosios bendrovės akcininku), kartu netektų savo, kaip akcininko, teisinio suinteresuoto UAB „NBP“ veiklos tyrimo byloje. Šiuo metu ieškovas yra apskundęs reorganizavimą teismui, prašydamas jį nutraukti (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-178-1070/2023) (toliau – ir Reorganizavimo byla). Jeigu teismas atmestų ieškovo ieškinį Reorganizavimo byloje ir UAB „NBP“ reorganizavimas būtų užbaigtas, ieškovas netektų šios Bendrovės akcininko statuso. Ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali pareikšti tik šio asmens dalyvis (CK 2.125 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija procesine prasme, be kita ko, suponuotų, kad ieškovas pasitraukė iš bylos (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Ieškovas netektų specialiojo teisnumo (CK 2.74 straipsnio 1 dalis, 2.75 straipsnio 1 dalis) ir taip nebeliktų vienos iš teisės kreiptis į teismą prielaidų. Jeigu ieškovas nebūtų buvęs UAB „NBP“ akcininku ieškinio pateikimo metu, ieškinio nebūtų buvę galima priimti. Ieškovui pralaimėjus Reorganizavimo bylą, juridinio asmens veiklos tyrimo byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka. Kita vertus, ieškovas kartu yra pareiškęs ieškinį, kuriuo remdamasis reorganizavimo metu mažajam akcininkui suteikta teise reikalauja, kad būtų išpirktos jam priklausančios UAB „NBP“ akcijos, t. y. pats siekia pasitraukti iš šios Bendrovės akcininkų. Šį ieškinį nagrinėja Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-1310-1162/2023 (toliau– ir Akcijų išpirkimo byla). Jeigu teismas patenkintų ieškovo ieškinį Akcijų išpirkimo byloje ir įpareigotų išpirkti akcijas, ieškovas irgi netektų Bendrovės akcininko statuso su visomis iš to kylančiomis minėtomis teisinėmis pasekmėmis juridinio asmens veiklos tyrimo bylos baigčiai.

Atsakovės buvo pateikę prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutiniai teismų procesiniai sprendimai Kauno apylinkės teismo civilinėje bylose Nr. e2-178-1070/2023 ir Nr. e2-1310-1162/2023. Nagrinėjamoje byloje 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. vasario 6 d. priimtomis nutartimis teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovas bylos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo iškėlimą inicijavo turėdamas specialųjį teisnumą, o bylos proceso eigoje jį prarado, nesudaro pagrindo bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau vertinant, ar esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pradėti UAB „NBP“ veiklos tyrimą, ieškovo specialaus teisnumo išnykimo aplinkybę siejant su pirmiau nurodytu vertinimu apie nepagrįstą ieškovo poziciją dėl reorganizavimo neteisėtumo ir juo Bendrovei padarytos žalos bei aplinkybe, kad yra pasibaigęs naikinamasis terminas reorganizavimo sprendimui panaikinti, teismas sprendžia, kad ieškovo prašymo tenkinimas nepasiektų juridinio asmens veiklos tyrimo perspektyvinio tikslo atkurti santykius tarp konfliktuojančių šalių taikant priemones, leidžiančias pagerinti juridinio asmens valdymą, nes, ieškovui praradus akcininko statusą, neliks teisinio santykio, kurį reikėtų modifikuoti teismo pagalba. Tokiu būdu UAB „NBP“ veiklos tyrimo pradėjimas nepasiektų įstatyme numatytų tikslų, priešingai – sukeltų nepatogumus Bendrovei ir visai įmonių grupės veiklai. 

Kaip patvirtina CK 2.124 - 2.131 straipsnių turinys, juridinio asmens veiklos tyrimas yra pakankamai sudėtinga ir brangi procedūra, reikšmingai varžanti tiriamo asmens veiklą. Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, pvz., šis institutas taikytinas tuomet, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos, taip pat kad mažareikšmiai veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Juridinio asmens veiklos tyrimo institutas turėtų būti taikomas, kai siekiamą ištirti galimai netinkamą juridinio asmens veiklą sudaro keletas epizodų, reikalaujančių kompleksinio įmonės veiklos patikrinimo pasitelkiant ekspertus, kai kitos akcininkų teisių gynimo priemonės būtų neveiksmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).

