Civilinė byla Nr. 3K-3-300/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12317-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19; 73.2.6.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams: UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž. ir AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Kauno autobusai“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Č. Ž. bei AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad 2005 m. kovo 29 d. Kaune, Vytauto prospekte esančioje viešojo transporto stotelėje „Autobusų stotis“, atsakovui priklausančio ir trečiojo asmens Č. Ž. vairuojamo autobuso durys privėrė jos seseriai R. M. ranką, dėl ko autobusui pradėjus važiuoti ši pateko po autobuso ratais ir buvo pervažiuota. Nuo patirtų sužalojimų ieškovės sesuo tą pačią dieną mirė. Dėl R. M. mirties aplinkybių pradėtas baudžiamasis procesas dėl trečiojo asmens Č. Ž. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. I-956-651/2010 buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šia nutartimi G. K., kuri buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Šioje civilinėje byloje ieškovė reikalauja priteisti solidariai iš UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, kurioje atsakovas „Kauno autobusai“ buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę, 849,90 Lt turtinei bei 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; dubliku ieškovė reikalavimų apimtį sumažino ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.

Teismas nustatė, kad 2010 m. liepos 16 d. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui paduotas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 7–8 dalys), tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad  dublike ieškovė pareiškė prašymą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, kad dėl R. M. mirties 2005 m. kovo 29 d. buvo pradėtas baudžiamasis ikiteisminis tyrimas, o ieškovė baudžiamojo proceso metu buvo aktyvi ir visomis jai prieinamomis, teisėtomis priemonėmis siekė ginti savo teises, kad 2007 m. gegužės 28 d. nutarimu ji buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi baudžiamąjį procesą byloje nutraukus, pareiškė teisme civilinį ieškinį, teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminą ieškovė praleido dėl svarbių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl jį atnaujino.

Teismas konstatavo, kad transporto priemonės savininkas UAB „Kauno autobusai“ yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jį saisto CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismui konstatavus, kad atsakovai neįrodė      R. M. tyčios ar didelio neatsargumo dėl eismo įvykio kilimo, padidinto pavojaus šaltinio valdytojui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą buvo pripažintas pagrįstu.

Spręsdamas atsakomybės už kilusią žalą klausimą ir vertindamas tai, kad patirtą žalos atlyginimą ieškovė prašė solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas „Kauno autobusai“ žalos padarymo metu buvo sudaręs dvi draudimo sutartis: 2004 m. balandžio 30 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AHA Nr. 0351993 (toliau  – TPSVCAPDS) bei 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 000614/1/168  (toliau  – BCADS). Įvertinęs nurodytų sutarčių sąlygas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į TPSVCAPDS bei eismo įvykio metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalį, draudiko atsakomybė, atlyginant trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą, yra ribojama 500 eurų (1726,40 Lt) suma. O pagal BCADS, kuri laikytina papildoma atsakovo UAB „Kauno autobusai“ apsauga, teismo nuomone, privalo būti padengiama ta žala, kurios nepadengia kitos draudimo rūšys. BCADS sutarties 2.1 punktu šalys buvo susitarusios dėl žalos asmens sveikatai ir gyvybei draudimo; kadangi žalos sveikatai ar gyvybei rūšis, t. y. turtinė ar neturtinė žala, sutartyje nekonkretizuota, tai sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies (UAB DK „PZU Lietuva“) nenaudai. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti neturtinę žalą kyla pagal TPSVCAPDS  (neviršijant 500 eurų) ir pagal BCADS (atsižvelgiant į sutarties 7.3 punkte šalių numatytą besąlyginę 4000 Lt franšizę).

