Civilinė byla Nr. e2-1137-464/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01894-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1047-855/2020 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saudevis“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo V. K. (V. K.),
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Saudevis“.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Saudevis“ laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė 2 213,89 Eur (2 169,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 44,03 Eur delspinigių). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2019 m. gruodžio 16 d. duomenimis, UAB „Saudevis“ yra vienas apdraustasis. Nors VSDFV Kauno skyrius, siekdamas iš UAB „Saudevis“ išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjos sąskaitų kredito įstaigose, tačiau paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos gautos 2019 m. liepos 19 d. VSDFV Kauno skyrius UAB „Saudevis“ siuntė raginimą ir dėl skolos sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Skolos išieškojimas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 14 d. sprendimu perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka, tačiau taip pat nieko nebuvo išieškota. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ 2019 m. gruodžio 16 d. duomenimis, UAB „Saudevis“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo 2019 m. gruodžio 16 d. duomenimis, UAB „Saudevis“ finansinė atskaitomybė paskutinį kartą pateikta už 2018 m. laikotarpį.
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Saudevis“. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-529-381/2020 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Saudevis“ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
4. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, 2020 m. balandžio 21 d. iškėlė atsakovei UAB „Saudevis“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. Tačiau atsakovė dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydama ją panaikinti ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti jai bankroto bylą.
5. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad nei pati atsakovė UAB „Saudevis“, nei jos vadovas M. J. nebuvo gavę iš teismo jokių dokumentų, todėl negalėjo pateikti teismui naujausių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik gavę teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį. Pažymėjo, kad 2019 m. bendrovė dirbo pelningai, jos grynasis pelnas sudarė 33 250 Eur, ir, lyginant su 2018 m., išaugo daugiau nei 2,5 karto, per 2019 metus bendrovė gavo 253 000 Eur pardavimo pajamų, jos nuosavas kapitalas sudaro 46 474 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai tesudaro 3 900 Eur, t. y. 1 700 Eur mokėtinas pelno mokestis, o likusi 2 200 Eur suma atitinka įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sumą. Pelno mokestis turi būti sumokėtas iki 2020 m. birželio 16 d., todėl 1 700 Eur įsiskolinimas nėra pradelstas. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl nesusipratimo, o ne dėl tyčinių UAB „Saudevis“ veiksmų, ši skola gali būti sumokėta.
6. Pasak atsakovės, ji užsiima individualių gyvenamųjų namų statybos darbais, todėl, pasibaigus sezonui, atleido didžiąją dalį darbuotojų, o vadovas išvyko į užsienį. Bendrovę aptarnavusi buhalterė vienašališkai nustojo teikti buhalterines paslaugas, nekontroliavo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui mokėjimo, dėl ko ir susidarė įsiskolinimas, kurio atsakovė neginčija ir yra pasirengusi bet kuriuo metu sumokėti. Taip pat paaiškino, kad, atsižvelgiant į 2018 m. rugsėjo 14 d. su V. V. sudarytą paskolos sutartį, jam buvo įkeistas svetimas turtas, tačiau visa paskolos suma – 45 000 Eur – jau yra grąžinta. Pažymėjo, kad V. K. nurodytos pretenzijos dėl UAB „Saudevis“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju turtu sutartį yra nepagrįstos, reikalaujama bauda neturi faktinio ir teisinio pagrindo, jis nėra bendrovės kreditorius. Atsakovė UAB „Saudevis“ yra gyvybinga ir moki bendrovė, vienintelis jos kreditorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, taigi pagrindo bankroto bylos iškėlimui nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su atsakovės UAB „Saudevis“ atskiruoju skundu, 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria UAB „Saudevis“ buvo iškelta bankroto byla.
8. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus naujausius jos finansinės atskaitomybės dokumentus bei rašytinius paaiškinimus bei juos kompleksiškai įvertinęs su kitais byloje jau esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad pagrindo spręsti apie atsakovės nemokumą ir bankroto bylos jai iškėlimo būtinybę nebuvo ir nėra.