Minėta, kad su ieškinyje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo nurodytais pažeidimais susijusias savo teises ieškovas gynė kitose bylose, kuriose yra priimti jo reikalavimų netenkinantys įsiteisėję teismo sprendimai, taip pat ir tose, kurių procesas nėra pasibaigęs. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju juridinio asmens veiklos tyrimo institutą ieškovas siekia panaudoti kaip priemonę rinkti įrodymus minėtose Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-178-1070/2023 ir civilinėje byloje Nr. e2-1310-1162/2023 (aplinkybę, kad juridinio asmens veiklos ištyrimas turės esminę reikšmę Reorganizavimo ir Akcijų išpirkimo bylų baigčiai, ieškovas tiesiogiai pripažino 2023 m. vasario 28 d. pateikę patikslintą ieškinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, kurį teismas atsisakė priimti. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys nebuvo ir nėra skirtas ištirti ir ištaisyti netinkamą, kaip teigia ieškovas, Bendrovės veiklą.

Teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo, turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti pareiškėjo nurodytus faktus ir aplinkybes ir spręsti, ar jos kartu lemia pagrįstos tikimybės egzistavimą, kad juridinio asmens veiklos tyrimas galėtų atskleisti netinkamą juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklą. Jei, įvertinęs jam pateiktus duomenis, teismas gali padaryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta, juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2013; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015; 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-403/2018). Kadangi ieškovo įvardintas UAB „NBP“ vadovo veiklos trūkumas reorganizavimo procedūrų metu yra mažareikšmis, nesukėlęs jokios žalos, taip atsižvelgiant į kitus pirmiau išvardintus argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad savo teises, kurias ieškovas laiko pažeistomis, jis gynė ekonomiškesnėmis priemonėmis atskiruose teisminiuose ginčuose,

                Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos yra priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad susipažinimas su kitos šalies dokumentu ir procesinio dokumento, kuriuo reaguojama į kitos šalies dokumentą, rengimas atstovavimo išlaidų atlyginimo požiūriu yra vertinamas kaip viena paslauga – atitinkamo procesinio dokumento parengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Atskirai nepriteisiamos ir strategijos kūrimo ar pasirengimo atstovauti teismo posėdyje išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 51 punktas), taip pat susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-23-330/2017 57 punktas).

                Atsakovas A. J. 2020 m. spalio 28 d. (registracijos Nr. 27907 pateikė teismui pažymą apie patirtas ir apmokėtas 1248,72 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kartu su pažyma pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV30758 242 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV31347 566,28 Eur (įskaitant PVM)  sumai; ataskaitą, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV32555 372,68 Eur (įskaitant PVM) sumai, ataskaitą; 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV32726 67,76 Eur (įskaitant PVM) sumai, ataskaitą; sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad 2019 m. birželio 4 d. atsakovas A. J. advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 808,28 Eur, 2019 m. gruodžio 31 d. 2671,68 Eur, 2020 m. spalio 20 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad atsakovas A. J. advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 67,76 Eur.

                Toliau teismas atskirai įvertina atsakovo A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvienoje sąskaitoje išvardintas teisines paslaugas (be PVM):

                1) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV30758 (200 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. birželio 14 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieškinį rengimas. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2339,25 Eur (2,5 x 935,7 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 200 Eur sumą.

                2) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV31347 (468 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. birželio 14 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: pasirengimas bylos nagrinėjimui, prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo rengimas ir derinimas, papildomų bylos dokumentų analizė, Lietuvos apeliacinio teismo nutarties analizė. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 1,5 val. yra 189,41 Eur (1,5 val. x 126,27 Eur), už prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų priėmimą parengimą yra 97,03 Eur (0,1 x 970,3 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 286,44 Eur sumą. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga atskirai neatlyginamos, dėl to nevertintinos išlaidos už papildomų bylos dokumentų ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties analizę.

                3) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV32555 (308 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. birželio 14 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas kliento interesams. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. yra 131,76 Eur (1 val. x 131,76 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 131,76 Eur sumą.

                4) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV32726 (56 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2020 m. spalio 20 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: Kauno apygardos teismo nutarties analizė ir tolimesnių procesinių veiksmų planavimas. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už dokumentų analizę ir tolimesnių procesinių veiksmų planavimą pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to atsakovo išlaidos, nurodytos šiose sąskaitoje nevertintinos.

                Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, atsakovo A. J. atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas atsakovui A. J. priteistina pagrįsta suma (neviršijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių) yra 748,05 Eur (618,2 Eur + 21 proc. PVM (129,82 Eur)).

                Atsakovės UAB „NBP“ ir UAB „RAY Investments“ 2023 m. kovo 15 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-7050) prašo priteisti 9470,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir 24,20 Eur išlaidas už Juridinio asmens registro išrašus. Kartu su prašymu, taip pat 2019 m. lapkričio 25 d. (registracijos Nr. DOK-33991) ir 2020 m. spalio 29 d. prašymu (registracijos Nr. DOK-27894) prašymais pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV30767 101,64 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV30968 2168,32 Eur (įskaitant PVM)  sumai; ataskaitą, 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV31359 516,67 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV31711 1180,96 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV32564 1287,44 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV32734 169,40 Eur (įskaitant PVM) sumai; ataskaitą, 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV34428 963,16 Eur (įskaitant PVM) sumai; 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV34581 67,76 Eur (įskaitant PVM) sumai; 2022 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV36701 91,96 Eur (įskaitant PVM) sumai; 2023 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV37967 1185,80 Eur (įskaitant PVM) sumai; 2023 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV38113 1761,76 Eur (įskaitant PVM) sumai; 2020 m. lapkričio 13 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 1398,76 Eur už PVM sąskaitas ADV 34428 ir ADV 34429, 2020 m. gruodžio 30 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 653,40 Eur už PVM sąskaitas ADV 34581 ir ADV 34582, 2023 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 3039,52 Eur už PVM sąskaitas ADV 36701, 37967, 38113, 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19011, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 677,60 Eur už PVM sąskaitas ADV 30763, 30767, 2019 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19034, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 5022,97 Eur už PVM sąskaitas ADV 30761,30968, 30970, 31163, 31164, 31359, 2019 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19041, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 5121,77 Eur už PVM sąskaitas ADV 31552, 31556, 31710, 31711, 2020 m. sausio 30 d. sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad UAB „NBP“ advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai pervedė 1859,52 Eur už PVM sąskaitas ADV 32564, 32565, 32733, 32734, 32735.

                Toliau teismas atskirai įvertina atsakovių UAB „NBP“ ir UAB „RAY Investments“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal kiekvienoje sąskaitoje išvardintas teisines paslaugas (be PVM):

                1) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV30767 (84 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. vasario 14 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį rengimas, prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės rengimas). Už šių prašymų rengimą patirtos išlaidos nevertintinos, nes tokio pobūdžio prašymai priskirtini ne procesiniams dokumentams, o organizacinio pobūdžio prašymams; 

                2) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV30968 (1792 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. birželio 4 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: atsiliepimo į ieškovo ieškinį rengimas, Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties analizė. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2425,75 Eur (2,5 x 970,3 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 1792 Eur sumą. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga atskirai neatlyginamos, dėl to nevertintinos išlaidos už Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties analizę;

                3) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV31359 (427 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. birželio 4 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: pasirengimas 2019 m. balandžio 30 d. posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. analizė, pranešimo Kauno apygardos teismui apie užimtumą rengimas. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams, procesinių dokumentų analizę pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui atskirai nevertintinos. Teismas taip pat nevertina išlaidų už pranešimo apie užimtumą rengimą, nes tokio pobūdžio pranešimas priskirtinas ne procesiniams dokumentas, o organizacinio pobūdžio pranešimams. 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdis nevyko; 

                 4) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV31711 (976 Eur suma be PVM, sąskaita apmokėta 2019 m. liepos 25 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: pasirengimas 2019 m. birželio 4 d. posėdžiui, atstovavimas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. posėdyje, kelionė į Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. posėdį (Vilnius-Kaunas-Vilnius). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 1,5 val. yra 189,41 Eur (1,5 val. x 126,27 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 189,41 Eur sumą. Atsakovėms neatlygintinos advokato kelionės išlaidos, nes nenustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas, ar kad yra kitų Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų tokių išlaidų atlyginimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-421/2017. Be to, kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to tokio pobūdžio išlaidos atskirai nevertintinos;