Spręsdamas klausimą dėl ieškovės teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir pasisakydamas dėl priteistino žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-86/2005), kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims priklauso neatsižvelgiant į darbingumą; sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo bei priteistinos žalos dydžio klausimus, būtina atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Vertindamas šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu mirtinai sužalota R. M. ir ieškovė buvo biologinės dvynės, o ieškovės byloje duotais paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, jog ieškovė su seseria sutarė gerai, tam tikrą laikotarpį gyveno kartu, o negyvendamos kartu itin dažnai bendraudavo, prižiūrėdavo viena kitą ligos atveju, rėmė finansiškai bei maisto produktais, ieškovė sunkiai išgyveno sesers žūtį, ir priteisė ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (7726,40 Lt iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir 2273,60 Lt iš atsakovo UAB „Kauno autobusai“).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės G. K. ir atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, iš esmės sutikdamas su jame išdėstytais motyvais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo panaikinti  Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį bei Kauno apygardos teismo  2012 m. sausio 23 d. nutarties  dalį,  kuria  konstatuota draudiko   UAB   DK  „PZU   Lietuva" civilinė atsakomybė pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį BCA Nr. 000614/1 (draudimo liudijimas BCA Nr. 000614) pareiga mokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: ieškinį dėl atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Bendrosios civilinės atsakomybės  draudimo sutartį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Bylą nagrinėję teismai, atsakovo nuomone, nepagrįstai netaikė CK 6.987 straipsnio, reglamentuojančio draudimo teisinius santykius, nesivadovavo Draudimo įstatymo 2 straipsniu, 82 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai netaikė su atsakovu UAB „Kauno autobusai“ sudarytos bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygų ir draudimo taisyklių nuostatų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad draudikui UAB DK „PZU Lietuva“ kyla pareiga mokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti pagal su atsakovu UAB „Kauno autobusai“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (BCADS). Šios draudimo sutarties  4 dalyje yra apibrėžti nedraudžiamieji įvykiai; 4.5 punkte nustatyta, kad kiti nedraudžiamieji įvykiai yra nurodyti Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 034, kurios yra neatskiriama šios sutarties dalis. Šių taisyklių 4.4.3 punkte nustatyta, kad įvykiai negali būti laikomi draudžiamaisiais, jeigu jie susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ar orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišsaugojimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką pagal šias taisykles neatsiranda tik labai aiškiai įvardytais konkrečiais atvejais, o būtent, kai asmeniui padaroma moralinė žala pažeidžiant jo garbę, sumenkinant orumą, prestižą, atskleidžiant (paviešinant) kliento paslaptį, ir neapima visų neturtinės žalos atvejų. Toks aiškinimas, kasatoriaus nuomone, yra klaidingas, nes pirmiau nurodytoje draudimo sutarties sąlygoje yra aiškiai nustatyta, kad jokiomis aplinkybėmis įvykiai negali būti laikomi draudžiamaisiais, jeigu jie susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ar orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišsaugojimo.  Taigi, atsižvelgiant į draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąlygas nekyla draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką dėl neturtinės žalos,, nes: 1) nenustatyta (neįrodyta), kad su atsakovu UAB „.Kauno autobusai“ sudarytoje draudimo sutartyje (draudimo taisyklėse) įvyko draudžiamasis įvykis; 2) Taisyklių 4.4.3 punktas eliminuoja draudiko prievolę mokėti draudimo išmoką, kai pareikšta pretenzija dėl neturtinės žalos.
2. Kasatorius UAB DK „PZU Lietuva“ neginčija, kad jam kilo pareiga mokėti draudimo išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVSAPDS). Nors, kasatoriaus nuomone, neatsirado jo pareigos mokėti draudimo išmoką pagal BCADS, tačiau jis pasisako dėl bylą nagrinėjusių teismų nurodyto neturtinės žalos apskaičiavimo ir mokėtinų sumų paskirstymo tarp kasatoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Kauno autobusai“. Kasatoriaus nuomone, jei jam kiltų pareiga mokėti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti pagal BCADS, pagal kurią yra nustatyta besąlyginė 4000 Lt išskaita (franšizė), tai neturtinės žalos dydžio paskirstymas tarp atsakovų UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ būtų toks: 10 000 Lt - 1726,40 Lt (UAB DK „PZU Lietuva“ mokėtina suma pagal TPVSAPDS) = 8273,60 Lt; 8273,60 Lt - 4000 Lt (besąlyginė išskaita pagal BCADS) = 4273,60 Lt. Taigi, UAB DK „PZU Lietuva“ mokėtina dalis yra 6000 Lt (1726,40 Lt + 4273,60), o atsakovo UAB „Kauno autobusai“ – 4000 Lt. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai iš 4000 Lt besąlyginės išskaitos (franšizės) pagal su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį atėmė 1726,40 Lt sumą, kurią kasatorius (atsakovas) UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigotas sumokėti ieškovei pagal su atsakovu UAB „Kauno autobusai“ sudarytą TPVSAPDS. Esant dviem draudimo sutartims mokėtinos ir nemokėtinos draudimo išmokų sumos pagal skirtingas draudimo sutartis negali būti sudedamos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Kauno autobusai“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ginčijamuose žemesnės instancijos teismų sprendimuose, priešingai nei teigia ieškovas,  nenurodyta, kad draudikas turi mokėti draudimo išmoką visais atvejais, kai yra sudaryta draudimo sutartis. Teismai nagrinėjo vieną konkretų įvykį, kuris, tiek UAB „Kauno autobusai“, tiek bylą nagrinėjusių teismų nuomone, laikomas draudžiamuoju. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikui atsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis).
2. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (toliau – BCADS) draudikas – draudimo kompanija „Lindra“ (teisių perėmėja UAB „PZU Lietuva") ir draudėjas - UAB „Kauno autobusai“ susitarė, kad draudimo objektas - draudėjo civilinė atsakomybė už žalą sveikatai bei gyvybei ar (ir) materialiam turtui, dėl draudžiamojo įvykio padarytą tretiesiems asmenims, kai šie reiškia pretenziją Draudėjui dėl žalos atlyginimo. Draudimo sutarties 2.1, 2.2, 3.1 ir 3.2 punktų visuma rodo, kad sutartimi šalys susitarė dėl žalos asmens sveikatai bei gyvybei draudimo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kai abejojama, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) Aiškinant sutarties turinį turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, taip pat į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). UAB „Kauno autobusai“ pabrėžia, kad BCADS sudarė siekdamas gauti papildomą apsaugą (įvertinus tai, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo nuostatas tretiesiems asmenims atlyginama žala yra riboto dydžio, ypač neturtinė), kad būtų dengiama žala, kurios nepadengia kitos draudimo rūšys.
3. Kasatorius, tvirtindamas, kad įvykis yra nedraudžiamasis, remiasi Taisyklių 4.4.3 punktu, bet jis neapima visų neturtinės žalos atvejų ir jame nenurodoma dėl neturtinės žalos, kurią sukėlė ieškovei sesers žūtis. Jei draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasatorius tokių aplinkybių nepateikė ir neįrodė.
4. Nesutinktina su kasatoriaus aiškinimu dėl ieškovei priteistos neturtinės žalos padalijimo tarp atsakovų. Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, buvo atsižvelgta į tai, kad draudikas apdraudęs UAB „Kauno autobusai“ civilinę atsakomybe pagal dvi sutartis, todėl teismas įvertino draudiko prievolę pagal abi sutartis ir ją įskaitė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė G. K. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties 2.1 punktą civilinės atsakomybės draudimo sutarties objektas — civilinė atsakomybė už žalą sveikatai bei gyvybei ar (ir) materialiam turtui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tai reiškia, jog, konstatuojant žalos asmens sveikatai ar gyvybei padarymo faktą, yra padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Kadangi draudimo sutartis sudaryta galiojant CK, kuris aiškiai išskiria turtinės ir neturtinės žalos sąvokas, tai kasatorius, sudarydamas sutartį, kuria neapdraudžia reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, esant padarytai žalai sveikatai ar gyvybei, turėjo vienareikšmiškai tai nurodyti sutartyje. BCADS  4.5 punkte nurodytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės Nr. 034 kaip neatskiriama šios sutarties dalis, tačiau jos nepasirašytos kitos sutarties šalies, t. y. atsakovo UAB „Kauno autobusai“, patvirtinant, jog draudėjas su šiomis taisyklėmis sutarties sudarymo metu buvo supažindintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklės patvirtintos 1997 m. liepos 31 d. ir byloje nėra duomenų, ar būtent ši jų redakcija galiojo 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo metu. Taisyklių 4.4.3. punkte vartojamas terminas „moralinė žala“, turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Taisyklių patvirtinimo metu galiojusio CK nuostatas, pagal kurias moralinė žala atlyginama, jeigu masinės informacijos priemonės, organizacijos ar asmenys paskelbė tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias asmens garbę ir orumą, taip pat be asmens sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą. BCADS sudarymo metu galiojusiame CK sąvoka „moralinė žala“ nevartojama. Sutartyje nesant atskirai aptarto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir atsižvelgiant į tai, kad nuo žalos sveikatai ar gyvybei neatskiriama yra neturtinė žala, laikytina, kad sudarydamas BCADS draudikas įsipareigojo atlyginti ne tik turtinę, bet ir sveikatai ar gyvybei padarytą neturtinę žalą.
2. Nors kasatorius mano, kad Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 4.4.3 punktas atleidžia jį nuo pareigos atlyginti ieškovei neturtinę žalą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006). Kadangi Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AHA Nr. 0351993 sudarymo metu galiojusiame įstatyme nenustatyta draudiko atsakomybės ribojimo neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tai šiuo metu galiojančios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostatos taikymas pablogina draudėjo atsakovo UAB „Kauno autobusai“ padėtį. Spręsdami atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybės klausimą pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AHA Nr. 0351993, teismai turėjo pagrindą vadovautis Sutarties sudarymo metu galiojusia Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcija bei Sutartimi neturtinės žalos atlyginimą priteisiant tik iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savanoriško civilinės atsakomybės draudimo apimties

Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Civilinės atsakomybės draudimas yra viena draudimo rūšių. Šios rūšies draudimu draudžiami asmens turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe už nukentėjusiems tretiesiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą. Sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudėjas draudžia savo ar kito asmens (pvz., transporto priemonės valdytojo, kai draudėjas ir valdytojas nėra tas pats asmuo) interesą, siekdamas perkelti žalos atsiradimo riziką draudikui draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal šalių santykiams taikomo Draudimo įstatymo (nuo 2004 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją civilinės atsakomybės draudimo sampratą pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis priskirtina savanoriškam draudimui, kuriam kitaip, nei, pvz., privalomojo draudimo atveju, būdinga didesnė šalių laisvė nustatyti draudimo sutarties sąlygas. Šalys gali nustatyti, kad neturtinė žala neatlyginama visiškai arba atlyginama tik tam tikra jos dalis; kad neatlyginama žala, atsiradusi tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis, ir pan. Taip draudimo sutartimi šalys susitaria dėl mažesnės rizikos (draudimo rizikos) nei tikėtina žala.

UAB „Kauno autobusai“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi susitarė apdrausti UAB „Kauno autobusai“ civilinę atsakomybę už žalą sveikatai, gyvybei ar (ir) materialiam turtui dėl draudžiamojo įvykio padarytą tretiesiems asmenims, kai šie reiškia pretenziją draudėjui dėl žalos atlyginimo, taip pat už žalą gamtai (sutarties 2.1 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl atvejų, kai draudikas neatlygina žalos, sutarties 4 skyriuje nurodydamos nedraudžiamuosius įvykius ir taip nustatydamos draudimo riziką, mažesnę nei tikėtina žala draudėjo civilinės atsakomybės atveju. Pagal sutarties 4.5 punktą kiti nedraudžiamieji įvykiai nurodyti Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 034, kurios yra neatskiriama šios sutarties dalis. Pažymėtina, kad nedraudžiamųjų įvykių nustatymas draudimo sutartyje yra vienas  būdų riboti prisiimtą draudimo riziką (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taisyklių 4.4.3 punkte nurodyta, kad jokiomis aplinkybėmis įvykiai negali būti laikomi draudžiamaisiais,  jeigu jie yra susieti su pretenzijomis dėl moralinės žalos, garbės ir orumo įžeidimo, žalos prestižui, žalos dėl kliento paslapties neišsaugojimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks susitarimas yra aiškus, draudimo teisiniuose santykiuose jis reiškia, kad draudikas neprisiima draudimo rizikos susijusios su reikalavimais atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatytos sutarties aiškinimo taisyklės, kuri taikoma, kai abejojama dėl sutarties sąlygų. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad bylą nagrinėję teismai, priteisdami iš kasatoriaus draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, pažeidė CK 6.987 straipsnį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo konstatuota UAB DK „PZU Lietuva“ prievolė atlyginti 500 eurų (1726,4 Lt) neturtinės žalos pagal 2004 m. balandžio 30 d. transporto priemonės valdytojų privalomojo draudimo sutartį, šios sprendimo ir nutarties dalys keistinos, priteisiant iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,4 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atsakingo už žalą asmens ir civilinės atsakomybės draudiko solidariosios prievolės

Sudarius civilinės atsakomybės draudimo sutartį nukentėjęs trečiasis asmuo greta reikalavimo į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir teisę reikalauti draudimo išmokos iš civilinės atsakomybės draudiko. Abu šie reikalavimai turi savarankiškus pagrindus. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas į UAB „Kauno autobusai“ atsirado iš delikto, o reikalavimas į UAB DK „PZU Lietuva“ kildinamas iš 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai. Nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė į civilinės atsakomybės draudiką įtvirtinta ir įstatyme (draudimo sutarties sudarymo metu galiojusios Draudimo įstatymo redakcijos 94 straipsnis).