9. Teismo vertinimu, nors VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, visgi iš atsakovės sudaryto 2019 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir kitų finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jos turimo turto vertė yra 50 374 Eur, per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 3 900 Eur sumą, o po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų atsakovė apskritai neturi. Atsakovė 2019 metais iš viso gavo 33 250 Eur grynojo pelno. Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsakovės pateikti 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai įrodo, kad ji turėjo turto už 278 383 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 235 159 Eur, tačiau bendrovės veikla 2018 metais visgi buvo pelninga ir ji gavo 13 076 Eur grynąjį pelną.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Saudevis“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė 2 213,89 Eur (2 169,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 44,03 Eur delspinigių), šis įsiskolinimas yra įtrauktas į pateiktą teismui 2019 m. Balansą, o atsakovė, kaip pati pripažino atskirajame skunde, jo neginčija.
11. Vertindamas Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenis, pagal kuriuos atsakovė turi 25 000 Eur dydžio įsiskolinimą UAB „Esoros finansai“ ir kurio grąžinimas užtikrintas svetimo nekilnojamojo turto hipoteka, teismas atsižvelgė į atsakovės su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nurodęs, kad šis įsiskolinimas yra kilęs iš V. V. ir UAB „Saudevis“ 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarytos paskolos sutarties dėl 45 000 Eur paskolos UAB „Saudevis“ suteikimo iki 2019 m. rugsėjo 14 d., tačiau atsakovė 2019 m. kovo 14 d. visą paskolos sumą yra grąžinusi paskolos davėjui.
12. Teismas, pasisakydamas dėl į bylą įtraukto trečiojo asmens V. K. pretenzijų, susijusių su atsakovės per sutartyje nustatytą terminą neatliktais statybos rangos darbais ir skaičiuojamomis netesybomis (bauda), nurodė, kad atsakovė neigia tokio įsiskolinimo buvimo faktą, o šioje byloje nėra duomenų apie tokius trečiojo asmens pareikštus reikalavimus atsakovei UAB „Saudevis“. Todėl, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti apie pradelsto įsiskolinimo šiam kreditoriui buvimą, o toks ginčas galėtų būti nagrinėjamas atskirame teismo procese. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atsakovės UAB „Saudevis“ prievolė sumokėti trečiajam asmeniui 2 850 Eur baudą egzistuoja, ši aplinkybė, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį, negali būti laikoma įsipareigojimu, kurio atsakovė nebūtų pajėgi įvykdyti ir kuris turėtų esminės reikšmės sprendžiant dėl jos mokumo ar nemokumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio prasme.
13. Neturėdamas duomenų apie tai, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų dar ir kitiems kreditoriams, išskyrus ieškovą bei pačios atsakovės UAB „Saudevis“ pripažįstamą pelno mokesčio sumokėjimo valstybės biudžetui įsiskolinimą, kurių bendra suma viršytų pusę atsakovės turimo turto vertės, teismas, atitinkamai, nenustatė ir pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumą ir jos negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas sutiko su atsakovės atskiruoju skundu ir iškelti jai bankroto bylą atsisakė (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai, 2 straipsnio 8 punktas), pasinaikindamas ankstesnę, t. y. 2020 m. balandžio 21 d. savo nutartį dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Saudevis“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, tenkindamas atsakovės atskirąjį skundą ir panaikindamas 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, klausimą išnagrinėjo nevisapusiškai, apsiribojęs tik atsakovo 2019 m. gruodžio 31 d. balanse nurodomos bendrovės turto vertės ir per vienerius metus mokėtinos sumos santykiu. Teismas neanalizavo įrodymų, susijusių su pradelstais atsakovės įsipareigojimais kreditoriams, nesiaiškino į balansą įrašyto turto sudėties, nevertino, ar šis turtas iš tikrųjų egzistuoja, taip pat nevertino galimybės įvykdyti įsipareigojimus, t. y. nenustatė realios atsakovo turtinės padėties ir jos mokumo.