                5) Į PVM sąskaitą faktūrą ADV32564 (1064 suma be PVM, sąskaita apmokėta 2020 m. sausio 30 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas rengimas, pasirengimas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiui, atstovavimas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje, kelionė į Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. posėdį (Vilnius-Kaunas-Vilnius). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. yra 131,76 Eur (1 val. x 131,76 Eur), taigi teismas laiko pagrįstomis išlaidomis pagal šią sąskaitą 131,76 Eur sumą. Advokato kelionės išlaidos neatlygintinos, nes nenustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas, ar kad yra kitų Rekomendacijų 3 punkte įtvirtintų tokių išlaidų atlyginimo sąlygų. Be to, kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už pasirengimus teismo posėdžiams pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to tokio pobūdžio išlaidos atskirai nevertintinos;

                6) PVM sąskaitą faktūrą ADV32734 (140 suma be PVM, sąskaita apmokėta 2020 m. sausio 30 d.), įtrauktos tokios teisinės paslaugos: Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties analizė. Kaip minėta, teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiagą pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, dėl to išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui atskirai nevertintinos.

                Atsakovės nepateikė ataskaitų prie PVM sąskaitų-faktūrų Nr. ADV34428, ADV34581, ADV36701, ADV37967, ADV38113, dėl to teismas jose suteiktas teisines paslaugas vertins pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie šių atsakovių pateiktus procesinius dokumentus ir jų atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose: 

                1) atsakovės 2022 m. kovo 28 d. teismui pateikė nuomonę dėl atsakovo A. J. prašymų (registracijos Nr. DOK-8122). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už nuomonės pateikimą, kuris yra priskirtinas kitų dokumentų, susijusių su atstovavimų bylų procese, parengimu, yra 179,90 Eur (0,1 x 1799 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis;

                2) atsakovės 2023 m. vasario 1 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (registracijos Nr. DOK-3167). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų pateikimą, kuris yra priskirtinas kitų dokumentų, susijusių su atstovavimų bylų procese, parengimu, yra 179,90 Eur (0,1 x 1799 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis;

                3) atsakovių atstovas 2023 m. vasario 2 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 0,5 val. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2023 m. vasario 2 d. teismo posėdyje, kuris truko 0,5 val. yra 89,95 Eur (0,5 val. x 179,90 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis;

                4) atsakovės 2023 m. kovo 2 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą stabdyti bylą (registracijos Nr. DOK-5684). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į atsakovo prašymą stabdyti bylą pateikimą, kuris yra priskirtinas kitų dokumentų, susijusių su atstovavimų bylų procese, parengimu, yra 179,90 Eur (0,1 x 1799 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis;

                5) atsakovės 2023 m. kovo 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už rašytinių paaiškinimų parengimą, yra 179,90 Eur (0,1 x 1799 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis.

                6) atsakovių atstovas 2023 m. kovo 15 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 2,5 val. Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atstovavimą 2023 m. kovo 15 d. teismo posėdyje, kuris truko 2,5 val. yra 449,75 Eur (2,5 val. x 179,90 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis;

                7) atsakovės 2023 m. kovo 30 d. pateikė baigiamąją kalbą (registracijos Nr. DOK-8494), 2023 m. balandžio 5 d. replikas (registracijos Nr. DOK-9096). Rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už baigiamosios kalbos ir replikų pateikimą, kuris yra priskirtinas kitų dokumentų, susijusių su atstovavimų bylų procese, parengimu, yra 359,8 Eur (2 x 0,1 x 1799 Eur), tokio dydžio išlaidas teismas laiko pagrįstomis išlaidomis.

                Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, reiškiamų reikalavimų pobūdį, atsakovių UAB „NBP“ ir UAB „RAY Investments“ atstovo (advokato) darbo ir laiko sąnaudas, į tai, kad tiek PVM sąskaitos faktūros išrašytos atsakovei UAB „NBP“, tiek pastaroji advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai atliko mokėjimus už teisines paslaugas, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje už atstovavimo paslaugas atsakovei UAB „NBP“ priteistina pagrįsta suma (neviršijant Rekomendacijų 8 punkte numatytų maksimalių dydžių) yra 4516,05 Eur (3732,27 Eur + 21 proc. PVM (783,78 Eur)).  

    Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. Ž. prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „NBP“ veiklos tyrimo pradėjimo.

Priteisti iš ieškovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 748,05 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 4516,05 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 5 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NBP“ (juridinio asmens kodas 301812598).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                Virginija Gudynienė