Administracinė byla Nr. A-1581-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04148-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujai Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), redakcijai, Vilniaus PN administracijai kilo pareiga užtikrinti pareiškėjui galimybę skambinti artimiesiems pasitelkiant internetinę telefoniją. Šios pareigos Vilniaus PN administracija neįgyvendino, pažeisdama minėtą teisės nuostatą.
3. Pareiškėjas nurodė, kad yra paskirtas į paprastąją grupę, todėl jam turi būti suteikiama galimybė 2 kartus per savaitę skambinti internetinės telefonijos būdu. Kadangi skambučiai telefonu yra mokami, o antstolis areštavo jo sąskaitą, jis neturi galimybės susisiekti su artimaisiais. Dėl to patyrė psichologinius sunkumus, kadangi sumažėjo galimybės bendrauti su artimaisiais, pašlijo socialiniai ryšiai.
4. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos būdas). Taisyklėse skambinimui ir kalbėjimui telefonu alternatyvus skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas (naujai nustatytas) ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Šiuo metu, siekiant tinkamai įgyvendinti Taisyklių 124 punkto nuostatos pakeitimą, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) vertina pataisos įstaigų technines galimybes, rengia naudojimosi internetine telefonija tvarką, todėl ši paslauga įstaigose kol kas neteikiama. Šiuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sąlygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams. Internetinės telefonijos sistemai įdiegti reikalingas viešasis pirkimas, t. y. perkančiosios organizacijos atliekamas ir Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu alternatyvus komunikacijos būdas – skambinimo ir kalbėjimo internetine telefonija paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus.
6. Vilniaus PN teigimu, nagrinėjamu atveju galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas savaime nesuponuoja Taisyklių pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis, t. y. Taisyklėse įtvirtintas imperatyvas sudaryti sąlygas nuteistiesiems paskambinti telefonu nepažeistas, o skambinimas internetine telefonija yra tik vienas iš skambinimo būdų, kuriuo ateityje bus sudaryta galimybė naudotis visiems nuteistiesiems. Be to, nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių. Iš pareiškėjo Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais, o pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija, apribojimo.
9. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 102 straipsnio 2 dalį, nustatančią nuteistųjų teisės paskambinti telefonu sąlygas, nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. balandžio 1 d.), kurių 124 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
10. Teismas sprendė, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas įpareigojimas pataisos įstaigai užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinta BVK 102 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų asmenų teisė. Naujoje Taisyklių 124 punkto redakcijoje buvo praplėsti teisės skambinti telefonu įgyvendinimo būdai, nustatant, kad skambinimui telefonu prilyginamas ir skambinimas internetine telefonija. Iš šių teisės nuostatų teismas sprendė, kad nauja Taisyklių 124 punkto redakcija besąlygiškai neįpareigoja pataisos įstaigų įdiegti internetinę telefoniją, o tik nustato papildomą galimą (bet ne privalomą) nuteistųjų teisės skambinti telefonu įgyvendinimo būdą, kuris yra lygiavertis įprastiniam skambinimo telefonu būdui.
11. Teismas pažymėjo, jog BVK 102 straipsnyje įtvirtinta, kad skambinimas yra mokamas. Atitinkamai, šis papildomas skambinimo būdas nereiškia, kad kalbėjimas internetine telefonija nuteistiesiems turi būti nemokamas.
12. Teismas nustatė, kad byloje pateikto Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio (b. l. 34–35) išrašo duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių, todėl konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę įsigyti skambinimo kortelių. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo teisė bendrauti telefonu nebuvo suvaržyta, todėl negali būti pripažinta, jog, negalėdamas bendrauti būtent internetinės telefonijos būdu, pareiškėjas neteko teisės bendrauti telefonu, dėl to patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, miego sutrikimus ir kt.).
13. Teismas pažymėjo, kad nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog Vilniaus PN šiuo aspektu atliko neteisėtus veiksmus. Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuoti Vilniaus PN neteisėti veiksmai, teismas nesvarsto kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimų.

III.

14. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 58-60).
15. Apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka, kadangi jame nurodyti motyvai yra neteisėti. Ginčas byloje kilo dėl naujai įsigaliojusių Taisyklių, kuriose Vilniaus PN nustatyta pareiga užtikrinti nuteistiesiems galimybę skambinti pasitelkiant internetinę telefoniją. Tačiau Vilniaus PN tokią paslaugą pareiškėjui atsisakė suteikti, nurodė, kad valstybė šiuo metu neturi galimybių įvesti internetinę telefoniją. Apeliantas su tokiu Vilniaus PN administracijos atsakymu nesutinka, jis negali pasinaudoti numatytu skambinimu internetine telefonija, nors įstatymas tokią galimybę numato.
16. Nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad Taisyklės besąlygiškai neįpareigoja Vilniaus PN administraciją įdiegti internetinę telefoniją, o tik nustato papildomą skambinimo būdą.
17. Apelianto teigimu, negalėdamas paskambinti internetine telefonija, jis negali skambinti broliams, kurie dirba užsienyje, dėl to pašlijo jo santykiai su jais. Brolių jis nematė daugiau kaip metus. Su motina jis priverstas bendrauti taip pat tik telefonu, lankytis pataisos įstaigoje ji negali dėl senyvo amžiaus, sveikatos problemų. Pareiškėjas, negalėdamas naudotis internetinės telefonijos paslauga, išgyvena emociškai, dažnai negali užmigti naktimis, kadangi apie juos galvoja, tačiau negali jiems paskambinti ir pamatyti.
18. Pateiktame atsiliepime Vilniaus PN su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 64–65).

19. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas nepateikia jokių argumentų dėl tariamai padarytų neteisėtų Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodytų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendimui priimti. Atsakovo atstovas visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, atitinkantis faktinę situaciją, priimtas teisingai įvertinus bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes, byloje esančius įrodymus, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismų praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo teisės skambinti telefonu, pasinaudojant internetine telefonija, apribojimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisė paskambinti telefonu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, apskritai nebuvo suvaržyta, sprendė, jog Vilniaus PN neteisėtų veiksmų neatliko, atitinkamai nėra pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą neturtinę žalą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisė skambinti telefonu nebuvo suvaržyta, o skambinimas internetine telefonija yra skambinimo įgyvendinimo būdas. Pareiškėjo teigimu, įstatymas jau daugiau nei metai įtvirtina galimybę skambinti internetine telefonija, todėl Vilniaus PN ši nuostata yra privaloma, kurią jis turi vykdyti.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
25. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN pareiškėjo atžvilgiu neatliko neteisėtų veiksmų.
28. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo teisė skambinti telefonu, nustatyta BVK 102 straipsnyje, nebuvo suvaržyta, o skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Pažymėtina ir tai, kad internetinės telefonijos būdas įtvirtintas ne įstatyme, kaip akcentuoja pareiškėjas, bet įsakymu patvirtintose Taisyklėse. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – Bausmių vykdymo kodeksas, neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu. Todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nagrinėjamu atveju padarytas išvadas.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Arūnas Dirvonas

                                          Artūras Drigotas

              Vaida Urmonaitė-Maculevičienė