14.2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ir teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų dokumentų (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) nepateikė, su atskiruoju skundu dėl jai nepalankios 2020 m. balandžio 21 d. nutarties pateikė tik dalį teismo reikalautų pateikti dokumentų – 2019 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno–nuostolių ataskaitą bei įrodymus apie atsiskaitymą su vienu iš bendrovės kreditorių.
14.3. Visą atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. balanse įrašytą 50 374 Eur vertės turtą sudaro trumpalaikis turtas. Lyginant su VĮ Registrų centrui pateiktu atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balansu, kurio duomenimis atsakovė turėjo turto iš viso už 278 383 Eur sumą, jos turtas per vienerius metus sumažėjo daugiau nei penkis kartus. Nei turto sąrašo, nei kitų duomenų, kuriais būtų pagrįstas ženklus atsakovės turto sumažėjimas, atsakovė nepateikė.
14.4. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto realia verte, taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti. Tačiau teismas šiuo atveju nesiaiškino ar toks turtas realiai egzistuoja, trumpalaikio turto sudėties ir jo vertės realumo, juolab kad trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti kreditorinių reikalavimų užtikrinimo.
14.5. Viešo registro tvarkytojui pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė net 265 159 Eur sumą, o atsakovės parengtame ir teismui pateiktame 2019 m. gruodžio 31 d. balanse jau nurodomos 3 900 Eur mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė duomenis apie atsiskaitymą su vieninteliu kreditoriumi – V. V., kuriam buvo įsiskolinusi 45 000 Eur, tačiau duomenų apie kitus savo kreditorius ir atsiskaitymo su jais aplinkybes nepateikė.
14.6. Teismų praktikoje yra pasisakoma, kad, nustačius eilę mėnesių trunkantį bendrovės negebėjimą bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, tokia bendrovė gali būti pripažinta nemokia net ir pradelstiems įsipareigojimams neviršijant pusės balansinės turto vertės.
14.7. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokos iš atsakovės buvo gautos dar 2019 m. liepos 19 d. Atsakovei, kaip draudėjai, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 20 straipsnio nuostatas buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės – nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikti 7 mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjos sąskaitų kredito įstaigose CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. (7.2) VRE_SP2-56114 skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstoliui priverstine tvarka, tačiau ir iš antstolio jokių pajamų iki šiol negauta. Todėl akivaizdu, kad atsakovė jau ilgą laiką negali atsiskaityti su ieškovu, o atsakovės finansiniai sunkumai nėra trumpalaikiai. Todėl tokie atsakovės teiginiai, kad jos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė tik dėl nesusipratimo, o ne dėl sunkios bendrovės materialinės padėties, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
14.8. Pagal Lietuvos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų registro 2020 m. gegužės 18 d. duomenis, atsakovės bendrovėje šiuo metu dirba vienas darbuotojas, paskutinis pranešimas apie apdraustąjį už ataskaitinį laikotarpį pateiktas už 2019 spalio mėnesį. Kaip savo atskirajame skunde nurodė pati atsakovė, paskutinis jos turėtas užsakymas įvykdytas 2019 metų rudenį, daugiau užsakymų negauta, į bylą taip pat nėra pateikta duomenų apie būsimus užsakymus, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė apskritai vykdo ir ar ateityje vykdys veiklą bei turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės mokumo įvertinimo
15. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
16. Nagrinėjamoje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-529-381/2020 jau buvo konstatuota, kad apelianto pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Saudevis“ iškėlimo teismui pateiktas 2019 m. gruodžio 30 d., todėl klausimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo turi būti sprendžiamas pagal ĮBĮ, o ne pagal JANĮ nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės mokumą, pagrįstai vadovavosi iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusia teise.
17. Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla bendrovei gali būti iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) ji yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) bendrovė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Bendrovės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip tokia jos būsena, kai bendrovė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
18. Bendrovės mokumo klausimas išsprendžiamas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (t. y. įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję) ir jų santykis su bendrovės turimo turto verte. Sprendžiant dėl bendrovės (ne)mokumo turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto jos turto verte, o tam, kad būtų nustatyta reali (tikroji) turtinė padėtis, teismas turi vadovautis aktualiais finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat turi remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne vien įrašytą balanse bendrovės turimo turto vertę. Teismų praktikoje buvo pažymėta ir tai, kad klausimas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturi būti sprendžiamas formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-544-241/2020).
19. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos procesinės eigos, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą iki 2020 m. sausio 27 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, atsakovės turto vertinimą. Tačiau šis pirmosios instancijos teismo įpareigojimas iki nustatyto termino pabaigos nebuvo įvykdytas, todėl atsakovės mokumo klausimas buvo vertinamas pagal į bylą pateiktus ir teismo iniciatyva surinktus duomenis.
20. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pripažino atsakovę UAB „Saudevis“ nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą. Priimdamas tokią nutartį teismas rėmėsi Juridinių asmenų registrui bendrovės pateikto 2018 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, taip pat ieškovo pateiktais dokumentais ir teismui prieinamais viešų registrų duomenimis. Argumentus dėl savo mokumo ir bankroto bylos iškėlimo atsakovė pateikė tik 2020 m. gegužės 5 d. atskirajame skunde, siekdama nutarties, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, panaikinimo. Įvertinęs atsakovės UAB „Saudevis“ 2020 m. gegužės 5 d. atskirajame skunde nurodytus argumentus ir prie jo pridėtus dokumentus, be kita ko, trumpą 2019 m. gruodžio 31 d. balansą ir trumpą 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, pirmosios instancijos teismas pakeitė savo ankstesnę poziciją ir pripažino, kad pagrindo bankroto bylos iškėlimui atsakovei nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešinga, nei buvo padaryta pirmiau, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės mokumo stokoja pagrįstumo.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai yra formuojama taisyklė, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama pačiam juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2019; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
22. Vadinasi, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą, kitaip tariant, finansinį pajėgumą atsiskaityti su visais kreditoriais vykdant įprastinę ūkinę veiklą, yra subjektas, kuriam ir tenka pareiga pateikti visus tokią faktinę aplinkybę galinčius patvirtinti įrodymus. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad bendrovė yra nenutraukusi savo veiklos ir ją daugiau ar mažiau sėkmingai vykdo ir kad jos finansinė padėtis neatitinka nemokios bendrovės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad net ir nenustačius tokio pradelstų įsipareigojimų bei turimo turto santykio, kurį apibrėžia atitinkamos ĮBĮ nuostatos, bendrovė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu bendrovė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais. Tokie išaiškinimai ne kartą buvo pateikti Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017; 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1982-381/2018; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1251-790/2019). Tokia situacija iš esmės atitinka ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytą savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovės su 2020 m. gegužės 5 d. atskiruoju skundu pateiktame 2019 m. balanse nurodyta, kad UAB „Saudevis“ turimo turto, apibūdinamo kaip kitas trumpalaikis turtas, vertė yra 50 374 Eur, per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 3 900 Eur, po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų atsakovė nurodo neturinti. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, atsakovė 2019 m. iš viso gavo 33 250 Eur grynojo pelno. Todėl vien formaliai vertinant šiuos rodiklius, atsakovė iš tiesų neatitiktų nemokios bendrovės apibrėžimo.
