Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nutarimas byloje [A2.6.-4733-530-2012].docx
Bylos nr.: A2.6.-4733-530/2012
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str.)

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4733-530/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-04606-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.

(S)

 

 

 

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Kaunas

 

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., nukentėjusiajam M. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

 

V. V. 2012-07-23 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2012-07-05, 12.40 val., Kaune, T.Masiulio g. 18A, vairuodamas transporto priemonę „Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko stovėti automobilį nepasirūpinęs, kad jis savaime nepradės riedėti, dėl ko pariedėjęs atsirėmė į stovinčią transporto priemonę „VW Multivan“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 152 punktų reikalavimus, nesutarus su kito dalyvavusio eismo įvykyje automobilio vairuotoju, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir iš jos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.2, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

V. V. teismui kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2012-07-05, apie 12.40 val. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Astra“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo T.Masiulio g. nuo Taikos pr. link Kiškių g. Sustojo T.Masiulio g., išlipo iš automobilio užtraukęs rankinį stabdį ir nuėjo pas vairuotoją dėl detalių atsiėmimo. Įlipęs į autobusą ieškojo detalės ir nesuprato, įvyko kažkoks tarp automobilių kontaktas, gal pariedėjo automobilis, jo automobilyje nebuvo. Ant kito automobilio nebuvo žymių, todėl nuvažiavo. Tik vėliau nukentėjusysis pastebėjo kažkokią žymę ant savo automobilio. Vairuotojas teigė, kad jo automobilis pariedėjo ir atsirėmė į jo automobilį. Nebuvo minties, kad reikia pildyti deklaraciją, nes pažeidimų nesimatė, taip gavosi, kad jis pabėgo iš įvykio vietos. Negirdėjo, kad nukentėjusysis žadėtų kviesti policiją. Gavosi nesusikalbėjimas. Kai paskambino policija, jis iš karto nuvažiavo į policiją. Teigia, kad jei teismas atims vairavimo teisę, praras darbą, studijuoja 3 kurse (duomenys neskelbtini). Jam tiesiog nebuvo jokio pagrindo ar tikslo pasišalinti iš įvykio vietos.

Nukentėjusysis M. T. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į Masiulio g. paimti detalės, stovėjo automobilis „Opel Astra“, kuris pariedėjo ir atsirėmė į jo automobilio galinę dalį. Buvo nežymus nubrozdinimas – ant galinio bamperio nubrozdinti dažai, nuotraukose nelabai matosi. Į draudimą nesikreipė. Nebuvo kalbos, kad pildyti deklaraciją, kviesti policiją. Jie kontaktais nepasikeitė, šiek tiek pabendravo. Pažeidėjas pažiūrėjo pro automobilio langą, sakė skuba, ką darom, bet iki galo nesusitarė, todėl iškvietė policiją.  Automobilis priklauso mamos įmonei, grįžus apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad dėl tokio nubrozdijimo jie tikrai niekur nesikreips. Mano jog pasikarščiavo iškviesdamas policiją.

Be liudytojų parodymų V. V. kaltė taip pat įrodyta ir šiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu automobiliui „VW Multivan“ nubrozdinti galinio bamperio dažai (b.l. 2), nuotraukomis (b.l. 3-5), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėjus automobilį „Opel Astra“ rasta nežymi kontakto žymė ant priekinio bamperio kairės pusės kampo 0,42 m nuo važiuojamosios dalies paviršiaus (b.l. 6), tarnybiniu pranešimu (b.l. 7). Užfiksuoti automobilių apgadinimai (jų pobūdis, lokalizacija) nekelia abejonių, kad jie padaryti automobiliui „Opel Astra“ kliudant automobilį „VW Multivan“, to neneigia ir V. V., kad jo automobilis pariedėjo ir atsirėmė į kitą automobilį. Jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. V. buvo surašytas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t.y. dėl to, kad jis, nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.2, 232 punktų reikalavimus. Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y., asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. V. V. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, t.y. po automobilių kontakto, jis nesutaręs su nukentėjusiuoju dėl eismo įvykio aplinkybių nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).

Nagrinėjamu atveju esančios automobilio nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai, leidžia daryti išvadą, kad apgadinimai yra nežymūs. V. V. teigia, nesupratęs jog atsirėmus automobiliui, buvo apgadintas automobilis, nes jis jokių apgadinimų nematė, o su automobilio vairuotoju nesusikalbėjo. Nukentėjusysis M. T. patvirtino, kad jo automobiliui buvo padaryti nežymūs pažeidimai, nubrozdinti galinio bamperio dažai, dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę nesikreipė. Apie eismo įvykio deklaracijos pildymą nekalbėjo. Iškviestas policijos, V. V. nedelsiant atvyko į policijos komisariatą išsiaiškinti situacijos. V. V. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių draudimu, automobilis techniškai tvarkingas, kas rodo, jog jis tikrai neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, juo labiau, V. V. su nukentėjusiuoju po įvykio bendravo ir nebuvo kalbos apie eismo įvykio deklaracijos pildymą, todėl pagalvojęs, kad pažeidimų nėra, nuvažiavo. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartyje administracinė byla Nr.2AT-11-2012, kurioje teigiama jog jeigu  asmuo sukėlęs eismo įvykį nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės ir pnš., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino netyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Visos šios medžiagoje surinktos ir pateiktos teismui aplinkybės, paaiškinimai, tarnybiniai pranešimai, tik patvirtina tai, kad kontaktas tarp automobilių buvo, tačiau objektyvių duomenų, jog vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, byloje nėra. Tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog V. V. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagal ATPK 130 str. 1 d. jis neturi atsakyti (ATPK 250 str. 1 p.), teisena šioje dalyje nutrauktina.

V. V. atsakomybę lengvina aplinkybės, kad pripažįsta pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina aplinkybė, kad pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, eismo įvykiu padarytus apgadinimus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. V. V. studijuoja, dirba, prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina bauda, atitinkanti ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios administracinės nuobaudos minimumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 293 str., teismas

n u t a r i a :

 

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą (Chemijos g. 4 b, Kaunas, 315 kab.).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                                         Danutė Giačaitė