Savanoriškam civilinės atsakomybės draudimui būdinga tai, kad teisinis reguliavimas expressis verbis nenustato šių dviejų skirtingais pagrindais atsirandančių ir materialine teisine prasme savarankiškų reikalavimų santykio, šiuo klausimu pasisakoma tik teismų praktikoje. Prievolių teisės požiūriu, savanoriško draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad taip atsakingas už žalą asmuo (draudėjas) perkelia skolą draudikui išvengdamas savo prievolės nukentėjusiajam (trečiajam asmeniui) ar kaip nors kitaip apribodamas šio asmens teisę gauti žalos atlyginimą iš kaltininko. Kartu tai taip pat nereiškia, kad abu (iš delikto ir draudimo sutarties) reikalavimai turi būti tenkinami juos sumuojant, nes tai neatitiktų civilinės atsakomybės paskirties ir reikštų nukentėjusio asmens nepagrįstą praturtėjimą gaunant dvigubą žalos atlyginimą. Dėl nurodytų materialinių teisinių santykių ypatumų savanoriško civilinės atsakomybės draudimo atveju kreditoriaus reikalavimai įgyja solidariųjų skolininkų daugetui būdingą procesinę išraišką –  kreditorius turi teisę ieškinyje reikalauti, kad žalą atlygintų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, tiek jas visas, tiek ir dalį. Kiekvieno iš reikalavimų pagrįstumas bei apimtis sprendžiami pagal jų pagrindus. Kai kreditorius reikalavimus pareiškia bendrai ir atsakingam už žalą asmeniui, ir draudikui, tai dėl tos dalies, dėl kurios sutampa, jie tenkinami solidariai. Tokią praktiką iš esmės panašiose bylose formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Olandijos įmonė „Apollo Melkprodukten b. v.” v. UAB „Rainio transportas” ir kt., bylos Nr.  3K-3-730/2003). Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi reikalavimus priteisti neturtinę žalą solidariai tiek iš atsakingo už žalą UAB „Kauno autobusai“ delikto pagrindu, tiek ir iš UAB DK „PZU Lietuva“ 2004 m. liepos 27 d. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu (kaip draudimo išmoką), bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sumažino neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Lt, iš jų 2273,60 Lt priteisdamas iš atsakingo už žalą UAB „Kauno autobusai“, tačiau neanalizavo deliktinio santykio ir taip neargumentavo, kodėl ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš šio atsakovo dėl likusios dalies (7726,40 Lt) atmetė. Šios teismo sprendimo dalies negalima laikyti motyvuota (CPK  270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas privalėjo ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis) ir nemotyvuotą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).  Palikus galioti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą absoliutūs jo negaliojimo pagrindai (nemotyvuota dalis dėl 7726,40 Lt neturtinės žalos iš UAB „Kauno autobusai“ reikalavimo atmetimo) nebuvo pašalinti, todėl yra pagrindas panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir bylą dėl šios dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 360 straipsnis). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 1726,4 Lt neturtinės žalos pagal 2004 m. balandžio 30 d. transporto priemonės valdytojų privalomojo draudimo sutartį, todėl bylą nagrinėjant iš naujo šioje dalyje spręstinas ir prievolių tarpusavio santykis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  75,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB „Kauno autobusai“ priteista 2273,60 Lt neturtinės žalos ir sumažintas atlygintinos žalos dydis iki 10 000 Lt, palikti nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 7726,40 Lt neturtinės žalos pakeisti. Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1726,4 Lt draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 23 d. nutarties dalį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m.  rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuriomis        

atmestas reikalavimas priteisti likusią dalį (7726,40 Lt) neturtinės žalos iš UAB „Kauno autobusai“, panaikinti ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai               Egidijus Baranauskas

                                Gražina Davidonienė

                                Janina Stripeikienė