Civilinė byla Nr. e2S-1719-796/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01832-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;
(S)
3.1.7.1.1; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad nepilnametės A. D. tėvas yra atsakovas T. E., priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai A. D. išlaikyti iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisti iš atsakovo 4 655,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nustatė, kad teismui pateiktas ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes prie ieškinio nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminis mokestis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu reiškia vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, kuris turi būti apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu ir du turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, už kuriuos žyminio mokesčio mokėti nereikia, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiuo ieškinio reikalavimus yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį.
4. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą pareiškimo, kuris taip pat turėtų būti apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu.
5. Teismas išaiškino ieškovei, kad jeigu ji per nustatytą terminą įvykdys nutartyje nurodytus reikalavimus, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Ieškovei taip pat buvo išaiškinta atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pateikimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė L. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį (atskirajame skunde nutarties data nurodyta 2019 m. rugpjūčio 9 d.) ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1 Teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį. Apeliantės teigimu, vaiko gimimo liudijime nėra nurodytas vaiko tėvas, todėl reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pirmiausia yra būtina pripažinti atsakovą vaiko tėvu. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis nėra mokamas, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo žyminis mokestis šiuo atveju taip pat neturi būti mokamas, nes šis reikalavimas yra susijęs su išlaikymo priteisimu.
7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį. Apeliantės teigimu, vaiko gimimo liudijime nėra nurodytas vaiko tėvas, todėl reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, pirmiausia yra būtina pripažinti atsakovą vaiko tėvu. Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo žyminis mokestis nėra mokamas, už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo žyminis mokestis šiuo atveju taip pat neturi būti mokamas, nes šis reikalavimas yra susijęs su išlaikymo priteisimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.
12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama įstatymų nustatyta tvarka, laikantis CPK nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų.
13. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl iki sutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
14. Susipažinus su ieškovės pareikštu ieškiniu matyti, kad juo ieškovė reiškia atsakovui tris materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus: 1) nustatyti, kad nepilnametės A. D. tėvas yra atsakovas T. E., 2) priteisti iš atsakovo po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai A. D. išlaikyti iki vaiko pilnametystės, 3) priteisti iš atsakovo 4 655,21 Eur nepilnametės dukros A. D. išlaikymo įsiskolinimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, todėl už šį ieškinio reikalavimą ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje, tuo tarpu už byloje pareikštus nesavarankiškus reikalavimus žyminis mokestis nemokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017, 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės nepilnametės dukros tėvas, yra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui, kurio patenkinimas sukeltų turtinio ir neturtinio pobūdžio teisines pasekmes atsakovui, susijusias ne tik su pareiga teikti išlaikymą vaikui, bet ir kitomis teisės aktuose įtvirtintomis vaikų ir tėvų teisėmis bei pareigomis. Nagrinėjant šį ieškinio reikalavimą turėtų būti nustatytos ir įvertintos ne tik faktinės bylos aplinkybės, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko tėvyste. Pažymėtina, kad kiekvienas iš ieškovės pareikštų reikalavimų galėtų būti savarankiškas teisminio nagrinėjimo dalykas atskirose civilinėse bylose. Vadinasi, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra išvestinis reikalavimas iš ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už ieškovės pareikštą neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo mokėtinas fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio mokestis, t. y. 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl naujo termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo
19. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti šiuo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatomas naujas terminas teismo nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei L. M. terminą iki 2019 m. gruodžio 19 d. pašalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Teisėja Kristina Domarkienė