25. Tačiau, kaip buvo nurodyta šios nutarties 18 punkte, formalus bendrovės mokumo situacijos įvertinimas nėra galimas. Apeliantas VSDFV Kauno skyrius pagrįstai akcentuoja tokią aplinkybę, kad jokie įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turimo turto sudėtį, jo realumą (t. y. turėjimą), juolab kai visą atsakovės turtą sudaro kitas trumpalaikis turtas, į bylą jos nebuvo pateikti. Remiantis 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-41, 2.3 ir 19 punktais, labai mažos įmonės, o tokia galėtų būti pripažinta ir atsakovė UAB „Saudevis“, nes joje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų, jos metinės pajamos neviršija 2 mln. Eur, o balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. Eur (Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), paprastai rengia trumpą balansą. Šio standarto 32 punkte nurodoma, kad labai mažos įmonės trumpo balanso kito trumpalaikio straipsnyje parodo šio standarto 29-31 punktuose nurodytą informaciją (per vienus metus gautinas sumas – debitorinius įsipareigojimus ir kitas gautinas sumas; trumpalaikes investicijas – parduoti laikomas įmonių grupės įmonių akcijas ir kitas investicijas, pavyzdžiui terminuotuosius indėlius, įsigytus vertybinius popierius, dėl išvestinės finansinės priemonės atsiradusį trumpalaikį finansinį turtą; pinigus ir pinigų ekvivalentus – banke ir kasoje įvairia valiuta laikomus pinigus ir pinigų ekvivalentus). Nors atsakovei, kaip labai mažai įmonei, neprivaloma rengti aiškinamojo rašto (minėto standarto 19 punktas), tai visgi nepaneigia jos pareigos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti savo mokumą bei finansinį pajėgumą atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vien trumpalaikio turto verčių įrašymas į balansą nėra savaime pakankamas įrodymas, kad bendrovė turi būtent tokios vertės turtą.
26. Svarbu dar ir tai, kad finansinių ataskaitų rinkinius už praėjusius ataskaitinius metus viešajam registrui yra privaloma pateikti iki einamųjų metų gegužės 31 d. Nagrinėjamu atveju atsakovė su 2020 m. gegužės 5 d. atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties pateikė savo finansinės atskaitomybės už 2019 m. dokumentų rinkinį (trumpą balansą ir trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą), tačiau jame esančių duomenų tikrumas ir pačios atskaitomybės patikimumas abejotinas, nes iki apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo (2020 m. liepos mėn.) UAB „Saudevis“ šių finansinių dokumentų vis dar nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui (https://www.registrucentras.lt/jar/p/dok.php?kod=304177759). Todėl atsakovės vien teismui pateikti išvestiniai finansiniai dokumentai, nepagrindus jų turinio bendrovėje esančiais pirminiais dokumentais (trumpalaikio turto įsigijimo, jo inventorizavimo, panaudojimo ir pan.), buvo aiškiai nepakankami konstatuoti tokią faktinę aplinkybę, kad bendrovė yra moki ir gyvybinga, galės atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl pirmiau teismas nepagrįstai iškėlė jai bankroto bylą. Dar daugiau, atsakovė nėra įvykdžiusi teismo nustatytų ir jai privalomų įpareigojimų pateikti atitinkamus dokumentus (jos kreditorių ir debitorių sąrašus, atsakovės turto vertę pagrindžiančius duomenis ir kitus šios nutarties 19 punkte aptartus dokumentus), kurių pagrindų ir būtų galima nustatyti atsakovės turimo realaus turto bei jos įsipareigojimų santykį kaip svarbiausią bendrovės mokumo įrodymą (CPK 12, 178 straipsnis).
27. Su 2020 m. gegužės 5 d. atskiruoju skundu atsakovė yra pateikusi duomenis tik apie jos buvusį kreditorių V. V., kuris 2018 m. rugsėjo 14 d. sudaryta paskolos sutartimi paskolino bendrovei 45 000 Eur iki 2019 m. rugsėjo 14 d., ir atsakovės 2019 m. kovo 13 d. 45 000 Eur sumos mokėjimo nurodymo gavėjui V. V. kopiją. Tačiau apeliantė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tokį faktą, kad pagal 2018 m. balanso duomenis atsakovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo gerokai didesni, nei skola V. V. – 265 159 Eur, o teismui pateiktame 2019 m. balanso eilutėje nurodoma tik 3 900 Eur jos įsipareigojimų suma. Taigi, jokiais duomenimis nėra pagrįstas 220 159 Eur vertės įsipareigojimų sumažėjimas.
28. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro duomenų skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovė turi 25 000 Eur dydžio įsiskolinimą UAB „Esoros finansai“, kurio grąžinimas užtikrintas svetimo nekilnojamojo turto hipoteka, padaręs išvadą, kad šis įsiskolinimas yra kilęs iš V. V. ir UAB „Saudevis“ 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarytos paskolos sutarties dėl 45 000 Eur paskolos UAB „Saudevis“ suteikimo iki 2019 m. rugsėjo 14 d., o atsakovė 2019 m. kovo 14 d. visą paskolos sumą yra grąžinusi paskolos davėjui. Tačiau teismas nenustatė ir nepasisakė, kad yra atsiskaityta ir su UAB „Esoros finansai“.
29. Pagal Juridinių asmenų registre įregistruotos atsakovės finansinės atskaitomybės už 2018 m. metus dokumentus atsakovė dirbo pelningai (gavo 13 076 Eur grynojo pelno), tačiau 2018 m. pelno nuostolių ataskaitoje matyti ir ženklus per vienerius metus mokėtinų sumų bei kitų trumpalaikių įsipareigojimų augimas, lyginant su 2017 metais (nuo 124 946 Eur iki 235 159 Eur). Balanse nurodoma, kad bendrovė ilgalaikio turto neturi, trumpalaikio turto vertė – 278 383 Eur (iš jų atsargos už 60 567 Eur ir kitas trumpalaikis turtas už 217 816 Eur), tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos siekė net 235 159 Eur, o po vienerių metų – jau tik 30 000 Eur. Palyginus 2018 m. turėtas atsargas su atsakovės parengtame 2019 m. balanse įrašytais duomenis, matyti, kad 2019 m. atsakovė atsargų visai nebeturi, nors dar 2018 m. atsargų vertė sudarė 60 567 Eur, o 2017 m. – 53 116 Eur. Be to, byloje esantys VĮ „Regitra“ ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad UAB „Saudevis“ neturi nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto.
30. Iš apelianto su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktos Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinės ataskaitos F4 pagal 2019 m. gruodžio 31 d. duomenis matyti, kad atsakovės UAB „Saudevis“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 2 213,89 Eur, t. y. 2 169,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos (kurių daugiau nei pusė – 1 533,32 Eur – įsiskolinimas tęsiasi nuo 2018 metų) ir 44,03 Eur delspinigiai. Taigi kaip matyti, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui daugiau nei vienerius metus. Kaip pagrįstai pažymi ir apeliantas, net ir taikius priverstinį lėšų nuo atsakovės turimų banko sąskaitų nurašymą, vėliau perdavus išieškojimą antstoliui, iš UAB „Saudevis“ nebuvo išieškota jokia šios skolos dalis.
31. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, priešingai nei ji deklaravo savo 2020 m. gegužės 5 d. atskirajame skunde dėl nutarties, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, nėra pajėgi atsiskaityti (ir neatsiskaitė) su savo kreditoriais, o juridiniam asmeniui nedidelės 2 213,89 Eur skolos apeliantei nesumokėjimas ilgą laiką nėra nesusipratimas ar klaida, kaip siekė įrodyti atsakovė. Tokie jos teiginiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra deklaratyvūs, nes jiems pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (nei kad jos vadovas buvo išvykęs, nei kad buhalteriją pagal paslaugų teikimo sutartį tvarkė ir įmokas valstybei mokėjo kuris nors fizinis ar juridinis asmuo, nei kad bendrovei buhalterines paslaugas teikęs subjektas nutraukė paslaugų teikimo sutartį neinformavęs atsakovės vadovo, nei kad vadovas, sužinojęs apie įvykusią klaidą – nesumokėtas apeliantei įmokas – ėmėsi konkrečių veiksmų klaidai ištaisyti ir t. t.). Nors žiemos sezonas, kaip atsakovės įvardyta priežastis bendrovės veiklai sustabdyti, jau seniai pasibaigė, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės darbuotojų skaičius nepakito, tebedirba vienas asmuo (vadovas) (https://rekvizitai.vz.lt/imone/saudevis/darbuotoju-skaicius/). Be to, kaip nurodyta pirmiau, daugiau nei pusė įsiskolinimo apeliantei sumos yra susidariusi nuo 2018 metų, todėl akivaizdu, kad nesklandumai su įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui mokėjimu atsirado ne nuo 2019 m. pabaigos, kaip savo 2020 m. gegužės 5 d. atskirajame skunde tvirtino atsakovė.
32. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktą vadovas savo įgaliojimų, taigi ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais (įskaitant VSDFV), netenka įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Nors atsakovė šioje byloje deklaruoja neginčijanti įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir galinti jį padengti, tačiau to nepadarė nei gavusi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, nei teikdama savo 2020 m. gegužės 5 d. atskirąjį skundą, nei gavusi VSDFV Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 8 d. nutarties. Priešingai, iš VSDFV viešai teikiamos informacijos apie draudėjo viešus duomenis matyti, kad įsiskolinimas VSDFV 2020 m. liepos 10 d. lyginant su 2 213,89 Eur įsiskolinimu, buvusiu tuo metu kaip apeliantas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dar padidėjo iki 2 942,18 Eur (https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys/).
33. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė ir atsiliepimo į šį apeliantės atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 8 d. teismo nutarties, nors apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja tiek atsakovės pateiktų minėtuose finansinės atskaitomybės dokumentuose įrašytų duomenų (kito trumpalaikio turto vertės) patikimumą ir jų teisingumą, tiek ir žymius bendrovės finansinės būklės pokyčius, lyginant 2019 metų duomenis su 2018 metų duomenimis. Vadovo nebendradarbiavimas su teismu ir reikšmingų bylai dokumentų neteikimas negali sudaryti prielaidų vilkinti bylos išnagrinėjimą ar vesti prie procesinio rezultato, kai teismas realiai nemokią ir negalinčią atsiskaityti su kreditoriais įmonę pripažįsta mokia, taip pažeisdamas jos kreditorių teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1356-585/2019).
34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Saudevis“ paskutinį kartą prisijungė prie minėtos sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (vadinamo EPP) 2020 m. gegužės 4 d. 20 val. 17 min., t. y. tuomet, kai ji į minėtą sistemą įkėlė savo atskirąjį skundą dėl 2020 m. balandžio 21 d. nutarties iškelti jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas atsakovei 2020 m. gegužės 25 d. išsiuntė pranešimą, prie kurio pridėjo ir apeliantės atskirąjį skundą dėl 2020 m. gegužės 8 d. nutarties, kurie laikytini jai įteiktais sekančią po išsiuntimo darbo dieną (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), tačiau atsakovė proceso dėl bankroto bylos jai iškėlimo eiga visiškai nesidomi. Toks atsakovės pasyvus procesinis elgesys, turint ir galimybę, ir procesinę pareigą įrodinėti, kad ji yra mokus subjektas, gebantis įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, net tokios pareigos nevykdant, apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar UAB „Saudevis“ apskritai vykdo veiklą.
35. Kaip buvo pirmiau minėta, atsakovė nurodė užsiimanti gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, tačiau joje nuo 2019 m. spalio 18 d. dirba tik vienas darbuotojas, be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti visi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartimi iš atsakovės pareikalauti dokumentai, nepateikti jokie įrodymai apie šiuo metu vykdomą veiklą (pavyzdžiui, sutartys su užsakovais), taip pat byloje nesama ir tokių duomenų, kad su apeliantu būtų atsiskaityta ar kad atsakovės finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pagrįstai buvo pripažinęs, kad atsakovė UAB „Saudevis“ yra nemoki bendrovė ir pagrįstai buvo iškėlęs jai bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs tik kelis pačios atsakovės selektyviai parinkus dokumentus, suklydo kitaip įvertinęs jos finansinę padėtį ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, be kita ko, ir su apeliantu, ir nepagrįstai šią nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo pasinaikino skundžiama 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Tokiu atveju Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartis panaikintina ir paliktina galioti šio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria UAB „Saudevis“ iškelta bankroto byla.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu atsakovei UAB „Saudevis“ įvykdžius savo įsipareigojimus visiems kreditoriams, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saudevis“ (juridinio asmens kodas 304177759) iškelta bankroto byla.
Teisėja Dalia Kačinskienė